27307ad8-74a0-461a-bfda-710d43a482a4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-1829-1078/2021

Proceso Nr. 4-68-3-01494-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. birželio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui Giedriui KriÅ«nui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis UAB „O“ vadovo pareigas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

A. K., bÅ«damas UAB „O“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pažeidimÄ , kadangi pažeidžiant nustatytÄ trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimo tvarkÄ , leido Bendrovėje nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietei N. F., negavus leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo turėjo leidimÄ laikinai gyventi iÅ¡duotÄ tarpininkaujant kitai įmonei), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPÄ®) 62 straipsnio 22 dalies nuostatas. Taip pat A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) ir UTPÄ® 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi N. F. Bendrovėje dirbo negavusi Užimtumo tarnybos iÅ¡duodamo leidimo dirbti. Taip pat A. K. pažeidė UTPÄ® 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad nustatyta tvarka bÅ«tų pateiktas praneÅ¡imas (forma LDU) apie N. F., kaip trečiosios Å¡alies pilietės, įdarbinimÄ . Tokiais savo veiksmais A. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, gailėjosi, nurodė, kad N. F. tiek darbo pokalbis, tiek ir pats įdarbinimas vyko nuotoliniu bÅ«du. Jis pats įdarbinime nedalyvavo, tÄ darė atsakingi darbuotojai. N. F. kalbėjo lietuviÅ¡kai, pateikė lietuviÅ¡kÄ asmens kodÄ , socialinio draudimo numerį, todėl jiems net nekilo mintis, kad ji gali bÅ«ti ne Lietuvos Respublikos pilietė. Dirbant N. F. bendraudavo ir raÅ¡ydavo lietuvių kalba, todėl tik gavę institucijų praneÅ¡imus suprato, kad kažkas yra negerai, tačiau N. F. tuo metu jau nebedirbo. PaaiÅ¡kino, jog bendravo su kolegomis, kurie nurodė, kad vengdami pažeisti BendrÄ jį duomenų apsaugos reglamentÄ darbo pokalbių metu asmens dokumento netikrindavo. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl situacijos, kai tik viskas paaiÅ¡kėjo, stengėsi bendradarbiauti su institucijomis, pateikti visus reikiamus dokumentus.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog A. K. su institucija bendradarbiavo, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimÄ .

Administracinio nusižengimo protokole esančiame A. K. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime praÅ¡oma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudÄ , kadangi: 1) nebuvo nelegalaus darbo sistemiÅ¡kumo ar didelio masto, nelegalus darbas nesukėlė neigiamų pasekmių, kadangi pažeidimas truko neilgÄ laiko tarpÄ , o Bendrovė bei jos vadovas tinkamai vykdė finansinius ir mokestinius įsipareigojimus N. F. ir valstybės atžvilgiu. Su N. F. buvo sudaryta darbo sutartis, apie Baltarusijos Respublikos pilietės įdarbinimÄ buvo praneÅ¡tas VSDFV teritoriniam skyriui, Bendrovės vadovas ėmėsi visų veiksmų, kad bÅ«tų sÄ Å¾iningai ir tiksliai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti visi taikytini mokesčiai į valstybės biudžetÄ . Visas N. F. priklausantis darbo užmokestis jai buvo iÅ¡mokėtas laiku, N. F. jokių pretenzijų Bendrovei ar jos vadovui neturi. Nei valstybė, nei N. F., jokios realios žalos dėl trečiosios Å¡alies pilietės įdarbinimo procedÅ«rų pažeidimo nepatyrė – N. F. buvo suteiktos tinkamos, saugios ir sveikos darbo sÄ lygos, darbuotojai buvo mokamas teisingas darbo užmokestis, net darbuotojos ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, jai bÅ«tų taikomos visos socialinės garantijos, kadangi Bendrovė mokėjo visus mokesčius į valstybės biudžetÄ ; 2) administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant A. K., kaip Bendrovės vadovo, tyčios; 3) tiek pati Bendrovė, tiek jis, kaip Bendrovės vadovas, nebuvo anksčiau bausti administracine tvarka už trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimo procedÅ«rų pažeidimus, Bendrovės vadovas yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo Å¡altinį, užtikrino, jog bus imtasi visų reikalingų techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių skirtų administracinių nusižengimų prevencijai; 4) egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės - Bendrovės vadovas, atstovaudamas Bendrovę, visokeriopai ir operatyviai bendradarbiaudamas su Valstybine darbo inspekcija ir teikdamas pagalbÄ padėjo Å¡iuos nusižengimus iÅ¡siaiÅ¡kinti; 5) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b.l. 2).

Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1590 konstatuota, jog UAB „O“ įdarbinusi N. F. su laikinu leidimu gyventi, kuris buvo iÅ¡duotas tarpininkaujant kitai įmonei (UAB „R“) pažeidė imperatyvias UTPÄ® 62 straipsnio 22 dalies nuostatas. Tyrimo metu iÅ¡ pateiktų darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, jog N. F. Bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini). UTPÄ® 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimÄ dirbti, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užimtumo tarnyba informavo, jog UAB „O“ dėl N. F. leidimo dirbti nesikreipė. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. paskelbtame įsakyme Nr. V-430, (duomenys neskelbtini) profesija nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is 2021 m. I pusmečiui, kitų duomenų, jog N. F. bÅ«tų atleista nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti pagal UTPÄ® 58 straipsnio nuostatas nenustatyta, todėl konstatuotina, kad prieÅ¡ pradedant dirbti Bendrovėje privalėjo gauti Užimtumo tarnybos iÅ¡duodamus leidimus dirbti. Bendrovė nepateikė LDU formos praneÅ¡imo dėl N. F. įdarbinimo, taip pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkto nuostatÄ , kurioje nurodyta, jog darbdavys, įdarbinęs ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodytÄ užsienietį, privalo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos (b.l. 4).

IÅ¡ Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 31 d. raÅ¡to matyti, jog patikrinus Užsieniečių registro ir VRIS centrinę duomenų bazę, nustatyta, jog: Baltarusijos Respublikos pilietė N. F. turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. Leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas darbo pagrindu. Tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl leidimo laikinai gyventi pateikė UAB „R“. Patikrinus SODROS duomenų bazę nustatyta, jog N. F. laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbo UAB „O“. N. F. turimas leidimas laikinai gyventi suteikia teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimÄ Ä¯darbinti užsienietį. Å iuo atveju kvietėjas yra UAB „R“. Duomenų, kad kitos įmonės bÅ«tų pateikusios tarpininkavimo raÅ¡tus dėl leidimo laikinai gyventi ir/ar nacionalinės vizos, nenustatyta (b.l. 5).

IÅ¡ tarpininkavimo raÅ¡to (praÅ¡ymo) dėl leidimo laikinai gyventi suraÅ¡yto 2019 m. balandžio 22 d. matyti, jog UAB „R“ direktorius G. Ž. praÅ¡o iÅ¡duoti laikinÄ leidimÄ gyventi Baltarusijos Respublikos pilietei N. F., tikslu, jog minėtas asmuo dirbs UAB „R“ (b.l. 6-8).

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, jog N. F. nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbo UAB „O“ (b.l. 9).

Iš 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 138 matyti, jog UAB „O“ direktorius A. K. sudarė darbo sutartį su N. F. (duomenys neskelbtini) darbo funkcijoms atlikti. Darbo sutartis įsigaliojo 2021 m. sausio 4 d. (b.l. 11-12).

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog N. F. 2021 m. sausio – kovo mėnesiais vykdė savo darbines funkcijas (b.l. 13-19).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. UD-685 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nuspręsta, kad N. F. viešųjų ryšių padalinio vadovo funkcijų atlikimas UAB „R“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b.l. 21B).

Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis UAB „O“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d. darbdavių privalomų pranešimų pateikusi nėra (b.l. 22).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Å i teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Kadangi Å¡i teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumÄ .

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio pateikti galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimÄ dirbti, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 495 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog darbdavys arba įmonė, į kuriÄ užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informacijÄ apie įdarbintÄ arba atsiųstÄ laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kvalifikuojant veikÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietei N. F. buvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. N. F. leidimo iÅ¡davimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „R“ ir nors UAB „O“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė apie Å¡ios darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ir įdarbinimÄ Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 4 d., tačiau Å¡i darbuotoja nesikreipė į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo darbo UAB „O“ pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju N. F. įdarbinimo UAB „O“ dienai - 2021 m. sausio 4 d. - galėjo dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „R“. Å i įdarbinimo sÄ lyga galiojo tiek pačiai darbuotojai, tiek jos darbdaviui. Norėdama pakeisti darbdavį, N. F. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kuriÄ užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ .

Patikrinęs, ar užsienietis atitinka Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sÄ lygas, Migracijos departamentas priima sprendimÄ dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimÄ laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Å¡io leidimo iÅ¡davimo pagrindÄ , privalo gauti naujÄ leidimÄ laikinai gyventi.

Tik po šių procedūrų atlikimo N. F. įdarbinimas UAB „O“ būtų buvęs laikomas teisėtu. Be to, iš byloje esančio nustatyta, jog UAB „O“ vadovas nustatyta tvarka nepateikė LDU formos pranešimo dėl N. F. įdarbinimo, tokiu būdu pažeisdamas UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos apraÅ¡o 7 punkto nuostatÄ , kurioje nurodyta, jog darbdavys, įdarbinęs ApraÅ¡o 4.1 papunktyje nurodytÄ užsienietį, privalo užpildyti LDU praneÅ¡imÄ ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytÄ akivaizdu, jog UAB „O“ įdarbino trečiosios Å¡alies pilietę pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22, 2, 7 dalyse numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl minėtos užsienietės darbas UAB „O“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su N. F. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimÄ praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Minėta, kad A. K., įdarbindamas trečiosios Å¡alies - Baltarusijos Respublikos - pilietę, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sÄ lygas, taigi A. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtÄ nelegalaus darbo sÄ vokÄ , kas leidžia konstatuoti, jog A. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu.

Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iÅ¡kreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgtina į tai, kad darbo sutartis su N. F. buvo sudaryta, apie jos sudarymÄ VSDFV buvo praneÅ¡ta, nei valstybė, nei N. F. jokios realios žalos nepatyrė, kadangi UAB „O“ į valstybės biudžetÄ mokėjo visus privalomus mokesčius, pats nusižengimas padarytas ne dėl piktybiÅ¡kų paskatų, o dėl žmogiÅ¡kosios klaidos, tinkamai neatlikus įdarbinimo procedÅ«ros.

Apie pažeidimo padarymÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sužinojo tik gavęs Institucijos praneÅ¡imÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimÄ , su Institucijos atstovais bendradarbiavo. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog pažeidimas truko pakankamai neilgÄ laiko tarpÄ . Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pažeidimas yra iÅ¡ esmės paÅ¡alintas, Bendrovei nutraukus darbo sutartį su N. F., jis nenulėmė materialios naudos pažeidimÄ padariusiam asmeniui ar žalos darbuotojui ir valstybės biudžetui.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. asmenybę – duomenų apie baustumÄ administracine tvarka ir teistumÄ nepateikta, taip pat į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis Å¡iuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus A.

K. Å¡velnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimÄ .

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi , 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

n u t a r i a:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam įspėjimÄ .

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė