272ff628-06fa-4a7c-9902-043b9ca37a22 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-272/2011Proceso Nr. 1-85-1-00493-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.2.9; 2.1.7.4                                                                          LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. gegužės 13 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, SvajÅ«no Knizlerio,                    sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,    dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui MeÅ¡kai,    gynėjui Mansurui Muksinovui,nuteistajam R. U.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ 7 metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 metams;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ R.

U. ir E. R. solidariai priteista: V. N. 40 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 4 632,91 Lt.IÅ¡ R. U. ir E. R. priteista po 52 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.Tuo pačiu nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir 180 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. R., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , 2010 m. birželio 6 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius nukentėjusiajam V.

N. į galvÄ ir pilvÄ , o V. N. nugriuvus ant žemės abu nenustatytÄ skaičių kartų spyrė pastarajam į pilvÄ ir galvÄ , padarydami pilvo sumuÅ¡imÄ , kepenų plyÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ pilvaplėvės ertmėje, muÅ¡tines veido ir galvos žaizdas, t. y. sunkų V. N. sveikatos sutrikdymÄ , bei pagrobė V. N. 40 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia“ ir 100 Lt vertės sportinius batelius ,,Nike“.Nuteistasis R. U. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, nes neįsigilino į ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ .

Teismas neatsižvelgė į apelianto ir nukentėjusiojo V. N. akistatos metu surinktus duomenis. Teisme V. N. keitė parodymus, o teismas juos nepagrįstai pripažino nuosekliais. Akistatos metu nukentėjusysis sakė prisimenantis, kaip kitas kaltininkas E. R. jį laikė ir liepė apeliantui suduoti V. N., tačiau apeliantas atsisakė tai daryti; patvirtino, kad įvykio metu, kai V. N. grūmėsi su E. R., apeliantas stovėjo nuošalyje ir nieko nedarė; teigė, jog nieko nebūtų įvykę, jeigu ne E. R.; būtent E. R. apeliantui liepė numauti nukentėjusiojo sportinius batelius.

Be to, akistatos metu nukentėjusysis apeliantÄ atpažino kaip buvusį įvykio vietoje, bet ne jį muÅ¡usį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis nepatvirtino apeliantÄ jam spyrus, nes to nebuvo. Jis tik galvojo, kad taip galėjo bÅ«ti. Apeliantas nurodo nuo pat susitikimo su nukentėjusiuoju pradžios vengęs bet kokio konflikto. Tai įrodo paties nukentėjusiojo žodžiai. Apeliantas atsisakė V. N. pasiÅ«lymo apvogti Å¡okių salę, taip pat vartoti prieÅ¡ jį smurtÄ . Nukentėjusysis tai girdėjo.

Visa tai įrodo, jog apeliantas nukentėjusiajam nepadarė sunkaus sveikatos sutrikdymo.Dėl plėšimo jis visiÅ¡kai prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau galvoja, kad už šį nusikaltimÄ paskirta per griežta bausmė.Nuteistasis R. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ iÅ¡teisinti, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

U. apeliacinis skundas atmetamas.    Teisėjų kolegijos nuomone, R. U. kaltė bendrais veiksmais su E. R. plėšimo metu pavartojus fizinį smurtÄ ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdžius V. N. sveikatÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į apelianto ir nukentėjusiojo akistatos protokole užfiksuotus duomenis.Pirmosios instancijos teismas nuteistojo akistatos su nukentėjusiuoju protokolo netyrė, nes jame užfiksuoti duomenys nelėmė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės. Apeliaciniame skunde nurodžius, kad akistata yra pagrindinis apelianto nekaltumo įrodymas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies ir 276 straipsnio        4 dalies nuostatomis, iÅ¡tyrė akistatos protokolÄ .Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis apeliaciniame skunde esmingai iÅ¡kraipė akistatos protokole užfiksuotus duomenis.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, nukentėjusysis            V. N. akistatos su R. U. metu parodė, kad jį užpuolė prieÅ¡ais sėdintis ir dar vienas asmuo; jie abu mušė rankomis ir spardė, atėmė sportinius batelius, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ; nukentėjusysis nežino, nes neskaičiavo, kiek kartų R. U. jam spyrė; kito asmens paliepimu jis nuavė nukentėjusiojo sportinius batelius (t. 1, b. l. 77).Taigi aptariamame procesinio veiksmo protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių, jog apeliantas V.

N. nemušė. Be to, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, nukentėjusysis V. N. R. U. atpažino ne kaip buvusį įvykio vietoje, bet kaip jį sumuÅ¡usį asmenį (t. 1, b. l. 29-30).Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. N. taip pat patvirtino, kad jį mušė ir R. U., ir E. R.. Dėl to nukentėjusiojo parodymus dėl R. U. smurtinių veiksmų prieÅ¡ jį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuosekliais.Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl apeliacinį skundÄ padavusio R.

U. nusikalstamų veiksmų įvertinimo ir veikos kvalifikavimo.Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetas (nukentėjusiojo V. N., nuteistųjų R. U., E. R. parodymai, specialisto iÅ¡vados Nr. G 253/10 (11) duomenys ir kt.), pačios nusikalstamos veikos analizė rodo, jog R. U. su E. R. nukentėjusiajam V. N. sunkiai sutrikdė sveikatÄ bÅ«tent plėšimo metu, turėdami tikslÄ užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24,             25 straipsnių nuostatose.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant buvus susitarimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).Vykdytojo ekscesas Å¡ioje byloje nenustatytas. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtÄ ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sÄ voka yra sudėtinė, iÅ¡ dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius.

Plėšimo pavojingumÄ parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kÅ«nui. Jo padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, plėšimas neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl, jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimÄ kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R.

U. ir E. R. nukentėjusįjį apiplėšė, plėšimo metu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , veikdami kaip bendravykdytojai. Pagal bylos aplinkybes nuteistieji, turėdami tikslÄ apiplėšti nukentėjusįjį, veikė kartu: E. R. pasiÅ«lė apiplėšti, ir R. U. sutiko; E. R. bandė iÅ¡traukti iÅ¡ nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau nepavykus abu pavartojo fizinį smurtÄ ir taip pagrobė nukentėjusiojo turtÄ . Pagal jau minėtos teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 253/10 (11) duomenis (t. 1, b. l.

14) sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis, apauta batu koja ar kitas daiktas, turintis panaÅ¡ias savybes. Aplinkybė, jog byloje nenustatyta, kas kiek konkrečiai sudavė smÅ«gių, nėra pagrindas konstatuoti, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ atsiradę padariniai nėra bendri abiem bendrininkams. Abu bendrininkai veikė vieninga tyčia, turėdami bendrÄ tikslÄ apiplėšti nukentėjusįjį, abu jį mušė ir spardė.

Neturi reikÅ¡mės, jog bÅ«tent E. R. pasiÅ«lė užvaldyti svetimÄ turtÄ . Svarbu tai, kad R. U. savo elgesiu pritarė ir padėjo įgyvendinti E. R. sumanymÄ , t. y. pats vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.Taigi pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. U. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ kaip plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiÅ¡kų paskatų idealiÄ sutaptį.Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ R.

U. ir paskyrė individualizuotÄ bausmę.Teismas atsižvelgė, jog R. U. padarė vienÄ apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vienÄ labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimus, abu nusikaltimai padaryti tyčia.Teismas atsižvelgė į apelianto asmenybę: jis jaunas, tačiau niekur nedirbo ir nesimokė; anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalto praėjus vos daugiau nei mėnesiui po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Tai reiÅ¡kia, kad ankstesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios, neatėmė ir neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė, jog laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nes Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos veikoms padaryti.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl plėšimo jis visiÅ¡kai prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Byloje nustatyta, kad R.

U. padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiÅ¡kia, jog R. U. prisipažinimo dėl plėšimo negalima vertinti kaip visiÅ¡ko prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi, kadangi jis nepripažino plėšimo metu vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

N.Ä®vertinęs nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmės dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas už sunkesnį nusikaltimÄ apeliantui paskyrė vidutinės trukmės, o už lengvesnį – kiek didesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.Teisėjų kolegijos nuomone, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ R. U. paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežtos.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo R. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                      Regina Gaudutienė                                                                                      SvajÅ«nas Knizleris