27415840-329c-4bbc-b95f-b366f72b5f18 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdm. byla Nr. I-1605-142/11Proc. Nr. 3-61-3-02714-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 15.4; (S) (S) 16.4; 74 SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. D., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Pranui Makauskui, atsakovių atstovei V. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. D. skundÄ dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos,n u s t a t ė:             L. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2011-12-09 padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2011-11-11 įsakymÄ Nr. 1PI-895 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“;

2) priteisti pareiÅ¡kėjui nuo 1 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės.             PaaiÅ¡kina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovė) direktoriaus 2011-11-11 įsakymu Nr. 1PI-895 pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D., padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ä®sakymas priimtas remiantis NŽT direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-723 sudarytos komisijos atlikto tyrimo iÅ¡vada.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Jis niekada neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo dėl civilinės bylos Nr. 2-1926-647/2010 baigties. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas V. V. Vilniaus apygardos teismui pateikė 2010-08-30 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-327(1.12) „Dėl apeliacinio skundo atsisakymo“, kurį pasirašė pareiÅ¡kėjas. RaÅ¡te nurodyta, kad vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 308 straipsnio 1 dalimi Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisako nuo pateikto apeliacinio skundo ir praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti.

Pareiškėjas skyriui pradėjo vadovauti nuo 2010-08-17 (NŽT direktoriaus 2010-08-16 įsakymas Nr. 2P-211). Pareiškėjui pradėjus dirbti, skyrius nebuvo tinkamai sukomplektuotas, trūko darbuotojų, ypač profesionalių teisininkų ir žemės reformos specialistų, buvo tik du dirbantys teisininkai ir apie 200 teisminių bylų, kurias skyrius perėmė iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA). Pareiškėjas pastebėjo buvusias tendencijas, kad skundžiami visi sprendimai, todėl stengėsi įsigilinti į ankstesnių VAVA dokumentų turinį, teigė, kad skųsti be objektyvaus pagrindo negalima.

Taip pat įsigilino į esmę ir P. K. atveju ir aiÅ¡kina, kad teismas pritarė pareiÅ¡kėjo nuomonei. PareiÅ¡kėjas yra teisininkas, turi 8 metų teisinio darbo praktikÄ , dirbo advokato padėjėju, Mykolo Riomerio universiteto (toliau - MRU) administracinės teisės ir proceso katedros lektoriumi, VTVK Civilinės ir komercinės teisės katedros dėstytoju, katedros vedėju, MRU rašė disertacijÄ , ŽŪM dirbo teisės departamento vedėju. Pateikdamas minėtÄ raÅ¡tÄ konsultavosi su teisininkais V.

V., D. M., kuri turėjo atstovauti minėtoje civilinėje byloje. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas VAVA 2010-04-08 įsakymas Nr. 2.3-4457-(41) su priedais. Su 2010-08-30 atsisakymu nuo skundo Vilniaus apygardos teismui pateikė ir P. K. 2010-08-20 praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Tai rodo, jog nebuvo slepiamos jokios aplinkybės, teismai nebuvo klaidinami. Mano, kad tai akivaizdu iÅ¡ civilinėje byloje esančio 2010-11-15 Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo.

Civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka 2010-11-15. Teisėjų kolegija tarėsi vietoje, nutarė nenagrinėti atsisakymo nuo skundo klausimo ir klausimÄ dėl skundo atsisakymo nagrinėti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės (tai nurodyta teismo posėdžio protokole). Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1874-467/2010 konstatavo, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, kurios kliudytų priimti NŽT atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo.

Vadovaudamasis CPK 308 straipsnio 1 dalimi teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Teisinėje valstybėje teisingumÄ vykdo tik teismai. Tuo tarpu NŽT Komisija leido sau nuspręsti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 „iÅ¡ tiesų yra neteisėtas ir nepagrįstas“.             PareiÅ¡kėjui paskirta viena iÅ¡ griežčiausių tarnybinių nuobaudų, todėl sprendimas turėjo bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjas iki tol neturėjo jokių nuobaudų. Komisijos iÅ¡vadoje nėra iÅ¡tirtos visos nuobaudos skyrimui bÅ«tinos aplinkybės. Taip pat Komisija neatsižvelgė į didelį darbo krÅ«vį visus metus. Tyrimo metu Komisija neiÅ¡tyrė tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir konkrečiai neįrodė, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis, galimai tyrimÄ atliko neobjektyviai, o tik formaliai ir galimai Å¡aliÅ¡kai, padarė skubotÄ iÅ¡vadÄ . Mano, kad vykdomas tendencingas susidorojimas su pareiÅ¡kėju.

Mano, kad nesilaikyta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A-678/2004). PaaiÅ¡kina, kad Komisija iÅ¡vadoje privalėjo aiÅ¡kintis pareiÅ¡kėjo kaltės klausimÄ , atlikti iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , pateikti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ . Nusižengimo padarymo konstatavimas turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, nurodytos jo padarymo aplinkybės ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusios pasekmės ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Å iuo atveju iÅ¡ Komisijos iÅ¡vados negalima teigti, kad įvardinti faktai atsirado dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Remiasi tarnybinio nusižengimo sÄ voka, pateikiama Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje.

Teigia, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.             Vadovaujasi Civilinio kodekso 6.250 straipsniu ir paaiÅ¡kina, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. neteisingai parinkdamas tarnybinę nuobaudÄ , pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , pakenkė jo dalykinei reputacijai ir autoritetui. Nuo tarnybinio praneÅ¡imo įteikimo dienos iki dabar patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, nuolatinį nerimÄ ir nusivylimÄ . Tarnybinis patikrinimas neigiamai paveikė jo emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , neabejotinai pakenkė jo reputacijai tiek bendradarbių, tiek jį pažįstančių žmonių akyse, t. y. pakenkė jo autoritetui.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau rašė du raÅ¡tus žemės Å«kio ministrui, kuriuose nurodė NŽT darbo trÅ«kumus, ir tai sukėlė neigiamÄ nusistatymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teigė, kad tÄ faktÄ patvirtina daugybė tarnybinių patikrinimų, kurie buvo atliekami pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Daugelio jų iÅ¡davoje buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. PaaiÅ¡kino, kad dėl to jis iÅ¡ esmės negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų, nes pastoviai buvo stresinėje bÅ«senoje.

AiÅ¡kino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliekamas, ir tai patvirtina faktas, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada visiÅ¡kai ir pažodžiui atitinka tarnybinį praneÅ¡imÄ apie galimÄ nusižengimÄ . IÅ¡ IÅ¡vados teksto neįmanoma suprasti, kuo pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, t. y., kokia yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes yra tik tam tikros užuominos. Dėl apeliacinio skundo atsiėmimo aplinkybių pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje VAVA neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų tenkinamas praÅ¡ymas.

Todėl pareiÅ¡kėjas turėjo pagrindo manyti, kad keisti pozicijÄ nėra pagrindo ir argumentų. Å iuo metu teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir pareiÅ¡kėjas gavo pavedimÄ jį vykdyti rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas nuslėpė kokius nors faktus, reikÅ¡mingus civilinėje byloje. PaaiÅ¡kino, kad pagal CPK normas teismas sprendžia dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesÄ . Taip pat tuos asmenis nurodo pareiÅ¡kimÄ padavęs asmuo.

Nurodė, kad eilių sudarymas ir keitimas yra vieÅ¡as procesas, todėl ir tie asmenys, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, galėjo kreiptis į teismus dėl jų įtraukimo į procesÄ . Prašė skundÄ tenkinti.             Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime (b. l. 33-45) pasisako, kad su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka.             PaaiÅ¡kina, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L.

D. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. veiksmų nuspręsta pradėti atsižvelgiant į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-09-07 tarnybinį praneÅ¡imÄ . NŽT direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-723 ,,Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija) pareiÅ¡kėjo ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės D.

M. galimam tarnybiniam nusižengimui iÅ¡tirti. Apie pradėtÄ tarnybinį tyrimÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta NŽT 2011-09-15 praneÅ¡imu Nr. 23 „Apie tarnybinio nusižengimo tyrimÄ â€œ, kuris pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2011-09-16. Å iame praneÅ¡ime pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta per 5 darbo dienas pateikti Komisijai paaiÅ¡kinimÄ dėl V. Ž. suraÅ¡ytame 2011-09-07 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodytų aplinkybių. PareiÅ¡kėjas pateikė du analogiÅ¡kus 2011-09-22 ir 2011-10-07 paaiÅ¡kinimus (NŽT registracijos numeriai atitinkamai – Nr. 1GD-3897 ir Nr. 1GD-3898), gautus Nacionalinėje žemės tarnyboje 2011-10-07, dėl V.

Ž. suraÅ¡ytame 2011-09-07 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nurodytų aplinkybių, kuriame iÅ¡dėstyti motyvai iÅ¡ esmės sutampa su skunde teismui nurodytais motyvais. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi NŽT esančius dokumentus, susijusius su G. I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 praÅ¡ymu, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymus nuo Vilniaus apygardos teismui pateikto 2010-07-30 apeliacinio skundo Nr. NSR(48)-125-(1.12) ir pareiÅ¡kėjo 2011-09-22 ir 2011-10-07 paaiÅ¡kinimus, 2011-10-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, organizuodamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų darbÄ ir kaip tiesioginis Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V.

V. ir D. M. vadovas pasiraÅ¡ydamas jų parengtus procesinius dokumentus (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-1911-(1.12), netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto NŽT generalinio direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 2P-55 (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas), 7.21 ir 7.22 punktuose nustatytas pareigas. Komisijos vertinimu, Å¡iais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas neužtikrino tinkamo NŽT interesų atstovavimo teisme ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Komisija pasiÅ«lė NŽT direktoriui pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Komisija iÅ¡vadoje NŽT direktoriui taip pat pasiÅ«lė kreiptis į prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipiantis į teismÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 atnaujinimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, NŽT direktorius 2011-11-11 įsakymu Nr. 1PI-895 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L.

D.“ pripažino, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skyrė jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .             Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 29 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio nuostatomis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu (toliau – Taisyklės) ir aiÅ¡kina, kad Komisija atliko iÅ¡samų visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , tyrimÄ .             Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra NŽT struktÅ«rinis padalinys, kurio veikla organizuojama vadovaujantis Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatais, patvirtintais NŽT direktoriaus 2010-06-30 įsakymu Nr. 2P-54 (toliau – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatai).

Å ių nuostatų 9 punkte nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiklÄ ir vidaus tvarkÄ reguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai) ir Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-05-03 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86, ir iki Å¡io reglamento patvirtinimo galiojęs Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2003-12-19 įsakymu Nr. 1P-109 (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentas), Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių apraÅ¡ymai ir kiti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymais tvirtinami teisės aktai.

Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų 10 punktÄ , Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui vadovauja ir už jam pavestų uždavinių įgyvendinimÄ atsako skyriaus vedėjas, kuris priima sprendimus, pasiraÅ¡o sutartis ir rengia ir pasiraÅ¡o kitus dokumentus, reikalingus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui priskirtoms funkcijoms atlikti (11.2 punktas), ir užtikrina Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimų vykdymÄ (11.4 punktas).

Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 punkte nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas organizuoja skyriaus darbÄ , paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinami skyriui iÅ¡kelti uždaviniai ir jam deleguotos funkcijos, o 7.22 punkte nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimus, pasiraÅ¡o sutartis bei rengia ir pasiraÅ¡o kitus dokumentus, reikalingus pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatus skyriui priskirtoms funkcijoms atlikti.

Komisija, iÅ¡tyrusi visas faktines aplinkybes, įvertinusi pareiÅ¡kėjo veiksmus tarnybinio nusižengimo padarymo metu ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl aplinkybių, nurodytų V. Ž. 2011-09-07 praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ , 2011-01-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 pareiÅ¡kėjo veiksmuose nustatė tarnybinio pažeidimo padarymo faktÄ , t. y. nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-1911-(1.12), kuriais atsisakyta nuo Vilniaus apygardos teismui pateikto 2010-07-30 apeliacinio skundo.

Todėl Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1874-467/2010 priėmė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo panaikinimo ir apeliacinį procesÄ nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo nutrauktas, įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. K. nuo 1991 m. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.

Taigi tarnybinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas.             Nustatytas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pasekmės ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pasekmių. Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose nustatyti NŽT uždaviniai ir funkcijos, taip pat veiklos organizavimo principai ir tvarka. NŽT, įgyvendindama valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas, veikia valstybės vardu. Visi NŽT specialistai, neatsižvelgiant į tai, kuriame iš struktūrinių padalinių dirba, privalo tinkamai vykdyti pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, o atstovaudami Nacionalinei žemės tarnybai, privalo ginti tiek NŽT, tiek valstybės interesus.

Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų 6.1 punktÄ , Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vienas iÅ¡ iÅ¡vardytų svarbiausiųjų uždavinių – įgyvendinti valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus – vedėjas, tiek kiti Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, privalo tinkamai vykdyti Pareigybės apraÅ¡ymuose nustatytas funkcijas, o atstovaudami Nacionalinei žemės tarnybai, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, t. y. ginti tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek valstybės interesus.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio, kuriame įtvirtintas piliečių, įsigyjančių žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, eiliÅ¡kumas, 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad 8 eile yra perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniÅ«nijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje. Pagal CPK 444 straipsnį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o pagal 445 straipsnį – teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliaciniame skunde buvo pagrįstai pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo nepagrįstumÄ pagrindžiantys argumentai dėl tikrosios P. K. paskutinės gyvenamosios vietos, dėl ZujÅ«nų seniÅ«nijos teisės iÅ¡duoti pažymÄ apie asmens gyvenamÄ vietÄ bei dėl negalėjimo teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turint šį faktÄ pagrindžiančius dokumentus ar esant realiai galimybei juos gauti iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos.

Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, nustatyta, kad Å¡ios kategorijos bylose turi dalyvauti visi asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Todėl Komisija 2011-10-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė D.

M. teismui turėjo pateikti informacijÄ apie 8 eilės ir kitų tolimesnių eilių pretendentus, pageidaujančius gauti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, ir Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti įtraukti suinteresuotais asmenimis į minėtÄ jÄ civilinę bylÄ , nes akivaizdžiai matyti, kad Å¡i byla yra iÅ¡ esmės susijusi su jų teisėmis ir pareigomis. Kadangi pareiÅ¡kėjas ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė D.

M. Vilniaus rajono apylinkės teismui Å¡ios informacijos nepateikė, Komisija pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010-07-10 sprendimÄ , neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl netinkamai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ civilinę bylÄ . Todėl nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumento, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino tai, kad nustačius P. K. praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina P. K. nuo 1991 m. iki mirties dienos gyveno (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., P. K. bus grÄ Å¾inta į pradinę padėtį, t. y.

į 8 eilės pretendentų sÄ raÅ¡Ä , nes apeliacinis skundas atsiimtas tik remiantis argumentais, iÅ¡dėstytais Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raÅ¡te Nr. NSR(48)-1911-(1.12), kurie nesusiję su P. K. praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ esme, todėl Å¡ie argumentai negalėjo bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas nepagrįstai, t. y. jie nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrįstumo. Å iame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raÅ¡te Nr. NSR(48)-1911-(1.12) nebuvo pateikti visi bylai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti reikalingi motyvai, paneigiantys apeliacinio skundo nepagrįstumÄ ; nepateikta informacija apie 8 eilės ir kitų tolimesnių eilių pretendentus; nepaneigti apeliacinio skundo argumentai, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įtakos kitų pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, teises ir pareigas.

Pateikus teismui Å¡iÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , bÅ«tų akivaizdžiai matyti, kad atsisakius Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinio skundo ir įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. K. nuo 1991 m. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Å¡i pilietė iÅ¡ Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡o 9 eilės bus perkelta į Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡o 8 eilę, ir jai bus suteikta iÅ¡skirtinė pirmumo teisė gauti valstybinės žemės BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, t. y. toje vietoje, kurioje ji nebÅ«tų galėjusi gauti žemės, jeigu Vilniaus apygardos teismas, gavęs ir įvertinęs visus bÅ«tinus Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti dokumentus, bÅ«tų patenkinęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinį skundÄ .

Taip pat pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo įsiteisėjimo dalis 8 ir 9 eilės Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡e bus perkelti žemiau, o dalis kitų paskesniais numeriais įraÅ¡ytų pretendentų apskritai neteks galimybės gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, nelikus laisvos žemės jų pageidaujamos kadastro vietovės žemės fonde.             Atsiėmus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinį skundÄ , įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas, kurį vykdydamas ir vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad 8 eile yra perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniÅ«nijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, pareiÅ¡kėjas priėmė 2010-12-08 įsakymÄ Nr. Ž48-883 „Dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009-09-09 įsakymo Nr. 2.3-14666-(41) „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo patikslino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-04-08 įsakymÄ Â Nr. 2.3-4457-(41) ir pripažino netekusiais galios Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-04-08 įsakymo Nr. 2.3-4457-(41) 1.2.26, 1.2.27, 1.2.27, 1.2.28 ir 1.2.29 punktus.

Todėl P. K. iÅ¡ 9 eilės Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡o, kuriame ji buvo įraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais, buvo perkelta į Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡o 8 eilę, ir jai buvo suteikta iÅ¡skirtinė pirmumo teisė gauti valstybinės žemės BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, t. y. toje vietoje, kurioje ji nebÅ«tų galėjusi gauti žemės, jeigu, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas, gavęs ir įvertinęs visus bÅ«tinus Å¡iai bylai iÅ¡nagrinėti dokumentus, bÅ«tų patenkinęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinį skundÄ .

Taigi, atsisakius 2010-07-30 apeliacinio skundo, įsiteisėjo minėtasis teismo sprendimas, sukėlęs neigiamų teisinių pasekmių Nacionalinei žemės tarnybai 2011-08-12 praÅ¡ymÄ pateikusių G. I., A. R. ir A. C. atstovaujamųjų T. J. ir I. J. G., pageidaujančių gauti žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, bei kitų asmenų teisėms ir interesams, nes po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo įsiteisėjimo dalis 8 ir 9 eilės Pretendentų, pageidaujančių gauti žemę BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, sÄ raÅ¡e buvo perkelti žemiau, o dalis kitų paskesniais numeriais įraÅ¡ytų pretendentų apskritai neteko galimybės gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, nelikus laisvos žemės jų pageidaujamos kadastro vietovės žemės fonde.

Taip pat mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 buvo pažeistos ne tik minėtųjų piliečių teisės ir teisėti interesai, bet ir vieÅ¡asis interesas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika. LVAT 2008-12-31 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančių subjektų skundus (praÅ¡ymus), apibendrinime (Administracinė jurisprudencija, 2008, Nr.

16) konstatuota, kad „teisminiu bÅ«du gintini ir vieÅ¡ieji interesai, kuriais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinti žemės reformos tikslai – asmenų teisės į žemės nuosavybę bei naudojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis įgyvendinimas“. Pažymi, kad 2011-07-08 parengtas BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Å¡iuo metu derinamas su institucijomis, nurodytomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 16 punkte, tačiau derinimo procesas dar nėra baigtas ir Å¡is projektas dar nėra pasiraÅ¡ytas.

Nepaisant to, NŽT, nors ir turėdama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 yra neteisėtas ir nepagrįstas, vadovaudamasi CPK 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjusį 2010-07-10 teismo sprendimÄ privalo vykdyti. Taip pat pažymi, kad tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos suinteresuotos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų teisingu taikymu ir aiÅ¡kinimu. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 176-185 straipsniuose ir 197 straipsnyje įtvirtintas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, nesivadovaujant CPK 445 straipsnio nuostatomis, mano, kad galiojant Å¡iam teismo sprendimui yra pažeidžiami ir teisėti valstybės interesai, todėl, pasitvirtinus Å¡iame atsiliepime aptartiems pažeidimams, padarytiems priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimÄ , jis turėtų bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 yra įsiteisėjęs ir Å¡is sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, mano, kad vienintelis bÅ«das iÅ¡taisyti galimai Vilniaus rajono apylinkės teismo padarytÄ klaidÄ yra atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba 2011-12-23 raÅ¡tu Nr. 1SD-(3.1)-7016 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 atnaujinimo, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytų raÅ¡tų (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raÅ¡to Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡to Nr. NSR(48)-1911-(1.12) pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2010-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1874-467/2010 priėmė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsisakymÄ nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo panaikinimo ir apeliacinį procesÄ nutraukė, akivaizdžiai matyti, kad tarp pareiÅ¡kėjo veiksmų (pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡yto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raÅ¡to Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡to Nr. NSR(48)-1911-(1.12) ir minėtųjų atsiradusių neigiamų teisinių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.             PareiÅ¡kėjo veiksmuose nustatyta ir kaltė.

Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatų 6.1 punktÄ , Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vienas iÅ¡ iÅ¡vardytų svarbiausiųjų uždavinių – įgyvendinti valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais teisingumo ir nesavanaudiÅ¡kumo principais, valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams, bÅ«ti teisingas spręsdamas praÅ¡ymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia, vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtÄ tarnybinę informacijÄ tik visuomenės gerovei.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2 punkte – bÅ«ti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3 punkte – gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 7 punkte – teisės aktų nustatyta tvarka teikti informacijÄ apie savo tarnybÄ . Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 punkte nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas organizuoja skyriaus darbÄ , paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams ir kontroliuoja, kaip jos atliekamos, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinami skyriui iÅ¡kelti uždaviniai ir jam deleguotos funkcijos, o 7.22 punkte nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimus, pasiraÅ¡o sutartis bei rengia ir pasiraÅ¡o kitus dokumentus, reikalingus pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus nuostatus skyriui priskirtoms funkcijoms atlikti.

Komisija 2011-10-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo kaltės klausimÄ . Komisija iÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas veikė tyčia, t. y. siekė minėtųjų pasekmių, nes pareiÅ¡kėjas, kaip Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, turintis aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir iÅ¡manantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtintas piliečių, įsigyjančių žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, eiliÅ¡kumas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , CPK XXVI skyriaus ir kitų teisės aktų nuostatas, turėjo suvokti, kad atsisakymas nuo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinio skundo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 įsiteisėjimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. K. nuo 1991 m. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tiesiogiai įtakos 8 ir 9 eilės pretendentų teisę rinktis ir gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miÅ¡ko sklypus ir vandens telkinius BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone.             Komisija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarinius, į tai, kad nenustatė pareiÅ¡kėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiÅ¡kėjo veiksmuose nustatė tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y.

Komisija iÅ¡vadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 ir 7.22 punktuose nustatytas pareigas, todėl Å¡iais savo veiksmais neužtikrino tinkamo Nacionalinės žemės tarnybos interesų atstovavimo teisme. Todėl Komisija pripažino pareiÅ¡kėjÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ ir, atsižvelgusi į Å¡io tarnybinio nusižengimo sukeltas neigiamas pasekmes, pasiÅ«lė skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .             Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Komisija 2011-10-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 neiÅ¡tyrė visų svarbių aplinkybių, nesiaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo kaltės klausimo ir Komisijos iÅ¡vada yra nemotyvuota, atmestini kaip nepagrįsti.             Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjui paskirta viena iÅ¡ griežčiausių nuobaudų.

Už padarytus tarnybinius nusižengimus galimos skirti tarnybinės nuobaudos nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime, konstatuota, kad griežtas papeikimas – nuobaudų hierarchijoje yra laikoma viena griežčiausių nuobaudų, po kurios galima kraštutinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnybos, todėl šios tarnybinės nuobaudos skyrimas turi būti pagrįstas nusižengimų pasekmėmis, nusižengimų aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo.

Atsižvelgdama į šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas tarnybinių nuobaudų hierarchijoje yra laikoma viena griežtesnių nuobaudų. PrieÅ¡ingai, tarnybinė nuobauda – papeikimas yra antra pagal griežtumÄ tarnybinė nuobauda, kuri, įvertinus pareiÅ¡kėjo veiksmus, jo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarinius, atitinka Å¡ios tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, ir yra ne per griežta.             PaaiÅ¡kina, kad nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nukentėjęs asmuo turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, o neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Komisijai 2011-10-12 iÅ¡vadoje Nr. 17 pagrįstai nustačius, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 ir 7.22 punktuose nustatytus reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimÄ , nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011-11-11 įsakymÄ Nr. 1PI-894 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L.

D.“ ir priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos nuo 1 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis LVAT suformuota praktika, neturtinė žala atlyginama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius visas CK 6.271 straipsnyje nustatytas vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo nei NŽT veikos neteisėtumo fakto, nei žalos, kuriÄ Nacionalinė žemės tarnyba padarė pareiÅ¡kėjui, nenurodo egzistuojančio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos bei žalos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisme atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundÄ atmesti.             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2011-11-11 įsakymo Nr. 1PI-895 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L.

D.“, kuriuo pareiÅ¡kėjui L. D., Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.             Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž. l. e. p. direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, V. L. pateikė 2011-09-07 tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad NŽT, nagrinėdama G.

I., A. R. ir A. C. 2011-08-12 praÅ¡ymÄ â€žDėl Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo“, 2011-08-23 elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųstu raÅ¡tu „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui iki 2011-08-31 pateikti informacijÄ ir dokumentus, susijusius su minėtame praÅ¡yme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiÅ¡kėjų keliamais reikalavimais.

IÅ¡tyrus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-08-31 raÅ¡tu Nr. 48SS-(14.48.7.)-2247 pateiktus dokumentus, pagal žodinį pavedimÄ papildomai pateiktus dokumentus, yra pagrindas manyti, kad:

1. juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. K. motina P. K. nuo 1991 m. iki mirties dienos gyveno (duomenys neskelbtini), vadovaujantis P. K. praÅ¡ymu ir jo pateiktais įrodymais buvo nustatytas nepagrįstai, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, kas galėjo sÄ lygoti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1926-647/2010 iÅ¡ tiesų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų pagrįstumo ir Å¡aliÅ¡kumo atsiimant apeliacinį skundÄ ;

2. apeliaciniame skunde pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimo neteisėtumÄ pagrindžiantys argumentai dėl tikrosios P. K. paskutinės gyvenamosios vietos, dėl ZujÅ«nų seniÅ«nijos teisės iÅ¡duoti pažymÄ apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ ir dėl galimybės teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turint šį faktÄ pagrindžiančius dokumentus ar esant realiai galimybei juos gauti iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos, buvo svarus pagrindas pripažinti, kad Å¡is teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau nei atsisakyme nuo apeliacinio skundo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raÅ¡tu Nr. NSR(48)-1911-(1.12), nei paaiÅ¡kinime, pateiktame NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-08-31 raÅ¡te Nr. 48SS-(14.48.7.)-2247, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius dėl Å¡ių argumentų nepasisakė;

3. apeliacinis skundas atsiimtas remiantis argumentais, iÅ¡dėstytais Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-12 raÅ¡te Nr. NSR(48)-1911-(1.12), tačiau Å¡ie argumentai nėra susiję su P. K. praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ esme, todėl Å¡ie argumentai negalėjo bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas nepagrįstai;

4. laikytina, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-08-31 raÅ¡te Nr. 48SS-(14.48.7.)-2247) nepateikė paaiÅ¡kinimo dėl G. I., A. R. ir A. C. nurodytų aplinkybių bei keliamų klausimų, todėl Å¡is atsakymas laikytinas neiÅ¡samiu, kadangi raÅ¡te nebuvo nurodyta jokia papildoma informacija ar paaiÅ¡kinimai dėl motyvų, kuriais remiantis buvo atsiimtas apeliacinis skundas, be to, kartu su Å¡iuo raÅ¡tu nebuvo pateikti visi su pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu susiję dokumentai (jų kopijos), t. y. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡o, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-04-08 įsakymu Nr. 2.3-4457-(41), kopija;

5. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė 2010-04-07 patikslintÄ pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡Ä , kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas ir pažymėtas tvirtinimo žyma, nors Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-04-08 įsakymu Nr. 2.3-4457-(41) buvo patvirtintas kitas pretendentų sÄ raÅ¡as, t. y. Patikslintas pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡as, sudarytas 2010-03-19.

Todėl praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. ir specialistės D. M. veiksmų, atsiimant Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-07-30 apeliacinį skundÄ , tarnybinio patikrinimo (t. I, b. l. 46-53). 2011-09-12 rezoliucija pavesta I. L. atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ .             NŽT direktoriaus 2011-09-13 įsakymu Nr. 1PI-723 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L.

D. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės D. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo (t. I, b. l. 54).             PareiÅ¡kėjui 2011-09-15 praneÅ¡imu Nr. 23 „Apie tarnybinio nusižengimo tyrimÄ â€œ praneÅ¡ta, kad vadovaujantis Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. 2011-09-07 tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta informacija, jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡omas per 5 darbo dienas nuo praneÅ¡imo gavimo dienos pateikti paaiÅ¡kinimÄ (t.

I, b. l. 55).             Komisija direktoriui pateikė 2011-10-12 iÅ¡vadÄ su siÅ«lymu pripažinti, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, organizuodamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. ir D. M. darbÄ ir kaip tiesioginis Å¡ių valstybės tarnautojų vadovas pasiraÅ¡ydamas jų parengtus procesinius dokumentus (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-360 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-1911-(1.12), kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tiesiogiai įtakoja 8 eilės pretendentų teisę rinktis ir gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miÅ¡ko sklypus ir vandens telkinius BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, o P. K. suteikia iÅ¡skirtinę pirmumo teisę gauti valstybinės žemės BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje, ZujÅ«nų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 ir 7.22 punktuose nustatytas pareigas, savo tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo NŽT interesų atstovavimo teisme ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas, t. y. padarė tarnybinį nusižengimÄ (t.

I, b. l. 60-80).             NŽT direktorius 2011-11-11 priėmė įsakymÄ Nr. 1PI-895, kuriuo pripažino, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. padarė tarnybinį nusižengimÄ , ir skyrė pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (t. I, b. l. 81).             Bylos duomenys neginčijamai patvirtina ir tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena nagrinėjamu atveju laikytina 2010-08-30 ir 2010-11-12, kai pareiÅ¡kėjas pasirašė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų parengtus procesinius dokumentus.

Komisijos iÅ¡vadoje NŽT direktoriui siÅ«loma skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ bÅ«tent už tai, kad jis, organizuodamas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. V. ir D. M. darbÄ ir kaip tiesioginis Å¡ių valstybės tarnautojų vadovas pasiraÅ¡ydamas jų parengtus procesinius dokumentus (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-08-360 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-327-(1.12) ir 2010-11-12 raÅ¡tÄ Nr. NSR(48)-1911-(1.12), netinkamai ir nekvalifikuotai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.21 ir 7.22 punktuose nustatytas pareigas, savo tyčiniais veiksmais neužtikrino tinkamo NŽT interesų atstovavimo teisme ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas.

Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, jog skundžiamu 2011-11-11 įsakymu Nr. 1PI-895 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda už 2010-08-30 ir 2010-11-12 padarytÄ nusižengimÄ , t. y. praėjus metams nuo paskutinio nusižengimo padarymo.             Tarnybinių nuobaudų skyrimas reglamentuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Taigi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtÄ nuobaudÄ savaime daro negaliojančia. LVAT 2006-07-03 pasitarime aprobuotame „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime" iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, neįrodžius, jog tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tai yra pakankamas pagrindas 6 mėnesių terminÄ skaičiuoti nuo nusižengimo padarymo dienos, o padarius iÅ¡vadÄ , jog Å¡is terminas praleistas - paskirtÄ jÄ nuobaudÄ panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr.

9. Vilnius, 2006, p. 326).             Byloje nėra nustatyta nei vienos iÅ¡ Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, kai tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tas faktas, jog NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Ž. 2011-09-07 surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , negali bÅ«ti prilyginamas tarnybiniam ar kitam kompetentingos institucijos patikrinimui (tai laikytina tik vada tarnybiniam patikrinimui (tyrimui) pradėti).

Å iuo tarnybiniu praneÅ¡imu tik praneÅ¡ama apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ dėl praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių. Komisijos atliktas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas negali bÅ«ti suprantamas kaip „kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas“ Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme. Tik kompetentingos institucijos iÅ¡vada, suraÅ¡yta atlikus tarnybinį patikrinimÄ , gali bÅ«ti pagrindas skirti tarnybinę nuobaudÄ . Teismas vadovaujasi LVAT 2011-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011, kuri yra iÅ¡ esmės panaÅ¡i su nagrinėjama byla (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Todėl Å¡iuo atveju skiriant tarnybinę nuobaudÄ turėjo bÅ«ti laikomasi įstatyminės nuostatos, kad tarnybinė nuobauda negali bÅ«ti skiriama, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Kadangi Å¡is terminas akivaizdžiai pažeistas, tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta neteisėtai ir tai yra pakankamas bei savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ .             Nustačius pakankamÄ paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo pagrindÄ , toliau tikrinti pareiÅ¡kėjo ir atsakovo nurodomų aplinkybių dėl veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nėra bÅ«tinybės (LVAT 2011-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011).             Kitas pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra dėl jam neteisėtu nuobaudos paskyrimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovė savo veiksmais pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , pakenkė jo dalykinei reputacijai ir autoritetui. Nuo tarnybinio praneÅ¡imo įteikimo dienos iki Å¡iol patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, nuolatinį nerimÄ ir nusivylimÄ . Tarnybinis patikrinimas neigiamai paveikė jo emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , neabejotinai pakenkė jo reputacijai tiek bendradarbių, tiek jį pažįstančių žmonių akyse, t. y. pakenkė jo autoritetui.             Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės;

Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos trys sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tai reiÅ¡kia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .             Jau konstatuota, kad tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta neteisėtai.

Taigi neteisėti valstybės institucijos veiksmai yra nustatyti.             CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).             Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl jo patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, neigiamų emocijų, taip pat jų intensyvumo.

Akivaizdu, kad neteisėtai paskirta nuobauda galėjo sukelti itin neigiamÄ emocinę reakcijÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo dalyvauti nuobaudos skyrimo procese, raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, patyrė papildomų nepatogumų ir gaiÅ¡o laikÄ bylinėdamasis. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog neteisėtas nuobaudos skyrimas pareiÅ¡kėjui sukėlė neturtinę žalÄ .             Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio visų pirma atsižvelgtina į CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             Nėra pagrindo teigti, jog nuobaudos skyrimas pareiÅ¡kėjui sukėlė kokių nors negrįžtamų pasekmių.

Nuobauda panaikinama pakankamai operatyviai, praėjus kiek daugiau negu trims mėnesiams nuo jos paskyrimo, ir tai bent iš dalies pašalina neigiamų išgyvenimų priežastį. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti pakanka jo teisių pažeidimo pripažinimo. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečia atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.             Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, 127 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a :             Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 11 d.

įsakymÄ Nr. 1PI-895 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“.             L. D. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėja                                                                       Halina Zaikauskaitė