2022-05-11 Nr. AB-11898-3-62-3-03487-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2345-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03487-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. H. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. H. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. H. K. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39255 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1725 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjas bėga iš kilmės valstybės, nes patiria etninį persekiojimą, jam sunku pragyventi finansiškai. Prieglobsčio prašytojas prisistatė esantis (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) apsuptyje. 2014 m., kai asmens gimtąjį kaimą užpuolė (duomenys neskelbtini), žuvo daug artimųjų, o tie, kurie rado galimybes, išvyko. Į (duomenys neskelbtini) jis negali grįžti, nes kilmės valstybėje nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių, todėl pareiškėjui gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas norėtų oriai gyventi saugioje šalyje, kurioje negrėstų pavojus. (duomenys neskelbtini) gyvena nuolatinėje baimėje, prieš juos vykdomas genocidas. Asmeninė patirtis, patirti grasinimai ir nuolatinė baimė dėl bombardavimų sudaro pagrindą suteikti prieglobstį.

4. Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog prieglobsčio prašymas yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką patvirtina tautinė pareiškėjo priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 m. vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

6. Atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis ir turi būti naikinamas kaip praradęs teisinį pagrindą. Be to, skundžiamame Sprendime numatyti pareiškėjo atžvilgiu jo teises ribojantys terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, taip pat, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl nustatytas penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Tuo pačiu aspektu būtina įvertinti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime į skundą nurodoma:

9. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

10. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis 2021 m. Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog jo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės buvo nuoseklus ir neprieštaringas. Pareiga pagrįsti savo prašymą, t. y. pateikti išsamius paaiškinimus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, šiuo atveju – pareiškėjui. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais ir nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas.

12. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės valstybėje, pareiškėjas niekada nebuvo sulaikytas, nepatyrė smurto ar persekiojimo, teigė, kad visi (duomenys neskelbtini) susidūrė su tuo ir tai yra bendra grėsmė. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Pareiškėjas apklausų metu teigė, kad nuo 2017 m. jis dirbo su žvėrių gaišenomis, tačiau grasinimų sulaukė tik 2019–2020 m., nurodė, jog grasindavo kiekvieną dieną, tačiau fiziškai niekada nebuvo sužaloję, pasakojimuose grasinimai nebuvo apibrėžti, buvo abstraktūs, be detalių, grasinimų pobūdžio ir turinio pareiškėjas nesukonkretino, dėl to buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Taip pat, apklausos metu paklausus pareiškėjo, ar jis be darbe patirtos diskriminacijos yra susidūręs asmeniškai su kokia nors kita diskriminacija dėl religijos, jis atsakė, kad išėjus iš darbo jam nieko neatsitiko. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas teikia nuoširdžius paaiškinimus, net ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje susiduria su tam tikrais sunkumais, nereiškia, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteikiamas prieglobstis.

13. Migracijos departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie kilmės valstybę. Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio straipsniai nepaneigia informacijos visumos ir individualaus vertinimo ir nepatvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas pareiškėjo kilmės valstybėje.

14. Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į EPPB išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius ir šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo ir dėl to nepasisakė, nors vertindamas situaciją privalėjo, nepagrįsti. Pareiškėjo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, jis gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, yra jaunas, darbingo amžiaus, gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, pareiškėjo šeima yra likus (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi.

15. Migracijos departamentas konstatavo, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui jį suteikti. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų duomenų, pagrindžiančių prieglobsčio prašymą, pareiškėjas nepateikė.

16. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas spendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

18. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1, 12 straipsniais, Įstatymo 86, 87, 126, 133 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 44, 99 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniais.

19. Teismas konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę.

20. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Iš teismui teikiamos medžiagos, apklausų, garso įrašo akivaizdu, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjas nenurodė, jog buvo tiesiogiai susitikęs su jį persekiojančiais asmenimis. Taip pat, savo prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindžia bendra situacija kilmės šalyje, konkrečių individualių aplinkybių, kad prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką yra diskriminuojamas ar persekiojamas, pareiškėjas nenurodė. Tarptautinė apsauga suteikiamas tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjas neįrodė, kad kilmės valstybėje asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju.

22. Teismas apibendrino, jog įvertinus anksčiau minėtų aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus ir atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį, teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio reikalavimų.

23. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma:

27. Nepagrįstai konstatuota, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios skundą, nes nei viena institucija, nagrinėjusi pareiškėjo skundus, į faktines bylos aplinkybes neįsigilino, o vertino situaciją a priori su išankstine nuostata, jog (duomenys neskelbtini) pavojus negresia, o jie yra ekonominiai migrantai. Teismas šių procesinio ir procedūrinio pobūdžio klaidų nelaikė reikšmingomis ir jų įtakos galutiniam sprendimui nevertino.

28. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, o grįžus į (duomenys neskelbtini) galėtų gyventi nebent pabėgėlių stovykloje, kurioje neužtikrinamos net minimalios sąlygos. Tokia informacija apie sąlygas pabėgėlių stovyklų padėtį yra prieinama viešai ir patvirtina, jog kilmės šalis nededa jokių realių pastangų dėl pagalbos (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl gyvenimo pabėgėlių stovykloje sąlygų nebuvo nagrinėtos nei vienos iš institucijų, tame tarpe ir teismo, nors tai yra esminis klausimas vertinant, ar nėra sąlygų papildomai apsaugai tuo pagrindu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, jis ir vėl bus priverstas gyventi nežmoniškomis sąlygomis.

29. Atsakovas visiškai nesurinko aktualios ginčui informacijos, kuri vienareikšmiškai patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjo asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, neleidusį priimti teisingo sprendimo

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą (žr. nutarties 9–15 punktus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

34. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39255, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieglobsčio prašymas yra grindžiamas subjektyvia pareiškėjo baime, nepagrįsta objektyviais įrodymais ir duomenimis, todėl nenustatyta individualios pareiškėjui kylančios grėsmės, be to, pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nebuvo tinkamai vertintos individualios pareiškėjo savybės ir kilmės valstybės informacija, o byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra pagrįstas,

38. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

39. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

40. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų savybių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

41. Byloje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas nurodė esantis (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) apsuptyje. 2014 m. pareiškėjo gyvenamąją vietą užpuolus (duomenys neskelbtini) žuvo daug artimųjų, o radę galimybę, jie išvyko. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negali grįžti, nes kilmės valstybėje nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių, todėl pareiškėjui gresia pavojus dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2014 metų, kai (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daug nukentėjo ir yra laikomi netikinčiais. Prieglobsčio prašytojas nuo 2014 m. galvojo apie išvykimą iš kilmės valstybės ir sužinojus apie šią galimybę, ja pasinaudojo. Be to, pareiškėjui sunku pragyventi finansiškai ir susirasti gerą darbą, nes jis patiria diskriminaciją darbo vietoje.

42. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra grindžiamas pareiškėjo baime būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etnoreliginei grupei, taigi, prieglobsčio prašymas yra grindžiamas Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytais kriterijais – persekiojimu dėl religijos, tautybės.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 39 p., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022, 29 p.).

44. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

45. Priimdamas Sprendimą atsakovas konstatavo, jog įvertinus asmens pateiktą informaciją bei surinktus duomenis apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, o pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Asmuo niekada nebuvo sulaikytas, nepatyrė smurto ar persekiojimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė Departamento vertinta kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, dėl to asmuo neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

46. Tikrindama duomenis, grindžiančius prieglobsčio prašymo ir subjektyvios pareiškėjo baimės pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, jog remiantis 2021 m. EPPB gairėmis, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su netinkamais veiksmais, prilygstančiais persekiojimui, kitais atvejais –diskriminacijai, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai ad hoc ir sprendžiama, ar diskriminacija galėtų prilygti persekiojimui, vertinant veiksmų sunkumą ir pasikartojamumą, taip pat, aplinkybes, dėl kurių šie veiksmai gali kilti.

47. Be to, ne visi (duomenys neskelbtini) gali susidurti su tokia pačia rizika patirti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam ir turi būti atliekamas individualus vertinimas, ar rizika patirti persekiojimą yra reali, vertinant asmens kilmės vietovę, dokumentus, lytį ir kt. duomenis (duomenys neskelbtini).

48. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą pažymėjęs, jog vien buvimas (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso poreikio ir turi būti vertinamos individualios asmens savybės, leidžiančios daryti išvadą apie padidintos rizikos grėsmę ir baimės patirti persekiojimą pagrįstumą (žr. 2022 m. vasario 17 d. nutartį eA-1227-756/2021, 35 p.; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį eA-2110-442-2022, 40 p.).

49. Prieglobsčio prašymas nagrinėjamoje byloje yra grindžiamas pareiškėjo baime patirti persekiojimą dėl priklausymo religinei, tautinei bendruomenei, tačiau įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus ir tariamo persekiojimo aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta duomenų ir objektyvių veiksnių, grindžiančių pareiškėjui kylančios baimės visišką pagrįstumą dėl pareiškėjo individualių savybių. Pažymėtina, jog pareiškėjas apklausos metu pats nurodė, jog pareiškėjo šeima tiesiogiai pati nenukentėjo ir žalos nepatyrė, tačiau asmuo sulaukė diskriminacijos darbovietėje, jam sunkiai sekėsi susirasti gerą darbą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei.

50. Primintina, jog kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr. 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-5326-822/2017, 38 p.; 2021 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1825-602/2022, 51 p.).

51. Be to, prieglobsčio prašymas grindžiamas 2014 m. įvykiais, tačiau remiantis aktualia byloje surinkta kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas pareiškėjo kilmės valstybėje sumažėjo ir šiuo metu strateginis pajėgumas yra ribotas. Prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernija) taip pat nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę, nes šios teritorijos (duomenys neskelbtini) nevaldo.

52. Nenustačius individualaus pareiškėjo persekiojimo ir individualių aplinkybių didinančių galimo persekiojimo kilmės valstybėje riziką, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini), kuris yra priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, padėties kilmės valstybėje tyrimą, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji (C-465/07, ECLI:EU:C:2009:94) pateiktu išaiškinimu asmeniui kylančią grėsmę vertinti individualiai pagal „slankiojančios skalės“ taisyklę ir padarė pagrįstą išvadą, jog nei pareiškėjo pasakojimas, nei informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Šią išvadą paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę taip pat nėra pakankama išvadai apie persekiojimo baimės visišką pagrįstumą daryti, dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu pareiškėjo individualių savybių ir kilmės valstybės informacijos tyrimu.

53. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo subjektyvi baimė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, nenustatyta individualių persekiojimo riziką didinančių pareiškėjo savybių, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

54. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

55. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

56. Sprendime atsakovas nurodė, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, remiantis EPPB pateikiama informacija, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, dėl to asmuo neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui kylanti baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus yra grindžiama 2014 m. vykusiais įvykiais, taip pat, bendru nesaugumo jausmu ir diskriminacija kilmės valstybėje. Tačiau įvertinus aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualias pareiškėjo savybes, nenustatyta reali rizika pareiškėjui patirti atitinkamus netinkamus veiksmus ir didelę žalą. Pareiškėjo nurodomas persekiotojas, (duomenys neskelbtini) grupuotė, nebevaldo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl abejotina, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas iš tiesų sulauktų nurodomų veiksmų. Taip pat, pareiškėjas ir 2014 m. tiesiogiai nepatyrė kankinimų ar mirties bausmės, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno kilmės valstybėje, ten tebegyvena pareiškėjo šeima. Atsižvelgus į tai, Sprendime nurodytos aplinkybės ir prieglobsčio prašymą grindžiantys aktualūs duomenys teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjui kylančios baimės patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus kaip visiškai pagrįstos.

58. Be to, kaip minėta, remiantis EPPB 2021 m. gairėmis, šiuo metu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, dėl to ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

59. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, o grįžus į (duomenys neskelbtini) galėtų gyventi nebent pabėgėlių stovykloje, kurioje neužtikrinamos net minimalios sąlygos, dėl to grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, jis bus priverstas gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo baimės gyvenant pabėgėlių stovykloje patirti kankinimams prilygstančius veiksmus pagrįstumą – pareiškėjas nurodė, jog kilmės valstybėje gyveno ir dirbo, pasinaudojus galimybe išvyko į Lietuvos Respubliką, todėl atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas abejoja šios baimės pagrįstumu, rizikos patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu draudžiamus veiksmus realumu.

60. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, laiko nustatytus terminus proporcingais ir palieka nepakeistus.

61. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo R. H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan