Legislator Case Law & Legislation
2022-02-11 Nr. CB-1329-2-06-3-06340-2019-6 AI generated

2022-02-11 Nr. CB-1329-2-06-3-06340-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2022-02-11 Nr. CB-1329-2-06-3-06340-2019-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Dėl Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų normų pažeidimo. Įvertinus aplinkybę, jog geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos nustatymas reiškia teisės normos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 straipsnio 17 dalies) aiškinimą bei taikymą, konstatuotina, kad teismo ekspertui užduotas klausimas, į kurį pateiktu eksperto atsakymu grindžiamos skundžiamų procesinių sprendimų išvados apie ieškovės bei atsakovės atsakomybės (kylančios valdant vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius) ribas, yra išimtinai teisinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas sprendimu vieną esminių teisinių bylos klausimų (kuri vandens tiekimo į ginčo pastatą infrastruktūros vieta nagrinėto ginčo atveju yra laikytina vandens tiekimo ir vartojimo riba pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalį) perduodamas spręsti teismo ekspertui, pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

Legislator headnote

AI generated

2022-02-11 Nr. CB-1329-2-06-3-06340-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė prašė priteisti 1775,31 Eur įsiskolinimą už vandens tinklo avarijos likvidavimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymą iš atsakovės daugiabučio namo administratorės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-712

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06340-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 2 d. paduotu ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė prašė priteisti 1775,31 Eur įsiskolinimą už vandens tinklo avarijos likvidavimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymą iš atsakovės daugiabučio namo administratorės.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, šį sprendimą paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė tokius esminius argumentus:

1. Dėl Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintų normų pažeidimo. Įvertinus aplinkybę, jog geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos nustatymas reiškia teisės normos (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 3 straipsnio 17 dalies) aiškinimą bei taikymą, konstatuotina, kad teismo ekspertui užduotas klausimas, į kurį pateiktu eksperto atsakymu grindžiamos skundžiamų procesinių sprendimų išvados apie ieškovės bei atsakovės atsakomybės (kylančios valdant vandens tiekimo infrastruktūros įrenginius) ribas, yra išimtinai teisinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas sprendimu vieną esminių teisinių bylos klausimų (kuri vandens tiekimo į ginčo pastatą infrastruktūros vieta nagrinėto ginčo atveju yra laikytina vandens tiekimo ir vartojimo riba pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalį) perduodamas spręsti teismo ekspertui, pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

2. Dėl GVTNTĮ įtvirtintų teisės normų pažeidimo. Teismų išvados prieštarauja ir neatitinka GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalimi nustatyto teisinio reglamentavimo. Nurodydami, jog ieškovės įvardyta vieta – ginčo pastato išorinė siena nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažinta vandens tiekimo ir vartojimo riba dėl to, kad ji nėra tiesiogiai paminėta GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje pateikiamame šių vietų sąraše, teismai kaip tokią (vandens tiekimo ir vartojimo) ribą įvardijo pastarojoje teisės normoje tiesiogiai neminimą vandens apskaitos prietaisą (mazgą). Teismai, vandens apskaitos mazgą prilygindami vandens tiekimo ir vartojimo ribai, ne tik pateikė savo pačių pozicijai (dėl GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje pateikiamo baigtinio tiesiogiai įvardytų vietų, kurios gali būti pripažįstamos vandens tiekimo ir vartojimo ribomis, sąrašo) prieštaraujančias, bet ir GVTNTĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškiai neatitinkančias išvadas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ (j. a. k. 140089260) 40 (keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 2 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 4514.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė