2744afcc-e7f7-410d-92f5-0349bb73a76b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2694-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-03963-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.30; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Modestui Sriubui, atsakovės Å vietimo ir mokslo ministerijos atstovei Jurgitai Å erpetauskienei, atsakovo Nacionalinio egzaminų centro atstovei Saulei Vingelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

J. (T. J.) skundÄ atsakovams Nacionaliniam egzaminų centrui, Å vietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinei mokyklai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nustatė: PareiÅ¡kėjas T. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 20–31), praÅ¡ydamas panaikinti Å vietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinio egzaminų centro 2014-07-18 paskelbtÄ 2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolÄ dalį „Dėl T.

J. apeliacijos iÅ¡nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo T. J. lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino įvertinimÄ , atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turėtÄ laikÄ pasiruoÅ¡ti egzaminui pagal naujÄ egzamino programÄ . Pagrisdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neiÅ¡laikė 2014-06-02 laikyto pagrindinės egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino, jo pateikta apeliacija taip pat nebuvo patenkinta.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Å vietimo įstatymo pakeitimus, nuo 2011-03-17 buvo įteisintas vienodas lietuvių kalbos ir literatÅ«ros egzaminas tiek lietuvių, tiek ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Å vietimo ir mokslo ministro priimtu 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 buvo nustatyta, kad vienodas lietuvių kalbos brandos egzaminas privalomas visiems moksleiviams, kurie baigė vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros kursÄ . Å is egzaminas abiturientams tapo privalomas jau 2013 metais.

Po minėto ministro įsakymo paskelbimo pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas deÅ¡imtoje klasėje, buvo informuotas, kad po 2 metų turės laikyti suvienodintÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzaminÄ . PareiÅ¡kėjui, kaip tautinių mažumų mokyklos moksleiviui, nebuvo sudarytos galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti lietuvių kalbos egzaminui, nes tai padaryti per dvejus metus neįmanoma. PareiÅ¡kėjas lietuvių kalbos mokėsi mažiau valandų nei lietuviÅ¡kų mokyklų moksleiviai, todėl jo ir kitų tautinių mažumų mokyklų moksleivių teisinė padėtis buvo nevienoda lyginant su lietuviÅ¡kų mokyklų moksleivių teisine padėtimi.

Nustačius reikalavimÄ visiems mokiniams laikyti suvienodintÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzaminÄ ir nesuteikus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pakankamo pereinamojo laikotarpio egzaminui pasiruoÅ¡ti, buvo pažeistas interesų pusiausvyros principas. Taip pat buvo pažeistas lygių galimybių principas, nes per 2 metus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams neįmanoma pasiekti tokio žinių lygio, kurį lietuviÅ¡kų mokyklų abiturientai pasiekė per 12 mokymosi metų.

Pakeitus egzaminų laikymo tvarkÄ , buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. PareiÅ¡kėjui ir kitiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams turėjo bÅ«ti suteiktas bent dvylikos metų laikotarpis, kurio metu tautinių mažumų moksleiviai mokytųsi lietuvių kalbos ir literatÅ«ros tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis Å¡io dalyko mokėsi lietuviÅ¡kų mokyklų moksleiviai, tiek vienų, tiek ir kitų mokyklų moksleiviai turėjo turėti vienodÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros pamokų skaičių.

Suvienodintas lietuvių kalbos ir literatÅ«ros egzaminas buvo įvestas skubotai. PareiÅ¡kėjui ir kitiems tautinių mažumų mokyklų mokiniams per labai trumpÄ laikÄ buvo drastiÅ¡kai padidinti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros dalyko ir egzamino reikalavimai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad daugumÄ mokymosi metų mokiniai mokėsi pagal visiÅ¡kai kitokiÄ programÄ , kitokiÄ metodologijÄ , kuri absoliučiai nepritaikyta laikyti tokio lygio egzaminÄ . Tautinių mažumų mokyklų moksleiviai deÅ¡imt metų turėjo žymiai mažesnį lietuvių kalbos ir literatÅ«ros pamokų skaičių, į kÄ taip pat turėjo bÅ«ti atsižvelgta.

Tokius veiksmus pareiÅ¡kėjas vertina kaip diskriminacijÄ kalbos ir tautybės pagrindu. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino vienoda programa lietuviÅ¡kų ir tautinių mažumų moksleiviams atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo vos dvejus metus egzaminui pagal Å¡iÄ programÄ pasiruoÅ¡ti, prieÅ¡tarauja Å vietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam lygių galimybių principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui.

Atsižvelgiant į tai, turėtų bÅ«ti kreiptasi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio akto iÅ¡tyrimo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos tinkamai pasirengti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybiniam brandos egzaminui ir įgyti bÅ«tinas žinias.Atsakovas Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. I, b. l. 39–42) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad jis nėra įgaliotas vykdyti vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu, todėl negali bÅ«ti atsakovu Å¡ioje administracinėje byloje.

Paaiškino, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas buvo vykdomas vadovaujantis Švietimo įstatymo 38 str. 4 d. nuostatomis. Pagal švietimo ir mokslo ministro 2006-12-18 įsakymu                           Nr. ISAK-2391 patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos Aprašas) 111 p., pareiškėjo valstybinis brandos egzaminas buvo vertintas dviejų skirtingų vertintojų, kurių vertinimas sutapo.

Pateikus praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjo darbas pagal Tvarkos apraÅ¡o 131 punktÄ buvo vertinamas apeliacinėje komisijoje, kuri buvo sudaryta iÅ¡ vertintojų, kurie nedalyvavo pirmÄ kartÄ vertinant darbÄ . IÅ¡nagrinėjus darbÄ , kuris buvo pateiktas anonimiÅ¡kai, galutinis egzamino įvertinimas nebuvo pakeistas. Ginčijamame sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo motyvai. Pagal bendrÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros vidurinio ugdymo programÄ visi mokiniai mokosi nuo 2011 metų, o pirmasis egzaminas pagal naujÄ programÄ vykdytas 2013 metais.

Be to, iki 2020 metų yra nustatytas pereinamasis laikotarpis mokinių, besimokiusių tautinių mažumų kalba, darbų vertinimui.Taip pat prašė netenkinti praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo, nes, rengiant Lietuvių kalbos brandos egzamino vykdymo modelį, buvo atliktas pagal skirtingas pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrÄ sias –lietuvių gimtosios kalbos ir lietuvių valstybinės kalbos – programas ir vienodÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros vidurinio ugdymo bendrÄ jÄ programÄ besimokiusių mokinių įvertinimas, parengta bandomoji užduotis, įvykdytas bandomasis tyrimas ir numatytas aÅ¡tuonerių metų pereinamasis laikotarpis, o 2013 m. atlikta lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino analizė.

Taip pat netikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ praÅ¡ant iÅ¡tirti norminio administracinio teisės akto teisėtumÄ , kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-06-18 sprendime (administracinė byla Nr. I-261 16/2013) jau yra pasisakęs Å¡iai bylai aktualiais klausimais.Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė Å vietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t.

II, b. l. 29–37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad Nacionalinis egzaminų centras nevykdo vieÅ¡ojo administravimo, todėl nelaikytinas atsakovu Å¡ioje byloje. Patvirtinus naujÄ lietuvių kalbos mokymo programÄ , iki 2019 / 2020 mokslo metų buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis tautinių mažumų moksleivių baigiamiesiems darbams vertinti. Nuo 2007 metų buvo nustatytos įvairios priemonės, leidusios pačioms mokykloms nuspręsti, kiek bus skiriama pamokų lietuvių kalbai, koks bus mokymosi lygis ir pan.

Atsakovės nuomone, pagrindo skirti byloje ekspertizę ar kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ nėra.Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. II, b. l.

28) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo žymiai mažiau laiko pasirengti egzaminui nei lietuviÅ¡kų mokyklų mokiniai.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčas byloje yra keliamas dėl Nacionalinio egzaminų centro 2014-07-18 paskelbto                             2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas mokėsi Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir 2014-06-02 laikė lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinį brandos egzaminÄ .

PareiÅ¡kėjo laikyto lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino rezultatai buvo paskelbti 2014-07-02, nurodant, kad pareiÅ¡kėjas Å¡io egzamino neiÅ¡laikė (t. I, b. l. 14). Nesutikdamas su tokiu lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino įvertinimu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Egzaminų apeliacinę komisijÄ (t. I, b. l. 32), tačiau įvertinimas nebuvo pakeistas (t. I, b. l. 43). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ panaikinti 2014-07-18 paskelbtÄ 2014 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino apeliacijų rezultato protokolo dalį, kuria nepakeistas jo laikyto egzamino įvertinimas, ir įpareigoti iÅ¡ naujo įvertinti laikytÄ egzaminÄ , atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo turėtÄ laikÄ jam pasiruoÅ¡ti pagal naujÄ egzamino programÄ .

Å vietimo ir mokslo ministras 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ 1.1 p. patvirtino Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programÄ .                           Iki Å¡ios programos įsigaliojimo galiojo dvi atskiros lietuvių kalbos brandos egzamino programos, t. y. 2006-04-25 įsakymu Nr. ISAK-756 patvirtinta Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programa ir 2005-04-14 įsakymu Nr. 496 patvirtinta Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino programa, kurios 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 2 ir 4 p. nuo 2012-09-01 buvo pripažintos netekusiomis galios.

Å vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 3 p. taip pat buvo nustatyta, kad brandos egzaminai ir įskaitos pagal Å¡io įsakymo 1 p. patvirtintas brandos egzaminų ir įskaitų programas bus organizuojami ir vykdomi nuo 2013 metų. Patvirtinus naujÄ Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programÄ , buvo pakeistas lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino turinys, nustatant (ginčui aktualiu metu galiojusioje redakcijoje), kad valstybinį egzaminÄ laikantys mokiniai turi paraÅ¡yti samprotavimo arba literatÅ«rinį raÅ¡inį (500 žodžių), kuriam skiriamos 4 val. ir kurio įvertinimas sudaro 100 procentų egzamino vertinimo (IV skyrius).Å vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtintos Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programos 27 p. buvo nustatyta, kad kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiÅ¡kos normų apraÅ¡as kandidatų iÅ¡ mokyklų lietuvių mokomÄ ja kalba ir tautinės mažumos mokomÄ ja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014-11-15.

Å vietimo ir mokslo ministro 2012-05-09 įsakymu Nr. V-776 27 punktas buvo pakeistas ir iÅ¡dėstytas taip: kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiÅ¡kos normų apraÅ¡as kandidatų iÅ¡ mokyklų lietuvių mokomÄ ja kalba ir tautinės mažumos mokomÄ ja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas svetainėje www.nec.lt atitinkamai iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019-11-15.Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. (1.3)-VI-172 patvirtintoje Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo instrukcijoje (toliau – Instrukcija), buvo įteisintas diferencijuotas vertinimas, lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino užduotyse tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo leidžiama padaryti daugiau klaidų nei mokiusiems lietuvių kalba mokiniams.

Diferencijuotas brandos egzamino užduočių vertinimas buvo nustatytas ir Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013-11-15 įsakymu                      Nr. (1.3.)-V1-118 patvirtintuose Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijuose.Apibendrinęs nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad nuo 2011-07-01 buvo patvirtinta suvienodinta lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programa visiems vidurinio ugdymo programÄ baigusiems mokiniams, t. y. tiek besimokantiems lietuvių kalba, tiek – tautinių mažumų kalbomis.

Visi vidurinio ugdymo programÄ baigę mokiniai, nuo 2013 metų laikė suvienodintÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinį brandos egzaminÄ , tačiau iki 2019-11-15 buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo diferencijuotas egzaminÄ laikiusiųjų mokinių, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomÄ ja kalba ir tautinės mažumos mokomÄ ja kalba, darbų vertinimas tautinių mažumų mokyklų moksleiviams leidžiant padaryti daugiau klaidų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad ginčo dėl to, jog Egzaminų apeliacinė komisija pareiÅ¡kėjo laikytÄ valstybinį brandos egzaminÄ Ä¯vertino nesilaikydama teisės aktuose nustatytų vertinimo kriterijų, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjo nuomone, egzamino įvertinimas yra neteisėtas todėl, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos ir lygios sÄ lygos įgyti reikiamas lietuvių kalbos ir literatÅ«ros žinias, kadangi pagal suvienodintÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros programÄ jis mokėsi tik du metus, t. y. 11–12 klasėje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl suvienodintos lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programos pareiÅ¡kėjas, kuris iki 10 klasės mokėsi pagal Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino programÄ , per 2012–2013 ir 2013–2014 mokymosi metus, turėjo pasirengti suvienodintam lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybiniam brangos egzaminui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, dviejų metų laikotarpis nebuvo pakankamas tinkamai pasiruoÅ¡ti suvienodintam lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybiniam brandos egzaminui, nes jis turėjo daug mažiau lietuvių kalbos pamokų nei mokiniai, mokyklÄ baigę lietuvių mokomÄ ja kalba. Esminis pareiÅ¡kėjo argumentas yra tas, kad jis buvo diskriminuojas mokinių, mokyklÄ baigusių lietuvių mokomÄ ja kalba, atžvilgiu.Nagrinėjamos bylos kontekste reikÅ¡minga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartis (administracinė byla Nr. I-261-16/2013), kurioje buvo vertinamas Å¡vietimo ir mokslo ministro 2013-02-20 įsakymo Nr. V-109 „Dėl Å vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymo Nr. V-1197 „Dėl brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto, nustačiusio nevienodÄ raÅ¡inio žodžių skaičių lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams, teisėtumas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skirtingo reguliavimo pateisinamumas turėjo bÅ«ti vertinamas bÅ«tent skirtingų galimybių pasirengti egzaminui, o ne faktiÅ¡kai turimų nevienodų žinių pagrindu, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų iÅ¡kreipiama pati egzamino paskirtis – objektyviai patikrinti ir įvertinti moksleivių žinias. Å vietimo įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtintas lygių galimybių principas suponuoja valstybės pareigÄ , nustatant vienodus egzamino reikalavimus, sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai – tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali bÅ«ti nustatomos skirtingos jo užduotys.

Taigi moksleiviams, laikantiems tÄ patį lietuvių kalbos ir literatÅ«ros egzaminÄ , diferencijuojant jo užduotis, privalėjo bÅ«ti įvertinta, ar valstybės taikytų organizacinių ir kitų priemonių visuma sudarė visiems moksleiviams vienodas galimybes pasiruoÅ¡ti tam pačiam egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad siekiant suvienodinti visų moksleivių galimybes pasirengti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros egzaminui, buvo stengiamasi panaudoti įvairias organizacines priemones: mokykloms, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalba, buvo skiriamas dvideÅ¡imčia procentų didesnis mokinio krepÅ¡elis nei mokyklose lietuvių mokomÄ ja kalba; lietuvių kalbos ir literatÅ«ros ugdymo programos įgyvendinimui parengtos nemokamos, visiems laisvai prieinamos elektroninės lietuvių kalbos ir literatÅ«ros chrestomatijos, skirtos tikslinės lėšos kiekvienÄ vienuoliktokÄ , besimokantį mokykloje tautinės mažumos kalba, aprÅ«pinti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros mokymui reikalingomis priemonėmis (Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-04-12 įsakymas Nr. V-585); visos mokyklos, kuriose mokomasi tautinės mažumos kalba, aprÅ«pintos Dabartiniu lietuvių kalbos ir literatÅ«ros žodynu, skiriant po vienÄ Å¾odynÄ kiekvienam dvyliktokui (Å¡vietimo ir mokslo ministro 2012-03-30 įsakymas                                Nr. V-584); lietuvių kalbos mokymui 2011–2013 m. buvo parengti skaitmeniniai mokymosi objektai ir mokymosi priemonės pradiniam ir pagrindiniam ugdymui; nuo 2009 m. mokytojai turi galimybę nuolat mokytis nuotoliniu bÅ«du kalbos ir literatÅ«ros mokymo metodikos, mokytojų dalykiniam ir metodiniam pasirengimui sustiprinti 2011–2013 m. vykdyti Europos SÄ jungos Sanglaudos fondo projekto lėšomis finansuojami metų trukmės mokymai, nuo 2011 m. skiriamos tikslinės lėšos rengti mokymus mokyklų tautinės mažumos kalba lituanistams; tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos galėjo pačios spręsti, kiek pamokų skirtina lietuvių kalbai, ir kiek – gimtajai kalbai; tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos lietuvių valstybinės kalbos dalykui galėjo dalinti klasę į dvi grupes, jei pagal pagrindinio ugdymo programÄ klasėje mokėsi 20 ir daugiau mokinių, o pagal pagrindinio ugdymo programÄ â€“ 21 ir daugiau mokinių.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad įsakymo 3 punktas yra neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principÄ .Minėtoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktus valstybė turi teisę nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus asmenims nepriklausomai nuo jų tautybės, tačiau keisdama savo politikÄ Å¡ioje srityje ir didindama tokių reikalavimų apimtį, valstybė privalo veikti nuosekliai ir pertvarkymus vykdyti palaipsniui, atsižvelgdama į faktinę situacijÄ .

Ä®vertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir pripažinti, kad jis buvo diskriminuojas mokinių, mokyklÄ baigusių lietuvių mokomÄ ja kalba, atžvilgiu, jam nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos pasirengti lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybiniam brandos egzaminui bei įgyti reikiamas žinias. Teismui pateiktame atsiliepime Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla nurodė, kad vidurinio ugdymo programai lietuvių kalbos ir literatÅ«ros dalyko iÅ¡plėstiniu kursu įgyvendinti buvo skiriama 13 pamokų, t. y. po 6 pamokas 11-oje klasėje ir 7 pamokas 12-oje klasėje.

Mokiniai per lietuvių kalbos ir literatÅ«ros pamokas buvo dalijami į grupes – pareiÅ¡kėjo grupėje mokėsi 11 mokinių. Nors pareiÅ¡kėjas stengėsi ir jo pažanga buvo pastebima, metinis lietuvių kalbos vidurkis 12-oje klasėje buvo 6 balai. Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros įskaitÄ iÅ¡laikė puikiai ir buvo įvertintas 10 balų (t. II, b. l. 28). Nacionalinis egzaminų centras pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad, atsižvelgus į Vladislavo Sirokomlės pasirinktÄ lietuvių kalbos pamokų skaičius, per 2012–2013 ir 2013–2014 mokymosi metus pareiÅ¡kėjas turėjo 448 pamokas, t. y. 103 pamokomis daugiau nei lietuvių mokomÄ ja kalba besimokančių mokyklų mokiniai (t.

I, b. l. 44). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-06-18 nutartyje nurodytos organizacinės priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvienodinti visų moksleivių galimybes pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui. Nacionalinis egzaminų centras atsiliepime patvirtino, kad analogiškos organizacinės priemonės buvo taikomos ir mokykloje, kurioje mokėsi pareiškėjas (t.

I, b. l. 39–42).Taip pat atkreiptinas dėmesį, kad nuo 2011 metų patvirtintos Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programos 27 p. (galiojusį ginčui aktualiu metu) buvo nustatyta, kad kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiÅ¡kos normų apraÅ¡as kandidatų iÅ¡ mokyklų lietuvių mokomÄ ja kalba ir tautinės mažumos mokomÄ ja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019-11-15.

Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2013-11-15 įsakymu Nr. (1.3.)-V1-118 patvirtintuose Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijuose buvo nustatyti skirtingi kalbos taisyklingumo (gramatikos ir leksikos, raÅ¡ybos, skyrybos) bei teksto raiÅ¡kos ir formaliojo vientisumo vertinimo kriterijai mokykloms lietuvių mokomÄ ja kalba ir tautinių mažumų mokomÄ jÄ kalba. Pagal nustatytus Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijus, mokiniams, kurie mokėsi mokyklose tautinių mažumų mokomÄ ja kalba, buvo leidžiama padaryti daugiau gramatikos, leksikos, raÅ¡ybos, skyrybos klaidų, o jų paraÅ¡yto teksto raiÅ¡ka bei vientisumas galėjo turėti daugiau trÅ«kumų.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad, suvienodinus lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programÄ , buvo veikiama nuosekliai ir kryptingai, siekiant užtikrinti tautinių mažumų kalba besimokiusių mokinių pasirengimÄ laikyti suvienodintÄ lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzaminÄ . Teismo vertinimu, taikytos organizacinės priemonės ir nustatyti diferencijuoti mokyklose tautinių mažumų mokomÄ ja kalba besimokiusių mokinių darbų vertinimo kriterijai, buvo pakankamos organizacinės priemonės, kad mokiniai įgytų reikiamų žinių egzaminui pasirengti.

Nacionalinio egzamino centro atsiliepime pateikti statistiniai duomenys patvirtina, kad egzamino iÅ¡laikymui tiesioginės įtakos turėjo metinis lietuvių kalbos ir literatÅ«ros dalyko vidurkis, t. y. daugiausiai valstybinio brandos egzamino neiÅ¡laikė tie mokyklose lenkų mokomÄ ja kalba mokęsi mokiniai, kurių vidurkis buvo 5–6 balai. Kaip nurėdė Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla, pareiÅ¡kėjo metinis lietuvių kalbos vidurkis 12-oje klasėje buvo 6 balai. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programa neprieÅ¡tarauja Å vietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam lygių galimybių principui, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo Å¡eÅ¡ioliktojo skirsnio normos nenustato galimybės pareiÅ¡kėjui individualioje administracinėje byloje reikalauti, kad tokiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas imtųsi priemonių patikrinti individualioje byloje taikytinų norminio pobÅ«džio teisės normų atitikimÄ aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 1 d., pareiÅ¡kėjas individualioje administracinėje byloje turi teisę tik inicijuoti tokio klausimo svarstymÄ individualiÄ bylÄ nagrinėjančiame administraciniame teisme.

Tačiau diskrecijos teisė apsispręsti, ar toks klausimas galėtų (turėtų) bÅ«ti pradėtas nagrinėti administraciniame teisme iÅ¡ esmės, iÅ¡imtinai priklauso individualiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (111 str. 2 d., 112 ir 113 str.).Ä®vertinęs anksčiau nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir atsižvelgdamas į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pagrindo teigti, kad Å¡vietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1197 patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatÅ«ros brandos egzamino programa pažeidžia Å vietimo įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir Konstitucijos 29 str.

įtvirtintÄ visų asmenų lygybės principÄ , byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ netenkintinas. Pažymėtina, kad abejonių Å¡io norminio administracinio akto teisėtumu nekilo ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ nagrinėjusiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (2016-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-394-602/2016).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teisėjų kolegija                                                                 nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo T. J. (T. J.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                                Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė Ernestas Spruogis