2022-03-30 Nr. AB-7409-3-61-3-04040-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1777-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04040-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamento sprendimas); panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes dėl (duomenys neskelbtini). Bijodama dėl savo gyvybės, pareiškėja buvo priversta palikti šalį. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė jai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Pareiškėja nurodė, kad jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš savo šalies, t. y. (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir įrodo jai kylančios grėsmės realumą, todėl prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai sprendė, jog ji, (duomenys neskelbtini), nepriskirtina padidintos rizikos grupei, nors kilmės šalies informacija akivaizdžiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad taip pat yra labiau pažeidžiama dėl (duomenys neskelbtini), todėl ir į šią aplinkybę atsakovas privalėjo atsižvelgti. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija nepasisakė dėl jos motyvų, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tai, pareiškėjos teigimu, neturėtų sąlygoti didžiausių sankcijų, nes sieną kirto siekdama pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas, pareiškėja skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu Departamentas nustatė, jog pareiškėja kaip priežastį, dėl kurios Lietuvos Respublikoje prašo prieglobsčio, nurodė norą gyventi saugioje aplinkoje. Atsakovas, įvertinęs surinktą informaciją ir atsižvelgęs į tai, jog informacija (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į faktus ir pareiškėjos pasakojimo trūkumus, Departamentas konstatavo, jog nerado informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo nedetalus, apsiribojo tik pavienėmis detalėmis. Tyrimo metu atsakovui kilo pagrįstų abejonių, jog prieglobsčio prašytojos įvardintu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ji buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Analizuodamas pareiškėjos veiklą socialiniuose tinkluose, atsakovas pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas darė išvadą, kad tyrimo metu pareiškėja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl jos pastangų pagrįsti prieglobsčio prašymą nelaikė nuoširdžiomis. Nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų Departamentui kėlė pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų faktų patikimumo. Departamentas konstatavo, kad, atmesdamas prieglobsčio prašytojos pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti jį objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

8. Atsakovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė vien dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ji priklauso padidintos rizikos grupei ar kokiu pagrindu tokia padidintos rizikos grupė (duomenys neskelbtini) turėtų būti išskiriama.

9. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, ji neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, 3 punktą, uždraudžiant (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 97 punktu, įvertino pareiškėjos pasakojimą ir apklausos metu bei bylą nagrinėjant teisme duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją ir sutiko su išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pasakojimas apie tariamas grėsmes jai kilmės šalyje yra abstraktus, bendro pobūdžio. Teismo posėdyje paprašius konkretizuoti šias aplinkybes, taip pat papasakoti, kaip ji atvyko į Europą iš savo kilmės šalies, pareiškėja nepatikslino, ką ji (duomenys neskelbtini) veikė, kur ir su kuo gyveno, aiškino miglotai, prieštaravo pati savo anksčiau duotiems paaiškinimams arba neatsakydavo į klausimą. Ji tikino, kad nori būti laisva. Apie Lietuvą sužinojo iš (duomenys neskelbtini) sutiktų kitų užsieniečių, todėl pėsčiomis atėjo kartu su grupe asmenų, su kuriais susipažino gatvėje.

12. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytoja yra jauna, darbingo amžiaus ir nepriklausanti jokiai socialinei grupei, kuri būtų persekiojama, taip pat nėra kitaip pažeidžiamas asmuo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Departamento tyrimo metu pareiškėja nepaneigė fakto, jog siekė išvykti į Europą, ieškodama geresnio gyvenimo. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad tokios priežastys neatitinka pabėgėlio statuto ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pasakojimo dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus nedetalizavo ir neindividualizavo, jos pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima prieiti prie išvados, jog grįžus į kilmės valstybę jos sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Teismui, susipažinus su visa Departamento surinkta informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės šalį, nekilo jokių abejonių, jog atsakovas jos prašymą išnagrinėjo visapusiškai.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie padėtį pareiškėjos kilmės šalyje, į tai, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jai iš esmės reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, darė išvadą, kad neaiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio. Tokią išvadą leido daryti pareiškėjos teismui nurodyta išvykimo iš (duomenys neskelbtini) išvykimo priežastis – noras būti laisvai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į kilmės šalies institucijas ir nesulaukė pagalbos.

14. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką – proporcinga bei adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui, kadangi nenustatyta išimtinių aplinkybių, leidžiančių pareiškėjai taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas nelaikytinas proporcingu ir protingu. Teismas nenustatė duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidus atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekus nelegaliai įteisinti savo buvimą, kad būtų padariusi teisės pažeidimų. Atsakovo sprendime nepateikta argumentų, kodėl užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi tyrimą, taip pat kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas darė išvadą, kad atsakovo sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti prieglobsčio prašytojai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo dienos, akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė, kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamus atsakovo ir Komisijos sprendimus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 15. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėjos teigimu, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo kilmės valstybės informaciją ir pažymi, kad atsakovas tikėtinai neindividualizavo jos atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjos nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjos teigimu, atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjos skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir jos byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos pasakojimo formos ir turinio trūkumus, tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Atsakovo teigimu, Departamentas ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą nėra pagrindo.

24. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl jos situaciją patvirtinančių faktinių aplinkybių vertinimo ir tai, jos nuomone, nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

25. Teismų praktikoje konstatuojama, kad faktinių aplinkybių, apibūdinančių prieglobsčio prašytojo padėtį jo kilmės šalyje, vertinimui reikšminga tai, kad teisės aktais yra nustatyta atitinkama procedūra, pagal kurią pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad detaliai būtų nustatytos persekiojimo baimės priežastys ir jų pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1406-261/20220 ir kt.).

26. Šios nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, ir 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi pirmiausia pareiškėja turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).

28. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą minėtų kriterijų kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktą informaciją ištyrė pilnai ir išsamiai įvertino atsakovo sprendimą ir turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos paaiškinimai nėra nuoseklūs ir konkretūs. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

29. Dėl teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas pabėgėliu, jei jo nurodytos aplinkybės bei įvykiai atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui suteikti ir jam būtina tarptautinė apsauga.

30. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl, kaip minėta, visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).

32. Tai reiškia, kad pagrįsta baimė dėl persekiojimo, kaip tai nustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, lemia ne padėtis šalyje, o asmens, siekiančio pabėgėlio statuso, pareiškimai (žr. nutarties 25 dalį).

33. Pareiškėja, kildindama persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog būtent dėl to galėjo būti pareiškėja persekiojama. Pareiškėja nenurodė, ar kreipėsi pagalbos kilmės šalyje dėl jos persekiojimo, ar tokia pagalba jai buvo suteikta, jei bijojo kreiptis apsaugos, tai dėl kokių priežasčių. Ši aplinkybė svarbi dėl to, kad asmeniui, neturinčiam pagrindo dėl visiškai pagrįstos baimės jos atsisakyti, tarptautinė apsauga nesuteikiama.

34. Pareiškėjos baimė grįžti į kilmės šalį dėl jos galimo persekiojimo grindžiama jos teise gyventi saugioje valstybėje.

35. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis konstatuojama, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie nesaugią kilmės šalį nėra individualaus persekiojimo priežastys, ir, nesant duomenų, kad jai grižus į kilmės šalį ji gali patirti persekiojimą, pagrįstai neskirta papildoma apsauga.

37. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė saugumo situaciją pareiškėjos kilmės šalyje bei pareiškėjos nurodomas individualaus persekiojimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos nepakankamos suteikti prieglobstį, todėl nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas.

38. Teismas tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė