2019-05-15 Nr. AB-11314-3-61-3-01650-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-632-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01650-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) 2017 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. TE-99 „Dėl A. P. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Įsakymu nuo 2017 m. balandžio 18 d. perkeltas į žemesnes pareigas, atsižvelgiant į 2017 m. vasario 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 04/5-3-1-2072 (toliau – ir Veiklos vertinimo išvada, Išvada) ir FNTT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija, Komisija) 2017 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 04/17-5-3447 (toliau – Veiklos vertinimo komisijos išvada). Pareiškėjo teigimu, Veiklos vertinimo išvada yra grindžiama tik subjektyviu manymu, kad pareiškėjas ikiteisminiuose tyrimuose turėjo veikti aktyviau, atlikti daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Veiklos vertinimo išvadoje nenurodyta, būtent kokie duomenys pagrindžia, kad nurodomuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo būtina ar galėjo būti atlikti konkretūs veiksmai ir ar jų atlikimu nebūtų pasiektas tas pats rezultatas, bei kokias imperatyvias teisės normas pareiškėjas pažeidė atlikdamas ikiteisminius tyrimus. Pareiškėjas paaiškino, kad tarp jo ir D. N. susiklostę konfliktiški santykiai. Pareiškėjo manymu, konfliktiški santykiai tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo lemia ikiteisminių tyrimų atlikimą tokiu būdu ir tvarka, kokia užfiksuota Veiklos vertinimo išvadoje.

Pareiškėjas nurodė, jog jo Veiklos vertinimo išvadą sudarė ir pasirašė viena iš konfliktuojančių šalių – D. N., kas lemia akivaizdų Veiklos vertinimo išvados šališkumą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminiai tyrimai pareiškėjui buvo pavesti atlikti prokuroro pavedimu, kaip ir numatyta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis. D. N. nebuvo duotas leidimas organizuoti ikiteisminių tyrimų atlikimą, todėl nesuprantama, kokiu būdu D. N. Veiklos vertinimo išvadoje galėjo prieiti prie išvados, kad pareiškėjas pasyviai veikia atlikdamas jam prokuroro pavestus ikiteisminius tyrimus.

Pareiškėjas pabrėžė, jog šiuo atveju visa atsakomybė už ikiteisminio tyrimo rezultatus yra priskiriama asmeniui, kurio veiksmus organizuoja prokuroras. Todėl konstatuojant, kad pareiškėjas aplaidžiai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ar pasyviai veikia, taip pat turi būti keliama ir prokuroro atsakomybė. Veiklos vertinimo išvadoje neįvardijama, kokius būtent veiksmus turėjo atlikti ir kokių neatliko be konkretaus prokuroro ar vadovo nurodymo. Pareiškėjas ikiteisminius tyrimus atliko pagal veiksmų planą, kurį sudarė prokuroras, todėl Veiklos vertinimo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, kaip ir jos pagrindu priimta Veiklos vertinimo komisijos išvada bei Įsakymas.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime prašė skundą atmesti (I t., b. l. 22–28).

4. Atsakovo teigimu, pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas ir jo procedūra buvo atlikta nepažeidžiant nustatytos vertinimo tvarkos, Vertinimo komisija, 2017 m. balandžio 7 d. posėdyje išsamiai ir objektyviai išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Su vertinimo komisijos išvada Nr. 04/17-5-3447 pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2017 m. balandžio 7 d. posėdžio metu.

Pareiškėjo teiginiai, kad D. N. nebuvo duotas leidimas organizuoti ikiteisminių tyrimų atlikimą, yra nepagrįsti. Nurodė, kad tiesioginis vadovas turi pareigą vertinti pareigūno tarnybinę veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Taip pat BPK 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę, ir 172 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika bei tiesioginio vadovo D.

N. pareigybės aprašymo 7.2.3 papunktyje nustatyta, kad „organizuoja ir kontroliuoja prokuroro nurodymų, pavedimų dėl procesų veiksmų sprendimų vykdymą bei ikiteisminio tyrimo bylų, pranešimų ir ataskaitų pateikimą laiku“. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas painioja tarnybinės veiklos vertinimo ir tarnybinės atsakomybės įrodinėjimo dalykus. Tiek tiesioginis pareiškėjo vadovas, tiek ir Vertinimo komisija, atlikdami pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, siekė įvertinti pareigūno veiklą per 2016 metus vykdant tarnybines užduotis, jų atlikimo lygį, pareigūno kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms pareigoms, o ne nustatyti pareiškėjo padarytus tarnybinius pažeidimus, todėl neprivalėjo išvadoje nurodyti imperatyvių teisės normų, kurias pareiškėjas galbūt pažeidė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (II t., b. l. 100–112).

6. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 10 d. Vertinimo komisija surašė išvadą Nr. 04/17-5-3447, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, pasiūlė perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į Veiklos vertinimo komisijos išvadą FNTT direktorius 2017 m. balandžio 14 d. priėmė Įsakymą.

7. Teismas nustatė, kad Išvadoje tiesioginis vadovas nurodė 2016 metais pareiškėjui konkrečias nustatytas užduotis bei tai, kaip jos buvo vykdytos. Iš Išvados matyti, kad pareigūnas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Grįsdamas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketoje nurodytus įvertinimus, pareiškėjo tiesioginis vadovas D. N. prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus, o dėl vertinimo anketoje nurodytų motyvų pateikė paaiškinimus. Vertinimo kriterijus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ įvertintas 2 balais, kadangi pareiškėjas stokoja patirties, žinias ir įgūdžius pritaiko gavęs bendradarbių patirties.

Grįsdamas įvertinimą nurodė, kad A. P. stokoja patirties, sumanumo, nes nesugeba aprašyti savo bylų tiriamų situacijų, apie A. P. žinių stoką kalbama 2013 m. rugsėjo 13 d. el. laiške ir kituose laiškuose, tam pritaria ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras, stokoja patirties sudaryti bylos tyrimo planą, rašydamas procesinius dokumentus daro elementarias klaidas. Vertinimo kriterijus „Organizuotumas ir veiklos planavimas“ įvertintas 1 balu, kadangi pareiškėjas nemoka daryti išvadų, planuoti, darbuose nėra nuoseklumo; nemoka susisteminti situacijos dalių į visumą; nepavyksta racionaliai planuoti laiko, operatyviai valdyti situacijos; nepastebi savo klaidų, nepasimoko iš jų; palieka nepabaigtų darbų.

Grįsdamas tokį įvertinimą taip pat nurodė, kad pareiškėjas nemoka sudaryti planų, o juos sudarydamas daro klaidas, laiką planuoja neracionaliai. Vertinimo kriterijus „Veiklos kokybė“ įvertintas 2 balais, kadangi veiklos kokybė neatitinka keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai; kolegos nuolat turi pagelbėti tinkamai atlikti užduotis; tik raginamas gali dirbti. Grįsdamas įvertinimą nurodė, kad dėl A. P. nenoro dirbti 2016 m. sausio 15 d. buvo surašyta tarpininkavimo forma, nes pareiškėjas manė, kad jis yra per daug kontroliuojamas, tačiau, anot D.

N., nekontroliuojamas jis dirba vangiai. Be to, pareiškėjui davus daugiau nei 100 dienų nekritikavimo laikotarpį bei paskyrus jį laikinai į vyriausiojo tyrėjo pareigas, darbas nesuintensyvėjo, todėl jį teko raginti. Pareiškėjas su kolegomis nenoriai bendrauja ir bendradarbiauja, nesiorientuoja tiriamoje byloje, bylose dokumentai netvarkingai sudėti. Vertinimo kriterijus „Gebėjimai tobulėti“ įvertintas 2 balais, kadangi pareiškėjas nenori tobulėti, nedalyvauja organizuojamuose Tarnybos mokymuose; ignoruoja naujoves, nenori prisijungti prie naujų duomenų bazių, prastai dirbai su IBPS.

Grįsdamas savo įvertinimą nurodė, kad į bylos medžiagą deda nepasirašytus IBPS atspausdintus dokumentus. Vertinimo kriterijus „Kūrybingumas“ įvertintas 2 balais, nes pareiškėjas turi tik „aklo“ vykdytojo savybes; daugiau linkęs tik kopijuoti ir įterpti tekstą dokumentuose, nesukurdamas nuoseklaus, reikiamo turinio; dažnai neteisingai suvokia vartojamų žodžių, teisinių kategorijų ar atliekamo darbo prasmes. Grįsdamas įvertinimą pažymėjo, kad procesiniai dokumentai rašomi nekokybiškai, tai atsispindi teisinės pagalbos prašymuose.

Vertinimo kriterijus „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertintas 1 balu, kadangi pareiškėjas nelinkęs bendrauti ir bendradarbiausi su kolegomis bei kitų institucijų atstovais; pasitaiko, kad bendraudamas nesilaiko bendravimo etiketo. Grįsdamas įvertinimą nurodė, kad pareiškėjas gavęs nurodymus jų nevykdo, o atsako nemandagiai, neetiškai. Vertinimo kriterijus „Atsakingumas“ įvertintas 1 balu, kadangi pareiškėju negali pasitikėti pavedant užduotis, jį reikia nuolat kontroliuoti, tačiau kontrolės vengia ir pyksta kontroliuojamas; nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems.

Grįsdamas įvertinimą nurodė, kad pareiškėju pavedant užduotis negalima pasitikėti, nes jis daro klaidas elementariose situacijose, kontroliuojamas pyksta ir meluoja. Pareiškėjas yra melavęs ne tik tiesioginiam viršininkui, tačiau ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Tyrimą kontroliuojantis prokuroras taip pat pritaria, kad pareiškėjas nekokybiškai parengia procesinius dokumentus. Vertinimo kriterijus „Lojalumas tarnybai“ įvertintas 1 balu, kadangi pareiškėjas abejingas Tarnybos tikslams ir poreikiams; jam nerūpi greičiau ištirti turimas bylas ar padaryti teigiamą indėlį kolektyve; jam nerūpi Tarnybos įvaizdis; jį valdo egoistiniai norai reikalaujant perkelti į aukštesnes pareigas, ir tik po to žadama dirbti, tačiau laikinai suteikus aukštesnes pareigas, pareiškėjas intensyviau nedirbo.

Grįsdamas įvertinimą nurodė, kad siunčiamų dokumentų blankuose palieka klaidas, nors tiesioginis vadovas buvo nurodęs jas pataisyti, be to, pataisytus dokumentus be D. N. vizos išsiuntė tyrimą kontroliuojantiems prokurorams. Pareiškėjo parengti procesiniai dokumentai kenkia ne tik Tarnybos įvaizdžiui, bet ir valstybės įvaizdžiui. D. N. paaiškinimuose nurodytus pareiškėjo įvertinimo motyvus bei jų pagrįstumą pagrindžia byloje esantys duomenys.

8. Savo nesutikimą su vertinimo išvada pareiškėjas grindė 2016 m. gegužės 9 d. D. K. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/5-0-4185, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas prisiima didesnę atsakomybę ir pareigas nei šiuo metu užimta, stengiasi dirbti profesionaliai ir rezultatyviai, todėl prašo svarstyti galimybę laikinai perkelti A. P. į laisvą aukštesnę vyriausiojo tyrėjo pareigybę. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis tarnybinis pranešimas bei pareiškėjo laikinas paaukštinimas atsirado dėl to, jog dėl kilusio konflikto tarp pareiškėjo ir skyriaus viršininko D. N. buvo sudaryta 2016 m. sausio 15 d. Tarpininkavimo forma. Šiuo susitarimu skyriaus viršininkas D. N. sutiko A. P. duoti daugiau laisvės, atliktą darbą vertinti, vengti smulkmeniškumo, geranoriškai suteikti metodinę ar praktinę pagalbą, bendrauti dalykiškai ir etiškai. Esant teigiamiems darbo rezultatams teikti darbuotoją paskatinimui ar apdovanojimui. O darbuotojas sutiko, kad dės realias pastangas paskirtą darbą atlikti profesionaliai, operatyviai, su tiesioginiu vadovu ir kitais kolegomis bendraus dalykiškai, etiškai ir mandagiai, bendro sutarimo pagrindu, forma ir terminais geranoriškai teiks ataskaitas ar informaciją apie savo veiklos rezultatus. Tačiau, kaip nurodė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, pareiškėjas lūkesčių nepateisino, nors laikinai buvo perkeltas į aukštesnes pareigas siekiant motyvuoti jį dirbti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog Išvada yra tiesioginio vadovo priemonė kenkti jam, atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptas dėmesys, kad kasmetinis pareigūnų veiklos vertinimas yra pareigūno tiesioginio vadovo viena iš funkcijų, todėl pritarta atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad tiesioginis vadovas pareiškėjo negali nevertinti, nepaisant to, kad tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Be kita ko, Komisija atlieka išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, todėl nustačiusi, kad tiesioginio vadovo išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta, gali nepritarti vadovo siūlymui bei priimti priešingą sprendimą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, jog D. N. negalėjo Išvadoje pasisakyti dėl prokuroro pareiškėjui pavestų ikiteisminių tyrimų eigos, vadovavosi BPK 18 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 172 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo tiesioginio vadovo D. N. pareigybės aprašymo 7.2.3 papunktyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas „organizuoja ir kontroliuoja prokuroro nurodymų, pavedimų dėl procesinių veiksmų sprendimų vykdymą bei ikiteisminio tyrimo bylų, pranešimų ir ataskaitų pateikimą laiku“. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas darė išvadą, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vykdė jam teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. kontroliavo prokuroro pavedimų vykdymą, todėl pareiškėjo teiginiai atmesti kaip visiškai nepagrįsti.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Išvadoje nenurodyta, kokias imperatyvias teisės normas jis pažeidė atlikdamas ikiteisminius tyrimus bei kad dėl netinkamai atliktų ikiteisminių tyrimų turi būti sprendžiamas ir prokuroro atsakomybės klausimas, akcentuota, kad šioje byloje yra sprendžiamas ne pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimas, o pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimo klausimas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

11. Teismas, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, nustatė, kad visi Komisijos nariai buvo susipažinę su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados medžiaga. Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo nagrinėjami pareiškėjo vertinimo išvadoje nurodyti 2016 metų tarnybinės veiklos rezultatai, t. y. konkrečių suformuluotų užduočių įvykdymas. Komisijos posėdyje pareiškėjas teikė paaiškinimus dėl kiekvieno vertinimo anketoje nurodyto vertinimo kriterijaus. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl konkrečių ikiteisminiuose tyrimuose atliktų veiksmų, iškeltas klausimas, kodėl pareiškėjas nekelia kvalifikacijos. Pareiškėjas Komisijos posėdyje nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių nebuvo įvykdytos nustatytos 2016 metų tarnybinės veiklos užduotys, taip pat nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, paneigiančių tiesioginio vadovo įvertinimą, paaiškino, kad Tarnybos organizuojamuose mokymuose nedalyvauja, nes nemano, kad jie jam yra reikalingi. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad buvo tikrinami ir vertinami pareiškėjo parengti procesiniai dokumentai ir jų kokybė. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtino Išvadoje išdėstytas aplinkybes dėl pareiškėjo neetiško bendravimo, nereagavimo į tiesioginio vadovo nurodymus ir pastabas, dėl netinkamo darbo organizavimo bei kitų aplinkybių. Daryta išvada, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas tinkamai išsiaiškino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus 2016 metais.

12. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat tinkamai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (II t., b. l. 117–123).

14. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pateikė tik jam naudingas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Skundžiamas sprendimas priimtas Vertinimo išvados pagrindu, kuriame nurodytos klaidinančios aplinkybės, ignoruojant pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie atliktus veiksmus.

15. Pareiškėjas teigia, kad visos jam skirtos užduotys buvo įvykdytos, išskyrus 3-iąją užduotį (ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-10008-14 laiku ir išsamiai atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant, kad šiame tyrime iki 2016 m. gruodžio 31 d. būtų priimtas galutinis ikiteisminio tyrimo procesinis sprendimas), dėl negauto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms, tačiau tai objektyvi aplinkybė, nepriklausanti nuo A. P. valios.

16. Veiklos vertinimo išvada dėl A. P. neveiklumo atliekant ikiteisminius tyrimus yra grindžiama tik subjektyviu manymu. Veiklos vertinimo išvadoje nenurodoma, būtent kokie duomenys pagrindžia, kad nurodomuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo būtina ar galėjo būti atlikti konkretūs veiksmai ir ar jų atlikimu nebūtų pasiektas tas pats rezultatas.

17. Pareiškėjas teigia, jog dauguma D. N. nurodytų įvertinimų ir įvertinimo motyvų yra niekuo negrindžiami, o tik paties D. N. teigimu.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik paminėjo D. N. išvados priedų lapų skaičių, tarp kurių turėtų būti tai pagrindžiantys dokumentai, nenurodydamas konkretaus dokumento, patvirtinančio konkretų vertinimo kriterijų.

19. Vertinimo išvadoje remiamasi tik D. N. reikšmingais, jo šiam tikslui surinktais ir pateiktais dokumentais, nepatikrinus, ar tai visi D. N. perduoti ir elektroniniu paštu išsiųsti pranešimai. A. P. ne kartą pateikė Specialiųjų užduočių valdybos viršininkui D. K. įrodymus, patvirtinančius, kad D. N., žinodamas, kad jo pavedimai duoti A. P. vykdyti, tyčia, pakartotinai siuntė el. laiškus, reikalaudamas jų įvykdymo. Teismui buvo pateiktas D. K. el. laiškas A. P., kuriame nurodoma perduoti pranešimus apie įtarimus ir teisinės pagalbos prašymą vertimui daryti, patvirtinantis, kad nurodymai buvo įvykdyti, todėl teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nepagrįstomis, nepatikrintomis aplinkybėms.

20. Pareiškėjo teigimu, dauguma aplinkybių, nurodytų D. N. surašytoje vertinimo išvadoje ir jo sukurtuose el. laiškuose bei kituose dokumentuose, pateiktuose pagrįsti jo surašytus vertinimo kriterijus, yra pramanytos. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo paaiškinimu, jog pareiškėjo laikinas paaukštinimas atsirado dėl kilusio konflikto tarp jo ir D. N..

21. Pareiškėjas nurodo, kad D. N. išvados prieduose esantys dokumentai nei prieš komisijos posėdį, nei posėdžio metu nebuvo perduoti A. P. susipažinti, nors panaudoti prieš jį. A. P. neturi galimybės pateikti teismui papildomų dokumentų, susijusių su bylų tyrimu ir elektroniniu paštu D. N. išsiųstų dokumentų, nes iš jo buvo paimtas kompiuteris.

22. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 126–128).

23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas atsisakė susipažinti su Veiklos vertinimo išvada, dėl ko 2017 m. vasario 28 d. buvo surašytas tai patvirtinantis aktas Nr. 04/5-3-2090. Pareiškėjas savo teisę susipažinti su Išvada realizavo Veiklos vertinimo komisijos metu.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimas dėl ikiteisminių tyrimų Nr. 01-2-00019-11, Nr. 06-1-100008-14, Nr. 02-2-00406-15 atlikimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo išspręstas tarnybinio patikrinimo metu, kurį atlikus 2017 m. kovo 24 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-5-2841, kurios pagrindu FNTT direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. TE-78 pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ginčas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-3463-171/2017.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

27. Pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais, iš esmės, grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu įrodymų vertinimu ir siekia, kad įrodymai būtų įvertinti kitaip.

28. Teisėjų kolegija, taikydama Nutarties 26 punkte nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

29. Tiesioginis vadovas Išvadoje pateikė savo vertinimų motyvus. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino Išvados pagrįstumą (Nutarties 7 p.). Įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad Išvada pagrįsta pramanytais, subjektyviais, jokio pagrindo neturinčiais tiesioginio vadovo vertinimais, nėra.

30. Organizacinių ir profesinių įgūdžių stoka, nepakankamas iniciatyvumas Išvadoje įvardijamos kaip pagrindinės priežastys, dėl kurių pareiškėjo veikla įvertinta nepatenkinamai. Išvadoje pateikiami konkretūs netinkamo pareigų vykdymo faktai. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad Veiklos vertinimo išvadoje turėjo būti nurodyta, kokie duomenys pagrindžia, kad minimuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo būtina ar galėjo būti atlikti konkretūs veiksmai ir ar jų atlikimu nebūtų pasiektas tas pats rezultatas, yra nepagrįsti. Tiesioginis vadovas, teikdamas Vertinimo išvadą, analizavo situacijas ir konstatavo, kad nepasiekti kokybiniai rezultatai dėl nepakankamo veiklumo, tačiau neprivalėjo nurodyti, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas privalėjo atlikti, kad jie būtų pasiekti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus. Imtis tikrinti, ar pareiškėjas savo tiesioginiam vadovui siuntė kitokių pranešimų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde (Nutarties 19 p.), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia proceso šalys. Teismas padeda šalims rinkti įrodymus, jei yra jų prašymas. Toks prašymas turi būti pareikštas proceso nustatyta tvarka, t. y. raštu arba žodžiu bylos nagrinėjimo metu, konkretizuojant, kokius įrodymus prašoma padėti rinkti ir iš kur juos galima gauti (pareikalauti). Tokių prašymų byloje nebuvo pateikta.

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 21 punkte, pažymėtina, kad pareiškėjas atsisakė susipažinti su Veiklos vertinimo išvada. Dėl to 2017 m. vasario 28 d. buvo surašytas tai patvirtinantis aktas Nr. 04/5-3-2090. Todėl susipažinti su Išvada jis turėjo galimybę Veiklos vertinimo komisijos metu. Kad būtų varžoma ši jo teisė, byloje įrodymų nėra.

33. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė