2023-09-13 Nr. AB-16213-4-52-3-00124-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2327-968/2023

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00124-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., ir jo atstovui advokatui D. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui Mohammad Rauf Sakhizada,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimą, t. y. taikyti asmeniui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B. (toliau – ir Užsienietis), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau nei bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. VSAT pareigūnai, 2023 m. liepos 16 d. patikrinę iš Lietuvos Respublikos išvykstantį maršrutinį autobusą, vykstantį maršrutu Talinas–Berlynas, jame aptiko Užsienietį, kuris nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Vėliau Užsienietis parodė pareigūnams savo paso nuotrauką. Užsienietis neturi galiojančių vizų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje būti.

2.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė sulaikyti Užsienietį Centre iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. Užsienietis 2023 m. liepos 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes Užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant tarptautinės apsaugos suteikimo klausimą.

2.3. Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o, pasitelkęs asmenų, kurie užsiima nelegalia migracija, pagalbą, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos į Vokietiją. Užsieniečio veiksmai rodo, kad jis gali pasislėpti, tokiu būdu kliudydamas Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tinkamai išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį, nustatyti jo motyvus, priimti ir įvykdyti sprendimą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. lapkričio 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė:

4.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai 2023 m. liepos 16 d., apie 3.50 val., sustabdė patikrinimui maršrutinį (Talinas–Berlynas) autobusą. Autobusu vyko užsienietis, kuris prisistatė kaip H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau jis parodė pareigūnams (duomenys neskelbtini) piliečio paso, išduoto S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuotrauką. Užsienietis neturėjo jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat dokumento, suteikiančio teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 2023 m. liepos 16 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

4.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 18 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui sulaikymą vienam mėnesiui, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4.3. Užsienietis 2023 m. liepos 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio byla nėra išnagrinėta, šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

5. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, ir įvertinęs visus nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčius duomenis, nusprendė, kad Centro prašymas yra pagrįstas, nes nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui pakanka, siekiant Įstatyme nustatytų tikslų. Šiuo metu nėra pagrindo netaikyti Užsieniečiui jokių judėjimo laisvės apribojimų. Teismas, prieidamas prie tokios išvados, atsižvelgė į tai, kad iki šiol nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė. Byloje yra (duomenys neskelbtini) paso nuotrauka, bet, vadovaujantis teismų praktika, tokia oficialiai nepatvirtina dokumento kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, nes kompetentingos institucijos negali atlikti veiksmų, susijusių su šio dokumento autentiškumo, tikrumo tyrimu. Be to, sulaikant Užsienietį, jis nurodė kitą nei nurodytoji pateiktoje paso kopijoje gimimo datą.

6. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio byla dar nėra išnagrinėta, Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nevaržant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šią išvadą iš esmės patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad Užsienietis atsidūrė Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekdamas pasiekti Vokietijos Federacinę Respubliką (Berlyną), kur, jo teigimu, gyvena jo tėvas. Tačiau teismo posėdyje Užsienietis teigė, kad neturi giminaičių Europoje. Užsienietis Lietuvoje neturi jokių pažįstamų, artimųjų, gyvenamosios vietos. Taigi, jo su Lietuva nesieja jokie socialiniai ir (ar) ekonominiai ryšiai.

7. Teismas konstatavo, kad, netaikant jokių judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tačiau, įvertinus tai, kad Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir kad jis sulaikymo laikotarpiu nepažeidė nustatytos vidaus tvarkos reikalavimų, šiuo metu nėra būtina taip griežtai riboti jo judėjimo laisvę. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta Užsieniečiui 2023 m. liepos 18 d. teismo sprendimu paskirtą sulaikymą pakeisti švelnesne, alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas, atsakydamas į kitus Užsieniečio argumentus, nurodė, jog Užsieniečiui yra garantuojamas būtinosios medicinos pagalbos suteikimas, jam būnant VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje. Teismo posėdyje Užsienietis patvirtino būtinosios medicinos pagalbos suteikimo jam faktą. Be to, pritaikius nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, taip pat bus užtikrintas Užsieniečio akcentuotas poreikis judėti.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik vadovaujantis įstatymu, šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas.

10.2. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją. Teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo nesulaikius. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas rodo, jog Užsienietis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes jo prašymui išnagrinėti. Ta aplinkybė, kad Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nesudaro pagrindo taikyti jam faktinį sulaikymą, nes jo vardas, pavardė, gimimo data ir pilietybė yra žinomi. Teismo išvada, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje gyvena jo tėvas, yra pagrįsta tik prielaidomis. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (neteikia reikalingos ir aktualios informacijos).

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus ir nurodo:

11.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai. Per pirminę apklausą Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublika nebuvo pagrindinis jo kelionės tikslas, o galutinis tikslas yra kita Europos Sąjungos valstybė. Užsienietis, atvykęs į saugią šalį – Lietuvos Respubliką – nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o siekė tęsti kelionę į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas vidines jų sienas.

11.2. Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis prašyme suteikti prieglobstį nurodė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad, neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės, jis gali siekti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

11.3. Užsienietis pateikė teisėsaugos institucijoms savo asmens dokumento nuotrauką, bet oficialiai nepatvirtinta dokumento kopija (juolab nuotrauka) nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

11.4. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl negalima teigti, kad motyvai, kuriais grindžiamas šis prašymas, yra išaiškinti ir nekils papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. lapkričio 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

14. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

16. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išdėstytos aplinkybės, kurios yra vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

17. Teisėjų kolegija iš Užsieniečio asmens byloje esančių dokumentų nustatė, kad VSAT pareigūnai, vykdydami nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę, 2023 m. liepos 16 d. prie sienos su Lenkijos Respublika sustabdė maršrutinį autobusą, vykstantį maršrutu Talinas–Berlynas. Šiame autobuse buvo aptikti trečiųjų šalių piliečiai, tarp jų – Užsienietis, kuris nepateikė savo asmens dokumentų ir prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis H. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Remiantis autobuso vairuotojo paaiškinimu, vienas iš užsieniečių ((duomenys neskelbtini) pilietis) nurodė, kad Užsienietis yra jo brolis.

18. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistas sprendimu, priimtu 2023 m. liepos 16 d. 22.00 val., nusprendė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ne ilgiau kaip 48 valandoms. Prie šio sprendimo pridėta Užsieniečio paso kopija (nepatvirtinta).

19. Per 2023 m. liepos 17 d. apklausą Užsienietis paaiškino, kad, atvykęs į Minską, jis susirado vairuotoją, kuris už užmokestį nuvežė jį prie Latvijos Respublikos sienos ir nurodė, kuria kryptimi eiti. Užsienietis, eidamas mišku, sutiko grupę (duomenys neskelbtini) piliečių su vedliu. Jie kartu kirto Latvijos Respublikos sieną, bet buvo iškart sulaikyti Latvijos Respublikos pareigūnų ir grąžinti į Baltarusijos Respubliką. Kitą dieną su didesne grupe jie vėl kirto Latvijos Respublikos sieną, tačiau jie vėl buvo sulaikyti Latvijos pareigūnų ir grąžinti į Baltarusiją. Tą kartą pareigūnai (nežino, kurios valstybės) paėmė jo asmens dokumentą, todėl Užsienietis turi tik dokumento nuotrauką telefone. Kai užsieniečių grupė kitą dieną kirto valstybių sieną, jie nebebuvo sėkmingai sulaikyti. Užsienietis, pamatęs autobusą, vykstantį į Berlyną, įlipo į jį be bilieto. Užsienietis nurodė, kad nepažįsta (duomenys neskelbtini) piliečio, su kuriuo buvo sulaikytas. Užsienietis siekia nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje gyvena jo tėvas, o per Lietuvos Respubliką jis vyko tranzitu. Užsienietis teigė, kad jis nepageidauja grįžti į kilmės valstybę.

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 18 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui sulaikymą vienam mėnesiui, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje

21. Užsienietis 2023 m. liepos 28 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 23S119879 priėmė nagrinėti šį Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka, nes Užsienietis prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis.

22. Byloje yra galiojančio Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – (duomenys neskelbtini) piliečio paso – kopija (atspausdinta nuotrauka). Tačiau pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką, tokia kopija nelaikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Pažymėtina, kad oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (žr., pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-57/2014, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta.

23. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad sulaikant Užsienietis buvo nurodęs pareigūnams kitokią savo gimimo datą ir tik vėliau jis parodė savo paso nuotrauką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės įstaigomis, siekiant nustatyti ir patvirtinti jo tapatybę ir pilietybę.

24. Akcentuotina, kad jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus, kad nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3933-756/2021).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Užsienietis neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (originalų arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų), jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir bandė iš jos išvykti (vyko tranzitu) neteisėtai, pasinaudodamas nelegalios migracijos paslaugas teikiančiais asmenimis bei asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais kirtęs Europos Sąjungos valstybių narių sieną, taip pat papildomai atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis tik po teismo sprendimo jį sulaikyti pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo, be kita ko, sukliudydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo skirti Užsieniečiui prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Laikytina, kad, skyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti Įstatyme įtvirtinto tikslo – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali mėginti slėptis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir taip sutrukdyti įvertinti jo prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Be to, iš byloje esančių aplinkybių negalima daryti išvados, jog Užsienietis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino Centro teikimą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu S. B., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė