Legislator Case Law & Legislation
27312e8e-7e23-4e9e-bbe8-ee6b1704f953 AI generated

27312e8e-7e23-4e9e-bbe8-ee6b1704f953 · Regionų administracinis teismas

Case Number 27312e8e-7e23-4e9e-bbe8-ee6b1704f953
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-354-279/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01817-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

27312e8e-7e23-4e9e-bbe8-ee6b1704f953 · Regionų administracinis teismas: Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-354-279/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01817-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad jis nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose trÅ«ko lovų, todėl jam tekdavo miegoti ant grindų, kažkurį laikÄ miegoti teko netgi lauke. Kameros neatitiko higienos reikalavimų (Å¡ildymas, vėdinimas, apÅ¡vietimas). Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos nebuvo dezinfekuojamos. PravieniÅ¡kių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių, jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu. Dėl nurodytų sÄ lygų jo drabužiuose atsirado utėlių. PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti.

PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjo teigimu PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam gamintis maistÄ , nebuvo leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis. PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Tualetuose nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas patyrė emocines ir fizines kančias, diskomfortÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu (b. l. 13-25) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė duomenis apie tai, kokiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių kamerų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų.

Pažymėjo, kad kameros tipo patalpos yra aprÅ«pintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam trÅ«ko lovų, nepagrįsti. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina, kad nuteistieji gautų tinkamos bÅ«klės patalynę, ji yra skalbiama, esant bÅ«tinumui patalynė gali bÅ«ti ir dezinfekuojama. PravieniÅ¡kių PN-AK yra įrengta skalbykla ir džiovykla. Nuteistieji rÅ«bus skalbti gali kartÄ per savaitę. Nuteistieji PravieniÅ¡kių PN-AK į duÅ¡Ä vedami kartÄ per savaitę pagal nustatytÄ grafikÄ .

DuÅ¡uose yra karÅ¡tas vanduo. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų naikinimo, pagal Å¡iÄ sutartį PravieniÅ¡kių PN-AK yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina teisės aktuose įtvirtintas nuteistųjų teises paskambinti, pasimatyti su artimaisiais. PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ , nes jis buvo priskirtas drausmės grupei ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose.

PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina nuteistiesiems galimybę gauti kirpėjo paslaugas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui maistas buvo tiekiamas nustatyta tvarka. Kamerų tipo patalpose virtuvės nėra įrengtos. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina privatumÄ naudojantis kamerose įrengtais duÅ¡ais. Kameros atitinka visus apÅ¡vietimui, Å¡ildymui, ventiliacijai keliamus higienos reikalavimus. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę pareigas, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK, atlyginimo. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis jis buvo laikomas nuo 2016 m. iki 2017 m. pabaigos (b. l. 1). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 17, 27).

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 papunktyje numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog taisyklių 111.2 papunktyje įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žiÅ«rėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Byloje esančiais duomenimis (b. l. 18, 31) nustatyta, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. (su pertrauka nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d.) buvo laikomas tokiose Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerose: -nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 17, kurios plotas 7,22 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 3,61 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 10, kurios plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,63 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 5 d. kameroje Nr. 21, kurios 14,12 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 7,06 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam asmeniui teko 4,63 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto; -nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 6,15 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, t. y. vienam asmeniui teko 6,15 kv. m. ploto.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpose teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žiÅ«rėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žiÅ«rėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Likusiu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne kamerose, dėl Å¡ių laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas skundo nepateikė. PareiÅ¡kėjo skunde nurodė, kad kamerose trÅ«ko lovų, todėl jam tekdavo miegoti ant grindų, kažkurį laikÄ miegoti teko netgi lauke.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18-19) nurodė, kad inventorius Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo aprūpinamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – 2017 m.

AprÅ«pinimo normos). Pagal 2004 m. ir 2017 m. AprÅ«pinimo normas, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpos aprÅ«pinamos metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Atsakovės atstovo teigimu, kiekvienas nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigÄ , direktoriaus įsakymu paskiriamas gyventi į konkretų sektorių, bÅ«rį, brigadÄ , gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nurodant konkretų (lovos) numerį. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose lovų netrÅ«ko.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , kad jam nebuvo suteikta lova. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų (Å¡ildymas, vėdinimas, apÅ¡vietimas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

23) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus jiems yra iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpos atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , kad kamerų tipo patalpos neatitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimų. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu.

Teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK periodiÅ¡kai nebuvo dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami nuteistieji ligoniai, priemonės. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23-24) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK visos patalpos valomos ir dezinfekuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK patalpos nebuvo dezinfekuojamos, nenurodė kaip minėta aplinkybė pareiÅ¡kėjui sukėlė neturtinę žalÄ . Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių. Dėl neÅ¡varos jo rÅ«buose atsirado utėlių. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Higienos normos HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 19-20) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jame sektoriuje (jame didžiÄ jÄ ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje nuteistiesiems yra sudaromos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Nuteistieji nuosavus rÅ«bus gali skalbti kartÄ per savaitę, kÄ patvirtina PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtina 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skalbinių priėmimo/iÅ¡davimo skalbykloje grafikas (b. l. 52).

PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jame sektoriaus bÅ«rio prausyklose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai, todėl nuteistieji rÅ«bus skalbti gali ir prausyklose. BÅ«rių kiemuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo drabužius. PravieniÅ¡kių PN-AK 2-jame sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo maÅ¡inos. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, nuteistieji gali pateikti praÅ¡ymÄ jÄ dezinfekuoti.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK niekas neskalbė jo patalynės, drabužių, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė skalbtis drabužius, jis gaudavo Å¡variÄ patalynę, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiÅ¡kėjo rÅ«buose atsirado utėlių, nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

20) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus (jame didžiÄ jÄ ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpose ir kamerų tipo patalpų kamerose įrengta bendro naudojimo duÅ¡inė yra atskiroje patalpoje, kurioje karÅ¡tas vanduo tiekiamas nuolat. IÅ¡ kamerų patalpų į duÅ¡Ä nuteistieji iÅ¡vedami vienÄ kartÄ per savaitę pagal nustatytÄ grafikÄ . Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti. Atsakovės atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo metu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko paprastos, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose (b. l. 21). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 2 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

BVK 73 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad drausmės grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad drausmės grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriama Å¡i nuobauda: pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. BVK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji perkelti į kamerų tipo patalpas neturi teisės gauti pasimatymų, taip pat paskambinti telefonu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ ginčo laikotarpio dalį buvo priskirtas drausmės grupei ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui pagrįstai nebuvo suteikta teisė paskambinti, susitikti su artimaisiais. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjui PravieniÅ¡kių PN-AK laikomam paprastosios, drausmės grupės sÄ lygomis, BVK 73, 75 straipsniuose įtvirtintos teisės nebuvo suteiktas, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė skambinti, pasimatyti su artimaisiais, nenurodė konkrečių atvejų, kada šios teisės jam nebuvo suteiktos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais, jiems paskambinti (kai pareiškėjas buvo laikomas paprastosios ir drausmės grupėse) laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas. Konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiškėjui laikomam kalėjimų tipo patalpose nebuvo suteikta teisė paskambinti, susitikti su artimaisiais, pagrindo nėra, nes kaip minėta Pravieniškių PN-AK tai padarydama laikėsi BVK keliamų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore. Atsakovės atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčo metu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko paprastos, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpose (b. l. 21). BVK 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 73 straipsnio 5 punkte numatyta, kad paprastosios grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.

BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad drausmės grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 straipsnio 3 punkte (ginčo metu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

21) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrino pareiÅ¡kėjo teisę pasivaikščioti gryname ore, kaip tÄ numato teisinis reglamentavimas. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore, jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo leidžiama pasivaikščioti gryname ore, atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė pačiam gamintis maistÄ , nebuvo leidžiama apsipirkti parduotuvėje, įsigyti higienos priemonių. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisė gamintis maistÄ , apsipirkti parduotuvėje jam nebuvo užtikrinta bÅ«nant kalėjimo tipo patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 22-23) nurodė, kad vadovaujantis 2004 m. ir 2017 m. AprÅ«pinimo normomis virtuvė yra įrengiama tik bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Kadangi pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, maistas jam buvo tiekiamas nustatyta tvarka. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose virtuvės neįrengiamos. Dėl apsipirkimo parduotuvėje atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį ginčo laikotarpio buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, todėl pareiÅ¡kėjui vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi nebuvo leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esamas teisinis reglamentavimas nenumato pataisos įstaigai pareigos kamerų tipo patalpose įrengti virtuvę, taip suteikiant nuteistiesiems galimybę gamintis maistÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui maistas buvo tiekiamas nustatyta tvarka, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu analizuojamu aspektu nėra. Vertinant atsakovės atstovo veiksmus, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui buvo suteikta, kÄ patvirtina byloje pateikta nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopijos (b. l. 32-33, 80).

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad jam nebuvo leista apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis. Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ argumentÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, teismas pažymi, kad ginčo metu galiojęs Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nenumatė nuteistiesiems galimybės naudotis pirtimi. Å iuo metu galiojantis Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato nuteistiesiems galimybę pasinaudoti duÅ¡u. Kaip minėta anksčiau pareiÅ¡kėjui galimybė naudotis duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę buvo suteikta. Vertinant pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ argumentÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, teismas pažymi, kad byloje esanti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinta 2-ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų kirpimosi kirpykloje grafikas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas kirpėjo paslaugomis galėjo pasinaudoti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į pirtį, naudotis kirpėjo paslaugomis, atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Tualetuose nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ar unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms įrengta vieta. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

23) nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose kiekvienos kameros sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis sandariomis durimis. Sanitariniame mazge yra įrengtas klozetas ir praustuvė. Tokiu bÅ«du užtikrinamas ne tik privatumas, bet ir kvapo nepatekimas iÅ¡ sanitarinio mazgo į kameros gyvenamÄ jÄ erdvę. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes kaip matyti pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis tualetu, kamerose buvo nemalonus kvapas, Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, nenurodė kaip minėta aplinkybė sukėlė jam neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad PravieniÅ¡kių PN-AK naudojantis tualetais buvo pažeidžiamas jo privatumas, kamerose buvo nemalonus kvapas, atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad nėra visų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nesant visų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė