27406acf-e1c7-4434-a90a-d37fd9194eec · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja RPranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Lina Rakštelytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-853-106-2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00085-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.5.; 2.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,išteisintajai V.

V. V.,iÅ¡teisintosios gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios V. V. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. V. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Antstolės V.

V. 20 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nustatė: V. V. V. Å¡ioje byloje buvo kaltinama tuo, kad įžeidė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, o bÅ«tent ji 2011 metų kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011 nagrinėjimo metu antstolį A. Z. pavaduojančiÄ antstolę V. V. įžeidė vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius:

„vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji antstolė V. V. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, kuriuo V. V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 straipsnyje. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ V. V. V. priteisti patirtÄ neturtinę žalÄ , bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliantė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka.

Yra įsitikinusi, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė BK bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas ir dėl to priėmė neteisingÄ nuosprendį. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. V. V. bÅ«tų įžeidinėjusi antstolę V. V. jai vykdant teismo sprendimÄ ar atliekant kitas Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme numatytas antstolio funkcijas. Pavaduojanti antstolė V. V. vykdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0017/09/2284 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. P2-15585-255/2009 dėl 122,01 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės V.

V. V.. Taigi antstolę V. V. V. su V. V. V. siejo antstolio funkcijų vykdymas. Įžeidimas padarytas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ . Nurodo, kad ne kiekvienas pasipiktinimas turi bÅ«ti įžeidžiantis. PasipiktinimÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti ir kitais bÅ«dais, neįžeidžiant aplinkinių, valstybės tarnautojo, asmens, vykdančio valstybės deleguotas funkcijas. BÅ«tų galima suprasti V. V. V. iÅ¡reikÅ¡tÄ pasipiktinimÄ ir nekreipti į jį dėmesio, jei tai bÅ«tų vienkartinis įžeidimas.

Tačiau V. V. V. ne vienÄ kartÄ pakartojo valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡o administravimo funkcijas atliekantį asmenį įžeidžiančius žodžius ir frazes. Be to, Å¡iuos įžeidimus ji yra suraÅ¡iusi ir savo raÅ¡tuose.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo motyvai neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, be to, teismas nesivadovauja analogiÅ¡kose bylose suformuota teismų praktika. Antai BK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, jog baudžiamasis įstatymas draudžia bet kokį kaltininko veikimÄ , kuriuo yra įžeidžiamas, pažeminamas ar kitaip paniekinamas savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto asmuo, t. y. jo, garbė ir orumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos nuostatos užtikrina žmogaus asmens neliečiamumÄ ir orumÄ . Tai viena iÅ¡ svarbiausių kiekvieno asmens normalios ir bÅ«tinos socialinės integracijos sÄ lygų.

Orus žmogus gina savo pripažįstamas vertybes ir dėl to save vertina teigiamai, kartu tikėdamasis iÅ¡ kitų tokio pat vertinimo. Valstybės tarnautojas ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo gina ne tik savo orumÄ , bet kartu ir autoritetÄ tų valdžios ir valdymo institucijų, kurioms jis atstovauja. Todėl valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu kėsinamasi ir į normaliÄ pareigas einančio asmens veiklÄ , autoritetÄ , taip pat jo garbę ir orumÄ .

Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡skirtinių sÄ lygų ar pagrindų, pateisinančių tokį kaltininko elgesį. Tiek baudžiamasis įstatymas, tiek ir teismų praktika nenumato, kad BK 290 straipsnyje numatyto asmens įžeidimu nelaikoma, jeigu asmuo reiÅ¡kia savo pasipiktinimÄ . Netgi paties Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298-107/2011 nurodoma, kad: „BK 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis - sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normaliųjų veiklÄ .

Be to, Å¡ia BK norma yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant vieÅ¡ojo administravimo pareigas. Ä®statyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas“. Taigi analogiÅ¡kose bylose pripažįstama, jog įstatymas nenumato jokių aplinkybių ar pagrindų, leidžiančių pateisinti baudžiamuoju teisiniu požiÅ«riu neleistinÄ kaltininko veikimÄ .Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, bandydamas pateisinti V.

V. V. elgesį, jog ji turėjo teisę piktintis antstolio atliktais procesiniais veiksmais, ir pagal savo, ne teisininko, supratimÄ vertinti juos kaip vagystę, ir tai neva laikytina priežastimi, eliminuojančia V. V. V. kaltę, netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . IÅ¡ teismų praktikos matyti (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 1A- 518-106/2010), kad „[...] įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui.

Ar žodžiai yra iÅ¡tariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo iÅ¡tarti“ (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007). Å iuo atveju antstolis vykdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0017/09/02284, taikė CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytas priverstinio vykdymo priemones – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko pinginių lėšų, esančių kredito įstaigoje. Be to, antstolė V. V. nėra teista už vagystę. Todėl valstybės deleguotų funkcijų vykdymas bei priverstinio vykdymo priemonių taikymas negali bÅ«ti vadinamas vagyste.

Antstolės vadinti vagimi taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.Įžeidimu laikytinas ir Å¡ioje situacijoje naudojamas žodis aferistė. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Konstitucinėms normoms yra bÅ«dinga tai, kad jos nustato ne tik teisę, bet ir pareigÄ veikti atitinkamu bÅ«du; vadinasi, už darbÄ turi bÅ«ti atlyginama pagal darbo sÄ naudas, sugaiÅ¡tÄ laikÄ , darbuotojo kvalifikacijÄ , kitus kriterijus.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime pasisakė, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo iÅ¡laidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lÅ«kesčiai. Antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiÅ¡ka profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitÄ veiklÄ bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. AnalogiÅ¡kai pasisako ir Europos Teisingumo teismas (ETT sprendimai bylose C- 276/97 § 34; 102/86 § 12;

C-158/95 § 12). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad už sprendimo vykdymÄ antstolis turi teisę gauti atlyginimÄ , ir Å¡i jo teisė negali bÅ«ti paneigta, nes darbas yra atlygintinis.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. V. V. žodžius, nepagrįstai juos nagrinėjo kaip atskiras frazes, t. y. neva žodis „gyvatė“ yra lietuvių liaudies priežodis, žodis „aferistė“ susijęs su antstolės veiksmų vertinimu, nepagrįstai nevertino to kaip pakankamo pripažinti, kad V.

V. V. veiksmuose yra žeminimo ir didelės nepagarbos, kuri pasireiÅ¡kė valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu, požymių.SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pateikia motyvus, susijusius su konstitucine asmens teise iÅ¡sakyti bei ginti savo nuomonę. Tiesa, teismas neįvertino to, jog Å¡iuo aspektu Konstitucijoje įtvirtintos teisinės vertybės nėra absoliučios tuo atveju, jeigu viena teisine vertybe paneigiama ar pažeidžiama kita.

Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (25 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), kuri yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis. Minėtos teisės turinį pagal Å¡ios Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, jÄ reikÅ¡ti ir t. t., tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama neperžengiant Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatytų Å¡ios teisės įgyvendinimo ribų, o tai yra: vieÅ¡as interesas, kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.

Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, iš jų ir teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas.

Å ių aplinkybių iÅ¡teisintoji V. V. V. neįvertino, todėl įgyvendindama saviraiÅ¡kos laisvę (t. y. galimybę pasipiktinti), peržengė jos realizavimo ribas, pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumÄ , jo atliekamÄ veiklÄ , todėl ji privalo atsakyti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka.IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. V. V. žodžius, juos turėjo vertinti taip, jog įžeidžiantys teiginiai buvo nurodyti (iÅ¡sakyti) vieÅ¡oje vietoje; asmuo įžeidžiančius žodžius lydėjo gestais – badydamas pirÅ¡tu į antstolę;

įžeidžiantys teiginiai buvo iÅ¡sakyti keletÄ kartų, neatsižvelgiant į perspėjimÄ jų nevartoti; V. V. V. žodžiai yra ne abstraktaus pobÅ«džio, o prieÅ¡ingai – jie yra konkretÅ«s ir individualizuojami antstolės V. V. atžvilgiu; dėl iÅ¡teisintosios žodžių įsižeistų ne tik antstolė V. V., bet ir kuris kitas asmuo, kiek tai susiję su jo pareigomis; sprendžiant iÅ¡ V. V. V. pasakytų žodžių, akivaizdu, kad iÅ¡teisintoji siekė demonstruoti pasipiktinimÄ , kuris peržengė padorumo ribas.

Šie V. V. V. veiksmų požymiai rodo, kad ji puikiai suvokė, jog veikia tyčia, kad jos žodžiai yra adresuoti siekiant paniekinti, pažeminti, itin nepagarbiai atsiliepti apie antstolę V. V.. Ir nepaisant to, kaip valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis pareigūnas atliko ar atlieka savo pareigas, tai nesudaro pagrindo tretiesiems ar kitiems asmenims viešai paniekinti tokį asmenį. Dėl šios priežasties negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, dėstoma nuosprendyje, kad „V.

V. V. teiginiai susiję su antstolio A. Z. veiksmų vertinimu, pasipiktinimu, bet ne tiesiogiai su antstolė V. V. asmeniu“. Akivaizdu, kad vartojami įžeidžiantys žodžiai „gyvatė“, „aferistė“ yra moteriÅ¡kos giminės, taigi nukreipti į antstolę V. V., o ne į antstolio A. Z. procesinių veiksmų vertinimÄ . Be to, iÅ¡sakant įžeidžiančius žodžius buvo pirÅ¡tu baksnojama į antstolę V. V.. Apeliantė nesutinka ir su kitu teismo argumentu, kad „[...] bylos medžiagoje nenustatyta, kad V.

V. V. veikoje bÅ«tų subjektyviųjų tiesioginės tyčios, įžeisti nukentėjusįjį, požymių“. Anksčiau aptarti motyvai leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintoji, veikdama kryptingai, sistemingai ir suvokdama savo veiksmų esmę, suprasdama, kad tarp jų ir nukentėjusiosios pareigų esama tiesioginio ryÅ¡io, veikė savo valia, norėjo taip daryti, suprato, kad jos teiginiai yra įžeidžiantys valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir taip norėjo elgtis.

V. V. V. nesiliovė vartoti įžeidžiančius žodžius net po to, kai buvo teisėjos perspėta jų nevartoti bei neįžeidinėti antstolės. Be to, nevienkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas sustiprina jų įžeidžiamÄ turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslÄ Ä¯Å¾eisti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2011).Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti V.

V. V. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 straipsnyje, ir paskirti jai 3 MGL (390 Lt) dydžio baudÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai mano, kad V. V. V. iÅ¡sakyti teiginiai susiję su antstolio A. Z. veiksmų nuskaitant iÅ¡ jos sÄ skaitų lėšas vertinimu, pasipiktinimu jais bendrÄ ja prasme, bet ne tiesiogiai su antstolės V. V. asmeniu. Taip pat teismas nepagrįstai mano, kad kai kurių žodžių panaudojimas sietinas su veiksmų – akivaizdaus netiesos sakymo – įvardijimu, o ne su asmeniu.

Teismas nepagrįstai mano, kad V. V. V. iÅ¡sakyti žodžiai yra neigiama nuomonė dėl tam tikrų antstolio veiksmų, o nuomonės reiÅ¡kimas, kad ir neigiamos, nelaikytinas įžeidimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė pavadavo antstolį A. Z., todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakyti teiginiai, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji įžeidė V. V. jai vykdant teismo sprendimÄ ar atliekant kitas LR antstolių įstatyme numatytas antstolių funkcijas, yra neteisingi. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

V. V. savo vieÅ¡ai iÅ¡sakytais teiginiais trečiųjų asmenų, teismo, teismo darbuotojų akyse iÅ¡vadino antstolę V. V. „vagimi“, „gyvate“, „aferiste“, dėl to tokiais teiginiais siekė pažeminti, įžeisti Å¡iÄ antstolę ir sukelti teismo nepasitikėjimÄ antstolės V. V. vykdomomis funkcijomis. Å ias iÅ¡vadas patvirtina civilinės bylos nagrinėjimo metu darytas garso įraÅ¡as, kurio metu girdisi ne kartÄ iÅ¡sakyti Å¡ie įžeidžiantys žodžiai. Kaltinamoji neneigia, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ vartojo žodžius „vagis“, „gyvatė“, „aferistė“, tačiau Å¡ie žodžiai, anot jos, buvo pasakyti netyčia, tačiau tokius jos parodymus paneigia tai, kad posėdžio metu kaltinamoji dėl tokių žodžių buvo įspėta posėdžiui pirmininkaujančio teisėjo, tačiau po Å¡io perspėjimo ji ir toliau vartojo antstolę įžeidžiančius žodžius, tai rodo, kad Å¡iuos žodžius V.

V. V. vartoja suprasdama jų prasmę ir nori taip elgtis, todėl tokius kaltinamosios veiksmus vertinti kaip netyčinius negalima. Pirmosios instancijos teismas remdamasis lietuvių kalbos žodynu nurodo žodžių „gyvatė“, „aferistė“ reikÅ¡mes, taip pat nurodo, kad vertinant iÅ¡sakytus žodžius, bÅ«tina atsižvelgti į kontekstÄ , kuriame Å¡ie žodžiai buvo pavartoti, tačiau teismas nevertino konteksto, kuriame Å¡ie žodžiai buvo pavartoti, kadangi iÅ¡ konteksto suprantama, kad V.

V. V. pavartoti įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines funkcijas vykdančiai antstolei V. V., t. y., įžeidimas buvo padarytas bÅ«tent kaip atsakas į jos teisėtai einamas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. V. jokių asmeninių santykių su antstole V. V. nepalaiko, o Å¡i tik atlikdama antstolio funkcijas pavadavo kitÄ antstolį, todėl Å¡ios aplinkybės rodo tiesioginį ryšį tarp nukentėjusiosios antstolės V. V. pareigų ir iÅ¡teisintosios V. V. V. veiksmų, t. y. pažeidimas buvo padarytas kaip atsakas į antstolei teisėtai pavestų funkcijų vykdymÄ .

Pažymi ir tai, kad antstolė yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, kadangi nebuvo nuteista už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ; nebuvo nuteista už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nesunkų ar apysunkį tyčinį ar neatsargų nusikaltimÄ ; nepiktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichikÄ veikiančiomis medžiagomis; antstolės įgaliojimai nėra sustabdyti ir ji nėra iÅ¡braukta iÅ¡ antstolių sÄ raÅ¡o dėl sveikatos bÅ«klės, todėl V. V. V. iÅ¡sakyti teiginiai, kad antstolė yra „vagis“, „aferistė“, yra melaginti ir neatitinka tikrovės, kadangi Å¡iems faktams esant teisingiems antstolė V.

V. negalėtų bÅ«ti antstolė ir atlikti jai pavestų funkcijų. V. V. V. iÅ¡sakyti žodžiai įžeistų ne tik antstolę V. V., bet besÄ lygiÅ¡kai ir bet kurį kitÄ Å¾mogų. Tokia vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡reikÅ¡ta V. V. V. nuomonė aiÅ¡kiai peržengė asmeniui įstatymo suteiktų teisių įgyvendinimo ribas. IÅ¡teisintosios parodymai, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pavartoti netyčia, vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Atsiliepimu į apeliacinius skundus iÅ¡teisintoji V.

V. V. praÅ¡o bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti. Nurodo, kad jÄ labai sunervino V. V. 308 Lt reikalavimas, todėl ji pasakė: „melage nemeluok, meluoji per akis“. Žodžio „aferistė“ ji nesakė.Nukentėjusioji V. V. ir prokuroras praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti. IÅ¡teisintoji ir jos gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.Neginčijamai nustatyta, kad V.

V. V., 2011 metų kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, adresu S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, civilinės bylos Nr. 2-432-323/2011 nagrinėjimo metu, antstolei V. V. pasakė žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“. Tai patvirtina byloje esantis teismo posėdžio garso įraÅ¡as (b. l. 27). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nėra duomenų, kad V. V. V. bÅ«tų įžeidinėjusi antstolę V. V. jai vykdant teismo sprendimÄ ar atliekant kitas Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme numatytas antstolio funkcijas.

IÅ¡ byloje esančio Lietuvos antstolių rÅ«mų raÅ¡to matyti, kad nuo 2010 m. kovo 1 d. A. Z. pavaduojanti antstolė paskirta V. V. (b. l. 13, 81). Taigi V. V. vykdė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0017/09/02284 ir su V. V. V. jÄ siejo antstolio funkcijų vykdymas.Sutiktina su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas žodžių „gyvatė“, „aferistė“ reikÅ¡mes neatsižvelgė į kontekstÄ , kuriame minėti žodžiai buvo pasakyti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinama ne tik semantinė atskirų žodžių prasmė, bet ir kontekstas, kuriame tie žodžiai buvo iÅ¡sakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir Å¡ios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatÄ , ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2011).

Antstolis yra vieÅ¡asis asmuo, veikiantis iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis. Vykdydami savo tiesiogines pareigas, tarp jų ir vieÅ¡Ä valstybės deleguotÄ funkcijÄ â€“ prievartinį tam tikrų sprendimų vykdymÄ , antstoliai susitinka su bylos Å¡alimis, kurios gera valia nevykdo sprendimų ar įpareigojimų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pasakyti žodžiai „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“, buvo iÅ¡sakyti vieÅ¡oje vietoje, nukreipt į antstolę, kaip atsakas į jos teisėtai einamas pareigas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks V. V. V. neadekvatus situacijai elgesys nebuvo iÅ¡provokuotas antstolės neteisėtų veiksmų. Be to, V. V. V. buvo perspėta nevartoti įžeidžiančių žodžių, tačiau į perspėjimÄ nereagavo ir toliau siekė įžeisti, pažeminti antstolę V. V.. IÅ¡sakyti žodžiai įžeistų ne tik antstolę, bet ir bet kurį kitÄ asmenį. Pažymėtina ir tai, kad antstoliams keliami ypatingai aukÅ¡ti kvalifikacijos ir nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimai.

Nėra abejonių, kad Å¡iuos reikalavimus atitiko antstolė V. V., todėl V. V. V. iÅ¡sakyti žodžiai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės ir neabejotinai įžeidė V. V.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisina V. V. V. veiksmus nurodydamas, kad savo pasipiktinimÄ ji reiÅ¡kė pagal savo kaip ne teisininko supratimÄ , kategoriÅ¡kai – kaip vagystę. Kolegija pažymi, kad įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas (kasacinės nutartys Nr. 2K- 421/2007, 2K-396/2009).

Pagal KonstitucijÄ Å¾mogaus teisės ir laisvės turi bÅ«ti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių (28 straipsnis). PasipiktinimÄ galima iÅ¡reikti neįžeidžiant asmens, vykdančio valstybės deleguotas funkcijas. Be to, V. V. V. ne vienÄ kartÄ pakartojo antstolę V. V. įžeidžiančius žodžius ir frazes. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad V. V.

V. įžeidė antstolę V. V. vartodama nepadorius ir jos asmenybę žeminančius žodžius: „vagys esat, meluoja gyvatė per akis, aferistė“, tačiau nesutiktina su apeliantais, kad V. V. V. veiksmai jai užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Pagal BK 290 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. ATPK 186(2) straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už antstolio garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ necenzÅ«riniais žodžiais ar gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Taigi įstatymų leidėjas už antstolio įžeidimÄ nustatė ir baudžiamÄ jÄ , ir administracinę atsakomybę, todėl kyla nusikaltimo (BK 290 straipsnis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 186(2) straipsnis) klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimÄ , kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių požymių visumÄ , kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietÄ ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu byloje esantis garso įraÅ¡as patvirtina, kad, V. V. V. iÅ¡sakytais žodžiais įžeidė antstolę V. V.. Tačiau, kolegijos nuomone, tokia V. V. V. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų. Ji netruko ilgÄ laikÄ , nebuvo ir ypatingai intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu, taip V. V. V. reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl didelės iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡komis sumos. V.V. V. veika nesukėlė didesnių pavojingų padarinių, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas (t. y. ultima ratio).

Todėl V. V. V. neteisėti veiksmai, įžeidžiantys antstolę V. V., atitinka ATPK 186(2) straipsnyje numatytus požymius ir gali užtraukti ne baudžiamÄ jÄ , o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, V. V. V. pagal BK 290 straipsnį nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iÅ¡teisinta pagrįstai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:nukentėjusiosios V. V. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                               Rasa Valentinienė Teisėjai                                                                                                      Stasys Valužis                                                                                            Linas Pauliukėnas