2730ada1-33df-45b7-a809-c067cbbbbb72 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2324-1133/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27089-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Å imonei, kaltinamajam S. A., laiduotojui A. S., automobilio savininkei J. E. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

S. A., 2022 m. liepos 20 d. apie 21.40 val. Vilniuje, Baltupio g. 10, vairavo transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu bÅ«du S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 20 val. apsipyko su drauge J. E. P. telefonu. Po ginčo išgėrė gal 200 gramų degtinės, išgėrė greitai ir iš karto važiavo į degalinę nusipirkti kuro. Nuo jo namų (duomenys neskelbtini). degalinė yra gal už 4 km (iš (duomenys neskelbtini)). Degalinėje sustojo ir iš karto privažiavo policijos pareigūnai. Jie jo klausė, kada jis (kaltinamasis) vartojo alkoholį, davė pūsti du kartus.

Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Kartu su juo automobiliu važiavo jo darbuotojas, kuris sėdėjo keleivio sėdynėje, o jis (kaltinamasis) buvo spėjęs išlipti iš automobilio. Atsimena, kad po to stovėjo ir su pareigūnais bendravo lauke. Automobilis buvo įsigytas apie 2015 m. J. E. P. turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis savo vardu registruotų transporto priemonių neturiu. Tuo automobiliu naudojosi abu, J. ir jis. Automobilio raktai buvo pas abu, yra du raktų komplektai. Sugyventinė nežinojo, kad jis vairuos automobilį.

Degtinės iÅ¡gėrė po konflikto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. A. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ne tik jo parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis. Automobilio savininkė J. E. P. teisme apklausta dėl automobilio panaudojimo aplinkybių parodė, kad automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) turi seniai.

Jis dažniausiai stovi prie namų, nes ji turiu kitÄ transporto priemonę — automobilį „Lexus“. Su S. A. nėra vedę, bet kartu gyvena jau 10 metų neregistruotoje santuokoje. Automobilis įsigytas jau jiems gyvenant kartu, gali bÅ«ti, kad įsigytas prieÅ¡ 8 metus. Automobilis pagal dokumentus priklauso jai, bet realiai tai jų bendra transporto priemonė, nes S. A. jai padėjo pinigais. Automobilį pirko už 8 900 Eur. Dažniausiai ji naudodavosi Å¡ia transporto priemone, kadangi S. A. dažnai nebÅ«davo Lietuvoje.

Automobilį „Lexus“ turi apie 3 mėnesius. Atsimena, kad S. A. jau buvo baustas administracine tvarka, nes vengė neblaivumo patikrinimo. Ä®vykio dienÄ ji iÅ¡važiavo į darbÄ , paskui jie kalbėjo telefonu ir susipyko. Daugiau nieko nežino, nes dirba tokį darbÄ , dėl kurio negali dažnai prieiti prie telefono. Paskui jai paskambino apie 7-8 val. vakaro, kad aÅ¡ atvažiuotų paimti savo automobilio. PraÅ¡o automobilio nekonfiskuoti, nes ji jam nedavė tos maÅ¡inos, tiesiog ji stovėjo prie namų, o jis ja pasinaudojo.

Dabar maÅ¡inos rakteliai yra laikomi pas jÄ , jie yra paslėpti, jis neturės galimybės prieiti prie Å¡ios maÅ¡inos. Liudytojas D. R. apklausiamas 2022 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 20 d. apie 21.36 val. dirbant ekipaže V 1726 su vyriausiuoju patruliu E. A. (E. A.), iÅ¡ budėtojo gavo nurodymÄ reaguoti į praneÅ¡imÄ , jog Vilniuje, Geležinio Vilko gatve važiuoja automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, sedanas, važiuoja blaÅ¡kydamasis po keliÄ .

Automobilį pastebėjo važiuojant Vilniuje, Ateities gatvėje. Automobilį, panaudodami tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, sustabdė Vilniuje, Baltupio g.

10. PaaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo S. A., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba neriÅ¡li ir apsunkinta. Tarnybiniu alkotesteriu, pirmu pÅ«timu 21.54 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru pÅ«timu 22.14 val. — 3,14 promilių girtumas. S. A. patvirtino, kad vartojo alkoholį. S. A. buvo informuotas, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , jam buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į policijos įstaigÄ . Automobilis perduotas jo savininkei J.

E. P. (b. l. 30-31, 33). Vilniaus apskrities VPK komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. R. 2022 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojo parodymais (b. l. 14). Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėjas – privatus fizinis asmuo 2022 m. liepos 20 d., 21.32 val. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad „Audi A6“, juodas sedanas, v. n. (duomenys neskelbtini) blaškosi, važiuoja link centro, pranešėjas važiuoja iš paskos (b. l. 10-13).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali; užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0711 rodmenys, kad pirmasis tikrinimas buvo atliktas 21.54 val., nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 22.14 val. – 3,14 promilių neblaivumas.

S. A. įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Atsisakė nurodyti, ar sutinka su tikrinimo rezultatais ir pasirašyti akte (b. l. 15). Patikros sertifikato Nr. 1713020 ir alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0711 rodmenys, kad alkotesteris metrologiškai patikrintas ir yra tinkamas naudoti bei, kad 2022 m. liepos 20 d. 21.54 val. S. A. nustatytos 2,67 promilės, 22:13:52 val. nustatytos 3,14 promilės (b. l. 16, 17, 18). Iš 2022 m. liepos 20 d. apžiūros protokolo su fotolentele metyti, kad Vilniuje, Baltupio g. 10 apžiūrėtas automobilis ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) automobilis be išorinių sugadinimų, salone bendra tvarka nepažeista (b. l. 19-21).

Valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. J. E. P. (b. l. 34). IÅ¡ 2022 m. liepos 20 d. pakvitavimo matyti, kad automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intas J. E. P. (b. l. 27). VieÅ¡osios įmonės (toliau – VÅ¡Ä®) „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, sedano, kuras – dyzelis, pasirinkti metai 2007 m. vertė 2022 m. liepos mėnesį su PVM buvo 4 180 eurų (b. l. 35).

Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, jog jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai.

Kaltinamasis teisme pripažino, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 20 val. gėrė alkoholį, o po to vairavo savo sugyventinės automobilį ir buvo sustabdytas Baltupio g. 10; sutiko su alkotesterio rodmenimis. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, policijos pareigÅ«nas D. R. nurodė, kad nuvykę pagal praneÅ¡imÄ nustatė, kad bÅ«tent kaltinamasis vairavo, kad S. A. akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti, o kalba neriÅ¡li ir apsunkinta, kad du kartus buvo blaivumas tikrintas alkotesteriu, su rodmenimis kaltinamas asmuo sutiko.

Liudytojo parodymus patvirtina bendrojo pagalbos centro duomenys (fizinis asmuo pranešė apie keliu po visas eismo juostas besiblaÅ¡kantį automobilį), neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitai (iÅ¡ S. A. burnos, patikrinimo metu, sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo neriÅ¡liai kalbėjo, nekoordinavo judesių, jam buvo du kartus buvo tikrintas blaivumas, mažiausias apsvaigimas nuo alkoholio nustatytas pirmo tikrinimo metu - 2,67 promilės girtumo). KaltinamÄ jį S. A. veikus tyčia patvirtina ne tik nustatytos objektyvios aplinkybės, bet ir jo paties parodymai, kad vairavo, nes susipyko su sugyventine, po pykčio iÅ¡gėrė, o po to vairavo.

Atsižvelgiant į nustatytas objektyviÄ sias ir subjektyviÄ sias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jų pakanka iÅ¡vadai, kad S. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl laidavimo taikymo Teisme kaltinamojo darbdavys A. S. pateikė pažymÄ dėl laidavimo, kurioje prašė paskirti jį S. A. laiduotoju, nustatyti laidavimÄ trumpesniam nei 1 metų terminui be užstato. Nurodė, kad jis (A. S.) yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Å ioje įmonėje jau dvejus metus dirba kaltinamas asmuo.

Kaip darbuotojas S. A. labai pavyzdingas, nėra darbe gavęs nuobaudų, kaip žmogus – iÅ¡auklėtas, geros Å¡irdies, su juo visad malonu turėti reikalų. Jis su S. A. gerai sutaria, juos sieja abipusė pagarba ir supratimas, todėl mano, kad Å¡ioje situacijoje galės bÅ«ti tinkamu laiduotoju, kuris darys S. A. teigiamÄ Ä¯takÄ . Teisme A. S. parodė, kad jis (A. S.) yra sveiko gyvenimo Å¡alininkas, nevartoja alkoholio, tai akcentuoja ir savo darbuotojams. Dėl S. A. darbo neturi nusiskundimų, nėra buvę, kad jis iÅ¡gėręs atvažiuotų į darbÄ .

Å eimomis nebendrauja, bet susitinka ir ne darbo metu, aptaria darbo reikalus, nes jis ne visada gali atvažiuoti darbo metu. Dabar bando prikalbinti S. A. kartu sportuoti, kad mažais žingsneliais eitų link sveikesnio gyvenimo bÅ«do. Negali garantuoti už svetimÄ Å¾mogų su užstatu, nes kartais už save 100 procentų negali garantuoti. Stengsis daryti gerÄ Ä¯takÄ , kad S. A. nepadarytų daugiau tokių nusižengimų, tačiau negali jo prižiÅ«rėti visÄ dienÄ ir stebėti, ar jis važiuoja iÅ¡gėręs ar ne.

Jeigu jis gyventų Å¡alia, kaip kaimynas, gal ir bÅ«tų galima taip padaryti. S. jam paskambino tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ , kai įvyko įvykis. Kaltinamasis S. A. teisme parodė, kad su A. S. pažįstami daugiau nei dvejus metus. Mano, kad jis gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . A. S. yra jo darbdavys, dirba statybų sektoriuje. Ne darbo metu jie taip pat dažnai bendrauja, aptariame objektus, darbus. Apie tai, kad buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, darbdaviui pasakė kitÄ dienÄ . Å iuo metu į darbÄ važiuoja su savo porininku.

Darbdavio požiÅ«ris į jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo neigiamas. Ketina kartu sportuoti sporto klube. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos Å¡ios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktikÄ tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Å ios sÄ lygos konstatavimas reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012). Tam, kad galima bÅ«tų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ byloje privalo bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytos sÄ lygos.

Kaltinamasis S. A. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, neteistas. Jo darbdavys teisme jį apibÅ«dino tik iÅ¡ teigiamos pusės, nurodydamas, kad kaltinamojo darbe nėra matęs neblaivaus. Kita vertus, teismui paklausus dėl galimybės taikyti laidavimÄ su užstatu, darbdavys nurodė, kad laiduoti, skiriant užstatÄ , nesutiktų, nes negali už svetimÄ Å¾mogų garantuoti su užstatu. Tai rodo, kad nors darbdavys sutinka bÅ«ti laiduotoju, tačiau pats iÅ¡ dalies netiki, kad S. A. nepadarys naujos tapačios nusikalstamos veikos.

Be to, byloje yra ne vien teigiamai, bet ir neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių. S. A. per trejus metus vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurį padarė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o praeityje, 2016 m. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo tÄ patį automobilį ir atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , pareigÅ«nams įtarus, kad jis vairuoja neblaivus, jam skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-3337-270/2016).

Taigi, iÅ¡ esmės tapatus teisės pažeidimas yra padaromas antrÄ kartÄ , be to, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padarytas taip pat stipriai apsvaigus nuo alkoholio (miegojo vieÅ¡oje vietoje, dėl girtumo nesugebėjo pÅ«sti į alkotesterį), o nagrinėjama veika padaryta negaliojant S. A. vairuotojo pažymėjimui. Visa tai kas aptarta rodo, kad S. A. padarytos veikos negalima laikyti visiÅ¡kai atsitiktinio pobÅ«džio ir teismui kyla abejonių, ar S. A. ateityje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals, t. y. nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuri yra bÅ«tina sprendžiant klausimÄ dėl laidavimo taikymo.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų viseto vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, ar asmuo vertas teismo pasitikėjimo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , jos pavojingumÄ , jo nurodytÄ bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).??? Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

Teismo nuomone, kaltinamojo darbdavys A. S. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Å i iÅ¡vada daroma atsižvelgus į laiduotojus asmenybę charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. neteistas (b. l. 102-103). Pasak S. A., A. S., kaip darbdavys yra jam autoritetas ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Tačiau A. S. asmenybę apibÅ«dinantys duomenys nėra nepriekaiÅ¡tingi. 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis per penkerius metus A. S. net 26 kartus baustas (žymiai daugiau kartų baustas už teisės pažeidimus nei pats kaltinamasis) už įvairius KET pažeidimus (daugiausia už greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat už nepraneÅ¡imÄ policijai kas vairavo jo automobilį ir kt.), duomenų apie baudų sumokėjimÄ , net ir nedidelių (tokių kaip 6 Eur) – byloje nėra (b. l. 104-117), tai A.

S. apibÅ«dina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėjÄ , o asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali bÅ«ti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ; toks pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobÅ«dį ir sÄ moningÄ Ä¯statymų nustatytos tvarkos nesilaikymÄ , o kartu kelia abejonių tokio asmens galimybėmis S. A. daryti tinkamÄ poveikį, t. y. bÅ«ti laiduotoju. Be to, teismui pasiteiravus dėl laidavimo su užstatu, nurodė, kad negali laiduoti už svetimÄ Å¾mogų mokant užstatÄ .

Tai taip pat verčia teismÄ abejoti laiduotojo realiomis galimybės daryti poveikį S. A. ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. S. negali bÅ«ti kaltinamojo laiduotoju, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti realios teigiamos įtakos, todėl Å¡iuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, susijusios su laiduotoju, bÅ«tent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. A., nes A.

S. Å¡ių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka. Nenustačius visų bÅ«tinų sÄ lygų laidavimui taikyti, praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį S. A. pagal laidavimÄ â€“ netenkintinas. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 67 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes bei baigtumÄ , kaltinamojo kaltės formÄ , asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta S. A. viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiÅ¡kai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. padarė tyčinį, baigtÄ , nesunkų nusikaltimÄ . Praeityje neteistas, dirbantis, 2022 m. liepos 21 d. duomenimis per trejus metus baustas administracinę tvarka vienÄ kartÄ už nusižengimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, padarytÄ stipriai apsvaigus nuo alkoholio (gulėjo vieÅ¡oje vietoje, dėl girtumo į alkoholio kiekio matuoklį papÅ«sti nesugebėjo).

Taip pat nustatyta, kad S. A., 2016 m. vasario 2 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo tÄ patį automobilį ir atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , pareigÅ«nams įtarus, kad jis vairuoja neblaivus; jam skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-3337-270/2016). Ä®vertinus bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. A. paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rÅ«sį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumÄ â€“ 50 MGL (2 500 Eur, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos. Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat bÅ«tina S. A. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes: vairuota mieste, kai eismas intensyvus, S. A. nustatytas stiprus apsvaigimas nuo alkoholio (2,67 promilės girtumo), kartu vežtas keleivis, vairuota negaliojant vairuotojo pažymėjimui (b. l. 51), 2016 m. S. A. buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimÄ ir atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , kai nustatyti neblaivymo požymiai, teisė vairuoti buvo atimta 2 metams.

Kaip minėta pirmiau, Å¡ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ios nusikalstamos veikos nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinės, o įvertinus ir veikos pavojingumÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismÄ keliuose) — minimalaus termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas bÅ«tų neteisinga ir per Å¡velni poveikio priemonė. Todėl S. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise – 2 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesÄ , kad bÅ«tų užtikrintos saugios eismo sÄ lygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. liepos 28 d. Kaltinamasis S. A. padarė tyčinį nusikaltimÄ vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo (BK 72b straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iÅ¡ pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtÄ remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo sugyventinei J.

E. P. Tai nustatyta iÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡o apie registruotÄ kelių transporto priemonę. Duomenų, kad J. E. P. žinojo apie daromÄ nusikaltimÄ , byloje nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iÅ¡ trečiojo asmens nėra sÄ lygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡ kaltininko gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis, Å¡iuo atveju yra 4 180 Eur (skaičiuojant su PVM).

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės individualizavimui, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau aptartÄ padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ ir padarymo aplinkybes, į paskirtÄ baudÄ ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33 MGL/1 650 Eur), kaltininko turtinę padėtį (dirbantis, vidutinė alga vir 1 000 Eur) ir dar vienÄ skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo bus proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei.

Kita vertus, teismas, įvertinęs S. A. praÅ¡ymÄ , turtinę padėtį, skirtÄ baudÄ ir konfiskuotino turto vertę, kuriÄ nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti, daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl Å¡ios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriÅ¡ko mokėjimo laikotarpį – 1 metus.

Kiti klausimai Kaltinamajam S. A. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina. Kaltinamajam S. A. 2022 m. liepos 28 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas — paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo — vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu  n u s p r e n d ž i a :

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudÄ . Remiantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur). Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. A. valstybės naudai konfiskuotino turto - automobilio ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumÄ â€“ 4 180 Eur (keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 28 d. S. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę specialiosios teisės sustabdymÄ palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

S. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti S. A., kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmę jis turi savanoriÅ¡kai įvykdyti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudÄ sumokant į pasirinktÄ Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 6801. O mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodÄ 6610. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2324-1133/2022. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai.

Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė Nuorašas tikras Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė