274195f0-4e18-4e1a-b786-ef176c20a278 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-397/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44790-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ JÅ«ratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei D. V., nuteistajam A. B. ir jo gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

B. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam A. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam A. B. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, ir skirta galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas praleistas laikinai jį sulaikius (nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 14.07 val., t. y. 2 laisvės atėmimo dienas) ir suėmimo laikas, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam A. B. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Patenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai.

Priteista iš E. A. ir A. B. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 537,06 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas E. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepateikta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Aibė“, vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., įžūliu elgesiu, pažeisdamas visuomenės tvarkÄ , t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, bei rimtį, t. y. sutrikdydamas paÅ¡alinių asmenų ramybę, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, po to kai E. A. kumščiu sudavė A.

K. į galvÄ , dėl ko jis pargriuvo ant žemės, pribėgęs, spyrė gulinčiam A. K. į kairį Å¡onÄ , tuo bendrais veiksmais su E. A. A. K. padarė kairės pusės 12 Å¡onkaulio lūžimÄ , t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. A., V. K. bandant apginti savo brolį A. K., susikibus su E. A. ir jiems nugriuvus ant žemės, priėjęs jis (A. B.) spyrė V. K. į veidÄ , po ko E. A. spyrė V.

K. į veidÄ , tuo bendrais veiksmais su E. A. padarė V. K. dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžimÄ kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, jog kaltinamieji E. A. ir A. B. vieÅ¡oje vietoje tyčiniais veiksmais, t. y. suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis, nukentėjusiesiems A. K. ir V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , todėl kaltinamųjų E. A. ir A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. praÅ¡o, panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas katu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nutraukti bylÄ jo atžvilgiu, nesant A. B. veikoje nusikaltimų sudėties požymių.

4. Skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nuosprendyje padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo teigimu, pateiktas kaltinimas nuo pat pradžių buvo jam neaiškus ir nesuprantamas, nedetalizuotas jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, todėl gintis nuo tokio kaltinimo buvo sunku. Nustatant A. B. kaltę buvo pasiremta ne teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų ir kito kaltinamojo parodymais, o ikiteisminio tyrimo metu atliktomis apklausomis, kurios prieštarauja visai bylos medžiagai.

5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis E. A. yra nurodęs, kad A. B. neva spyrė A. K., tačiau teisme Å¡ių parodymų jis nepatvirtino ir teigė, kad nematė Å¡ių aplinkybių. Nors nukentėjusieji teisme ir nepatvirtino, kad matė, jog A. B. sudavė kam nors, tačiau teismas rėmėsi vėl gi ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais. Nors teismas ir nurodė, jog neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojos R. Å . parodymais, tačiau nevertino to, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja R. Å . kuri yra nukentėjusiojo A. K. sugyventinė, turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi. R. Å . netgi parodė, kad bÅ«tent A. B. spyrė į Å¡onkaulį, kuris lūžo. Nuteistojo manymu, Å¡ių aplinkybių buvimas ir jų tinkamas vertinimas neįrodo A. B. prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo.

6. Skunde taip pat pažymima, jog byloje aiÅ¡kiai nustatyta, kad konfliktÄ pradėjo E. A., kuris ir konfliktavo bei mušėsi su nukentėjusiaisiais. A. B. tik bandė skirti asmenis, pats objektyviai negalėjo dalyvauti muÅ¡tynėse dėl silpnos sveikatos, nes neseniai buvo peiliu sužalotas į krutinę, jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, jautė skausmus. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡tirtos visos versijos, o bÅ«tent, kad nukentėjusiems besiritinėjant ant žemės, kurioje galėjo bÅ«ti akmenų bei betono gabalų, nukentėjusieji galėjo bÅ«ti ir ten sužaloti. Teismo medicinos ekspertas negalėjo atmesti ir tokio sveikatos sutrikdymo bÅ«do.

7. Skundo autoriaus manymu, teismas tinkamai įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. nepadarė tokių veikų, kurios jam inkriminuotos, todėl jo atžvilgiu byla turi bÅ«ti nutraukta, t.y. turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

8. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė, Marijampolės rajono apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, Marijampolės rajono apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. B. paskirtÄ 1 metų 2 mėnesių bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, prieÅ¡ tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles pakeitus areÅ¡to bausmę į laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 metų 2 mėnesių 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

9. Skunde pažymėjo, jog BK 63-65 straipsniai reglamentuoja bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, subendrinimo tvarkÄ , bausmių subendrinimo ypatumus, kai nauja nusikalstama veika padaroma neatlikus bausmės, nustato bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr.53„Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ teismams yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui jÄ taikyti.

10. Prokurorės teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. bendrinant paskirtÄ sias bausmes padarytas BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimas lėmė, kad jam galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta neteisingai. Pirmos instancijos teismas, nuosprendžiu paskyręs A. B. subendrintÄ 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai Å¡iÄ bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme. Teismas, subendrindamas bausmes, vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir kaltinamajam A. B. paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri analogiÅ¡ka teismo nuosprendžiu paskirtai bausmei prieÅ¡ galutinį subendrinimÄ .

11. Skunde nurodoma, jog BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Paskyręs bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo jÄ subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažino kaltu ir skyrė subendrintÄ bausmę už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2018 m. rugsėjo 15 dienÄ .

Å ios veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Prokurorės pastebėjimu, ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarytÄ 2019 m. kovo 17 dienÄ . 2019 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«rÄ ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mus Kauno tardymo izoliatorius raÅ¡tu Nr. 11-6727 informavo, kad A.

B. įsiteisėjęs 2019 m. spalio 16 d. baudžiamasis įsakymas gautas vykdymui, tačiau šiuo metu nebus vykdomas, kadangi A. B. yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas byloje Nr. 1-468- 714-2019. Todėl, 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės A. B. nėra atlikęs. Teismas nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimui teisingai parinko BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau neteisingai jas pritaikė bei netaikė BK 65 straipsnio nuostatų.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas nuosprendžiu paskirtÄ vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, Marijampolės apylinkės teismas suklydo, nenurodydamas, pagal kurios BK 63 straipsnio 2-5 dalies taisykles bausmes subendrina.

12. Prokurorės įsitikinimu, teismas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad A. B. daug kartų teistas ir turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ , charakterizuojamas neigiamai, nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, nusikalstamos veikos padarytos prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusįjį, neturėjo pagrindo bei motyvo parinkti ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«do. Teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bausmių visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dÄ ir, bausmes subendrinęs, prieÅ¡ tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles areÅ¡to bausmę pakeitęs į laisvės atėmimo bausmę, paskirti galutinę bausmę - vienerių metų dviejų mėnesių 30 dienų laisvės atėmimÄ , bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Prokurorės teigimu, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tuo pačiu ištaisytinos nuosprendyje padarytos klaidos, kurios vertintinos kaip rašymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo turi būti nurodomas A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio turi būti nurodyta 2019 m. spalio 16 d.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mo teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, paÅ¡alintinas konkrečių pataisos namų - Marijampolės - parinkimas.

13. Atsiliepimų į nuteistojo A. B. ir prokurorės apeliacinius skundus nepateikta.

14. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

15. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Prokurorės skundas tenkintinas iš dalies.

16. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

17. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. B. kaltės padarius jam minėtus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant A. B. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

18. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo A. B. nurodoma versija, jog konfliktÄ pradėjo E. A., kuris ir konfliktavo bei mušėsi su nukentėjusiaisiais, o jis tik bandė skirti besimuÅ¡ančius asmenis, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė prieÅ¡ kÄ nors smurtavęs, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga.

19. BK 284 straipsnyje yra apibrėžta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai.

Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaltininko veika kvalifikuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

20. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. B. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiųjų A. K., V. K., liudytojos R. Š. parodymais, specialisto A. J. parodymais, kurie kartu su 2018 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta kopija, iš kurios nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 23.24 val. A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,70 promilių girtumas (1 t., b. l. 9), 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G394/2018(10) (1 t., b. l. 14), 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G395/2018(10) (1 t., b. l.17), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo V. K. ir A. B. (1 t., b. l. 96, 97), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp liudytojos R. Š. ir A. B. (1 t., b. l. 100, 101), 2018 m. rugsėjo 17 d. akistatos protokolu tarp liudytojos A. M. ir A.

B. (1 t., b. l. 104,105), tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. 20.1. Kaip nustatyta nukentėjusiuoju apklausto V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis nurodė, jog įvykio dienÄ kilus konfliktui, E. A. sudavė jo broliui A. K. į galvÄ , po ko jie pargriuvo ant žemės. Tada jis pradėjo muÅ¡tis su E. A., jie pargriuvo, jis buvo jam ant virÅ¡aus. Jis matė kaip atbėga A.

B., pamatė kojÄ ir nuvirto. Kai atsipeikėjo, jis sėdėjo ant žolės. Jis matė kaip E. A. rinkos telefono detales, kitus daiktus. Tada E. A. spyrė jam į galvÄ . Po Å¡io spyrio jis vėl kurį laikÄ nieko neatsiminė. Nukentėjusysis patvirtino, kad pirmasis jam į galvÄ spyrė A. B., o po to E. A.. Jam buvo nustatyti du žandikaulio lūžiai, smÅ«giai buvo stiprÅ«s, po jų jis nieko neatsimena, buvo praradęs sÄ monę (t. 3 b. l. 7). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiuoju A.

K. parodė, kad jis gerai neprisimena visų aplinkybių, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 7). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos A. K. patvirtino ir prašė jais vadovautis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 19 val. 15 min. jam būnant su broliu V. K. ir jo sugyventine A. M., bei savo sugyventine R. Š., prie parduotuvės, prie jų kompanijos priėjo A.

B. ir E. A., kurie atrodė stipriai iÅ¡gėrę. E. A. pradėjo kabinėtis prie R. Å ., tada jis pasakė, kad Å¡is nesikabinėtų prie jo draugės ir tuomet E. A. kumščiu jam trenkė į kairės pusės smilkinio zonÄ , po ko jis nukrito ant žemės, jie susikibo. Tada jo brolis V. K. gindamas jį trenkė E. A., į kuriÄ vietÄ jis nematė. Vyko muÅ¡tynės. A. B. pribėgęs prie jo gulinčio vienÄ kartÄ spyrė koja į kairės pusės Å¡onkaulių sritį, taip pat spardė į krÅ«tinės lÄ stÄ .

Jo sugyventinė R. Å . bandė jį iÅ¡tempti iÅ¡ muÅ¡tynių, jis atsistojo, susirinko daiktus ir išėjo su sugyventine į namus (1 t., b. l. 50,51). Tai, kad A. B. nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. atžvilgiu naudojo smurtÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta R. Å ., kuri parodė, kad kai E. A. sudavė A. K. į veidÄ , po ko jis pargriuvo, tada V. K. susikibo su E. A.. A. K. susikibo taip pat. Ji nutempė A. B. ir A. K. nuo V. K. ir E. A.. Tada jie mušėsi atskirai. Ji matė kaip A.

B. spyrė A. K. į Å¡onkaulius. Ji imitavo neva skambina į policijÄ . E. A. susirinko savo daiktus ir V. K. su batu stipriai sudavė į veidÄ . Jam pradėjo bėgti kraujas. Ji matė kaip E. A. su koja sudavė du smÅ«gius į galvÄ V. K.. A. B. spyrė gulinčiam A. K. į Å¡onÄ (t. 3 b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojos R. Å . parodymus, kuriuose užfiksuota, jog nuteistasis A. B. sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems, neturėjo pagrindo jais netikėti, kadangi jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi bei atitiko byloje nustatytoms aplinkybėms, tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Tai, kad liudytoja R. Š. buvusi nukentėjusiojo A. K. sugyventinė, taip pat nesudaro pagrindo, jos parodymus vertinti kritiškai, kadangi, R. Š. nurodytos įvykio aplinkybės atitiko nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos parodymais tiek, kiek jos parodymus patvirtino kita bylos medžiaga. Priešingai nei teigiama apeliaciname A. B. skunde, jog nukentėjusieji teisme nepatvirtino, kad matė, jog A.

B. sudavė kam nors, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad pirmasis jam į galvÄ spyrė A. B., o po to E. A.. Nukentėjusysis A. K. teismo posedžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, jog A. B. pribėgęs prie jo gulinčio vienÄ kartÄ spyrė koja į kairės pusės Å¡onkaulių sritį, taip pat spardė į krÅ«tinės lÄ stÄ , todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai juos vertino ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. 20.2.

Tai, kad nukentėjusiesiems V. K. ir A. K. buvo padaryti sužalojimai neabejotinai patvirtina ir 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G394/2018(10), iš kurios nustatyta, kad V. K. nustatyta dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, koja ir panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasekoje. V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku (1 t., b. l. 14). Taip pat ir 2018 m. lapkričio 2 d./lapkričio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G395/2018(10), iš kurios nustatyta, kad A. K. nustatyta kairės pusės 12 šonkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pavyzdžiui, batu apauta koja, aplinkos daiktu ir panašiai. A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 12 šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Sužalojimas padarytas vieno smÅ«gio pasekoje. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu bÅ«du, laiku (1 t., b. l.17). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir parodė, jog A. K. tyrimas buvo atliktas lapkričio 2 d. Dokumentuose nurodyta, kad įvykis buvo rugsėjo 15 d. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad A. K. pasireiÅ¡kė lokalus skausmas, buvo atlikta rentgenograma, nustatytas dvylikto Å¡onkaulio galo lūžimas.

Toks sužalojimas, nesant aprašymų apie išorinius sužalojimus, yra būdingas smūgio sudavimui. Šiuo atveju, A. K. yra nustatytas sužalojimas. Grumtynių metu paprastai būna daugiau sužalojimų (t. 3 b. l. 18). 20.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pačio nuteistojo A. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jog A. K. ir V. K. užpuolė ir pradėjo mušti E. A., o jis tik bandė išskirti besigrumiančius asmenis ir niekam jokių smūgių nesudavė, pagrįstai nurodė, jog juos paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, t.y. nukentėjusiųjų A.

K. ir V. K. parodymai, liudytojos R. Å . parodymai, kuriuose užfiksuota, jog nuteistasis A. B. sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems A. K. ir V. K.. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. ir nurodė, kad jis nematė kaip A. B. spyrė A. K., tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis matė kaip A. B. spyrė A. K. į Å¡onÄ (2 t., b. l. 153, 154). Teismas pagrįstai, tokį E. A. parodymų keitimÄ teisme, vertintino kaip bandymÄ suÅ¡velninti A.

B. padėtį, siekiant prisiimti atsakomybę tik sau dėl nusikalstamų veikų padarymo. 20.4. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis negalėjo dalyvauti muÅ¡tynėse, kadangi yra silpnos sveikatos, nes neseniai buvo peiliu sužalotas į krutinę ir jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog nuteistasis A. B. sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems, todėl aukÅ¡tesniojo teismo vertintinos kaip deklaratyvios. 20.5. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas A.

B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka A. B. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., vieÅ¡oje vietoje, A. B. ir E. A. bendrais veiksmais, t. y. suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis, A.

K. padarė kairės pusės 12 Å¡onkaulio lūžimÄ , V. K. padarė dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžimÄ kairio kampo srityje ir ties 45 dantimi, t. y. sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį kvalifikuotos teisingai. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. B. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuotų nusikaltimų požymius, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir A.

B. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo 22. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. bendrinant paskirtÄ sias bausmes buvo padarytas BK 63 straipsnio nuostatų pažeidimas, kuris lėmė, kad nuteistajam galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta neteisingai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas priimdamas apklatinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė bausmių bendrinimo taisyklių nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu paskyręs A. B. subendrintÄ 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas netinkamai Å¡iÄ bausmę subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme.

24. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Paskyręs bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo jÄ subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. B. pripažindamas kaltu skyrė subendrintÄ bausmę už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2018 m. rugsėjo 15 dienÄ .

Å ios veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. buvo paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarytÄ 2019 m. kovo 17 dienÄ , tačiau minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų areÅ¡to bausmės A. B. nėra atlikęs. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, teismas skundžiamu nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių subendrinimui tinkamai parinko BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau neteisingai jas pritaikė.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas nuosprendžiu paskirtÄ vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai taikė bausmių apėmimo bÅ«dÄ , kadangi Å¡iuo atveju Å¡is bausmių sudėjimo bÅ«das negalėjo bÅ«ti taikytas, nes neatitiko nei vienos iÅ¡ BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatytų sÄ lygų, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ 30 parų areÅ¡to bausmę, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiama laisvės atėmimu, bendrinant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu daliniu bausmių sudėjimo bÅ«du.

25. Taip pat, iÅ¡taisytinos skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidos, kurios vertintinos kaip raÅ¡ymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo nurodant A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio nurodant 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mo teismo baudžiamasis įsakymas. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, paÅ¡alintinas konkrečių pataisos namų - Marijampolės - parinkimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 331 straipsnio 4 dalimi, 3081 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam A. B. paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, ir skirta galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu kaltinamajam A. B. pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį paskirtas, BK 63 straipsnio 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrintas bausmes ir taip paskirtÄ subendrintÄ bausmę – vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo subendrinti su 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme ir skirti galutinę – 1 metų 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡taisyti skundžiamame nuosprendyje padarytas klaidas, kurios vertintinos kaip raÅ¡ymo apsirikimai ir kiti netikslumai, t. y., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto B. A. vardo nurodant A., vietoje nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyto 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio nurodant 2019 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mo teismo baudžiamasis įsakymas. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodytų teiginių „teismas įpareigoja paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė“, „paskirtÄ bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose“, paÅ¡alinti konkrečių pataisos namų - Marijampolės – parinkimas.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas