2738c9db-6f5c-4d59-856c-e2dbf35cbf59 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2653-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00722-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.8.; 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. V. ir jo atstovui advokatui Aivarui Giliui, atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kęstučiui Blužui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

V. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė: T. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VAD) direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. PK-27 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ 2 p., kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirba VAD Asmenų apsaugos valdybos Asmenų apsaugos skyriaus specialistu.

PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , klaidingai vadovavosi nuostata, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas kariu savanoriu gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 161 str. nustatyta tvarka jam suteikiama teisė dirbti kitÄ darbÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginčo kontekste aktuali garantija, įtvirtinta Å¡io VTÄ® 43 str. 8 d. („eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos <...> negali eiti pareigų <...>“).

Pažymėjo, kad iki naujosios VTÄ® 43 str. 8 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., buvo numatyta, kad aptariama garantija taikoma tik karjeros valstybės tarnautojams, tačiau įstatymų leidėjas, pakeisdamas teisinį reguliavimÄ ir numatydamas, kad VTÄ® 43 str. 8 d. analizuojamame kontekste taikoma ne tik karjeros valstybės tarnautojams, bet visiems valstybės tarnautojams, tame tarpe ir statutiniams valstybės tarnautojams, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir iliustruoja teisėkÅ«ros subjekto pozicijÄ dėl statutinio valstybės tarnautojo pareigų suderinamumo su kario savanorio pareigomis.

Pabrėžė, kad VTÄ® nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o Statute jokių nuostatų, draudžiančių atlikti privalomÄ jÄ karo tarnybÄ , nėra.PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad remiantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 2 str. 25 ir 28 p., savanorių karo tarnyba yra tarnybos rezerve dalis, o tarnyba rezerve yra privalomosios karo tarnybos dalis, todėl savanoriai yra privalomoji karo tarnyba.

PareiÅ¡kėjo teigimu, privalomoji karo tarnyba nėra kitas darbas ir neleidimas bÅ«ti kariu savanoriu bei tarnauti Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose yra nepagrįstas.Pažymėjo, kad viena iÅ¡ atsakovo priimto draudimo priežasčių buvo tai, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose (toliau – ir LK KASP) neva gali kliudyti jam atlikti savo tiesiogines funkcijas, tačiau pareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPÄ®) 29 str. 4 p. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 19 skyriaus nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad VAD pareigÅ«nui, kilus karui, savanorio tarnyba bÅ«tų atidedama, kad pareigÅ«nas galėtų atlikti savo tiesiogines pareigas VAD.Pabrėžė, kad sprendžiant šį ginÄÄ negali bÅ«ti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-309/2011, nes įstatyminis reguliavimas, kuriuo vadovavosi LVAT, priimdamas nutartį, yra iÅ¡ esmės pasikeitęs. Atsakovas VAD atsiliepime (b. l. 26–30) pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas paaiÅ¡kino, kad VAD Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), įvertinusi KASOKTÄ® 2 str. 16 ir 25 d. nuostatas ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2011 m. vasario 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A62- 309/2011), pagal kurį VTÄ® 161 str. 1 d. darbas suprantamas plačiÄ ja prasme ir apima įvairias jo formas, t. y. darbÄ Ä¯monėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, taip pat įvertinusi KASOKTÄ® 22 str. reglamentuotÄ kario savanorio statusÄ , pagrįstai nusprendė, kad praÅ¡ymo dėl leidimo atlikti kario savanorio tarnybÄ svarstymas yra Komisijos kompetencijos klausimas.

Atkreipė dėmesį, kad VTÄ® 43 str. 8 d. yra aktuali tik tuo atveju, kai asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę bÅ«ti kariu savanoriu, tačiau Å¡ios normos negalima aiÅ¡kinti kaip aiÅ¡kaus įpareigojimo suteikti leidimÄ bÅ«ti kariu savanoriu ir atleisti nuo tarnybos VAD.Atsakovas nurodė, kad Komisija nagrinėdama praÅ¡ymus analizuoja, ar neatsiras aplinkybės, nurodytos VTÄ® 161 str. 1 d. PaaiÅ¡kino, kad VAD veiklos tikslas – apsaugoti saugomus asmenis ir objektus nuo galimų grėsmių kylančiųjų saugumui, o pagrindiniai uždaviniai – užtikrint saugomų asmenų apsaugÄ nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatÄ ; užtikrinti saugomų objektų apsaugÄ .

VAD įgyvendinamos funkcijos yra nacionalinės svarbos, vykdomos nuolatos ir nepertraukiamai, net ir karo atveju, todėl atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo dalyvavimas KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose gali kliudyti jam atlikti tiesiogines funkcijas, nes kario savanorio tarnyba yra nesuderinama su jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusu.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamiesi jame nurodytais argumentais.Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAD direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. PK-27 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ 2 p., kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose, teisėtumo ir pagrįstumo.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas T. V. yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba VAD Asmenų apsaugos valdybos Asmenų apsaugos skyriaus specialistu. Be to, pareiÅ¡kėjas yra ir karys savanoris (b. l. 46).VAD Operatyvinio skyriaus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta per 10 d. d. kreiptis į VAD dėl leidimo dirbti Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose arba su LK KASP nutraukti tarnybos santykius ir apie tai raÅ¡tu informuoti departamentÄ (b. l. 54–62).

Atsižvelgdamas į tai, pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 16 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. TP-85 (b. l. 22–23) kreipėsi į VAD direktorių, praÅ¡ydamas sudaryti galimybę bei leisti tęsti kario savanorio tarnybÄ LK KASP.Komisija 2013 m. vasario 5 d. posėdyje, svarstydami klausimÄ dėl leidimo pareiÅ¡kėjui dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas KASP gali kliudyti jam atlikti tiesiogines funkcijas (pvz., karo atveju gali tekti vykdyti tiek kario savanorio, tiek VAD pareigÅ«no pareigas), todėl Komisija nutarė VAD direktoriui siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti leidimo bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti KASP (b. l. 7–9, 18–20).

VAD direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintų Valstybės tarnautojų praÅ¡ymų leisti dirbti kitÄ darbÄ nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16, 16.1 ir 16.2 p., atsižvelgdamas į minėtÄ Komisijos iÅ¡vadÄ , 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. PK-27 (b. l. 5, 21) 2 p. nusprendė neleisti pareiÅ¡kėjui bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti LK KASP.PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamu atveju leidimo dirbti kitÄ darbÄ jam apskritai nereikia, be to, tarnyba kariu savanoriu negali trukdyti jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, pareigų atlikimui.VTÄ® 161 str. 1–2 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, ir gauti už šį darbÄ darbo užmokestį ar atlyginimÄ (toliau – dirbti kitÄ darbÄ ), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybÄ panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiÅ«ri jų veiklÄ arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

SprendimÄ dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo praÅ¡ymu. Valstybės tarnautojų praÅ¡ymai leisti dirbti kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.IÅ¡ minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad visi valstybės tarnautojai, tarp jų ir statutiniai, norėdami papildomai dirbti kitÄ darbÄ , turi gauti leidimÄ iÅ¡ jį į pareigas priėmusio asmens.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad savanorių karo tarnyba, kaip privalomoji karo tarnyba, negali bÅ«ti prilyginama darbui. Pažymėtina, kad LVAT 2011 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-309/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VTÄ® 161 str. 1 d. darbas suprantamas plačiÄ ja prasme ir apima įvairias jo formas, t. y. darbÄ Ä¯monėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rÅ«Å¡ies bei veiklos pobÅ«džio, todėl įvertinus KASOKTÄ® 22 str. reglamentuotÄ kario savanorio statusÄ , nėra pagrindo teigti, kad tokia tarnyba nėra darbas VTÄ® 161 str. 1 d. taikymo prasme.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėju, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui ne visi LVAT 2011 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-309/2011 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s nagrinėjamu atveju, tačiau tai nepaneigia LVAT iÅ¡dėstyto anksčiau minėto iÅ¡aiÅ¡kinimo. Taigi atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas privalėjo kreiptis į VAD direktorių dėl leidimo tarnauti LK KASP.Taisyklių 13 p. nustatyta, kad Komisija per 10 darbo dienų nuo jai perduoto nagrinėti praÅ¡ymo ar informacijos gavimo iÅ¡nagrinėja, ar valstybės tarnautojui dirbant kitÄ darbÄ pagal darbo sutartį neatsiras VTÄ® 161 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, arba ar turinčiam leidimÄ dirbti valstybės tarnautojui dirbant neatsiranda VTÄ® 161 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, ir teikia rekomendacinio pobÅ«džio motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimančiam asmeniui.

Pagal Taisyklių 15 p. sprendimÄ dėl leidimo dirbti priima arba sprendimÄ dėl leidimo dirbti atÅ¡aukia valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo.IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad leidimo iÅ¡davimas / neiÅ¡davimas priklauso nuo VTÄ® 161 str. 1 d. iÅ¡vardintų aplinkybių egzistavimo. Teismas pažymi, kad tai, jog nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus VTÄ® 43 str. 8 d. pakeitimams ne tik karjeros valstybės tarnautojams, bet ir kitiems valstybės tarnautojams, dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos atlikimo negalintiems eiti pareigų, eitos pareigos garantuojamos, nereiÅ¡kia, kad VTÄ® 43 str. 8 d. taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, nes pagal VTÄ® 4 str. 1 d.

VTÄ® be iÅ¡lygų taikomas valstybės tarnautojams, iÅ¡skyrus statutinius valstybės tarnautojus, o tarp Å¡io straipsnio 2 d. iÅ¡vardintų statutiniams valstybės tarnautojams taikomų VTÄ® nuostatų, Å¡io įstatymo 43 str. 8 d. nėra. Be to, bet kokiu atveju, net jei minėta garantija bÅ«tų taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, tai nereiÅ¡kia, kad ji reiÅ¡kia besÄ lyginį leidimÄ valstybės tarnautojams tarnauti LK KASP, neįvertinus VTÄ® 161 str. 1 d. nurodytų aplinkybių.Nagrinėjamu atveju Komisija, kurios iÅ¡vadų pagrindu VAD direktorius priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , konstatavo, kad egzistuoja vienas iÅ¡ VTÄ® 161 str. 1 d. nurodytų pagrindų, t. y. dalyvavimas LK KASP gali kliudyti pareiÅ¡kėjui atlikti tiesiogines funkcijas, pvz., karo atveju gali tekti vykdyti tiek kario savanorio, tiek VAD pareigÅ«no pareigas.

Kadangi VAD direktoriaus įsakymas yra priimamas atsižvelgiant į Komisijos siÅ«lymÄ , be to, kaip matyti iÅ¡ paties skundžiamo įsakymo, pastarajame jokių papildomų motyvų nėra nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad Komisijos iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , laikoma tokio akto motyvuojamÄ ja dalimi. Taigi sprendžiant klausimÄ , ar 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. PK-27 2 p. pareiÅ¡kėjui pagrįstai neleista bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti LK KASP, bÅ«tina analizuoti Komisijos iÅ¡vados pagrįstumÄ .Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas užima VAD Asmenų apsaugos valdybos asmenų apsaugos skyriaus specialisto pareigas.

Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ (b. l. 36–37) pagrindinė pareiÅ¡kėjo funkcija – saugomo asmens apsauga Lietuvoje ir užsienyje. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad VAD yra vieÅ¡Ä jį saugumÄ , kuris yra vienas didžiausių prioritetų nacionalinio Å¡alies saugumo įgyvendinime požiÅ«riu, užtikrinanti įstaiga, kurios veikla grindžiama specifiniais principais bei jos veiklai keliami ypatingi uždaviniai, o VAD įgyvendinamos funkcijos yra nacionalinės svarbos, vykdomos nuolatos ir nepertraukiamai, net ir karo atveju.

Taigi pareiÅ¡kėjo tarnavimas LK KASP gali kliudyti pareiÅ¡kėjui atlikti jo pareigas VAD.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teigia, jog pagal KPÄ® 29 str. 4 p. vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, iÅ¡skyrus pareigÅ«nus, tarnaujančius tose vidaus tarnybos sistemos institucijose, kurios karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, paskelbus mobilizacijÄ , tarnyba atidedama. Tačiau teismas pažymi, kad pagal KPÄ® 29 str. 4 p. tarnyba atidedama vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, o ne kariams savanoriams, todėl minėta nuostata neatleidžia pareiÅ¡kėjo nuo jo, kaip kario savanorio, pareigų atlikimo karo atveju, todėl ir neužtikrina jo pareigų VAD suderinamumo su kario savanorio pareigomis.

Tokios pačios pozicijos minėtos klausimu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-309/2011. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad VAD direktorius 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. PK-27 „Dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ â€œ 2 p. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjui uždrausti bÅ«ti kariu savanoriu ir tarnauti Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Milda Vainienė