273cf15e-00a8-4fc8-a127-a62b2e7be9d2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1138-643/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01864-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Astos Pikelienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spekas ir ko“ dėl prekės perdavimo arba pinigų grÄ Å¾inimo už neperduotÄ prekę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieÅ¡kovo nuosavybėn sutarties priede Nr. 2 nurodytÄ valgomojo stalÄ BROSS–LITO ir priteisti 731,61 Eur delspinigių ieÅ¡kovo V.

R. naudai arba nesant galimybės perduoti valgomojo stalo ieÅ¡kovui - priteisti iÅ¡ atsakovės 8 816,18 Eur, iÅ¡ kurių 8 084,57 Eur už ieÅ¡kovo sumokėtÄ , bet atsakovės neperduotÄ valgomojo stalÄ ir 731,61 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove 2007 m. liepos 24 d. sudarė sutartį Nr. SU070-00187 (toliau – ir sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti sutarties priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 nurodytas prekes, jas pristatyti ir sumontuoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už Å¡ias prekes sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties prieduose buvo nustatytos prekių kainos - už sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 144 449,76 Lt su PVM, o už sutarties priede Nr. 2 nurodytas prekes – 51 770, 25 Lt su PVM; iÅ¡ viso – 196 220,01 Lt.

Vėliau, padidėjus PVM dydžiui (nuo 18 proc. iki 21 proc.) bendra prekių kaina iÅ¡saugo iki 201 208,65 Lt (58 274,05 Eur). 2.1. Atsakovė prekes ieÅ¡kovui pristatė 2009 m. lapkričio 19 d., tačiau prekių pristatymo metu nebuvo pristatytos visos prekes, t. y. nebuvo pristatytas sutarties priede Nr. 2 numatytas valgomojo stalas „BROSS–LITO“, kurio kaina 27 914,40 Lt su PVM (8 084,57 Eur). Atsakovė, nepristačiusi valgomojo stalo, paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad stalas transportavimo metu sulūžo. Nepaisant to, atsakovė garantavo, kad užsakys pagaminti stalÄ iÅ¡ naujo ir pristatys jį ieÅ¡kovui kaip įmanoma greičiau, tačiau iki Å¡ios dienos tai nėra padaryta.

IeÅ¡kovas nuolat kreipėsi žodžiu į atsakovę, primindamas apie neįvykdytÄ prievolę, tačiau atsakovė tvirtino, kad stalas vis dar gaminamas, o gamyba užtrunka, nes jį gaminti reikia individualiai. 2.2. Atsakovei neįvykdžius pažado, ieÅ¡kovas 2016 m. gegužės 27 d. atsakovei pateikė raÅ¡ytinį raginimÄ , kuriuo prašė atsakovę grÄ Å¾inti sumokėtus 8 084,57 Eur už valgomÄ jį stalÄ .

3. Atsakovė UAB „Spekas ir Ko“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad 2007 m. liepos 24 d. sudarė sutartį Nr. SU070-00187, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti sutarties priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 nurodytas prekes, jas pristatyti ir sumontuoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už Å¡ias prekes sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1. punkte buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka už prekes, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas per penkis mokėjimus turėjo dalimis (procentine prekių kainos iÅ¡raiÅ¡ka) sumokėti visÄ sutartyje numatytÄ prekių kainÄ . 3.1.

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas nurodytos sumos nebuvo sumokėjęs, atsakovė sutarties prieduose numatytas prekes ieÅ¡kovui pristatė 2009 m. lapkričio 19 d., iÅ¡skyrus 2 vnt. baro kėdučių „SOFTLINE-CIAO“, 10 vnt. kėdžių „BROSS–MASTER“ ir valgomÄ jį stalÄ â€žBROSS–LITO“. Tuo tarpu sutarties 3.1.4 papunktis nustatė, kad likusi penktoji 10 proc. visos prekių kainos sumos įmoka sumokama per 3 darbo dienas po prekių ieÅ¡kovui pristatymo, sumontavimo ir sÄ skaitos už prekes pateikimo pirkėjui dienos.

IeÅ¡kovas sutarties 3.1.3. ir 3.1.4 punkte nurodytÄ sumÄ apmokėjo 2010 m. vasario 1 d. Atsakovė 2010 m. vasario 4 d. pristatė ieÅ¡kovui likusias prekes ir pateikė ieÅ¡kovui 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 000024, kuriÄ ieÅ¡kovas pasirašė tuo patvirtindamas, kad joje nurodytas prekes gavo. Dėl nurodytų argumentų ieÅ¡kovo teiginys, jog atsakovė nepristatė valgomojo stalo iki Å¡ios dienos, yra nepagrįstas. 3.2. IeÅ¡kovas pretenzijas dėl valgomojo stalo pateikė tik 2016 m. gegužės 27 d., gavęs raginimÄ grÄ Å¾inti piniginę permokÄ , t. y. praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡eriems metams nuo nurodytos sÄ skaitos pasiraÅ¡ymo ir apmokėjimo, tai negali bÅ«ti laikoma protingu terminu.

Jei atsakovė bÅ«tų pažeidusi savo, kaip pardavėjo, pareigÄ perduoti parduotas prekes, ieÅ¡kovas pretenzijas dėl prekių pardavimo bÅ«tų pateikęs daug anksčiau. Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas ėmė ginčyti daikto pristatymÄ . 3.3. Atsakovė nurodo, kad jokių įrašų, pastabų, kad gautos ne visos prekės, nėra nurodyta PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pripažino, kad visos prekės nurodytos apskaitos dokumente yra perduotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo 10 Eur pašto išlaidų valstybei.

5. Sprendime nurodyta, kad Å¡alims sudarius vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjui keliama pagrindinė pareiga – perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnis). SÄ skaitoje faktÅ«roje (serija SF100 Nr. 000024) nėra nurodyta, kad prekės ieÅ¡kovui bus pristatytos vėliau, arba kad pateikta tik dalis prekių. Teismas, motyvuodamas įrodinėjimo naÅ¡ta, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovui buvo tinkamai pateiktos prekės, kadangi teismui nepateikti jokie įrodymai, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl negauto stalo ir praÅ¡ytų jį pateikti, be to, į atsakovę kreiptasi tik 2016 m. gegužės 27 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-7021-294/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Spekas ir ko“ (į. k. 124584689) ieÅ¡kovo naudai 8 816,18 Eur, iÅ¡ kurių 8 084,57 Eur už apelianto sumokėtÄ , bet atsakovės neperduotÄ , valgomÄ jį stalÄ ir 731,61 Eur dydžio delspinigius; priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovė UAB „Spekas ir ko“ (į. k. 124584689) visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių tikslus dydis bus patikslintas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog jis neįrodė valgomojo stalo nepristatymo fakto, kadangi toks reikalavimas reikÅ¡tų pareigÄ Ä¯rodyti neįmanomas aplinkybes bei prieÅ¡tarautų kasacinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). 7.1.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino vartojimo sutarčių specifikos bei nukrypo nuo su vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymu susijusiuose ginčuose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuria nustatyta, kad kai pardavėjas (paslaugos teikėjas) yra verslininkas, įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Å iuo atveju, pirmos instancijos teismas neįvertino, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių valgomojo stalo perdavimo apeliantui faktÄ . 7.2.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė apeliantui užsakytas prekes pristatė per du kartus, didžioji dalis prekių buvo pristatyta 2009 m. lapkričio 19 d., o Å¡alys prekių pristatymo faktÄ Ä¯formino pasiraÅ¡ydamos krovinio važtaraÅ¡tį, kuriame buvo užfiksuotos ir iÅ¡vardintos pristatytos prekės. KitÄ dalį prekių atsakovė pristatė 2010 m. vasario 4 d., tačiau tarp tuo metu pristatytų prekių nebuvo pristatytas valgomasis stalas, taigi apeliantas nepasirašė Å¡ių prekių pristatymo važtaraščio.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykdė pareigÄ pristatyti valgomÄ jį stalÄ . 7.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus padarydamas iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, pasiraÅ¡ydamas PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nepadarė įrašų ar pastabų, nurodančių, kad pristatytos ne visos prekės. IÅ¡ pirmos instancijos teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad apeliantas buvo visiÅ¡kai sumokėjęs visÄ kainÄ už visas prekes pagal sutartį 2010 m. vasario 1 d., tuo tarpu atsakovė buhalteriÅ¡kai įformino pardavimÄ visai gautai sumai 2010 m. vasario 4 d.

Atitinkamai, apeliantas pasirašė ant jam pateiktos 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kadangi ja buvo įformintas prekių pardavimo, bet ne pristatymo faktas. Ankstesnius prekių pristatymo važtaraščius, kuriais apeliantui buvo pristatytos prekės, apeliantas buvo pasirašęs, tačiau prekių pristatymo važtaraščio, kuriuo jam nebuvo pristatytas stalas, apeliantas nepasirašė. 7.4. Skunde teigiama, kad atsakovės direktorius ant 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ranka padarė įraÅ¡Ä , kuriuo iÅ¡ bendros sumos už sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 perduotas prekes yra iÅ¡minusuota valgomojo stalo kaina ir numatyta likusi bendra mokėtina suma.

Tai patvirtina, kad atsakovė pripažino, kad valgomasis stalas apeliantui nebuvo pristatytas. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir į jÄ neatsižvelgė. 7.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju PVM sÄ skaita faktÅ«ra atliko tik pinigų gavimo/sumokėjimo patvirtinimÄ , esminis dokumentas, kuriuo remiantis turėtų bÅ«ti nustatoma, ar visos prekės, įskaitant valgomÄ jį stalÄ , buvo pristatytos, yra krovinio važtaraÅ¡tis. 7.6. 2009 m. lapkričio 19 d. apeliantui pristačius tik dalį sutartyje aptariamų prekių, sutarties priede Nr. 2 numatytų prekių krovinio važtaraÅ¡tis nebuvo pasiraÅ¡ytas, tuo tarpu sutarties priede Nr. 1 numatytų prekių krovinio važtaraÅ¡tis buvo pasiraÅ¡ytas, kadangi Å¡ios prekės ieÅ¡kovui buvo perduotos.

Prekės, dėl kurių nebuvo pasiraÅ¡yta važtaraÅ¡tyje, apeliantui perduotos nebuvo. 7.7. Pasisakydamas dėl laikotarpio nuo teisių pažeidimo iki kreipimosi į teismÄ apeliantas nurodo, kad sutartyje aptariamos prekės yra brangÅ«s, vienetiniai, individualaus užsakymo baldai, kurių pagaminimas ir pristatymas užtrunka ilgÄ laikotarpį. Sutartis buvo sudaryta 2007 m. liepos 24 d, tuo tarpu prekės dalinai pristatytos apeliantui 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2010 m. vasario 4 d., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos irgi 2010 m. vasario 4 d.

Apeliantas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės, kaip verslo subjekto, sÄ Å¾iningumu ar baimintis, kad prekės jam nebus pristatytos. Apeliantas ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į atsakovę, teiraudamasis, kada bus pagamintas ir jam pristatytas valgomasis stalas, atsakovė jokio konkretaus termino nenurodydavo arba apskritai nereaguodavo į paklausimus. Apeliantas 2016 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu pareikalavo atsakovės grÄ Å¾inti pinigus už nepristatytÄ prekę, tačiau ir Å¡io reikalavimo atsakovė nėra įvykdžiusi. 7.8.

Apeliantas taip pat nurodo skundžiamo sprendimo neatitikimÄ CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimui, kadangi teismas nevertino fakto, kad aplinkybę, jog stalas nebuvo perduotas, patvirtina atsakovės ant PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ranka padarytas įraÅ¡as, kuriuo iÅ¡ bendros sumos iÅ¡minusuota valgomojo stalo kaina ir numatyta likusi bendra mokėtina suma. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

9. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovas neva turėjo įrodyti neįrodinėtinas aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, o bÅ«tent, jog nepateikti jokie įrodymai, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis dėl negauto stalo ir praÅ¡ytų jį pateikti, iÅ¡skyrus po Å¡eÅ¡erių metų 2016 m. gegužės 27 d. suraÅ¡ytÄ pretenzijÄ . Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pavyzdžiui, nuotraukų, taip pat nurodė, jog nėra jokio susiraÅ¡inėjimo ir atsakovės paaiÅ¡kinimų ieÅ¡kovui dėl vėlavimo pristatyti/pagaminti stalÄ ar kitų įrodymų. 9.1.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal sutartį baldai buvo pristatyti per du kartus, t. y. didžioji jų dalis pristatyta su krovinių važtaraščiu, kita dalis pristatyta 2010 m. vasario 4 d., tačiau ieÅ¡kovas teigia, jog nurodytÄ datÄ nebuvo pasiraÅ¡ytas važtaraÅ¡tis, nes neva nebuvo pristatytas valgomasis stalas. Tuo tarpu atsakovė Å¡ioje byloje pažymėjo, kad krovinio važtaraÅ¡tis iÅ¡vis nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas, nes ieÅ¡kovo įsigyta likusi dalis baldų, t. y. 2 vnt. baro kėdučių „SOFTLINE-CIAO“, 10 vnt. kėdžių „BROSS-MASTER“, buvo jam pristatyta kartu su iÅ¡raÅ¡yta 2010 m. vasario 4 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 000024, kuriÄ pasiraÅ¡ydamas ieÅ¡kovas patvirtino, kad joje nurodytus baldus gavo. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu teigia, jog nepasirašė važtaraščio, tačiau byloje neneigia, jog nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ jam buvo pristatyti kiti joje nurodyti baldai, t. y. kėdės, kas patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog nurodytÄ datÄ baldai buvo perduoti pasiraÅ¡ant Å¡alims PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovas neginčija, kad kėdės, nurodytos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, jam buvo pristatytos, nors važtaraÅ¡tis ir nepasiraÅ¡ytas.

Be to, atsakovei pristačius baldus ir pateikus važtaraÅ¡tį bei ieÅ¡kovui atsisakius jį pasiraÅ¡yti, atsakovė kaip rÅ«pestingas ir atidus verslininkas bÅ«tų pareikalavusi daryti žymÄ dėl pristatytų ir nepristatytų prekių, tačiau tokios bÅ«tinybės nebuvo, nes ieÅ¡kovas gavęs visus baldus juos priėmė ir pretenzijų neturėjo. 9.2. Atsakovė, pristatydama baldus ieÅ¡kovui, nesinaudojo kitų vežėjų paslaugomis, todėl neprivalėjo turėti krovinio važtaraščio, jeigu turėjo kitÄ dokumentÄ , įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. 9.3.

Atsakovė teigia, kad nėra pagrįstas skundo teiginys, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo sumokėjęs likusiÄ sutartyje nurodytÄ baldų kainÄ , sÄ skaita faktÅ«ra (serija SF100 Nr. 000024) buvo įformintas ne prekių pristatymas, bet prekių pardavimo faktas. Tokie ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti, nes iÅ¡ byloje pateiktų grynųjų pinigų mokėjimų kvitų matyti, kad ieÅ¡kovas likusiÄ baldų kainÄ sumokėjo 2010 m. vasario 1 d., tačiau PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta tik po trijų dienų, nes mokėjimo metu atsakovė kėdžių ir valgomojo stalo nebuvo perdavusi.

Atsakovė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taigi sÄ skaita faktÅ«ra buvo iÅ¡raÅ¡yta perduodant ieÅ¡kovui prekes, tokiu bÅ«du įforminat jų pardavimÄ , t. y. perdavimÄ . 9.4. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovo delsimas praneÅ¡ti apie, jo teigimu, netinkamÄ sutarties vykdymÄ , nėra pagrįstas ar suderinamas su CK 6.348 straipsnio 1 dalimi.

PaaiÅ¡kina, kad atsakovė į ieÅ¡kovo siųstÄ raginimÄ nereagavo, nes ieÅ¡kovas jam atsakovo iÅ¡keltoje civilinėje byloje Nr. 2-50678-728/2015 dėl skolos priteisimo siekė sumažinti skolos sumÄ reikÅ¡damas prieÅ¡taravimus ir aiÅ¡kindamas, jog valgomojo stalo nėra gavęs. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Byloje nustatyta, kad apeliantas ir atsakovė 2007 m. liepos 24 d. sudarė sutartį Nr. SU070-00187 (b. l. 7–8), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti sutarties priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 nurodytas prekes (b. l. 9–12), jas pristatyti ir sumontuoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už Å¡ias prekes sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties prieduose buvo nustatytos prekių kainos - už sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 144 449,76 Lt su PVM, o už sutarties priede Nr. 2 nurodytas prekes – 51 770,25 Lt su PVM; iÅ¡ viso – 196 220,01 Lt. Sutarties priede Nr. 2 nurodyta, kad atsakovė pareiÅ¡kėjui turi perduoti baro kėdutę, kėdę bei ginčo valgomÄ jį stalÄ .

12. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai) patvirtina, kad už prekes ieÅ¡kovas atsakovei buvo visiÅ¡kai sumokėjęs, tarp Å¡alių ginčo dėl to nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad 2009 m. lapkričio 19 d. buvo pristatyta didžioji dalis prekių. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2009 m. lapkričio 19 d. krovinio važtaraÅ¡tis Nr. KV090-000563 (b. l. 22–24). 13. 2010 m. vasario 4 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija SF100 Nr. 000023 (b. l. 18–20) 148 122,21 Lt dėl didžiosios dalies pristatytų daiktų. 14. 2010 m. vasario 4 d. taip pat buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 000024 (b. l. 21) 53 056,44 Lt sumai.

Å ioje sÄ skaitoje faktÅ«roje įvardinta baro kėdutė, valgomasis stalas bei kėdė. SÄ skaita faktÅ«ra yra pasiraÅ¡yta A. L. bei V. R.. SÄ skaitoje faktÅ«roje taip pat ranka apibraukta valgomojo stalo kaina, ranka įraÅ¡yta 27 914,40 Lt (valgomojo stalo kaina su PVM) bei įraÅ¡yti matematiniai skaičiavimai: 112 342,7–27 914,4=84 428,3 Lt. 15. 2016 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su raginimu grÄ Å¾inti sumokėtÄ už stalÄ sumÄ (8 084,57 Eur) ir sumokėti netesybas (b. l. 25).

16. Byloje esminis ginčas yra kilęs dėl faktinės aplinkybės – valgomojo stalo ieÅ¡kovui perdavimo. Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimÄ pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iÅ¡ pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys.

17. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi pardavėjas – verslininkas (atsakovė) įsipareigojo parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo sumokėti kainÄ (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas yra prioritetinės valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas.

AiÅ¡kinant vartojimo sutartis, turi bÅ«ti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausios vartotojo atžvilgiu sutarties aiÅ¡kinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai, be to, visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d.

Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga). Kilus ginčui dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, pardavimo faktÄ turi įrodyti pirkėjas (vartotojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo-pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1.

Teismų praktika. 2010, 33).

18. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ypatybės, bÅ«dingos vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, pagal kurias sutarties nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai, negali paneigti bendrosios civiliniame procese įtvirtintos nuostatos, jog ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, įrodinėjimas, kad jis negavo valgomojo stalo (CPK 12 straipsnis), negali bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad sÄ skaitoje faktÅ«roje (serija SF100 Nr. 000024) nėra pažymėta, jog prekės ieÅ¡kovui bus pristatytos vėliau arba kad pateiktos ne visos prekės; ieÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų, taigi neįrodė ieÅ¡kinio teiginių. Apeliantas skunde nurodo, kad pasirašė 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kadangi ja buvo įformintas prekių pardavimo, bet ne pristatymo faktas, be to, teismas neįvertino ant 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ranka padaryto įraÅ¡o, o taip pat, perduodant prekes privalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas važtaraÅ¡tis.

20. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi bÅ«ti įforminamos Å«kinės operacijos PVM apskaitos tikslais. SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime turi bÅ«ti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ teisme, ji gali bÅ«ti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis ir surinktais įrodymais. Å iuo atveju, iÅ¡ nurodytos kasacinio teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra (serija SF100 Nr. 000024) buvo įformintas prekių – baro kėdutės, valgomojo stalo bei kėdės – perdavimo ieÅ¡kovui faktas (įformintas įvykęs prekių tiekimas).

Ginčo PVM sÄ skaita faktÅ«ra buvo abiejų Å¡alių pasiraÅ¡yta, ir nors apeliantas skunde nurodo, kad pagal PVMÄ® nuostatas paraÅ¡as nėra bÅ«tinasis rekvizitas, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir siekdama tinkamai vykdyti sudarytÄ sutartį (CK 6.200 straipsnis) bei siekdama iÅ¡vengti tolimesnių ginčų, bÅ«dama apdairi bei vadovaudamasi protingumo principu, galėjo reikalauti padaryti PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje žymÄ apie tai, kad nėra pristatyta tam tikra prekė, Å¡iuo atveju valgomasis stalas, juo labiau, jei tokie atsakovės veiksmai galimai pažeidžia ieÅ¡kovo interesus.

Minėtoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta informacija, kuri patvirtina visų prekių pateikimÄ , nėra nuginčyta kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad atsakovė nepatvirtino valgomojo stalo pristatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad negavo valgomojo stalo, nepateikė.

21. Apeliantas skunde nurodo, kad 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (serija SF100 Nr. 000024) atsakovės direktoriaus ranka padarytos žymos patvirtina, kad valgomasis stalas jam nebuvo pristatytas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad ranka raÅ¡ytas prieraÅ¡as yra padarytas atsakovės vadovo, tuo tarpu atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad prieraÅ¡as ranka padarytas jau po PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo, taigi ir po prekių pristatymo. Å iais atsakovės argumentais nėra pagrindo netikėti, juo labiau, kad valgomojo stalo pristatymo faktas yra patvirtintas ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog stalo nepristatymo faktÄ patvirtina ant 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (serija SF100 Nr. 000024) esantis prieraÅ¡as, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Apeliantas taip pat teigia, kad jeigu bÅ«tų gavęs valgomÄ jį stalÄ , bÅ«tų pasirašęs važtaraÅ¡tį, tačiau su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintų Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 6.1. papunktį, važtaraÅ¡tis – tai krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasiraÅ¡ymo važtaraÅ¡tyje momento (12.2. papunktis).

Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sÄ skaita, privalo turėti važtaraÅ¡tį arba kitÄ dokumentÄ , įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį (19.1. papunktis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad važtaraÅ¡tis yra bÅ«tinas tik tuomet, kai pardavėjas sudaro krovinių vežimo sutartį su vežėju, tuo tarpu atsakovė paaiÅ¡kino, kad prekes pagal 2010 m. vasario 4 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (serija SF100 Nr. 000024) pristatė ji pati, be vežėjo, todėl pagal taisyklių 19.1. papunktį, ji galėjo turėti nebÅ«tinai važtaraÅ¡tį, tačiau kitÄ dokumentÄ , įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, Å¡iuo atveju tas dokumentas buvo PVM sÄ skaita faktÅ«ra (serija SF100 Nr. 000024). Konstatuotina, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, važtaraÅ¡tis dėl kėdžių ir valgomojo stalo nebuvo privalomas, todėl argumentas, kad važtaraščio nebuvimas (taigi ir jo nepasiraÅ¡ymas) patvirtina aplinkybę, kad valgomasis stalas nebuvo pristatytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktÄ ; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktÄ ; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, važtaraÅ¡tis, pinigų sumokėjimo kvitai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė perdavė ginčo prekę jų pirkėjui – ieÅ¡kovui, už kurias ieÅ¡kovas buvo atsiskaitęs. Aptarti įrodymai nėra nuginčyti ar paneigti kitais įrodymais, ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti jo teigiamas aplinkybes, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į atsakovę, jeigu tai darė žodžiu, nenurodė bent apytikslio laikotarpio, kada tokie pokalbiai įvyko, o ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė teigė, jog praradus valgomÄ jį stalÄ ji gamina naujÄ ir pan. nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais.

24. Pažymėtina, kad ranka 2010 m. vasario 4 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (serija SF100 Nr. 000024) padaryti skaičiavimai, kuomet nėra aiÅ¡ki tokių įrašų reikÅ¡mė, taip pat nėra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, savaime nepaneigia valgomojo stalo perdavimo ieÅ¡kovui fakto.

25. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, priimtas sprendimas teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ . Teisėjai Asta Pikelienė Margarita Stambrauskaitė Laima Ribokaitė