274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-927/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38902-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisÄja Jolanta BagdonienÄ, sekretoriaujant Irenai AdamoviÄ, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam V.
Legislator headnote
AI generated274538c7-b228-4715-bb71-e9fb49a82867 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas: Jis tÄ vakarÄ iÅ¡gÄrÄ keletÄ 30 g taurelių degtinÄs. JautÄsi Å¡iek tiek iÅ¡gÄrÄs. NukentÄjusysis buvo stipriai iÅ¡gÄrÄs, policija įvertino kaip 2,5 promilÄs. Su civiliniu ieÅ¡kiniu jis nesutinka, nes gynÄ Å¾monÄ . StengÄsi, kad A. nepridarytų žalos, nejauÄia, kad specialiai jį muÅ¡Ä. Jam atrodÄ, kad A. daro nusikaltimÄ ir jis stengÄsi sulaikyti jį. Kai buvo kitos bylos tyrimas, tyrÄja jo papraÅ¡Ä G. telefono. VÄliau vakare jis sulaukÄ G. skambuÄio, ji priekaiÅ¡tavo, kad jis tyrÄjai davÄ jos telefonÄ , nes ji nieko nematÄ, nieko nežino.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-1091-927/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38902-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.5.1.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisÄja Jolanta BagdonienÄ, sekretoriaujant Irenai AdamoviÄ, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajam V.
M., jo gynÄjui advokatui Algimantui Smolskui, nukentÄjusiajam A. A. (A. A.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin), vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vedÄs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : V. M. nežymiai sutrikdÄ kito žmogaus sveikatÄ bei sukÄlÄ jam fizinį skausmÄ , o bÅ«tent jis: 2020-07-12 apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) esanÄiame namo kieme, konflikto metu tyÄia sudavÄ A. A. (A. A.) kumÅ¡Äiu ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , dÄl ko nukentÄjusysis nugriuvo ant žemÄs, tada atsisÄdo ant Å¡io ir vÄl ne mažiau kaip 6 kartus sudavÄ A. A. kumÅ¡Äiu į veidÄ bei tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų spyrÄ Ä¯ Å¡onus, nukentÄjusiajam atsikÄlus bei atsisÄdus, tÄsdamas nusikalstamus veiksmus, dar ne mažiau kaip 2 kartus spyrÄ A.
A. į veidÄ , taip padarydamas nukentÄjusiajam odos nubrozdinimÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukÄlÄ fizinį skausmÄ , t. y. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. M. kaltu padarÄs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino ir teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad jis su žmona buvo pakviesti į pusseserÄs gimtadienį.
Atvažiavo jie vÄliau - po 19 val. Visi sveÄiai buvo susirinkÄ, buvo paragavÄ vaiÅ¡ių. Pasveikino pusseserÄ su gimtadieniu, įteikÄ dovanÄ ir atsisÄdo prie stalo. Netoliese nuo jo sÄdÄjo nukentÄjusysis. ReikÄjo pilstyti alkoholinius gÄrimus. Jis įpylÄ nukentÄjusiajam nepilnÄ taurelÄ, o Å¡is iÅ¡ karto pasakÄ priekaiÅ¡tÄ , ar jis nemato kraÅ¡tų. Z. pradÄjo juoktis, kodÄl jis taip pasielgÄ. Jis paaiÅ¡kino, kad jis po ligos ir pasakÄ, kad simboliÅ¡kai gali iÅ¡gerti.
Po to pusseserÄ turÄjo paruoÅ¡usi dainÄ , pradÄjo leisti muzikÄ , bet jos vyras buvo kažkÄ blogai sureguliavÄs ir jai nieko nepavyko. G. susipyko su vyru, vyras iÅ¡Äjo. Tuomet kolonÄlÄ pradÄjo reguliuoti A.. G. susipyko su A.. Galų gale sudainavo dainÄ be muzikos. VÄliau jam suskambÄjo telefonas ir jis iÅ¡Äjo į laukÄ pakalbÄti. Paskui jį atÄjo A. ir pradÄjo kabinÄtis, kodÄl jis per Å¡ventÄ kalba telefonu ir iÅ¡ viso, kodÄl jis Äia atvažiavo ir kas jis toks. PaaiÅ¡kino jam, kad jis G. pusbrolis, kad jam skambino darbo reikalais.
Jis pradÄjo kabinÄtis, kodÄl jis (kaltinamasis) kalba lietuviÅ¡kai. Jis atsakÄ, kad jam jokio skirtumo, kokia kalba kalbÄti. Po to pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , atneÅ¡Ä karÅ¡tus patiekalus. VÄliau vÄl iÅ¡Äjo į laukÄ ir jis (kaltinamasis) nuÄjo prie maÅ¡inos. Tuo metu iÅ¡Äjo G. su vyru. PamaÄiusi jo maÅ¡inÄ pradÄjo rÄkti, kad jis sugadino visÄ Å¡ventÄ, kad neturÄjo teisÄs pirkti tokiÄ maÅ¡inÄ . Buvo žodinis konfliktas. Po to nusiramino, buvo Å¡okiai, muzika, iÅ¡neÅ¡Ä kolonÄlÄ Ä¯ laukÄ .
Buvo fejerverkai. Po fejerverkų jis pastebÄjo, kad A. persirengÄ sportiniu kostiumu. Jam su Z. nepatiko ta muzika, kuri grojo, jie norÄjo âÅ¡ansonoâ. Z. atneÅ¡Ä gitarÄ , jie bandÄ dainuoti savo dainas, jiems nepavyko. VÄliau A. kažkuriam laikui dingo, nematÄ jo. Po to antrame aukÅ¡te valgÄ tortÄ . VÄliau su M. G. nusileido į apaÄiÄ parÅ«kyti. SÄdÄjo, rÅ«kÄ prie suoliuko, kalbÄjosi. A. A. ir pradÄjo kiÅ¡tis į jų pokalbį. NenorÄjo, kad jis kiÅ¡tųsi į jų pokalbį, todÄl nuÄjo už namo kampo ir jis atÄjo paskui juos.
Tada atÄjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Tada, berods, ji kažkÄ jam pasakÄ, ar kaip ten buvo, tiksliai pasakyti negali, bet matÄ, kaip A. sudavÄ jo žmonai į veidÄ . Žmona griebÄsi už nosies, pritÅ«pÄ. Tada jie su M. G. puolÄ prie A., pargriovÄ jį ant žemÄs ir bandÄ laikyti, nes nežinojo, kÄ jis darys toliau, kad nenukentÄtų jo žmona, nes jis buvo nusiteikÄs agresyviai. Ä®vykio vietoje jie buvo keturiese. Jie laikÄ A., jis muistÄsi. Ten buvo betonuota aikÅ¡telÄ su akmenimis.
Jie kartu su A. nesivartÄ, nes policininkai ant jo rÅ«bų purvo nepastebÄjo. Jis nespyrÄ A. į veidÄ . VÄliau jo žmona nubÄgo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir kai ji nubÄgo į antrÄ aukÅ¡tÄ , tada atbÄgo kiti sveÄiai prie jų. Pirmas atbÄgo A., po to â Z.. T. A. nusiramino ir jie jį paleido. Nei jis, nei M. G. A. nemuÅ¡Ä. Tiksliai nepasakys, kur jis ten sÄdÄjo, ar ant suoliuko, nes jis nuÄjo į Å¡onÄ ir iÅ¡kvietÄ policijÄ . Po kažkiek laiko girdÄjo, kaip Z. ant A. rÄkÄ rusiÅ¡kai.
NematÄ, kaip Z. spardÄ nuketÄjusįjį. Kol laukÄ policijos, A. nematÄ. Atvažiavusius policijos pareigÅ«nus jis pasitiko kartu su žmona prie vartų. NuvedÄ policininkÄ Ä¯ įvykio vietÄ , jis fotografavo. Po to jie iÅ¡veÅ¾Ä A.. VÄliau buvo dar sugrįžÄ, pildÄ kažkokius dokumentus. Kai atsikÄlÄ sekmadienio ryte, matÄ, kad J. veidas buvo apdaužytas. Ä®vertinus jo amžių ir fizinÄ bÅ«klÄ, jis (kaltinamasis) fiziÅ¡kai negalÄtų A. pataikyti koja į galvÄ .
Nežino, kodÄl liudytojai taip pasakoja. Z. irgi sakÄ, kad jis (kaltinamasis) A. kumÅ¡Äiais daužÄ, bet jie laikÄ jį už rankų. Jis gulÄjo, mosikavo, prieÅ¡inosi, jis norÄjo atsikelti. Gal žmogui pasirodÄ, kad jie jį muÅ¡a. Ten buvo betonuota aikÅ¡telÄ, A. krito veidu į aikÅ¡telÄ, mosikavosi. Jie vienÄ kartÄ jį pargriovÄ ant žemÄs, o po to jis mosikavosi, o jie jį laikÄ. Ant nukentÄjusiojo jis nebuvo atsisÄdÄs. Gal ir buvo atsisÄdÄs ant jo, bet kaip aiÅ¡kina Z., tikrai taip nebuvo.
Jis tÄ vakarÄ iÅ¡gÄrÄ keletÄ 30 g taurelių degtinÄs. JautÄsi Å¡iek tiek iÅ¡gÄrÄs. NukentÄjusysis buvo stipriai iÅ¡gÄrÄs, policija įvertino kaip 2,5 promilÄs. Su civiliniu ieÅ¡kiniu jis nesutinka, nes gynÄ Å¾monÄ . StengÄsi, kad A. nepridarytų žalos, nejauÄia, kad specialiai jį muÅ¡Ä. Jam atrodÄ, kad A. daro nusikaltimÄ ir jis stengÄsi sulaikyti jį. Kai buvo kitos bylos tyrimas, tyrÄja jo papraÅ¡Ä G. telefono. VÄliau vakare jis sulaukÄ G. skambuÄio, ji priekaiÅ¡tavo, kad jis tyrÄjai davÄ jos telefonÄ , nes ji nieko nematÄ, nieko nežino.
Po to jis sulaukÄ dar vieno G. skambuÄio, ji rÄkÄ, kad žino, kaip jai elgtis, žino, kÄ sakyti ir pasakÄ, kad padarys taip, kad dÄl visko jis liks kaltas. Nuo to laiko jų santykiai nutrÅ«ko. Jis nežino, kodÄl G. nori jį apkalbÄti. Jis nepraÅ¡Ä G. liudyti prieÅ¡ A., nes ji nieko nematÄ, ji atbÄgo, kai konfliktas buvo pasibaigÄs. Apie tai, kad J. draugauja su nukentÄjusiuoju, jam niekas nesakÄ, priekaiÅ¡tų dÄl jų draugystÄs iÅ¡ jo pusÄs nebuvo. Å ventÄs metu jie sÄdÄjo viename stalo gale, o jie (kaltinamasis) kitame (2 t., b. l. 138-139).
Nors kaltinamasis V. M. savo kaltÄs nepripažino, taÄiau jo kaltÄ padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirti Å¡ie duomenys - nukentÄjusiojo A. A. teismo posÄdyje duoti parodymai, kad viskas įvyko 2020-07-12 (duomenys neskelbtini). Jis buvo pakviestas į jo merginos J. G. tetos gimtadienį. Jis su mergina atvažiavo į kaimÄ , padÄjo serviruoti stalÄ , po to atvažiavo V. M. su žmona. VÄliau visi Å¡ventÄ gimtadienį, iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti.
Kuomet jau buvo iÅ¡gÄrÄ ir eidavo į laukÄ parÅ«kyti, tai V. M. kabinÄjosi prie jo žodžiu: jis (kaltinamasis) jam sakÄ, kad jo mergina per jauna, sakÄ jÄ palikti. VÄlai vakare V. M. kartu su sÅ«nÄnu pakvietÄ jį parÅ«kyti aikÅ¡telÄje už namo. Tuomet jie jau buvo iÅ¡gÄrÄ alkoholio. Kai jis atÄjo į aikÅ¡telÄ, V. M. trenkÄ jam kumÅ¡Äiu į veidÄ (kairÄ pusÄ prie akies), jis pargriuvo, gulÄjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavÄ kojomis, spyrÄ Ä¯ Å¡onkaulius, po to ant jo atsisÄdo ir rankomis pradÄjo trankyti galvÄ , veidÄ , muÅ¡Ä Ä¯ Å¡onkaulius, krÅ«tinÄ.
Po pirmojo smÅ«gio buvo dar Å¡eÅ¡i smÅ«giai. SmÅ«gių jis neskaiÄiavo - tai jo apytiksliai nurodyti skaiÄiai. SÅ«nÄnas jo nemuÅ¡Ä. Kartu buvÄs sÅ«nÄnas M. G. bandÄ V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatÄ sveÄiai. Tuomet atbÄgo sveÄiai. Po to jis (nukentÄjusysis) atsisÄdo ant suolelio ir priÄjÄs prie jo V. M. dar kartÄ sudavÄ jam. Kad kaltinamasis jį muÅ¡a, pirma pamatÄ J. Z. ir pakvietÄ savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukÄ nuo jo.
Berods, dar viskÄ matÄ G. P.. Po to V. M. iÅ¡kvietÄ policijÄ , nes neva jis (nukentÄjusysis) trenkÄ jo (kaltinamojo) žmonai. Po smÅ«gių jis jautÄ skausmÄ , nieko nematÄ, nes buvo kruvinas, jam viskÄ skaudÄjo apie mÄnesį, 3 savaites buvo mÄlynÄs, negalÄjo dirbti ir vaikÅ¡Äioti, nes Å¡onkaulius skaudÄjo, todÄl iÅ¡Äjo atostogų. Ä® gydytojus jis nesikreipÄ, gulÄjo namuose, po to kreipÄsi į ekspertÄ . Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia už sukeltÄ skausmÄ , be to, kaltinamasis jį įžeidÄ, nes pasakÄ, kad turi pažįstamų kalÄjime ir jis (nukentÄjusysis) sÄdÄdamas bus âgaidžiuâ.
NukentÄjusysis teismo posÄdyje taip pat paaiÅ¡kino, jog buvo dar vienas teismas, kur jis buvo kaltinamas, nes neva trenkÄ kaltinamojo žmonai. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamojo žmonai jis nesudavÄ. Mano, kad kaltinamasis tai sugalvojo, kad pats apsigintų ir pirmas paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ (2 t., b. l. 80-84); - liudytojo G. B. (G. B.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti ir jo patvirtinti teismo posÄdyje (1 t., b. l. 99-101) bei parodymai teisme (2 t., b. l. 91-93), kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinÄs 1 kuopos, 3 bÅ«rio patruliu.
Nei kaltinamojo, nei nukentÄjusiojo nepažįsta, prisimena juos iÅ¡ darbinių aplinkybių. Gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ gimtadienio Å¡ventÄ, kuri vyko (duomenys neskelbtini)., nes buvo sumuÅ¡ta moteris, J. M., ji turÄjo pretenzijų. 2020-07-12, apie 2 valandÄ nakties, kai jie atvyko, visi Å¡ventÄs dalyviai buvo lauke, juos pasitiko vyras su žmona, vyras nurodÄ, kad sumuÅ¡Ä jo žmonÄ . Ten visi buvo iÅ¡gÄrÄ. Tada J. M. jiems paaiÅ¡kino, kad: Å¡okant ar prie stalo sveÄias vardu A. davÄ jai į nosį; ji nukrito ir visi iÅ¡Äjo į laukÄ ; lauke tarp moters vyro ir kito vyro, kuris jai trenkÄ, kilo konfliktas.
Kai jie atvyko, A. A. gulÄjo pavÄsinÄje, miegojo, nes buvo neblaivus, taip pat matÄsi, kad buvo stipriai sumuÅ¡tas. Kruvina ir pamÄlynavusi buvo akis, veidas buvo nubrozdintas. A. A. jiems paaiÅ¡kino, kad niekam netrenkÄ. Kaip vÄliau suprato pareigÅ«nai, jis melavo, nes užduodant klausimus jis negalÄjo normaliai nieko atsakyti. Niekas nenorÄjo sakyti, kas tÄ vyrÄ sumuÅ¡Ä. V. M. jiems paaiÅ¡kino, kad gynÄ savo žmonÄ , kai A. A. jai trenkÄ Ä¯ veidÄ , jis tada gindamas savo žmonÄ davÄ A.
A. atgal. IÅ¡ pradžių moteris vardu J. pareiÅ¡kimo neketino raÅ¡yti, bet su ja pabendravus Å¡i nurodÄ, kad dÄl sumuÅ¡imo raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dÄl A. A.. Moters nosis buvo patinusi, bet nežino, ar buvo sulaužyta. A. A. taip pat sakÄ, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , bet kadangi kai jie šį veÅ¾Ä Ä¯ areÅ¡tinÄ Å¡is buvo stipriai neblaivus, nurodÄ, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kai prasiblaivys. A. A. važiuodamas į areÅ¡tinÄ nenurodÄ jiems, kas tiksliai jį sumuÅ¡Ä ir kiek smÅ«gių kur buvo Å¡iam suduota, asmuo buvo neblaivus, todÄl bendrauti buvo sudÄtinga; - liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai, kad nukentÄjusysis yra jo bendradarbis.
Jis (liudytojas) su žmona buvo pakviesti į gimtadienį, viskas buvo gerai, linksminosi, Å¡oko, iÅ¡gÄrinÄjo. Ten susipažino ir su kaltinamuoju, jie nÄra susipykÄ, bet ir nÄra draugai. VÄlų vakarÄ sÄdÄjo 2 aukÅ¡te ir atÄjo jo žmona, pasakÄ, kad lauke muÅ¡a A.. Kai jis (liudytojas) atbÄgo į aikÅ¡telÄ, kurioje daugiau žmonių nepastebÄjo, pamatÄ, kad V. sÄdi ant A. ir rankomis muÅ¡a į veidÄ . Pats jis matÄ 6-8 smÅ«gius, bet nematÄ - delnais ar kumÅ¡Äiais muÅ¡Ä, buvo tamsu.
Jis pribÄgo V. M. iÅ¡ nugaros, paÄmÄ jį už rankos ir atitraukÄ nuo A.. Kažkiek laiko jie pastovÄjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. atsisÄdo ant suoliuko, o V. rÄkÄ, kad jį pasodins ir tuomet koja dar porÄ kartų spyrÄ A. į veidÄ . A. buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kruvinas. Po to atÄjo dar G.. PradÄjo aiÅ¡kintis, dÄl ko taip įvyko. VÄliau iÅ¡ pokalbio paaiÅ¡kÄjo, kad A. lygtais sudavÄ V. žmonai. Daugiau jokių konfliktų jis nepastebÄjo (2 t., b. l. 93); - liudytojos J.
Z. teisme duoti parodymai, kad su nukentÄjusiuoju jie yra bendradarbiai, su kaltinamuoju susipažino gimtadienyje, matÄ jį pirmÄ kartÄ , santykiai neutralÅ«s, nÄra susipykÄ, bet ir nedraugauja. ParodÄ, kad 12 val. buvo fejerverkai. Po to, gal po valandos ar dviejų, ji iÅ¡Äjo parÅ«kyti. Lauke ant sÅ«pynių sÄdÄjo V. M. ir M., jo pavardÄs nežino. Ant suoliuko sÄdÄjo A.. Pokalbis tuo metu buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, apie V., kad jis dirba (duomenys neskelbtini). VÄliau V. jai pasakÄ, kad jo žmonÄ sumuÅ¡Ä A..
M. tai patvirtino. Tuomet ji labai nustebo ir pažiÅ«rÄjo į A., kuris jai atsakÄ, kad to nebuvo. Po to ji V. pasakÄ, kad jei jo žmonÄ sumuÅ¡Ä, tai kodÄl jis ne Å¡alia jos. T. V. sukilo pyktis ir jis pakvietÄ A. pasikalbÄti. Jie nuÄjo už kampo ir ji iÅ¡girdo duslius smÅ«gius. Suprato, kad jau muÅ¡a žmogų. Ji nubÄgo pažiÅ«rÄti ir pamatÄ, kad A. guli, o ant jo sÄdi V.. M. tuo metu stovÄjo Å¡alia jų siÅ«buodamas. V. atsisÄdÄs ant A. dauÅ¾Ä jam kumÅ¡Äiais veidÄ , matÄsi kraujas.
Ji dar bandÄ atitraukti, bet jai nepavyko. Ji nubÄgo namo, į viršų, ten buvo M. tÄtis ir jos vyras. Ji pakvietÄ savo vyrÄ , kad bÄgtų padÄti. NubÄgÄs jos vyras atitraukÄ V. nuo A.. A. tuo metu atsisÄdo ant suoliuko ir kai jos vyras V. paleido, pastarasis pribÄgo prie sÄdinÄio A. ir spyrÄ jam koja į veidÄ , taikÄsi į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikÄ, bet bandymų buvo ne vienas. Kažkuriuo metu pasirodÄ G.. VÄliau jie apramino V., priÄjo arÄiau prie namo ir kalbÄjosi, kas įvyko.
V. norÄjo kviesti policijÄ , bet jie jį atkalbinÄjo. Po įvykio ji matÄ kaltinamojo žmonÄ , kuri iÅ¡Äjo iÅ¡ namų ir laikÄ servetÄlÄ po nosimi, bet kraujo nesimatÄ. Kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atÄjo tik po to, kai po smÅ«gių jau visi jie sÄdÄjo prie namo (2 t., b. l. 94-95); - liudytojos J. M. teismo posÄdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos vyras, o nukentÄjusįjį ji pažįsta, nes nuo jo yra nukentÄjusi, ji yra pripažinta nukentÄjusiÄ ja kitoje byloje.
ParodÄ, kad jie su kaltinamuoju buvo pakviesti į gimtadienį. Å ventÄ vyko (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 11 d. Å ventÄ vyko 2 aukÅ¡te, pasveikino G. ir pamatÄ, kad yra labai daug nepažįstamų žmonių. G. nepristatÄ jų. Viskas buvo lygtai gerai. Vyko Å¡ventÄ, buvo Å¡okiai. PamatÄ, kad A. eina persirengÄs sportiniu kostiumu, su âkedaisâ. Visiems buvo keista. Su jais buvo V. pusbrolis A. G. ir jo sÅ«nus M.. Tarpusavyje pakalbÄjo, kad koks veikÄjas su sportiniu kostiumu ir A. pasakÄ, kad jis kabinÄjosi prie jo.
V. irgi sakÄ, kad buvo priekabiavimai. M. irgi sakÄ, kad prie jo buvo prisikabinÄs A.. A. buvo daug alkoholio pavartojÄs. Apie 11 val. iÅ¡girdo, kad G. barÄsi su savo vyru S.. Netoli tvoros buvo irgi balius. A. ir S. buvo labai nepatenkinti, kad ten muzika grojo garsiau negu pas juos. Apie 12 val. buvo fejerverkai. Po fejerverkų buvo pakviesti į viršų. A. nebuvo. Kur jis buvo, niekas nežino. IÅ¡dalinus greitai tortÄ , G. savo vyrÄ nuvedÄ miegoti. Visi iÅ¡Äjo į laukÄ , V. su M. sÄdÄjo prie staliuko lauke.
Po to ji pastebÄjo, kad V. su M. nuÄjo už namo kažkur apie 20 metrų nuo namo. Ten yra mažai apÅ¡viesta aikÅ¡telÄ. Ir tada ji pamatÄ, kad į tÄ pusÄ eina A.. Kadangi žinojo, kad jis bando konfliktuoti, o jos vyras buvo po ligos, todÄl nepaleisdavo jo iÅ¡ akiraÄio ir ji nuÄjo į tÄ pusÄ. PamatÄ, kad jos vyras ir M. G. sÄdÄjo ant suoliuko. A. deÅ¡ine ranka pastÅ«mÄ V. į petį, reiÅ¡kia, vÄl nori konflikto. Ji A. pasakÄ atstoti nuo jos vyro. K. A. padarÄ porÄ Å¾ingsnių į Å¡onÄ , visi atsipalaidavo.
Tada jis pasisuko ir ji pamatÄ kumÅ¡tį prieÅ¡ veidÄ . A. jai sudavÄ Ä¯ nosį. Gerai, kad tai buvo į nosies galiukÄ , nes jei bÅ«tų Å¡iek tiek aukÅ¡Äiau, tai bÅ«tų sulaužyta nosis. Nuo smÅ«gio ji parklupo, labai stipriai bÄgo kraujas. K. M. yra jaunesnis ir greitesnis, jis puolÄ prie A.. Po to ir jos vyras puolÄ prie jo. Jie negalÄjo žinoti, kÄ padarys girtas agresyvus žmogus, jis galÄjo jÄ pradÄti kojomis spardyti. Jie pargriovÄ A. ant grindų. Ji atsikÄlÄ, susiÄmÄ už veido.
Tuo metu pribÄgo A. G.. Po to ji sutiko G., kuri iÅ¡Äjo iÅ¡ pavÄsinÄs ir paklausÄ, kas atsitiko. Ji G. pasakÄ, kad A. sudavÄ jai į veidÄ ir ji nuÄjo į voniÄ . Po kažkiek laiko apsitvarkÄ ir iÅ¡Äjo iÅ¡ vonios. Vidury pievelÄs, ant žemÄs sÄdÄjo A., o prieÅ¡ jį mojuodamas rankomis Z., kuris rÄkÄ âkoks tu vyras, kodÄl sudavei moteriaiâ ir jis deÅ¡ine koja A. sudavÄ smÅ«gį į veidÄ ir į kitas kÅ«no vietas. Z. spyrÄ A. koja į veido sritį ir po to keletÄ kartų į kitas kÅ«no vietas.
Negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavÄ Z. A. prieÅ¡ jai iÅ¡einant. Kas vyko tuo metu, kai ji buvo vonioje, žino tik iÅ¡ M. G. žodžių. M. buvo iÅ¡gÄrÄs, bet ne girtas, adekvaÄiai bendravo. VÄliau jai vÄl pasipylÄ kraujas, pakilo spaudimas ir ji vÄl nubÄgo į voniÄ . Užtruko labai trumpai. Kai iÅ¡Äjo iÅ¡ vonios, lauke, prie staliuko stovÄjo V. ir G.. G. reikalavo, kad V. nekviestų policijos. V. sakÄ, kad kvies policijÄ , nes jo žmona sumuÅ¡ta. G. pasakÄ, kad jis jau ir taip savo gavo, bet V. iÅ¡kvietÄ policijÄ .
Z. jai atneÅ¡Ä ledukų sakydama: âgerai, kad dantys vietojeâ. Kai atvažiavo policija, V. pasitiko policininkus, tad priÄjo ir ji, parodÄ pareigÅ«nams, kas jai sudavÄ. PareigÅ«nai pamatÄ, kad praskelta kakta, yra kraujo ir paklausÄ A., kas jį sumuÅ¡Ä. A. pasakÄ, kad jis krito ant bordiÅ«ro pats ir niekam pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys. Tuomet ji paraÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ , policininkai apžiÅ«rÄjo tÄ vietÄ , buvo nufotografuotos kraujo dÄmÄs, keli laÅ¡eliai, aikÅ¡telÄje kraujo buvo visiÅ¡kai nedaug.
Jai iÅ¡ nosies labai bÄgo kraujas, viskas buvo apipilta, ten buvo jos kraujas. A. A. tokio kieko kraujo, kad jis bÅ«tų visas kruvinas, tikrai nebuvo. Po įvyko iÅ¡važiavo policija, jie pasidarÄ kavos. V. buvo baltais marÅ¡kiniais ir nei vienos kraujo dÄmelÄs nebuvo. Kaip galima kaltinti žmogų dÄl sumuÅ¡imo. V. nebuvo sumuÅ¡tas. Po visko M. jai pasakojo, kad A. buvo stiprus, kad neįmanoma buvo jį iÅ¡laikyti. Jis sakÄ, kad jis su V. vos galÄjo jį iÅ¡laikyti prispaustÄ prie žemÄs. SakÄ, kad jis labai muistÄsi, rÄkÄ, sakÄ:
âmuÅ¡kite mane, muÅ¡kite maneâ. Apie pusÄ septintos nuÄjo miegoti. Kai atsikÄlÄ ryte, pamatÄ, kad G. su buteliu ir tortu nulÄkÄ pas kaimynus. SakÄ, kad visi jai atsibodo, kodÄl ji turi viskÄ glaistyti. SpÄja, kad A. ir S. buvo nuÄjÄ pas kaimynus. J. irgi buvo sumuÅ¡tas iki jos sumuÅ¡imo, jis buvo visiÅ¡kai girtas, jau kitÄ dienÄ nieko neprisiminÄ. G. su ja nebekalbÄjo ir neatsisveikino, jų santykiai labai suprastÄjo. Po gimtadienio jos vyras rugsÄjo 28 d. sulaukÄ skambuÄio iÅ¡ G..
TÄ dienÄ byloje buvo jos (J. M.) akistata su A.. PasakÄ tyrÄjai, kad apklaustų G., bet G. paskambino su priekaiÅ¡tu, kad ji nieko nematÄ, nieko nežino (2 t., b. l. 95-97); - liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdÄjo Å¡ios liudytojos teisme duotus parodymus. J. A. nespardÄ. Nežino, kodÄl liudytoja J. M. taip kalba, gal kad jos vyro kaltÄs mažiau bÅ«tų (2 t., b. l. 96); - nukentÄjusiojo A. A. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdÄjo Å¡ios liudytojos teisme duotus parodymus.
ParodÄ, kad jis atsimena, kas jį spardÄ - tai buvo V.. E. Z. jo nespardÄ - jis atitraukÄ V. nuo jo. M. bandÄ atitraukti V., bet jam nepavyko, o po to atÄjo E. Z. ir atitraukÄ. Liudytojos J. M. parodymai dÄl spardymo, jo teigimu, yra pasakos. Tokie Å¡ios liudytojos parodymai, jo manymu, yra dÄl vyro, kad padÄtų jam (2 t., b. l. 96-97); - liudytojos G. P. teismo posÄdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o nukentÄjusysis jos bendradarbis, jie nÄra susipykÄ. ParodÄ, kad buvo jos Å¡ventÄ, viskas buvo gerai.
Po to ji nuÄjo į pavÄsinÄ paguldyti savo vyro ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . NubÄgusi pamatÄ, kad A. guli ant žemÄs, o V. stovÄjo. Dar ten buvo E. ir dar kažkas. A. jau buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. PribÄgusi prie V. ji paklausÄ, kas atsitiko. V. jai atsakÄ, kad kažkas atsitiko žmonai. Ji bandÄ V. laikyti. T. A. atsisÄdo ant suoliuko. V. priÄjÄs prie A. sudavÄ jam koja kažkur į galvÄ . Ji bandÄ V. vÄl atitraukti, laikÄ jį, bet jis vÄl sudavÄ A. dar kartÄ - du kartus koja per galvÄ .
Ji tai matÄ, nes laikÄ V.. Jie muÅ¡Äsi už namo - aikÅ¡telÄje. Po to ji iÅ¡Äjo, ten buvo triukÅ¡mas. V. iÅ¡kvietÄ policijÄ , sakÄ, kad A. sudavÄ jo žmonai, bet ji pati to nematÄ. Viskas taip atsitiko, nes J. su V. kabinÄjosi prie A., kad jis per senas jos krikÅ¡to dukrai, sakÄ, kad atstotų ir iÅ¡važiuotų iÅ¡ Å¡ventÄs. Jos santykiai su kaltinamuoju dabar nÄra tokie, kokie buvo, nes ji liudijo prieÅ¡ jį. Ji kaltinamajam pasakÄ, kad sakys tai, kÄ matÄ (2 t., b. l. 113-114); - liudytojo S. P. (S. P.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo žmonos giminaitis, jie nesusipykÄ.
NukentÄjusįjį jis pažįsta - tai jo bendradarbis, jie nesusipykÄ. ParodÄ, kad apie įvykį nieko nežino, nes neblaivus miegojo pavÄsinÄje. Apie įvykius jam papasakojo žmona (2 t., b. l. 114); - liudytojo J. L. (J. L.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamÄ jį jis matÄ vienÄ kartÄ , o nukentÄjusysis yra jo bendradarbis. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, nes miegojo. Jam vÄliau papasakojo, kas įvyko (2 t., b. l. 114); - liudytojo M. G. teismo posÄdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo tÄÄio pusbrolis, o nukentÄjusįjį jis matÄ pirmÄ kartÄ , jie nÄra susipykÄ.
ParodÄ, kad A. jau Å¡ventÄs metu elgÄsi neadekvaÄiai. Jis atsisÄdo pakalbÄti su savo pussesere, A. drauge J. G.. T. A. jos pradÄjo klausinÄti, kas jis (liudytojas) toks, buvo agresyviai nusiteikÄs. Tuomet konflikto nebuvo. Vakare jis su V. iÅ¡Äjo parÅ«kyti, prie jų prisijungÄ teta J., jie sÄdÄjo ant suoliuko. Tuomet atÄjo A. ir netikÄtai užvoÅ¾Ä J., o V. sureagavo, pradÄjo aiÅ¡kintis. Jie su V. bandÄ A. sutramdyti, stumdÄsi, o A. mosikavosi. Jis bandÄ A. sulaikyti, pargriauti ant žemÄs, kad apsiramintų.
Vyko grumtynÄs, jis bandÄ laikyti A. rankas, kad nesimuÅ¡tų. Jie su V. pargriovÄ A. ant žemÄs, nes jis buvo agresyvus. A. pargriautas dar muistÄsi. Nepamena, ar V. buvo atsisÄdÄs ant A.. Nežino, ar kaltinamasis sudavÄ A.. Jo manymu, grumtynių metu visko gali bÅ«ti, jis neatsimena, kas ten buvo. K. A. atsikÄlÄ nuo žemÄs, jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nepamena, ar A. buvo sužalotas, kai atÄjo į įvykio vietÄ , nes buvo tamsu. Po to pribÄgo visi žmonÄs ir A. Å¡iek tiek nusiramino.
Ten visi buvo girti, jis taip pat buvo iÅ¡gÄrÄs. Kai visi iÅ¡siskirstÄ, jis su A. rÅ«kÄ ir jis paklausÄ, kodÄl A. taip pasielgÄ. A. atsakÄ, kad nežino. Po to jis nuÄjo parÅ«kyti, jis daugiau nieko neprisimena. Po to jis nei kaltinamojo, nei nukentÄjusiojo nematÄ (2 t., b. l. 133-134); - 2020-07-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2015/2020(01), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, padaryti minÄtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12.
Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68); - 2021-04-21 specialisto paaiÅ¡kinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38902-20 metu gauta ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Ovidijaus Petkelio iÅ¡vada Nr. G2015/2020 (01), kurioje nurodyta kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, padaryti minÄtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12.
Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai pasekmių nesukelia. Specialistas nurodÄ, kad nustatyti ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2015/2020 (01) iÅ¡vardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Trauminių poveikių galÄjo bÅ«ti ir daugiau, taÄiau jų morfologiniai požymiai neužfiksavo. Nustatytos poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose, labiau bÅ«dingos jas padarant suduodant smÅ«gius kietu buku daiktu (daiktais) į minÄtas sritis.
Likusieji sužalojimai, tai yra - odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinÄs kraujosruvos krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinÄs lÄ stos kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inio dilbio srityse, galÄjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius į nurodytas kÅ«no vietas kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir paÄiam nukentÄjusiajam griuvinÄjant bei minÄtomis kÅ«no sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 70-71). Kaltinamojo gynÄjas teismo posÄdyje praÅ¡Ä kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudÄties.
NurodÄ, kad byloje nenustatyta, kad nukentÄjusįjį sumuÅ¡Ä kaltinamasis. Ar nukentÄjusiajam skaudÄjo, irgi nenustatyta. Kaltinimas yra abstraktus, nes nenurodyta, kas ir kodÄl sukÄlÄ konfliktÄ . Konfliktas įvyko dÄl to, kad atvykus buvo papriekaiÅ¡tauta, kad kaltinamasis atvyko su prestižine maÅ¡ina. Kaltinamojo žmona pastebÄjo, papriekaiÅ¡tavo A., kad jis atvyko su per daug jauna mergina ir pasakÄ, kad nereikia sieti su ja ateities. Kai atsirado drÄ sos ir siekdamas pastatyti į vietÄ , A. sumuÅ¡Ä nukentÄjusiÄ jÄ .
Tai pamatÄs, sužinojÄs jos vyras stojo vykdyti pilietinÄ pareigÄ ir ginti žmonÄ , aplinkinius. Jis tÄ darÄ padedamas kitų. Byla padedanÄio žmogaus atžvilgiu buvo nutraukta. Kai praeivis pamato, kad yra muÅ¡amas žmogus, jo teisinÄ ir moralinÄ pareiga yra stoti tarp užpuoliko ir aukos ir imtis visų priemonių siekiant apsaugoti aukÄ . Å iuo atveju nukentÄjusysis verÄiamas ant žemÄs ir bandant laikyti jo rankas, jis nusibrozdino veidÄ . AiÅ¡ku, kad tÄ padaryti padÄjo visiÅ¡kas girtumas, ne sÄ moningumas, blaÅ¡kymasis.
Veido nubrozdinimai, kurie buvo nustatyti rugsÄjo mÄnesį, galÄjo bÅ«ti ir prieÅ¡ tai ir po to. Specialistas aiÅ¡kina, kad galÄjo, galimai, tuo metu, bet tai yra abejonÄs. NukentÄjusiojo pareiÅ¡kimas atsirado tik po 2 savaiÄių, kai buvo įpusÄjÄs ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Jokių smÅ«gių kaltinamasis nesudavÄ, niekas nepaneigÄ, kad A. buvo girtas ir griuvinÄjo. Kai prasidÄjo tyrimas, nukentÄjusysis pasijuto nuskriaustas. M. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 kovo 19 d., taÄiau jo veiksmai buvo tokie patys, kaip ir kaltinamojo, t. y. tai buvo nusikaltimo užkardymas.
GynÄjas įsitikinÄs, kad tai buvo bÅ«tinoji gintis, nusikaltÄlio sulaikymas. Tai nebuvo siekis pažeisti sveikatÄ , o sulaikyti nusikaltÄlį, nes viskas galÄjo baigtis tragiÅ¡kai. PraÅ¡o pritaikyti bÅ«tinosios ginties sÄ lygas ir kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudÄties, o ieÅ¡kinį atmesti (2 t., b. l. 144-147). DÄl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukÄlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kÄsinamasi į žmogaus kÅ«no nelieÄiamumÄ (tik fizinio skausmo sukÄlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Kaltinamasis V. M. savo kaltÄ dÄl nukentÄjusiojo A. A. sumuÅ¡imo neigia. Nurodo, kad įvykio metu jis su M. G. sÄdÄjo lauke, rÅ«kÄ prie suoliuko, kalbÄjosi. Tuomet atÄjo nukentÄjusysis A. A. ir pradÄjo kiÅ¡tis į jų pokalbį.
Jie su M. G. nenorÄjo, kad jis kiÅ¡tųsi į jų pokalbį, todÄl nuÄjo už namo kampo, o nukentÄjusysis atÄjo paskui juos. Tada atÄjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Kaltinamais nurodo, kad tuomet jo žmona nukentÄjusiajam kažkÄ pasakÄ ir kaltinamasis pamatÄ, kaip nukentÄjusysis sudavÄ jo žmonai į veidÄ . Tuomet jie su M. G. puolÄ prie nuketÄjusiojo, pargriovÄ jį ant žemÄs ir bandÄ laikyti, kad nenukentÄtų kaltinamojo žmona. NukentÄjusysis muistÄsi. Kaltinamasis nespyrÄ nukentÄjusiajam į veidÄ .
VÄliau jo žmona nubÄgo, tada į konflikto vietÄ atbÄgo kiti sveÄiai. Kaltinamasis pateikia versijÄ , kad nukentÄjusįjį galimai sumuÅ¡Ä E. Z., nors jis pats to nematÄ, bet girdÄjo, kaip E. Z. rÄkÄ ant nukentÄjusiojo. Tuo tarpu nukentÄjusysis A. A. nurodo, kad vÄlai vakare V. M. kartu su sÅ«nÄnu M. G. pakvietÄ jį parÅ«kyti aikÅ¡telÄje už namo. Kai jis atÄjo į aikÅ¡telÄ, V. M. trenkÄ jam kumÅ¡Äiu į veidÄ (kairÄ pusÄ prie akies), jis pargriuvo, gulÄjo ant nugaros, o V.
M. tuo metu jam du kartus sudavÄ kojomis, spyrÄ Ä¯ Å¡onkaulius, po to ant jo atsisÄdo ir rankomis pradÄjo trankyti galvÄ , veidÄ , muÅ¡Ä Ä¯ Å¡onkaulius, krÅ«tinÄ. Po pirmojo smÅ«gio buvo dar Å¡eÅ¡i smÅ«giai. Kartu buvÄs sÅ«nÄnas M. G. bandÄ V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatÄ sveÄiai. Tuomet atbÄgo sveÄiai. Po to jis (nukentÄjusysis) atsisÄdo ant suolelio ir priÄjÄs prie jo V. M. dar kartÄ sudavÄ jam. Kad kaltinamasis jį muÅ¡a, kaip teismo posÄdyje nurodÄ nukentÄjusysis, pirma pamatÄ J.
Z. ir pakvietÄ savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukÄ nuo jo. Berods, dar viskÄ matÄ G. P.. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant in dubio pro reo (visos abejonÄs vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dÄl kurių gali kilti abejonÄs, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. AbejonÄs gali kilti dÄl bet kurių bylos elementų: dÄl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dÄl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudÄties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dÄl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dÄl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mÄs;
įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinÄjant bylÄ sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymÄta, kad kaltinamojo naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonÄs ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Abejonių paÅ¡alinimo bÅ«das yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).
Ä®rodymų vertinimo rezultatas â iÅ¡vada dÄl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti. Ä®vertinÄs teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadas dÄl aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dÄl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisÄ ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dÄl jų leistinumo, patikimumo, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas paÄias bylos aplinkybes, nÄra iÅ¡skirtinÄs. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡sprÄsta teisingai.
BylÄ nagrinÄjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir sprÄsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybÄs. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Esminis BPK pažeidimas nÄra padaromas, kai byloje esant neesminÄmis detalÄmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas iÅ¡vadas dÄl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
NagrinÄjamu atveju teismas kaltinamojo versijÄ , kad jis nukentÄjusiojo nemuÅ¡Ä, o tik pargriovÄ jį ant žemÄs ir bandÄ laikyti, kad nenukentÄtų kaltinamojo žmona, vertina kritiÅ¡kai - kaip jo gynybinÄ pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ir liudytojos J. M. duotus parodymus, vertina juos kaip siekį savo sutuoktiniui padÄti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Be to, liudytoja J. M. buvo patyrusi smurtÄ nuo nukentÄjusiojo, todÄl gali bÅ«ti suinteresuota jį apkalbÄti.
TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro dÄl to, kad tiek kaltinamojo, tiek jo žmonos liudytojos J. M. versija prieÅ¡tarauja kitiems teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtiems įrodymams (nukentÄjusiojo, liudytojų: E. Z., J. Z. ir G. P. parodymams), kuriuos teismas pripažįsta neprieÅ¡taringais, vieni kitus papildanÄiais, nuosekliais, todÄl patikimais. PažymÄtina, jog Å¡ioje byloje teismas netiria aplinkybių, susijusių su nuketÄjusiojo smurtiniais veiksmais prieÅ¡ liudytojÄ J. M., nes Å¡ios aplinkybÄs yra nustatytos įsiteisÄjusiu Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkriÄio 18 d. nutartimis nuosprendis paliktas nepakeistas) (2 t., b. l. 125-131).
Teismo posÄdyje nukentÄjusysis A. A. nurodÄ, kad vÄlai vakare V. M. kartu su sÅ«nÄnu M. G. pakvietÄ jį parÅ«kyti aikÅ¡telÄje už namo. Kai jis atÄjo į aikÅ¡telÄ, V. M. trenkÄ jam kumÅ¡Äiu į veidÄ (kairÄ pusÄ prie akies), jis pargriuvo, gulÄjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavÄ kojomis, spyrÄ Ä¯ Å¡onkaulius, po to ant jo atsisÄdo ir rankomis pradÄjo trankyti galvÄ , veidÄ , muÅ¡Ä Ä¯ Å¡onkaulius, krÅ«tinÄ. NukentÄjusysis taip pat nurodÄ, kad pirma jo sumuÅ¡imo faktÄ pamatÄ liudytoja J.
Z., kuri pakvietÄ savo vyrÄ E. Z., kuris kaltinamÄ jį atitraukÄ nuo jo. Tai, kad liudytoja J. Z. pirma pamatÄ muÅ¡imo faktÄ , ji pati patvirtino teismo posÄdžio metu, nurodydama, kad prieÅ¡ įvykį ji iÅ¡Äjo parÅ«kyti. MatÄ, kad lauke ant sÅ«pynių sÄdÄjo V. M. ir M. G., o ant suoliuko - A. A.. VÄliau V. M. jai pasakÄ, kad jo žmonÄ sumuÅ¡Ä A. A.. Po to ji V. M. pasakÄ, kad jei jo žmonÄ sumuÅ¡Ä, tai kodÄl jis ne Å¡alia jos. T. V. M. sukilo pyktis ir jis pakvietÄ A.
A. pasikalbÄti. Jie nuÄjo už kampo ir ji iÅ¡girdo duslius smÅ«gius, suprato, kad muÅ¡a žmogų. Ji nubÄgo pažiÅ«rÄti ir pamatÄ, kad A. A. guli, o ant jo sÄdi V. M.. M. G. tuo metu stovÄjo Å¡alia. Ji matÄ, kaip V. M., atsisÄdÄs ant A. A., dauÅ¾Ä jam kumÅ¡Äiais veidÄ , matÄsi kraujas. Ji dar bandÄ atitraukti, bet jai nepavyko. Tuomet ji nubÄgo namo, į viršų ir pakvietÄ savo vyrÄ E. Z., kad Å¡is bÄgtų padÄti. Liudytojas E. Z. teisme patvirtino, kad Å¡ventÄs metu vÄlų vakarÄ jis sÄdÄjo namo 2 aukÅ¡te.
AtÄjusi jo žmona J. Z. pasakÄ, kad lauke muÅ¡a nukentÄjusįjį. Kai liudytojas E. Z. atbÄgo į aikÅ¡telÄ, pamatÄ, kad kaltinamasis sÄdi ant nukentÄjusiojo ir rankomis muÅ¡a į veidÄ . Pats jis matÄ 6-8 smÅ«gius. Jis pribÄgo V. M. iÅ¡ nugaros, paÄmÄ jį už rankos ir atitraukÄ nuo nukentÄjusiojo A. A.. Kažkiek laiko jie pastovÄjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. A. atsisÄdo ant suoliuko, o kaltinamasis V. M. rÄkÄ ir koja dar porÄ kartų spyrÄ A.
A. į veidÄ , jo veidas buvo kruvinas. Liudytoja J. Z. teismo posÄdyje patvirtino, kad nubÄgÄs jos vyras E. Z., atitraukÄ V. M. nuo A. A.. A. A. tuo metu atsisÄdo ant suoliuko ir kai E. Z. V. M. paleido, pastarasis pribÄgo prie sÄdinÄio A. A. ir spyrÄ jam koja į veidÄ , taikÄsi į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikÄ, bet bandymų buvo ne vienas. Liudytojas E. Z. aikÅ¡telÄje daugiau žmonių nepastebÄjo. Liudytoja J. Z. tai pat patvirtino kad kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atÄjo tik po to, kai po smÅ«gių jau visi jie sÄdÄjo prie namo.
Tiek liudytoja J. Z., tiek liudytojas E. Z. parodÄ, kad po kurio laiko atÄjo G. P., kuri pradÄjo aiÅ¡kintis, dÄl ko taip įvyko. Liudytoja G. P. teismo posÄdyje parodÄ, kad kai ji nuÄjo į pavÄsinÄ paguldyti savo vyro, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . NubÄgusi pamatÄ, kad A. A. guli ant žemÄs, o V. M. stovÄjo. Dar ten buvo E. Z. ir dar kažkas. A. A. jau buvo sumuÅ¡tas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. PribÄgusi prie V. M. ji paklausÄ, kas atsitiko. V. M. jai atsakÄ, kad kažkas atsitiko žmonai.
Tuomet A. A. atsisÄdo ant suoliuko, o V. M. priÄjÄs prie A. A. sudavÄ jam du kartus koja per galvÄ . NagrinÄjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patikimi yra nukentÄjusiojo A. A. ir liudytojų J. Z., E. Z. ir G. P. teismo posÄdyje duoti parodymai. Liudytojų J. Z., E. Z. ir G. P. parodymai iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ki jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73-75, 81-83, 77-79), nes lyginant ir vertinant juos tarpusavyje, prieÅ¡taravimų tarp jų neįžvelgiama, jų visuma patvirtina nuosekliÄ Ä¯vykių sekÄ .
Esant nurodytoms aplinkybÄms, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, minÄtų asmenų parodymus pripažįsta patikimais įrodymais ir jais remiasi. Tai, kad nukentÄjusįjį sumuÅ¡Ä liudytojas E. Z., nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, iÅ¡skyrus kaltinamojo ir liudytojos J. M. iÅ¡kelta versija, kuri teismo įvertinta kritiÅ¡kai - kaip kaltinamojo ir jo žmonos siekis kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus nukentÄjusiojo, liudytojos J.
Z., liudytojo E. Z. ir liudytojos G. P. parodymus, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis V. M. 2020-07-12 apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini) esanÄiame namo kieme, konflikto metu tyÄia sudavÄ A. A. kumÅ¡Äiu ne mažiau kaip 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , dÄl ko nukentÄjusysis nugriuvo ant žemÄs, tada atsisÄdo ant Å¡io ir vÄl ne mažiau kaip 6 kartus sudavÄ A.
A. kumÅ¡Äiu į veidÄ bei tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų spyrÄ Ä¯ Å¡onus, nukentÄjusiajam atsikÄlus bei atsisÄdus, tÄsdamas nusikalstamus veiksmus, dar ne mažiau kaip 2 kartus spyrÄ A. A. į veidÄ , taip padarydamas nukentÄjusiajam odos nubrozdinimÄ kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, deÅ¡inio dilbio srityje, krÅ«tinÄs lÄ stos priekiniame ir kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukÄlÄ fizinį skausmÄ , kas patvirtinama 2020-07-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G 2015/2020(01) (1 t., b. l.
68) bei 2021-04-21 specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu (1 t., b. l. 70-71). Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinÄs aptartų įrodymų visumÄ , kuri yra pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. DÄl teisÄs į bÅ«tinÄ jÄ gintį BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisÄ jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
MinÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi. Kaltinamais teigia, jog jis gynÄ savo žmonÄ nuo nukentÄjusiojo, kuomet pastarasis jai sudavÄ Ä¯ veidÄ , todÄl veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Ä®siteisÄjusiu Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkriÄio 18 d. nutartimis nuosprendis paliktas nepakeistas) (2 t., b. l. 125-131) konstatuota, kad A.
A. 2020-07-12, apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas neblaivus (tikrintis girtumÄ atsisakÄ), žodinio konflikto metu deÅ¡ine ranka sudavÄ vienÄ smÅ«gį J. M. į nosį, dÄl ko nukentÄjusioji pargriuvo ant žemÄs, iÅ¡ nosies ÄmÄ kraujuoti bei iÅ¡tino lÅ«pa. Å iais savo veiksmais A. A. nukentÄjusiajai J. M. sukÄlÄ fizinį skausmÄ . Å i aplinkybÄ yra nustatyta įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu, todÄl Å¡ioje byloje neįrodinÄtina. Situacijose, kuriose sprendimas varijuoja nuo bÅ«tinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo, teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas bÅ«tinÄ ja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant bÅ«tinosios ginties buvimÄ priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių, todÄl didelÄ reikÅ¡mÄ turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, Nr. 2K-78-489/2016).
Remiantis teismų praktika vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopÅ¡Äiai nustatoma pavojingo kÄsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginanÄiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kÄsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigÄs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).
Baudžiamojoje byloje teismo patikimais pripažintų įrodymų (nukentÄjusiojo, liudytojų: J. Z., E. Z. ir G. P. parodymai) visuma patvirtina, kad nors nukentÄjÄs A. A. iki jo paties sumuÅ¡imo elgÄsi agresyviai, sudavÄ smÅ«gį kaltinamojo žmonai, taÄiau tiesiogiai gresiantis pavojingas kÄsinimasis kaltinamojo V. M. gynybos veiksmų atlikimo metu buvo pasibaigÄs, t. y. jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kÄsinimosi į kaltinamojo žmonÄ J. M., nuo kurio kaltinamasis turÄtų jÄ ginti, nebebuvo, kÄsinimasis buvo pasibaigÄs ir teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį buvo iÅ¡nykusi.
Å ios aplinkybÄs patvirtinamos nukentÄjusiojo ir minÄtų liudytojų parodymais, kad liudytojos J. M. iki kaltinamojo suduotų smÅ«gių nukentÄjusiajam įvykio vietoje jau nebuvo. Teismo posÄdyje iÅ¡tirtais minÄtais įrodymais nustatyta, kad V. M. suduoti smÅ«giai, kurie sukÄlÄ nukentÄjusiam A. A. kaltinime nurodytas pasekmes, buvo jau pasibaigus kÄsinimuisi į kaltinamojo žmonÄ , taigi, ir iÅ¡nykus bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V.
M. veiksmuose bÅ«tinosios ginties nebuvo. DÄl bausmÄs Skiriant bausmÄ, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. M. anksÄiau neteistas (2 t., b. l. 5), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (2 t., b. l. 6), dirba (2 t., b. l. 12). Kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nÄra. Atsižvelgiant į anksÄiau nurodytas aplinkybes bei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį â nesunkus nusikaltimas, motyvus ir tikslus (kerÅ¡ijant nuketÄjusiajam už suduotÄ smÅ«gį kaltinamojo žmonai), kaltÄs formÄ ir rūšį â tiesioginÄ tyÄiÄ , kaltinamojo asmenybÄ, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus pasiekti V.
M. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ, jos terminÄ nustatant artimÄ vidutiniam bei įpareigojant kaltinamÄ jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tÄsti darbÄ , o jo netekus, â registruotis Užimtumo tarnyboje prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos. DÄl civilinio ieÅ¡kinio NukentÄjusysis A. A. bylos nagrinÄjimo teisme metu (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti jam 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
IeÅ¡kinyje nurodo, kad jis kaltinamojo buvo labai stipriai sumuÅ¡tas, kaltinamasis smÅ«gius sudavÄ Ä¯ gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis. PažymÄjo, kad kaltinamasis savo veiksmus nutraukÄ tik tuomet, kai to pareikalavo į laukÄ iÅ¡ÄjÄ kiti Å¡ventÄs dalyviai. DÄl patirtų sužalojimų jis patyrÄ didelį skausmÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. Po sužalojimų, kurį laikÄ nukentÄjusiajam sumažÄjo galimybÄ bendrauti su pažįstamais, nes veidas buvo labai sumuÅ¡tas, po akimis buvo mÄlynÄs, buvo sumuÅ¡ta krÅ«tinÄ, skaudÄjo Å¡onkauliai.
Ä®vykio metu ir po jo jis patyrÄ didelį iÅ¡gÄ stį, nes smÅ«giuodamas į galvÄ kaltinamasis galÄjo padaryti ir daugiau žalos (2 t., b. l. 76-77). Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.
Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta neturtinÄ Å¾ala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos nagrinÄjimo metu įrodyta, jog dÄl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentÄjusiojo A.
A. sveikata, todÄl abejonÄs teismui dÄl jo teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ nÄra. NukentÄjusysis patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 2 000 eurų, kuriÄ ir praÅ¡o priteisti. Kaip jau minÄta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmÄs. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukÄlimu, kentÄjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dÄl sveikatos ateityje, jeigu jos susijÄ su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dÄl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal teismų praktikÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentÄjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinÄs žalos atlyginimui â nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). NukentÄjusysis nagrinÄjamu atveju praÅ¡o maksimalios pagal teismų praktikÄ pripažįstamos neturtinÄs žalos atlyginimo sumos, atlyginamos patyrus nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Neabejotina, kad nukentÄjusysis dÄl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrÄ fizinius skausmus, taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai neigiamai veikÄ nukentÄjusiojo asmens gyvenimo kokybÄ. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis sudavÄ smÅ«gius rankomis ir kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvos sritį), bei pasak teisme apklaustų liudytojų, nukentÄjusysis buvo visas kruvinas, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusysis tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautÄ fizinį skausmÄ .
TaÄiau parinkdamas konkretų priteistinos neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nÄra jokių duomenų, kad dÄl nukentÄjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų ilgalaikių pasekmių, nÄra objektyvių duomenų, kad nukentÄjusysis bÅ«tų buvÄs nedarbingas ir dÄl to praradÄs pajamas, nukentÄjusysis dÄl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipÄ, nÄra duomenų, kad Å¡iuo metu nukentÄjusiajam bÅ«tų ribotos jo judÄjimo galimybÄs. Taip pat atsižvelgiama ir į kitas neturtinei žalai įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes:
į tai, kad nepadaryta turtinÄ Å¾ala, į paties nukentÄjusiojo bÅ«senÄ ir veiksmus iki konflikto (kad sudavÄ smÅ«gį kaltinamojo žmonai, dÄl ko iÅ¡ esmÄs ir kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentÄjusiojo). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovÄjusiÄ Å¾alos dydžio nustatymo praktikÄ , nukentÄjusiajam A. A. iÅ¡ kaltinamojo priteistina neturtinÄs žalos suma mažintina iki 500 eurų. DÄl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
NukentÄjusysis A. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1 000 Eur iÅ¡laidas už advokato Dimitrijaus Fomkino paslaugas ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinÄjimo teisme metu (2 t., b. l. 123), pateikÄ sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei pinigų priÄmimo kvitÄ (2 t., b. l. 124). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Dimitrijus Fomkinas nukentÄjusiojo interesus atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posÄdžiuose, iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, jų suma nÄra per didelÄ, todÄl jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 142-143), nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina. Prokuroras teismo posÄdyje praÅ¡Ä teismo dÄl liudytojos J. M. galimai melagingų parodymų kreiptis į prokurorÄ dÄl tyrimo pradÄjimo (2 t., b. l. 145). Teismas pažymi, kad įsiteisÄjus Å¡iam teismo nuosprendžiui, prokuroras, įžvelgdamas galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi ne tik teisÄ, bet ir pareigÄ pats inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ , todÄl prokuroro praÅ¡ymas netenkintinas.
Be to, prokuroras Å¡ioje byloje dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo teisme metu, todÄl papildomas teismo kreipimasis į prokurorÄ dÄl galimai melagingų parodymų davimo bÅ«tų perteklinis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvÄs apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tÄsti darbÄ , o jo netekus, â registruotis Užimtumo tarnyboje prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos.
KardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies - priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. (V. M.) nukentÄjusiajam A. A. (A. A.) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M. (V. M.) nukentÄjusiajam A. A. (A. A.) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. TeisÄja Jolanta BagdonienÄ