274128f0-c2c9-4e4e-a68b-4385bd932b1d · Kauno apygardos teismas

Teisėja Aurelija Ozolinia                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                             Proceso Nr. 1-20-1-00243-2013-9                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)  2.4.7.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. kovo 24 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, išteisintajam D.

A., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pavogti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :D. A. buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. tuo, kad 2013-04-05, apie 1.30 val., Saulės g. 30, Kaune, iÅ¡dauždamas deÅ¡inės pusės galinių durelių stiklÄ , iÅ¡imdamas kairės pusės durelių spynelę, įsibrovė į automobilio salonÄ ir, iÅ¡lauždamas automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pavogti J. S. priklausantį 10000 litų vertės automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam 700 litų turtinę žalÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - nusikaltimas buvo užkardytas policijos pareigÅ«nų.Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01, 16 val. iki 2013-07-02, 5 val., Baltų pr. 6, Kaune, iÅ¡lauždamas vairuotojo pusės durelių bei užvedimo spyneles, pagrobė svetimÄ turtÄ - Å . V. priklausantį 10000 litų vertės automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam Å . V. 10000 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria D. A. iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – D. A. nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2013-06-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintÄ bausmę - 3 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Taip pat nukentėjusiojo J. S. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. 5 d., tuo padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ (BPK 369 str. 3 d.), nes iÅ¡kėlė D. A. parodymus, jų neanalizavo kartu su kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Klaidingai D. A. posėdžio metu duotus parodymus priskyrė specialistui D. T., dėl ko sekė klaidingos iÅ¡vados. Bylos aplinkybės patvirtina, kad D.

A. naudojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netoli įvykio vietos. Tai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Nuo vagiamo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kvapÄ atvedė ir Å¡uo. Be to, analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir apylinkės teismas. D. A. pateikė dvi versijas, įrodančias kodėl, jo manymu, galėjo bÅ«ti pastebėtas automobilis prie nusikaltimo vietos. PirmÄ kartÄ - kad automobilį buvo paskolinęs P. V., tačiau pastarasis paneigė tokius parodymus.

Tada teisme D. A. pateikė kitÄ versijÄ , jog automobilį buvo paskolinęs M. Ž.. Tačiau ir tai nepasitvirtino vien dėl tos aplinkybės, kad pastarasis nurodė ne tÄ skolinimosi laikÄ , t. y. ne nusikaltimo padarymo laikÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ir M. Ž. parodymai nėra patikimi. Beje, ir pats teismas pripažįsta, jog gali sukelti abejonių, kad duodami D. A. ar liudytojo parodymai galimai neatspindi objektyvios tiesos. Taip pat apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad tuo laikotarpiu pagal teismo nutartį teko kontroliuoti D.

A. pokalbius. Juose nebuvo tiesioginės reikÅ¡mingos informacijos liečiančios nusikaltimÄ , tačiau liudytojas nenustatė, kad D. A. kam nors bÅ«tų skolinęs automobilį. Teisme apklaustas specialistas R. T. atsakydamas į klausimus apie kvapo paėmimo aplinkybes, teigė, kad „visada yra užklijuojama matant žmogui, ... visada užantspauduojame“ (kvapų pavyzdžius). Tai atsispindi lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokole. Minėta, kad vertindamas specialisto R. T. parodymus, teismas suklydo ir D.

A. parodymus (prie manęs nebuvo užantspauduota ..., mano akivaizdoje niekas nebuvo supakuota...“ ir kt.) priskyrė specialistui. Specialistė J. A. parodė, kad pasiėmus kito žmogaus neskalbtus rÅ«bus, galima bÅ«tų perneÅ¡ti kvapÄ . Tačiau tokių aplinkybių, tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Bylos aplinkybės rodo, kad policijos pareigÅ«nai į nusikaltimo vietÄ atvyko iÅ¡ karto po gauto praneÅ¡imo. Specialistė J. A. parodė, kad kitas asmuo negalėjo per trumpÄ laikÄ perneÅ¡ti kito asmens kvapo.Prokuroras teigia, kad baudžiamoje byloje nustatyta nuosekli įvykių seka, t. y.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, liudytojo A. Č. parodymai, kvapų pavyzdžiai paimti iÅ¡ vagiamo automobilio, jų palyginimas odorologinio tyrimo metu su D. A. kvapu, specialistų parodymai, vaizdo įraÅ¡as, leidžia juos sujungti į vienÄ visumÄ , nustatinėjant asmenį padariusį nusikaltimÄ , įrodinėjant jo kaltę. Remiantis Å¡iais duomenimis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. A. buvo automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino jo spyneles, ketindamas užvesti, t. y. pasikėsino pagrobti automobilį.

Aplinkybė, kad D. A. baudžiamojo proceso metu neprisipažino, nevertintina kaip jį teisinanti. Be to, Kauno apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžiu D. A. jau buvo teistas už automobilių vagystes. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad D. A. turi analogiÅ¡kų nusikaltimų darymo patirtį. Parenkant D. A. bausmę, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis anksčiau teistas už analogiÅ¡kus nusikaltimus, Å¡iuo metu vėl kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ nuosavybei. Vienas iÅ¡ 2013-10-02 Kauno apygardos teismo, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ , motyvų, kuomet nebuvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, buvo tas, kad D.

A. pasižadėjo nedaryti daugiau nusikaltimų. Tačiau iÅ¡ Å¡ios bylos aplinkybių matyti, jog Å¡velnesnės bausmės sÄ lygos neįtakojo D. A.. Todėl jam tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is yra realus laisvės atėmimas, kurios dydis galėtų bÅ«ti artimesnis minimaliajam, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, į automobilio kainÄ , dėl to, kad nekilo sunkių pasekmių. Be to, nukentėjusiojo J. S. civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D.

A. iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pavogti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir praÅ¡o D. A. nuteisti už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , nes iÅ¡teisindamas D. A. dėl minėto nusikaltimo padarymo, apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. 5 d. ir tuo padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ (BPK 369 str. 3 d.). Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra surinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad bÅ«tent D. A. padarė šį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d..Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, dėl nuosprendyje aptartų aplinkybių konstatavimo, kaltinamojo iÅ¡teisinimo. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir tėra savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams, todėl jų esmės nekartoja.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. A. viso bylos tyrimo metu nuosekliai nepripažino savo kaltės ir neigė atlikęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nusikalstamÄ veikÄ dėl kurios gautas prokuroro apeliacinis skundas – pasikėsinimÄ pagrobti J. S. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“.

D. A. nurodė, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo paskolinęs, o pats tuo metu buvo namuose. Kai skolino automobilį, jame galėjo bÅ«ti likę jo rÅ«bai, t. y. darbiniai drabužiai - striukė, kelnės. Nors iÅ¡ pradžių D. A. nurodė, kad automobilį buvo paskolinęs asmeniui vardu Paulius, kurį nustačius ir apklausus liudytoju (liudytojas P. V.) pastarasis paneigė kaltinamojo nurodytÄ aplinkybę, tačiau tai nėra pakankamu pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io automobilio jis negalėjo bÅ«ti paskolinęs kitiems asmenims, kaip, kad vėliau nurodė - M.

Ž.. Vien tai, kad liudytojui A. J. klausantis D. A. telefoninių pokalbių nebuvo užfiksuotas pokalbis apie automobilio skolinimÄ si, nepaneigia automobilio skolinimo kitiems asmenims galimybės, kadangi dėl to nėra bÅ«tina tartis telefonu.Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2013-04-05 jis skolinosi iÅ¡ D. A. automobilį, kurį pasiėmė nuo D. A. namų apie 10 val. vakaro. Jį parvežė namo apie 11 val., tas draugas nuvažiavo pasiimti kito draugo, jis liko namie. Jam atvarė automobilį aÅ¡tuntÄ ryto, padavė raktus.

Paskui atvažiavo Donatas ir pasiėmė automobilį. Jis tik vienÄ kartÄ Ä—mė automobilį. Automobilio bagažinės nebuvo atidaręs. Ar automobilyje buvo palikta Donato daiktų, neatsimena. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, jis neneigė skolinęsis iÅ¡ D. A. automobilį, tačiau kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, nurodomas pasiskolinimo laikas neatitinka nusikalstamos veikos padarymo laiko, kuri kaltinime nurodoma kaip 2013-04-05, 1.30 val., t.y. pagal liudytojo parodymus automobilį jis skolinosi jau po to, kai Å¡is automobilis buvo pastebėtas netoli nusikaltimo padarymo vietos, tačiau vėlgi, negalima atmesti galimybės, jog nurodydamas automobilio skolinimosi laikÄ liudytojas suklydo, o jei ir nesuklydo, tai nėra pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad tuo metu, kai automobilis buvo pastebėtas netoli nusikaltimo vietos jame buvo ar jį vairavo bÅ«tent D.

A.. Be to, Å¡i aplinkybė, netgi jei ir bÅ«tų buvę įrodyta, kad tuo metu  automobilyje buvo ar jį vairavo bÅ«tent D. A., pati savaime nėra įrodymu, jog D. A. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , kadangi buvimas netoli vietos, kurioje buvo įvykdyta ar pasikėsinta įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , nėra kaltės įrodymas. Liudytojas A. Č. parodė, jog jis kaip mobilios kuopos patrulis į įvykio vietÄ atvyko ne vėliau kaip po 5 minučių. Aplink automobilį buvo pripėduota. Žmonių nebuvo.

Jis paleido Å¡unį pėdsakais. Å uo vedė kiemais 400 - 500 metrų. Privedė prie „Audi“ automobilio, kuriame sėdėjo du žmonės, kurių veidų negalėjo įžiÅ«rėti. Jam nepriėjus 2 metrų, automobilis nuvažiavo, bet užsirašė jo numerius. Jo Å¡uo pritaikytas žmonių ir narkotikų paieÅ¡kai. Å uns patikimumas priklauso nuo oro sÄ lygų. Buvo drėgmė, nevėjuota. Tai labai geros oro sÄ lygos, iki 4 val. Å¡uo gali ieÅ¡koti asmens tokiu oru pagal jo kvapÄ .

Šiuo atveju buvo 100 procentų patikimumas. Prie „Ford“ automobilio buvo dviejų žmonių pėdos - skirtingi batų atspaudai, pėdos matėsi gerai. Jos buvo prie automobilio galo, keleivio pusės ir po to iš galo vedė į kiemus, išsiskyrė ir vėl suėjo prie „Audi“ automobilio. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, galima pagrįstai manyti, jog automobilyje Audi A4 galimai buvo asmenys, kurių pėdsakais nuo automobilio, kurį buvo kėsintasi pagrobti ir buvo atsekta, tačiau vėlgi, tai tėra tik prielaida, juolab, kad liudytojas nematė automobilyje Audi buvusių asmenų, o nusikalstamos veikos padarymo metu šie asmenys nebuvo sulaikyti ar atpažinti.

Nors iÅ¡ 2013-09-10 specialisto iÅ¡vados Nr. 140-1-(00056) – ISI-66 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2013-04-05 iÅ¡ automobilio FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės rastas D. A. kvapas, tačiau tai dar neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad bÅ«tent D. A. nustatytomis aplinkybėmis pasikėsinimo pavogti šį automobilį, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bÅ«tent minėta specialisto iÅ¡vada yra pagrindinis įrodymas, kuriuo prokuroras grindžia D. A. kaltę padarius šį nusikaltimÄ .Specialistė J.

A. parodė, kad reikėtų labai ilgo laiko tarpo, jog bÅ«tų galima perneÅ¡ti kito asmens kvapÄ . Tai teorinė galimybė. PraktiÅ¡kai mažai galimybių, kad tai įvyktų. Kitas asmuo negalėjo per trumpÄ laikÄ perneÅ¡ti kito asmens kvapo. Pasiėmus kito žmogaus neskalbtus rÅ«bus, galima bÅ«tų perneÅ¡ti kvapÄ . Ä® tikimybinę galimybę reaguoja Å¡unys, o raÅ¡tiÅ¡kai negalima atsakyti, ar kvapas yra perneÅ¡tas, ar ne. Specialistas T. U. parodė, kad buvo nuimti kvapo pėdsakai, mikrodalelės. Buvo paimtas kvapas nuo vairuotojo sėdimosios dalies.

Specialistas R. T. parodė, kad dalyvavo iÅ¡imant kvapo pėdsakÄ , jis paėmė lyginamuosius kvapų pavyzdžius. Yra imamas individualus kvapas, iÅ¡laikymas turi bÅ«ti ne mažiau kaip pusės valandos laikas. Jis buvo papraÅ¡ytas paimti vienÄ kvapo mėginį. Visada yra užklijuojama matant žmogui.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kvapo odorologinio tyrimo iÅ¡vados gali bÅ«ti pripažįstamos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252/2005, 2K-511/2005, 2K-183/2006, 2K-798/2006).

Tačiau bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamÄ veikÄ , yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali bÅ«ti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ yra patikimai nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-279/2008).Odorologinio tyrimo rezultatai, nesant kitų tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų iÅ¡vadų apie asmens kaltumÄ neleidžia daryti dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia pažymėtina, kad tokie rezultatai gali bÅ«ti tik netiesioginiu įrodymu, nes remiantis specialisto iÅ¡vada, suraÅ¡yta atlikus odorologinį tyrimÄ , gali bÅ«ti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje (patalpoje, automobilyje ir pan.). Tačiau ir Å¡is tarpinis faktas gali bÅ«ti laikomas nustatytu tik tuo atveju, kai nerealia galima laikyti tikimybę, kad asmens kvapo pavyzdys nusikalstamos veikos padarymo vietoje atsirado ne dėl to, kad tas asmuo toje vietoje buvo, o kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, į nusikalstamos veikos padarymo vietÄ kitiems asmenims atsineÅ¡us traukiamo atsakomybėn asmens kvapo turinčius objektus ar pan.

Apkaltinamajam nuosprendyje daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali bÅ«ti tik tais atvejais, kai ji nustatyta iÅ¡tyrus įrodymų visumÄ , o ne vienÄ netiesioginį įrodymÄ . Vertinant odorologinio tyrimo iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nėra jokių kitų duomenų apie asmens kaltumÄ , neįmanoma nustatyti, kÄ konkrečiai bÅ«damas tam tikroje vietoje tas asmuo veikė ir kada toje vietoje jis buvo. Nesurinkus kitų duomenų apie asmens dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , neįmanoma paneigti tikimybės, kad asmuo tam tikroje vietoje galėjo bÅ«ti jau po to, kai nusikalstamÄ veikÄ baigė atlikti kiti asmenys, ar toje vietoje buvo dar iki nusikalstamos veikos padarymo.

Antra vertus, net ir konstatuojant, kad asmuo su nusikalstama veika susijusioje vietoje buvo nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau neturint kitų Å¡iai aplinkybei nustatyti reikÅ¡mingų duomenų, neįmanoma visiÅ¡kai patikimai nuspręsti, kad tas asmuo tyčia ar dėl neatsargumo tuo metu atliko nusikalstamÄ veikÄ . Be to, situacijoje, kai egzistuoja tikimybė, kad nusikalstamos veikos vietoje galėjo bÅ«ti ne vienas asmuo, remiantis vien tik odorologinio tyrimo rezultatais negali bÅ«ti nustatyta konkretaus asmens veiksmų apimtis, o nenustačius tokių faktų tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ yra neįmanoma.Odorologinio tyrimo iÅ¡vada kaip įrodymas yra specifinis tuo, kad tyrimas atliekamas panaudojant Å¡unis – biodetektorius, kurie signalinėmis pozomis pažymi (parodo), kad lyginami kvapai sutampa arba nesutampa.

Tokios iÅ¡vados patikimumo patikrinimas yra komplikuotas. Bet kokį kitokį tyrimÄ atlikusį specialistÄ galima proceso metu apklausti apie jo atliktÄ tyrimÄ , užduoti klausimus dėl pateiktų iÅ¡vadų ir taip tikrinti iÅ¡vados patikimumÄ . Odorologinio tyrimo metu tokių galimybių nėra. Žinoma, iÅ¡vadÄ pasirašę specialistai gali paaiÅ¡kinti, kaip tokie tyrimai atliekami, tačiau toks iÅ¡vados patikrinimas nėra visavertis, nes patikimai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡unys tam tikrus kvapus laikė tapačiais, nėra galimybių.

Dėl Å¡ių aplinkybių bet koks reikÅ¡mingas bylai faktas gali bÅ«ti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimÄ atlikus suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados, tas faktas patvirtinamas ir kitais bÅ«dais gautais duomenimis.Nors kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde apylinkės teismas nuosprendyje kai kuriuos kaltinamojo iÅ¡sakytus teiginius priskyrė specialistui R. T. ir todėl nepagrįstai suabejojo ar atliekant odorologinį tyrimÄ specialistams buvo pateiktas D. A. kvapas, tačiau nors apeliacinės instancijos teismui tokių abejonių ir nekyla (objektyviai kvapo paėmimo aplinkybes patvirtina 2013-05-29 protokolas, b. l. 131, t.2), tačiau apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados, dėl Å¡io įrodymo nepakankamumo D.

A. kaltei pagrįsti yra teisingos, todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl specialisto R. T. parodymų vertinimo ir tai, kad specialistė J. A. parodė, jog kitas asmuo negalėjo per trumpÄ laikÄ perneÅ¡ti kvapo (tikslus laiko tarpas, kurį asmuo ar asmenys pasikėsinę pagrobti automobilį jame iÅ¡buvo nenustatytas, be to, tai tėra objektyviai nepagrįsta specialistės nuomonė), yra atmetami. Aptariamu atveju, įvertinus jau paminėtų įrodymų visumÄ , liko nepaneigta kaltinamojo iÅ¡kelta versija, jog jo kvapas galėjo bÅ«ti perneÅ¡tas, o jis pats nusikaltimo padaryme nedalyvavo, kadangi jokių kitų objektyvių įrodymų, tuo labiau tiesioginių, patvirtinančių D.

A. kaltę byloje nesurinkta. Ä®vykio vietoje nustatinėjant nusikaltimo padarymo aplinkybes bei renkant bylos tyrimui svarbius duomenis, nebuvo surinkti jokie kiti galintys D. A. kaltę patvirtinantys duomenys. ApžiÅ«rėjus pasikėsintÄ pagrobti automobilį, rankų pėdsakų, galinčių labiau patikimai pagrįsti, jog automobilyje, kurį buvo pasikėsinta pagrobti buvo D. A., rasta nebuvo. Be to, liudytojas A. Č. parodė, jog prie „Ford“ automobilio buvo dviejų žmonių pėdos - skirtingi batų atspaudai, jos buvo prie automobilio galo, keleivio pusės ir po to iÅ¡ galo vedė į kiemus, iÅ¡siskyrė ir vėl suėjo prie „Audi“ automobilio, todėl netgi pripažinus, jog D.

A. buvo netoli įvykio vietos, įvertinus kitus jau aptartus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent D. A., o ne kitas asmuo, kėsinosi pagrobti minimÄ automobilį. Nors prokuroras skunde teigia, kad 2013-06-28 nuosprendžiu D. A. jau buvo teistas už automobilių vagystes, kas rodo, jog jis turi analogiÅ¡kų nusikaltimų darymo patirtį, tačiau Å¡i aplinkybė, įvertinus kitus bylos duomenis, negali neabejotinai patvirtinti fakto, kad D. A. padarė ir Å¡ioje byloje jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., todėl prokuroro skundo motyvas, kad baudžiamoje byloje nustatyta nuosekli įvykių seka, kuri patvirtina, jog D.

A. pasikėsino pagrobti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas.Be to, prokuroro skunde teigiama, kad atlikdamas įrodymų tyrimÄ , pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, nepilnai dėl jų pasisakė, tačiau su tokiu teiginiu sutikti negalima. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio protokolų, teismas iÅ¡tyrė visus, tiek kaltinamÄ jį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, vertino kiekvienÄ jų atskirai ir viseto kontekste ir, nors kaip jau buvo paminėta suklydo dalį kaltinamojo D.

A. parodymų priskirdamas specialistui R. T., tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas ar, kad dėl to nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybės, o įrodymai įvertinti netinkamai. Paminėtos aplinkybės bei bylos medžiaga leidžia teigti, kad iÅ¡teisindamas D. A., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. IÅ¡ to seka, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymÄ baudžiamajame procese.Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, jog apylinkės teismas, byloje iÅ¡naudojus visas galimybes ir nesurin­kus nea­be­jotinų įrodymų, patikimai patvir­tinančių, kad D.

A. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, abejones dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pagrįstai aiÅ¡­ki­no kaltinamojo naudai ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jį pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. pagrįstai iÅ¡teisino.Kadangi dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas nuteisti D. A. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pavogti automobilį „Ford Galaxy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) atmetamas, todėl skundo motyvai dėl bausmės skyrimo ir nukentėjusiojo J. S. civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo nevertinami.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Albinas Antanaitis              Teisėjai :                                                                                     Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                               Valdas Vitunskas