Legislator Case Law & Legislation
274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867 AI generated

274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-927/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38902-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam V.

Legislator headnote

AI generated

274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Jis tÄ vakarÄ iÅ¡gėrė keletÄ 30 g taurelių degtinės. Jautėsi Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis buvo stipriai iÅ¡gėręs, policija įvertino kaip 2,5 promilės. Su civiliniu ieÅ¡kiniu jis nesutinka, nes gynė žmonÄ . Stengėsi, kad A. nepridarytų žalos, nejaučia, kad specialiai jį mušė. Jam atrodė, kad A. daro nusikaltimÄ ir jis stengėsi sulaikyti jį. Kai buvo kitos bylos tyrimas, tyrėja jo paprašė G. telefono. Vėliau vakare jis sulaukė G. skambučio, ji priekaiÅ¡tavo, kad jis tyrėjai davė jos telefonÄ , nes ji nieko nematė, nieko nežino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-927/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38902-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Irenai Adamovič, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam V.

M., jo gynėjui advokatui Algimantui Smolskui, nukentėjusiajam A. A. (A. A.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. M. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ bei sukėlė jam fizinį skausmÄ , o bÅ«tent jis: 2020-07-12 apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame namo kieme, konflikto metu tyčia sudavė A. A. (A. A.) kumščiu ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tada atsisėdo ant Å¡io ir vėl ne mažiau kaip 6 kartus sudavė A. A. kumščiu į veidÄ bei tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų spyrė į Å¡onus, nukentėjusiajam atsikėlus bei atsisėdus, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dar ne mažiau kaip 2 kartus spyrė A.

A. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinės lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis su žmona buvo pakviesti į pusseserės gimtadienį.

Atvažiavo jie vėliau - po 19 val. Visi svečiai buvo susirinkę, buvo paragavę vaiÅ¡ių. Pasveikino pusseserę su gimtadieniu, įteikė dovanÄ ir atsisėdo prie stalo. Netoliese nuo jo sėdėjo nukentėjusysis. Reikėjo pilstyti alkoholinius gėrimus. Jis įpylė nukentėjusiajam nepilnÄ taurelę, o Å¡is iÅ¡ karto pasakė priekaiÅ¡tÄ , ar jis nemato kraÅ¡tų. Z. pradėjo juoktis, kodėl jis taip pasielgė. Jis paaiÅ¡kino, kad jis po ligos ir pasakė, kad simboliÅ¡kai gali iÅ¡gerti.

Po to pusseserė turėjo paruoÅ¡usi dainÄ , pradėjo leisti muzikÄ , bet jos vyras buvo kažkÄ blogai sureguliavęs ir jai nieko nepavyko. G. susipyko su vyru, vyras išėjo. Tuomet kolonėlę pradėjo reguliuoti A.. G. susipyko su A.. Galų gale sudainavo dainÄ be muzikos. Vėliau jam suskambėjo telefonas ir jis išėjo į laukÄ pakalbėti. Paskui jį atėjo A. ir pradėjo kabinėtis, kodėl jis per Å¡ventę kalba telefonu ir iÅ¡ viso, kodėl jis čia atvažiavo ir kas jis toks. PaaiÅ¡kino jam, kad jis G. pusbrolis, kad jam skambino darbo reikalais.

Jis pradėjo kabinėtis, kodėl jis (kaltinamasis) kalba lietuviÅ¡kai. Jis atsakė, kad jam jokio skirtumo, kokia kalba kalbėti. Po to pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , atnešė karÅ¡tus patiekalus. Vėliau vėl išėjo į laukÄ ir jis (kaltinamasis) nuėjo prie maÅ¡inos. Tuo metu išėjo G. su vyru. Pamačiusi jo maÅ¡inÄ pradėjo rėkti, kad jis sugadino visÄ Å¡ventę, kad neturėjo teisės pirkti tokiÄ maÅ¡inÄ . Buvo žodinis konfliktas. Po to nusiramino, buvo Å¡okiai, muzika, iÅ¡nešė kolonėlę į laukÄ .

Buvo fejerverkai. Po fejerverkų jis pastebėjo, kad A. persirengė sportiniu kostiumu. Jam su Z. nepatiko ta muzika, kuri grojo, jie norėjo „šansono“. Z. atnešė gitarÄ , jie bandė dainuoti savo dainas, jiems nepavyko. Vėliau A. kažkuriam laikui dingo, nematė jo. Po to antrame aukÅ¡te valgė tortÄ . Vėliau su M. G. nusileido į apačiÄ parÅ«kyti. Sėdėjo, rÅ«kė prie suoliuko, kalbėjosi. A. A. ir pradėjo kiÅ¡tis į jų pokalbį. Nenorėjo, kad jis kiÅ¡tųsi į jų pokalbį, todėl nuėjo už namo kampo ir jis atėjo paskui juos.

Tada atėjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Tada, berods, ji kažkÄ jam pasakė, ar kaip ten buvo, tiksliai pasakyti negali, bet matė, kaip A. sudavė jo žmonai į veidÄ . Žmona griebėsi už nosies, pritÅ«pė. Tada jie su M. G. puolė prie A., pargriovė jį ant žemės ir bandė laikyti, nes nežinojo, kÄ jis darys toliau, kad nenukentėtų jo žmona, nes jis buvo nusiteikęs agresyviai. Ä®vykio vietoje jie buvo keturiese. Jie laikė A., jis muistėsi. Ten buvo betonuota aikÅ¡telė su akmenimis.

Jie kartu su A. nesivartė, nes policininkai ant jo rÅ«bų purvo nepastebėjo. Jis nespyrė A. į veidÄ . Vėliau jo žmona nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir kai ji nubėgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , tada atbėgo kiti svečiai prie jų. Pirmas atbėgo A., po to – Z.. T. A. nusiramino ir jie jį paleido. Nei jis, nei M. G. A. nemušė. Tiksliai nepasakys, kur jis ten sėdėjo, ar ant suoliuko, nes jis nuėjo į Å¡onÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Po kažkiek laiko girdėjo, kaip Z. ant A. rėkė rusiÅ¡kai.

Nematė, kaip Z. spardė nuketėjusįjį. Kol laukė policijos, A. nematė. Atvažiavusius policijos pareigÅ«nus jis pasitiko kartu su žmona prie vartų. Nuvedė policininkÄ Ä¯ įvykio vietÄ , jis fotografavo. Po to jie iÅ¡vežė A.. Vėliau buvo dar sugrįžę, pildė kažkokius dokumentus. Kai atsikėlė sekmadienio ryte, matė, kad J. veidas buvo apdaužytas. Ä®vertinus jo amžių ir fizinę bÅ«klę, jis (kaltinamasis) fiziÅ¡kai negalėtų A. pataikyti koja į galvÄ .

Nežino, kodėl liudytojai taip pasakoja. Z. irgi sakė, kad jis (kaltinamasis) A. kumščiais daužė, bet jie laikė jį už rankų. Jis gulėjo, mosikavo, prieÅ¡inosi, jis norėjo atsikelti. Gal žmogui pasirodė, kad jie jį muÅ¡a. Ten buvo betonuota aikÅ¡telė, A. krito veidu į aikÅ¡telę, mosikavosi. Jie vienÄ kartÄ jį pargriovė ant žemės, o po to jis mosikavosi, o jie jį laikė. Ant nukentėjusiojo jis nebuvo atsisėdęs. Gal ir buvo atsisėdęs ant jo, bet kaip aiÅ¡kina Z., tikrai taip nebuvo.

Jis tÄ vakarÄ iÅ¡gėrė keletÄ 30 g taurelių degtinės. Jautėsi Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis buvo stipriai iÅ¡gėręs, policija įvertino kaip 2,5 promilės. Su civiliniu ieÅ¡kiniu jis nesutinka, nes gynė žmonÄ . Stengėsi, kad A. nepridarytų žalos, nejaučia, kad specialiai jį mušė. Jam atrodė, kad A. daro nusikaltimÄ ir jis stengėsi sulaikyti jį. Kai buvo kitos bylos tyrimas, tyrėja jo paprašė G. telefono. Vėliau vakare jis sulaukė G. skambučio, ji priekaiÅ¡tavo, kad jis tyrėjai davė jos telefonÄ , nes ji nieko nematė, nieko nežino.

Po to jis sulaukė dar vieno G. skambučio, ji rėkė, kad žino, kaip jai elgtis, žino, kÄ sakyti ir pasakė, kad padarys taip, kad dėl visko jis liks kaltas. Nuo to laiko jų santykiai nutrÅ«ko. Jis nežino, kodėl G. nori jį apkalbėti. Jis neprašė G. liudyti prieÅ¡ A., nes ji nieko nematė, ji atbėgo, kai konfliktas buvo pasibaigęs. Apie tai, kad J. draugauja su nukentėjusiuoju, jam niekas nesakė, priekaiÅ¡tų dėl jų draugystės iÅ¡ jo pusės nebuvo. Å ventės metu jie sėdėjo viename stalo gale, o jie (kaltinamasis) kitame (2 t., b. l. 138-139).

Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti Å¡ie duomenys - nukentėjusiojo A. A. teismo posėdyje duoti parodymai, kad viskas įvyko 2020-07-12 (duomenys neskelbtini). Jis buvo pakviestas į jo merginos J. G. tetos gimtadienį. Jis su mergina atvažiavo į kaimÄ , padėjo serviruoti stalÄ , po to atvažiavo V. M. su žmona. Vėliau visi Å¡ventė gimtadienį, iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti.

Kuomet jau buvo iÅ¡gėrę ir eidavo į laukÄ parÅ«kyti, tai V. M. kabinėjosi prie jo žodžiu: jis (kaltinamasis) jam sakė, kad jo mergina per jauna, sakė jÄ palikti. Vėlai vakare V. M. kartu su sÅ«nėnu pakvietė jį parÅ«kyti aikÅ¡telėje už namo. Tuomet jie jau buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Kai jis atėjo į aikÅ¡telę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidÄ (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į Å¡onkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvÄ , veidÄ , mušė į Å¡onkaulius, krÅ«tinę.

Po pirmojo smÅ«gio buvo dar Å¡eÅ¡i smÅ«giai. SmÅ«gių jis neskaičiavo - tai jo apytiksliai nurodyti skaičiai. SÅ«nėnas jo nemušė. Kartu buvęs sÅ«nėnas M. G. bandė V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatė svečiai. Tuomet atbėgo svečiai. Po to jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suolelio ir priėjęs prie jo V. M. dar kartÄ sudavė jam. Kad kaltinamasis jį muÅ¡a, pirma pamatė J. Z. ir pakvietė savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukė nuo jo.

Berods, dar viskÄ matė G. P.. Po to V. M. iÅ¡kvietė policijÄ , nes neva jis (nukentėjusysis) trenkė jo (kaltinamojo) žmonai. Po smÅ«gių jis jautė skausmÄ , nieko nematė, nes buvo kruvinas, jam viskÄ skaudėjo apie mėnesį, 3 savaites buvo mėlynės, negalėjo dirbti ir vaikščioti, nes Å¡onkaulius skaudėjo, todėl išėjo atostogų. Ä® gydytojus jis nesikreipė, gulėjo namuose, po to kreipėsi į ekspertÄ . Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia už sukeltÄ skausmÄ , be to, kaltinamasis jį įžeidė, nes pasakė, kad turi pažįstamų kalėjime ir jis (nukentėjusysis) sėdėdamas bus „gaidžiu“.

Nukentėjusysis teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, jog buvo dar vienas teismas, kur jis buvo kaltinamas, nes neva trenkė kaltinamojo žmonai. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamojo žmonai jis nesudavė. Mano, kad kaltinamasis tai sugalvojo, kad pats apsigintų ir pirmas parašė pareiÅ¡kimÄ (2 t., b. l. 80-84); - liudytojo G. B. (G. B.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti ir jo patvirtinti teismo posėdyje (1 t., b. l. 99-101) bei parodymai teisme (2 t., b. l. 91-93), kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos, 3 bÅ«rio patruliu.

Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta, prisimena juos iÅ¡ darbinių aplinkybių. Gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ gimtadienio Å¡ventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini)., nes buvo sumuÅ¡ta moteris, J. M., ji turėjo pretenzijų. 2020-07-12, apie 2 valandÄ nakties, kai jie atvyko, visi Å¡ventės dalyviai buvo lauke, juos pasitiko vyras su žmona, vyras nurodė, kad sumušė jo žmonÄ . Ten visi buvo iÅ¡gėrę. Tada J. M. jiems paaiÅ¡kino, kad: Å¡okant ar prie stalo svečias vardu A. davė jai į nosį; ji nukrito ir visi išėjo į laukÄ ; lauke tarp moters vyro ir kito vyro, kuris jai trenkė, kilo konfliktas.

Kai jie atvyko, A. A. gulėjo pavėsinėje, miegojo, nes buvo neblaivus, taip pat matėsi, kad buvo stipriai sumuÅ¡tas. Kruvina ir pamėlynavusi buvo akis, veidas buvo nubrozdintas. A. A. jiems paaiÅ¡kino, kad niekam netrenkė. Kaip vėliau suprato pareigÅ«nai, jis melavo, nes užduodant klausimus jis negalėjo normaliai nieko atsakyti. Niekas nenorėjo sakyti, kas tÄ vyrÄ sumušė. V. M. jiems paaiÅ¡kino, kad gynė savo žmonÄ , kai A. A. jai trenkė į veidÄ , jis tada gindamas savo žmonÄ davė A.

A. atgal. IÅ¡ pradžių moteris vardu J. pareiÅ¡kimo neketino raÅ¡yti, bet su ja pabendravus Å¡i nurodė, kad dėl sumuÅ¡imo raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl A. A.. Moters nosis buvo patinusi, bet nežino, ar buvo sulaužyta. A. A. taip pat sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , bet kadangi kai jie šį vežė į areÅ¡tinę Å¡is buvo stipriai neblaivus, nurodė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kai prasiblaivys. A. A. važiuodamas į areÅ¡tinę nenurodė jiems, kas tiksliai jį sumušė ir kiek smÅ«gių kur buvo Å¡iam suduota, asmuo buvo neblaivus, todėl bendrauti buvo sudėtinga; - liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai, kad nukentėjusysis yra jo bendradarbis.

Jis (liudytojas) su žmona buvo pakviesti į gimtadienį, viskas buvo gerai, linksminosi, Å¡oko, iÅ¡gėrinėjo. Ten susipažino ir su kaltinamuoju, jie nėra susipykę, bet ir nėra draugai. Vėlų vakarÄ sėdėjo 2 aukÅ¡te ir atėjo jo žmona, pasakė, kad lauke muÅ¡a A.. Kai jis (liudytojas) atbėgo į aikÅ¡telę, kurioje daugiau žmonių nepastebėjo, pamatė, kad V. sėdi ant A. ir rankomis muÅ¡a į veidÄ . Pats jis matė 6-8 smÅ«gius, bet nematė - delnais ar kumščiais mušė, buvo tamsu.

Jis pribėgo V. M. iÅ¡ nugaros, paėmė jį už rankos ir atitraukė nuo A.. Kažkiek laiko jie pastovėjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. atsisėdo ant suoliuko, o V. rėkė, kad jį pasodins ir tuomet koja dar porÄ kartų spyrė A. į veidÄ . A. buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kruvinas. Po to atėjo dar G.. Pradėjo aiÅ¡kintis, dėl ko taip įvyko. Vėliau iÅ¡ pokalbio paaiÅ¡kėjo, kad A. lygtais sudavė V. žmonai. Daugiau jokių konfliktų jis nepastebėjo (2 t., b. l. 93); - liudytojos J.

Z. teisme duoti parodymai, kad su nukentėjusiuoju jie yra bendradarbiai, su kaltinamuoju susipažino gimtadienyje, matė jį pirmÄ kartÄ , santykiai neutralÅ«s, nėra susipykę, bet ir nedraugauja. Parodė, kad 12 val. buvo fejerverkai. Po to, gal po valandos ar dviejų, ji išėjo parÅ«kyti. Lauke ant sÅ«pynių sėdėjo V. M. ir M., jo pavardės nežino. Ant suoliuko sėdėjo A.. Pokalbis tuo metu buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, apie V., kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Vėliau V. jai pasakė, kad jo žmonÄ sumušė A..

M. tai patvirtino. Tuomet ji labai nustebo ir pažiÅ«rėjo į A., kuris jai atsakė, kad to nebuvo. Po to ji V. pasakė, kad jei jo žmonÄ sumušė, tai kodėl jis ne Å¡alia jos. T. V. sukilo pyktis ir jis pakvietė A. pasikalbėti. Jie nuėjo už kampo ir ji iÅ¡girdo duslius smÅ«gius. Suprato, kad jau muÅ¡a žmogų. Ji nubėgo pažiÅ«rėti ir pamatė, kad A. guli, o ant jo sėdi V.. M. tuo metu stovėjo Å¡alia jų siÅ«buodamas. V. atsisėdęs ant A. daužė jam kumščiais veidÄ , matėsi kraujas.

Ji dar bandė atitraukti, bet jai nepavyko. Ji nubėgo namo, į viršų, ten buvo M. tėtis ir jos vyras. Ji pakvietė savo vyrÄ , kad bėgtų padėti. Nubėgęs jos vyras atitraukė V. nuo A.. A. tuo metu atsisėdo ant suoliuko ir kai jos vyras V. paleido, pastarasis pribėgo prie sėdinčio A. ir spyrė jam koja į veidÄ , taikėsi į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikė, bet bandymų buvo ne vienas. Kažkuriuo metu pasirodė G.. Vėliau jie apramino V., priėjo arčiau prie namo ir kalbėjosi, kas įvyko.

V. norėjo kviesti policijÄ , bet jie jį atkalbinėjo. Po įvykio ji matė kaltinamojo žmonÄ , kuri išėjo iÅ¡ namų ir laikė servetėlę po nosimi, bet kraujo nesimatė. Kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atėjo tik po to, kai po smÅ«gių jau visi jie sėdėjo prie namo (2 t., b. l. 94-95); - liudytojos J. M. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos vyras, o nukentėjusįjį ji pažįsta, nes nuo jo yra nukentėjusi, ji yra pripažinta nukentėjusiÄ ja kitoje byloje.

Parodė, kad jie su kaltinamuoju buvo pakviesti į gimtadienį. Šventė vyko (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 11 d. Šventė vyko 2 aukšte, pasveikino G. ir pamatė, kad yra labai daug nepažįstamų žmonių. G. nepristatė jų. Viskas buvo lygtai gerai. Vyko šventė, buvo šokiai. Pamatė, kad A. eina persirengęs sportiniu kostiumu, su „kedais“. Visiems buvo keista. Su jais buvo V. pusbrolis A. G. ir jo sūnus M.. Tarpusavyje pakalbėjo, kad koks veikėjas su sportiniu kostiumu ir A. pasakė, kad jis kabinėjosi prie jo.

V. irgi sakė, kad buvo priekabiavimai. M. irgi sakė, kad prie jo buvo prisikabinęs A.. A. buvo daug alkoholio pavartojęs. Apie 11 val. iÅ¡girdo, kad G. barėsi su savo vyru S.. Netoli tvoros buvo irgi balius. A. ir S. buvo labai nepatenkinti, kad ten muzika grojo garsiau negu pas juos. Apie 12 val. buvo fejerverkai. Po fejerverkų buvo pakviesti į viršų. A. nebuvo. Kur jis buvo, niekas nežino. IÅ¡dalinus greitai tortÄ , G. savo vyrÄ nuvedė miegoti. Visi išėjo į laukÄ , V. su M. sėdėjo prie staliuko lauke.

Po to ji pastebėjo, kad V. su M. nuėjo už namo kažkur apie 20 metrų nuo namo. Ten yra mažai apÅ¡viesta aikÅ¡telė. Ir tada ji pamatė, kad į tÄ pusę eina A.. Kadangi žinojo, kad jis bando konfliktuoti, o jos vyras buvo po ligos, todėl nepaleisdavo jo iÅ¡ akiračio ir ji nuėjo į tÄ pusę. Pamatė, kad jos vyras ir M. G. sėdėjo ant suoliuko. A. deÅ¡ine ranka pastÅ«mė V. į petį, reiÅ¡kia, vėl nori konflikto. Ji A. pasakė atstoti nuo jos vyro. K. A. padarė porÄ Å¾ingsnių į Å¡onÄ , visi atsipalaidavo.

Tada jis pasisuko ir ji pamatė kumÅ¡tį prieÅ¡ veidÄ . A. jai sudavė į nosį. Gerai, kad tai buvo į nosies galiukÄ , nes jei bÅ«tų Å¡iek tiek aukščiau, tai bÅ«tų sulaužyta nosis. Nuo smÅ«gio ji parklupo, labai stipriai bėgo kraujas. K. M. yra jaunesnis ir greitesnis, jis puolė prie A.. Po to ir jos vyras puolė prie jo. Jie negalėjo žinoti, kÄ padarys girtas agresyvus žmogus, jis galėjo jÄ pradėti kojomis spardyti. Jie pargriovė A. ant grindų. Ji atsikėlė, susiėmė už veido.

Tuo metu pribėgo A. G.. Po to ji sutiko G., kuri išėjo iÅ¡ pavėsinės ir paklausė, kas atsitiko. Ji G. pasakė, kad A. sudavė jai į veidÄ ir ji nuėjo į voniÄ . Po kažkiek laiko apsitvarkė ir išėjo iÅ¡ vonios. Vidury pievelės, ant žemės sėdėjo A., o prieÅ¡ jį mojuodamas rankomis Z., kuris rėkė „koks tu vyras, kodėl sudavei moteriai“ ir jis deÅ¡ine koja A. sudavė smÅ«gį į veidÄ ir į kitas kÅ«no vietas. Z. spyrė A. koja į veido sritį ir po to keletÄ kartų į kitas kÅ«no vietas.

Negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė Z. A. prieÅ¡ jai iÅ¡einant. Kas vyko tuo metu, kai ji buvo vonioje, žino tik iÅ¡ M. G. žodžių. M. buvo iÅ¡gėręs, bet ne girtas, adekvačiai bendravo. Vėliau jai vėl pasipylė kraujas, pakilo spaudimas ir ji vėl nubėgo į voniÄ . Užtruko labai trumpai. Kai išėjo iÅ¡ vonios, lauke, prie staliuko stovėjo V. ir G.. G. reikalavo, kad V. nekviestų policijos. V. sakė, kad kvies policijÄ , nes jo žmona sumuÅ¡ta. G. pasakė, kad jis jau ir taip savo gavo, bet V. iÅ¡kvietė policijÄ .

Z. jai atnešė ledukų sakydama: „gerai, kad dantys vietoje“. Kai atvažiavo policija, V. pasitiko policininkus, tad priėjo ir ji, parodė pareigÅ«nams, kas jai sudavė. PareigÅ«nai pamatė, kad praskelta kakta, yra kraujo ir paklausė A., kas jį sumušė. A. pasakė, kad jis krito ant bordiÅ«ro pats ir niekam pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys. Tuomet ji parašė pareiÅ¡kimÄ , policininkai apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ , buvo nufotografuotos kraujo dėmės, keli laÅ¡eliai, aikÅ¡telėje kraujo buvo visiÅ¡kai nedaug.

Jai iÅ¡ nosies labai bėgo kraujas, viskas buvo apipilta, ten buvo jos kraujas. A. A. tokio kieko kraujo, kad jis bÅ«tų visas kruvinas, tikrai nebuvo. Po įvyko iÅ¡važiavo policija, jie pasidarė kavos. V. buvo baltais marÅ¡kiniais ir nei vienos kraujo dėmelės nebuvo. Kaip galima kaltinti žmogų dėl sumuÅ¡imo. V. nebuvo sumuÅ¡tas. Po visko M. jai pasakojo, kad A. buvo stiprus, kad neįmanoma buvo jį iÅ¡laikyti. Jis sakė, kad jis su V. vos galėjo jį iÅ¡laikyti prispaustÄ prie žemės. Sakė, kad jis labai muistėsi, rėkė, sakė:

„muÅ¡kite mane, muÅ¡kite mane“. Apie pusę septintos nuėjo miegoti. Kai atsikėlė ryte, pamatė, kad G. su buteliu ir tortu nulėkė pas kaimynus. Sakė, kad visi jai atsibodo, kodėl ji turi viskÄ glaistyti. Spėja, kad A. ir S. buvo nuėję pas kaimynus. J. irgi buvo sumuÅ¡tas iki jos sumuÅ¡imo, jis buvo visiÅ¡kai girtas, jau kitÄ dienÄ nieko neprisiminė. G. su ja nebekalbėjo ir neatsisveikino, jų santykiai labai suprastėjo. Po gimtadienio jos vyras rugsėjo 28 d. sulaukė skambučio iÅ¡ G..

TÄ dienÄ byloje buvo jos (J. M.) akistata su A.. Pasakė tyrėjai, kad apklaustų G., bet G. paskambino su priekaiÅ¡tu, kad ji nieko nematė, nieko nežino (2 t., b. l. 95-97); - liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdėjo Å¡ios liudytojos teisme duotus parodymus. J. A. nespardė. Nežino, kodėl liudytoja J. M. taip kalba, gal kad jos vyro kaltės mažiau bÅ«tų (2 t., b. l. 96); - nukentėjusiojo A. A. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdėjo Å¡ios liudytojos teisme duotus parodymus.

Parodė, kad jis atsimena, kas jį spardė - tai buvo V.. E. Z. jo nespardė - jis atitraukė V. nuo jo. M. bandė atitraukti V., bet jam nepavyko, o po to atėjo E. Z. ir atitraukė. Liudytojos J. M. parodymai dėl spardymo, jo teigimu, yra pasakos. Tokie šios liudytojos parodymai, jo manymu, yra dėl vyro, kad padėtų jam (2 t., b. l. 96-97); - liudytojos G. P. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o nukentėjusysis jos bendradarbis, jie nėra susipykę. Parodė, kad buvo jos šventė, viskas buvo gerai.

Po to ji nuėjo į pavėsinę paguldyti savo vyro ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Nubėgusi pamatė, kad A. guli ant žemės, o V. stovėjo. Dar ten buvo E. ir dar kažkas. A. jau buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. Pribėgusi prie V. ji paklausė, kas atsitiko. V. jai atsakė, kad kažkas atsitiko žmonai. Ji bandė V. laikyti. T. A. atsisėdo ant suoliuko. V. priėjęs prie A. sudavė jam koja kažkur į galvÄ . Ji bandė V. vėl atitraukti, laikė jį, bet jis vėl sudavė A. dar kartÄ - du kartus koja per galvÄ .

Ji tai matė, nes laikė V.. Jie mušėsi už namo - aikÅ¡telėje. Po to ji išėjo, ten buvo triukÅ¡mas. V. iÅ¡kvietė policijÄ , sakė, kad A. sudavė jo žmonai, bet ji pati to nematė. Viskas taip atsitiko, nes J. su V. kabinėjosi prie A., kad jis per senas jos krikÅ¡to dukrai, sakė, kad atstotų ir iÅ¡važiuotų iÅ¡ Å¡ventės. Jos santykiai su kaltinamuoju dabar nėra tokie, kokie buvo, nes ji liudijo prieÅ¡ jį. Ji kaltinamajam pasakė, kad sakys tai, kÄ matė (2 t., b. l. 113-114); - liudytojo S. P. (S. P.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo žmonos giminaitis, jie nesusipykę.

Nukentėjusįjį jis pažįsta - tai jo bendradarbis, jie nesusipykę. Parodė, kad apie įvykį nieko nežino, nes neblaivus miegojo pavėsinėje. Apie įvykius jam papasakojo žmona (2 t., b. l. 114); - liudytojo J. L. (J. L.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamÄ jį jis matė vienÄ kartÄ , o nukentėjusysis yra jo bendradarbis. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, nes miegojo. Jam vėliau papasakojo, kas įvyko (2 t., b. l. 114); - liudytojo M. G. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo tėčio pusbrolis, o nukentėjusįjį jis matė pirmÄ kartÄ , jie nėra susipykę.

Parodė, kad A. jau šventės metu elgėsi neadekvačiai. Jis atsisėdo pakalbėti su savo pussesere, A. drauge J. G.. T. A. jos pradėjo klausinėti, kas jis (liudytojas) toks, buvo agresyviai nusiteikęs. Tuomet konflikto nebuvo. Vakare jis su V. išėjo parūkyti, prie jų prisijungė teta J., jie sėdėjo ant suoliuko. Tuomet atėjo A. ir netikėtai užvožė J., o V. sureagavo, pradėjo aiškintis. Jie su V. bandė A. sutramdyti, stumdėsi, o A. mosikavosi. Jis bandė A. sulaikyti, pargriauti ant žemės, kad apsiramintų.

Vyko grumtynės, jis bandė laikyti A. rankas, kad nesimuÅ¡tų. Jie su V. pargriovė A. ant žemės, nes jis buvo agresyvus. A. pargriautas dar muistėsi. Nepamena, ar V. buvo atsisėdęs ant A.. Nežino, ar kaltinamasis sudavė A.. Jo manymu, grumtynių metu visko gali bÅ«ti, jis neatsimena, kas ten buvo. K. A. atsikėlė nuo žemės, jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nepamena, ar A. buvo sužalotas, kai atėjo į įvykio vietÄ , nes buvo tamsu. Po to pribėgo visi žmonės ir A. Å¡iek tiek nusiramino.

Ten visi buvo girti, jis taip pat buvo iÅ¡gėręs. Kai visi iÅ¡siskirstė, jis su A. rÅ«kė ir jis paklausė, kodėl A. taip pasielgė. A. atsakė, kad nežino. Po to jis nuėjo parÅ«kyti, jis daugiau nieko neprisimena. Po to jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nematė (2 t., b. l. 133-134); - 2020-07-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2015/2020(01), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinės lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12.

Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68); - 2021-04-21 specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38902-20 metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Ovidijaus Petkelio iÅ¡vada Nr. G2015/2020 (01), kurioje nurodyta kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinės lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12.

Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai pasekmių nesukelia. Specialistas nurodė, kad nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. G2015/2020 (01) išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, tačiau jų morfologiniai požymiai neužfiksavo. Nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, labiau būdingos jas padarant suduodant smūgius kietu buku daiktu (daiktais) į minėtas sritis.

Likusieji sužalojimai, tai yra - odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inio dilbio srityse, galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius į nurodytas kÅ«no vietas kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant bei minėtomis kÅ«no sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 70-71). Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje prašė kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.

Nurodė, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis. Ar nukentėjusiajam skaudėjo, irgi nenustatyta. Kaltinimas yra abstraktus, nes nenurodyta, kas ir kodėl sukėlė konfliktÄ . Konfliktas įvyko dėl to, kad atvykus buvo papriekaiÅ¡tauta, kad kaltinamasis atvyko su prestižine maÅ¡ina. Kaltinamojo žmona pastebėjo, papriekaiÅ¡tavo A., kad jis atvyko su per daug jauna mergina ir pasakė, kad nereikia sieti su ja ateities. Kai atsirado drÄ sos ir siekdamas pastatyti į vietÄ , A. sumušė nukentėjusiÄ jÄ .

Tai pamatęs, sužinojęs jos vyras stojo vykdyti pilietinę pareigÄ ir ginti žmonÄ , aplinkinius. Jis tÄ darė padedamas kitų. Byla padedančio žmogaus atžvilgiu buvo nutraukta. Kai praeivis pamato, kad yra muÅ¡amas žmogus, jo teisinė ir moralinė pareiga yra stoti tarp užpuoliko ir aukos ir imtis visų priemonių siekiant apsaugoti aukÄ . Å iuo atveju nukentėjusysis verčiamas ant žemės ir bandant laikyti jo rankas, jis nusibrozdino veidÄ . AiÅ¡ku, kad tÄ padaryti padėjo visiÅ¡kas girtumas, ne sÄ moningumas, blaÅ¡kymasis.

Veido nubrozdinimai, kurie buvo nustatyti rugsėjo mėnesį, galėjo būti ir prieš tai ir po to. Specialistas aiškina, kad galėjo, galimai, tuo metu, bet tai yra abejonės. Nukentėjusiojo pareiškimas atsirado tik po 2 savaičių, kai buvo įpusėjęs ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Jokių smūgių kaltinamasis nesudavė, niekas nepaneigė, kad A. buvo girtas ir griuvinėjo. Kai prasidėjo tyrimas, nukentėjusysis pasijuto nuskriaustas. M. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 kovo 19 d., tačiau jo veiksmai buvo tokie patys, kaip ir kaltinamojo, t. y. tai buvo nusikaltimo užkardymas.

Gynėjas įsitikinęs, kad tai buvo bÅ«tinoji gintis, nusikaltėlio sulaikymas. Tai nebuvo siekis pažeisti sveikatÄ , o sulaikyti nusikaltėlį, nes viskas galėjo baigtis tragiÅ¡kai. PraÅ¡o pritaikyti bÅ«tinosios ginties sÄ lygas ir kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudėties, o ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 144-147). Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. A. sumuÅ¡imo neigia. Nurodo, kad įvykio metu jis su M. G. sėdėjo lauke, rÅ«kė prie suoliuko, kalbėjosi. Tuomet atėjo nukentėjusysis A. A. ir pradėjo kiÅ¡tis į jų pokalbį.

Jie su M. G. nenorėjo, kad jis kiÅ¡tųsi į jų pokalbį, todėl nuėjo už namo kampo, o nukentėjusysis atėjo paskui juos. Tada atėjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Kaltinamais nurodo, kad tuomet jo žmona nukentėjusiajam kažkÄ pasakė ir kaltinamasis pamatė, kaip nukentėjusysis sudavė jo žmonai į veidÄ . Tuomet jie su M. G. puolė prie nuketėjusiojo, pargriovė jį ant žemės ir bandė laikyti, kad nenukentėtų kaltinamojo žmona. Nukentėjusysis muistėsi. Kaltinamasis nespyrė nukentėjusiajam į veidÄ .

Vėliau jo žmona nubėgo, tada į konflikto vietÄ atbėgo kiti svečiai. Kaltinamasis pateikia versijÄ , kad nukentėjusįjį galimai sumušė E. Z., nors jis pats to nematė, bet girdėjo, kaip E. Z. rėkė ant nukentėjusiojo. Tuo tarpu nukentėjusysis A. A. nurodo, kad vėlai vakare V. M. kartu su sÅ«nėnu M. G. pakvietė jį parÅ«kyti aikÅ¡telėje už namo. Kai jis atėjo į aikÅ¡telę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidÄ (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V.

M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į Å¡onkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvÄ , veidÄ , mušė į Å¡onkaulius, krÅ«tinę. Po pirmojo smÅ«gio buvo dar Å¡eÅ¡i smÅ«giai. Kartu buvęs sÅ«nėnas M. G. bandė V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatė svečiai. Tuomet atbėgo svečiai. Po to jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suolelio ir priėjęs prie jo V. M. dar kartÄ sudavė jam. Kad kaltinamasis jį muÅ¡a, kaip teismo posėdyje nurodė nukentėjusysis, pirma pamatė J.

Z. ir pakvietė savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukė nuo jo. Berods, dar viskÄ matė G. P.. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės;

įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®vertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai.

BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamojo versijÄ , kad jis nukentėjusiojo nemušė, o tik pargriovė jį ant žemės ir bandė laikyti, kad nenukentėtų kaltinamojo žmona, vertina kritiÅ¡kai - kaip jo gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ir liudytojos J. M. duotus parodymus, vertina juos kaip siekį savo sutuoktiniui padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, liudytoja J. M. buvo patyrusi smurtÄ nuo nukentėjusiojo, todėl gali bÅ«ti suinteresuota jį apkalbėti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dėl to, kad tiek kaltinamojo, tiek jo žmonos liudytojos J. M. versija prieÅ¡tarauja kitiems teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtiems įrodymams (nukentėjusiojo, liudytojų: E. Z., J. Z. ir G. P. parodymams), kuriuos teismas pripažįsta neprieÅ¡taringais, vieni kitus papildančiais, nuosekliais, todėl patikimais. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje teismas netiria aplinkybių, susijusių su nuketėjusiojo smurtiniais veiksmais prieÅ¡ liudytojÄ J. M., nes Å¡ios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimis nuosprendis paliktas nepakeistas) (2 t., b. l. 125-131).

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. A. nurodė, kad vėlai vakare V. M. kartu su sÅ«nėnu M. G. pakvietė jį parÅ«kyti aikÅ¡telėje už namo. Kai jis atėjo į aikÅ¡telę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidÄ (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į Å¡onkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvÄ , veidÄ , mušė į Å¡onkaulius, krÅ«tinę. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pirma jo sumuÅ¡imo faktÄ pamatė liudytoja J.

Z., kuri pakvietė savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukė nuo jo. Tai, kad liudytoja J. Z. pirma pamatė muÅ¡imo faktÄ , ji pati patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydama, kad prieÅ¡ įvykį ji išėjo parÅ«kyti. Matė, kad lauke ant sÅ«pynių sėdėjo V. M. ir M. G., o ant suoliuko - A. A.. Vėliau V. M. jai pasakė, kad jo žmonÄ sumušė A. A.. Po to ji V. M. pasakė, kad jei jo žmonÄ sumušė, tai kodėl jis ne Å¡alia jos. T. V. M. sukilo pyktis ir jis pakvietė A.

A. pasikalbėti. Jie nuėjo už kampo ir ji iÅ¡girdo duslius smÅ«gius, suprato, kad muÅ¡a žmogų. Ji nubėgo pažiÅ«rėti ir pamatė, kad A. A. guli, o ant jo sėdi V. M.. M. G. tuo metu stovėjo Å¡alia. Ji matė, kaip V. M., atsisėdęs ant A. A., daužė jam kumščiais veidÄ , matėsi kraujas. Ji dar bandė atitraukti, bet jai nepavyko. Tuomet ji nubėgo namo, į viršų ir pakvietė savo vyrÄ E. Z., kad Å¡is bėgtų padėti. Liudytojas E. Z. teisme patvirtino, kad Å¡ventės metu vėlų vakarÄ jis sėdėjo namo 2 aukÅ¡te.

Atėjusi jo žmona J. Z. pasakė, kad lauke muÅ¡a nukentėjusįjį. Kai liudytojas E. Z. atbėgo į aikÅ¡telę, pamatė, kad kaltinamasis sėdi ant nukentėjusiojo ir rankomis muÅ¡a į veidÄ . Pats jis matė 6-8 smÅ«gius. Jis pribėgo V. M. iÅ¡ nugaros, paėmė jį už rankos ir atitraukė nuo nukentėjusiojo A. A.. Kažkiek laiko jie pastovėjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. A. atsisėdo ant suoliuko, o kaltinamasis V. M. rėkė ir koja dar porÄ kartų spyrė A.

A. į veidÄ , jo veidas buvo kruvinas. Liudytoja J. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad nubėgęs jos vyras E. Z., atitraukė V. M. nuo A. A.. A. A. tuo metu atsisėdo ant suoliuko ir kai E. Z. V. M. paleido, pastarasis pribėgo prie sėdinčio A. A. ir spyrė jam koja į veidÄ , taikėsi į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikė, bet bandymų buvo ne vienas. Liudytojas E. Z. aikÅ¡telėje daugiau žmonių nepastebėjo. Liudytoja J. Z. tai pat patvirtino kad kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atėjo tik po to, kai po smÅ«gių jau visi jie sėdėjo prie namo.

Tiek liudytoja J. Z., tiek liudytojas E. Z. parodė, kad po kurio laiko atėjo G. P., kuri pradėjo aiÅ¡kintis, dėl ko taip įvyko. Liudytoja G. P. teismo posėdyje parodė, kad kai ji nuėjo į pavėsinę paguldyti savo vyro, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Nubėgusi pamatė, kad A. A. guli ant žemės, o V. M. stovėjo. Dar ten buvo E. Z. ir dar kažkas. A. A. jau buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. Pribėgusi prie V. M. ji paklausė, kas atsitiko. V. M. jai atsakė, kad kažkas atsitiko žmonai.

Tuomet A. A. atsisėdo ant suoliuko, o V. M. priėjęs prie A. A. sudavė jam du kartus koja per galvÄ . Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patikimi yra nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų J. Z., E. Z. ir G. P. teismo posėdyje duoti parodymai. Liudytojų J. Z., E. Z. ir G. P. parodymai iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73-75, 81-83, 77-79), nes lyginant ir vertinant juos tarpusavyje, prieÅ¡taravimų tarp jų neįžvelgiama, jų visuma patvirtina nuosekliÄ Ä¯vykių sekÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, minėtų asmenų parodymus pripažįsta patikimais įrodymais ir jais remiasi. Tai, kad nukentėjusįjį sumušė liudytojas E. Z., nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, iÅ¡skyrus kaltinamojo ir liudytojos J. M. iÅ¡kelta versija, kuri teismo įvertinta kritiÅ¡kai - kaip kaltinamojo ir jo žmonos siekis kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus nukentėjusiojo, liudytojos J.

Z., liudytojo E. Z. ir liudytojos G. P. parodymus, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. M. 2020-07-12 apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame namo kieme, konflikto metu tyčia sudavė A. A. kumščiu ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tada atsisėdo ant Å¡io ir vėl ne mažiau kaip 6 kartus sudavė A.

A. kumščiu į veidÄ bei tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų spyrė į Å¡onus, nukentėjusiajam atsikėlus bei atsisėdus, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, dar ne mažiau kaip 2 kartus spyrė A. A. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinės lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmÄ , kas patvirtinama 2020-07-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2015/2020(01) (1 t., b. l.

68) bei 2021-04-21 specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu (1 t., b. l. 70-71). Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs aptartų įrodymų visumÄ , kuri yra pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kaltinamais teigia, jog jis gynė savo žmonÄ nuo nukentėjusiojo, kuomet pastarasis jai sudavė į veidÄ , todėl veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Ä®siteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimis nuosprendis paliktas nepakeistas) (2 t., b. l. 125-131) konstatuota, kad A.

A. 2020-07-12, apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas neblaivus (tikrintis girtumÄ atsisakė), žodinio konflikto metu deÅ¡ine ranka sudavė vienÄ smÅ«gį J. M. į nosį, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, iÅ¡ nosies ėmė kraujuoti bei iÅ¡tino lÅ«pa. Å iais savo veiksmais A. A. nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmÄ . Å i aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl Å¡ioje byloje neįrodinėtina. Situacijose, kuriose sprendimas varijuoja nuo bÅ«tinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo, teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas bÅ«tinÄ ja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant bÅ«tinosios ginties buvimÄ priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių, todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, Nr. 2K-78-489/2016).

Remiantis teismų praktika vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Baudžiamojoje byloje teismo patikimais pripažintų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų: J. Z., E. Z. ir G. P. parodymai) visuma patvirtina, kad nors nukentėjęs A. A. iki jo paties sumuÅ¡imo elgėsi agresyviai, sudavė smÅ«gį kaltinamojo žmonai, tačiau tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis kaltinamojo V. M. gynybos veiksmų atlikimo metu buvo pasibaigęs, t. y. jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į kaltinamojo žmonÄ J. M., nuo kurio kaltinamasis turėtų jÄ ginti, nebebuvo, kėsinimasis buvo pasibaigęs ir teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį buvo iÅ¡nykusi.

Å ios aplinkybės patvirtinamos nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, kad liudytojos J. M. iki kaltinamojo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam įvykio vietoje jau nebuvo. Teismo posėdyje iÅ¡tirtais minėtais įrodymais nustatyta, kad V. M. suduoti smÅ«giai, kurie sukėlė nukentėjusiam A. A. kaltinime nurodytas pasekmes, buvo jau pasibaigus kėsinimuisi į kaltinamojo žmonÄ , taigi, ir iÅ¡nykus bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.

M. veiksmuose bÅ«tinosios ginties nebuvo. Dėl bausmės Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. M. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 5), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (2 t., b. l. 6), dirba (2 t., b. l. 12). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, motyvus ir tikslus (kerÅ¡ijant nuketėjusiajam už suduotÄ smÅ«gį kaltinamojo žmonai), kaltės formÄ ir rūšį – tiesioginę tyčiÄ , kaltinamojo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti V.

M. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ laisvės apribojimo bausmę, jos terminÄ nustatant artimÄ vidutiniam bei įpareigojant kaltinamÄ jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbÄ , o jo netekus, – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis A. A. bylos nagrinėjimo teisme metu (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodo, kad jis kaltinamojo buvo labai stipriai sumuÅ¡tas, kaltinamasis smÅ«gius sudavė į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis. Pažymėjo, kad kaltinamasis savo veiksmus nutraukė tik tuomet, kai to pareikalavo į laukÄ išėję kiti Å¡ventės dalyviai. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį skausmÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. Po sužalojimų, kurį laikÄ nukentėjusiajam sumažėjo galimybė bendrauti su pažįstamais, nes veidas buvo labai sumuÅ¡tas, po akimis buvo mėlynės, buvo sumuÅ¡ta krÅ«tinė, skaudėjo Å¡onkauliai.

Ä®vykio metu ir po jo jis patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, nes smÅ«giuodamas į galvÄ kaltinamasis galėjo padaryti ir daugiau žalos (2 t., b. l. 76-77). Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A.

A. sveikata, todėl abejonės teismui dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nėra. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2 000 eurų, kuriÄ ir praÅ¡o priteisti. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal teismų praktikÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Nukentėjusysis nagrinėjamu atveju praÅ¡o maksimalios pagal teismų praktikÄ pripažįstamos neturtinės žalos atlyginimo sumos, atlyginamos patyrus nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai neigiamai veikė nukentėjusiojo asmens gyvenimo kokybę. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvos sritį), bei pasak teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusysis buvo visas kruvinas, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautė fizinį skausmÄ .

Tačiau parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo būtų ilgalaikių pasekmių, nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų buvęs nedarbingas ir dėl to praradęs pajamas, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė, nėra duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiajam būtų ribotos jo judėjimo galimybės. Taip pat atsižvelgiama ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes:

į tai, kad nepadaryta turtinė žala, į paties nukentėjusiojo bÅ«senÄ ir veiksmus iki konflikto (kad sudavė smÅ«gį kaltinamojo žmonai, dėl ko iÅ¡ esmės ir kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusiÄ Å¾alos dydžio nustatymo praktikÄ , nukentėjusiajam A. A. iÅ¡ kaltinamojo priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 500 eurų. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis A. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1 000 Eur iÅ¡laidas už advokato Dimitrijaus Fomkino paslaugas ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo teisme metu (2 t., b. l. 123), pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitÄ (2 t., b. l. 124). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Dimitrijus Fomkinas nukentėjusiojo interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, jų suma nėra per didelė, todėl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 142-143), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Prokuroras teismo posėdyje prašė teismo dėl liudytojos J. M. galimai melagingų parodymų kreiptis į prokurorÄ dėl tyrimo pradėjimo (2 t., b. l. 145). Teismas pažymi, kad įsiteisėjus Å¡iam teismo nuosprendžiui, prokuroras, įžvelgdamas galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ pats inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ , todėl prokuroro praÅ¡ymas netenkintinas.

Be to, prokuroras Å¡ioje byloje dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl papildomas teismo kreipimasis į prokurorÄ dėl galimai melagingų parodymų davimo bÅ«tų perteklinis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbÄ , o jo netekus, – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies - priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. (V. M.) nukentėjusiajam A. A. (A. A.) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. (V. M.) nukentėjusiajam A. A. (A. A.) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Jolanta Bagdonienė