2024-07-03 Nr. AB-10278-3-63-3-00134-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-345-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės V. A. (toliau – ir atsakovė) NMA naudai 28 419,88 Eur sumą; 2) priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu nuo 2024 m. balandžio 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei V. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 28 419,88 Eur dydžio sumai.

Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo. Atsakovė prašė pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti atsakovei atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomą areštą (akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei LKU kredito unijų grupės Šilutės kredito unijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė nurodė, kad viso nurodyto nekilnojamojo turto bendra vertė yra 33 250 Eur, šios sumos užtenka pareiškėjo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo areštuotos neatsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybes teise priklausančio turto vertė yra pakankama NMA reikalavimo tinkamam įvykdymui užtikrinti.

Pareiškėjas NMA pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ir nesutiko su atsakovės prašymu. NMA vertinimu, pakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bei leidus atsakovei disponuoti atsiskaitomosios sąskaitos pinigais, bus užtikrinti atsakovės interesai, tačiau ne pareiškėjo. Padarytas pažeidimas sunkus, organizuotas šeimos narių (atsakovės, V. A. ir V. Š.), todėl kyla reali grėsmė Lietuvos valstybės finansiniams interesams.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės V. A. prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis); antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis); trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse (3 dalis); ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis); penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis).

Teismas nurodė, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą išieškojimas iš piniginių lėšų yra antrąja eile, o išieškojimas iš nekilnojamojo turto – trečiąja eile. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas areštuoti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pažeistų pareiškėjo teises.

Teismas, įvertinęs bylos teisines ir faktines aplinkybes bei siekdamas tinkamai ir efektyviai vykdyti neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo funkciją, konstatavo, kad nėra pagrindo keisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovė V. A. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės 2024 m. balandžio 3 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo; 2) pakeisti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir areštuoti konkretų V. A. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini)); 3) panaikinti V. A. atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomą areštą (AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei LKU kredito unijų grupės Šilutės kredito unijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, jos motyvai nepagrįsti dėl neproporcingos reikalavimų užtikrinimo priemonės taikymo, neareštuojant nurodomo atsakovės nekilnojamojo turto, o areštuojant pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, nepaliekant galimybės atsakovei ir jos mažamečiui vaikui naudotis pragyvenimui skirtomis lėšomis, gaunamu mokytojos darbo užmokesčiu ir vaiko pinigais, kurie pervedami į areštuotas banko sąskaitas.

Atsakovės teigimu, nutartis priimta neteisėtos sudėties šališko teismo, kadangi nutarties motyvuose bylą nagrinėjantis teisėjas išreiškė savo šališkumą dėl atsakovės, nes teismas išsakė išankstinę atsakovei nepalankią nuomonę dėl bylos esmės, atsižvelgė išskirtinai į pareiškėjo teises, tačiau visiškai ignoravo atsakovės ir jos mažamečio vaiko teises ir jas pažeidė (ABTĮ 7 str. 1 d., 146 str. 2 d. 1 p., 154 str. 3 p.).

Atsakovė nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 70 straipsnio 1–3 ir 6 dalis, nes atsakovei turint pakankamai nekilnojamojo turto jo neareštavo, o paliko galioti atsakovės atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomą areštą (AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei LKU kredito unijų grupės Šilutės kredito unijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nepagrįstai atmetė prašymą areštuoti konkretų atsakovės V. A. turimą nekilnojamąjį turtą, kuris teismui nurodytas 2024 m. balandžio 3 d. prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ir kartu su juo pateikti tai patvirtinantys oficialūs rašytiniai įrodymai iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovė teigia, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas NMA kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės NMA naudai 28 419,88 Eur sumą, kaip paramą jaunajai ūkininkei išmokėtą pačios NMA įgyvendinant projektą „Mėsinių galvijų ūkio įkūrimas“. Ji buvo skirta ir panaudota įsigyjant naują puspriekabę ir naują vartytuvą, todėl atsakovės nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra 33 250 Eur, areštas, yra pakankamas ir būtinas siekiamam tikslui pasiekti, apsaugant NMA teises ir teisėtus interesus. Teismas visiškai neįvertino, kad pritaikius atsakovės nekilnojamojo turto areštą kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų nepažeistas proporcingumo principas ir proceso šalių interesų pusiausvyra, nes būtų palikta galimybė atsakovei ir jos mažamečiui vaikui naudotis pragyvenimui gaunamu darbo užmokesčiu ir vaiko pinigais, esančiais banko atsiskaitomose sąskaitose, o areštuotas nekilnojamasis turtas būtų garantija, kad teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus pareiškėjos prašymą jo įvykdymas bus visiškai užtikrintas.

Atsakovės vertinimu, teismo motyvacija yra neaiški ir nenuosekli, prieštarauja paties teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarčiai, kuria teismas nurodė visų pirma areštuoti atsakovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai –areštuoti atsakovės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 28 419,88 Eur dydžio sumai. Remiantis šia teismo nutartimi ir atsakovei V. A. turint pakankamai nekilnojamojo turto pareiškėjo reikalavimams užtikrinti, teismas turėjo panaikinti atsakovės atsiskaitomose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą ir areštuoti nurodomą konkretų nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto areštas negali pažeisti pareiškėjo NMA teisių, priešingai, tai yra efektyvi reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes nekilnojamojo turto areštas pagal paties teismo 2024 m. vasario 26 d. priimtą nutartį yra prioritetinė ir patikima reikalavimo užtikrinimo priemonė, juo labiau, kad prašyme nurodomo atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio areštuotino nekilnojamojo turto (žemės ir ant jo esančio pastato) vertė 33 250 Eur yra didesnė už NMA prašyme reikalaujamą priteisti 28 419,88 Eur sumą.

Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 664 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko fizinio asmens eiliškumą vykdymo procese, nes išieškojimo eiliškumas pagal CPK 664 straipsnį ir reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį yra skirtingi teisiniai institutai. Byloje nesprendžiamas klausimas vykdymo procese dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir išieškojimo eiliškumo.

Atsakovės vertinimu, teismas buvo šališkas, tai, be kita ko, parodo teiginys, kad teismas „siekia tinkamai ir efektyviai vykdyti neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo funkciją“, t. y. laikoma, jog atsakovei išmokėtos paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai, nors administracinė byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, joje nėra ištirti ir įvertinti įrodymai ir atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Teisėjas iš esmės nurodė vykdantis pareiškėjo funkciją. Todėl klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išnagrinėjo neteisėtos sudėties šališkas teismas ir teismo nutartis turi būti panaikinta vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga keliamam reikalavimui administracinėje byloje, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Pakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bei leidus atsakovei disponuoti atsiskaitomosios sąskaitos pinigais bus užtikrinti atsakovės interesai, tačiau kyla reali grėsmė Lietuvos valstybės finansiniams interesams. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė areštuojant atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, yra veiksmingesnė priemonė siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas prašyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės V. A. prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei V. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 28 419,88 Eur dydžio sumai.

Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir panaikinti atsakovei atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomą areštą (akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei LKU kredito unijų grupės Šilutės kredito unijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

ABTĮ 70 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu. Kai teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus pakeisti arba panaikinti jiems taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama 2024 m. balandžio 3 d. prašymą pakeisti jai teismo pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2024 m. kovo 19 d. rašto Nr. S-8639 (1.4 E) kopiją, kuriame nurodyta, kad gautas atsakovės prašymas Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-7113-438/2024 pagrindu panaikinti areštą V. A. atsiskaitomosioms sąskaitoms: AB Šiaulių banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), LKU kredito unijų grupės Šilutės kredito unijos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), ir areštuoti V. A. nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 „Dėl Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 17, 18, 26 punktais, informavo atsakovę, kad duomenys apie Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-7113-438/2024 taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – V. A. turto areštą, galės būti pakeisti, kai Turto arešto aktų registre (toliau – ir Registras) teisės aktų nustatyta tvarka iš Registro duomenų teikėjų bus gauti duomenys (dokumentai) dėl minėto turto arešto pakeitimo. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 45 punktą atsisakymas įregistruoti turto arešto aktą, įrašyti ir keisti Registro duomenis, išregistruoti turto arešto aktą ar priimti dokumentą ar duomenis registruoti gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsakovė taip pat pateikė 2024 m. vasario 26 d. pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA 2-24-017868 ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma šio turto bendra vidutinė rinkos vertė – 33 250 Eur.

Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 17 d. pažymą dėl V. A. pervedamo darbo užmokesčio ir V. A. prašymą gauti vaiko išmoką į banko sąskaitą.

Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 26 d. pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA 2-24-017868 4 punkte nurodytas areštuotas turtas, kurio aprašymas toks: „Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir / arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 28419,88 Eur dydžio sumai. Taigi, Registre padarytas įrašas atitinka Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 26 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visuotinai žinoma ir neginčijama aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Iš atsakovės prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos pateiktų dokumentų, galima spręsti, kad atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose esančioms lėšoms taikytas areštas, tačiau byloje nėra duomenų ir nėra aišku kokiu pagrindu jis pritaikytas, kadangi pagal Registro duomenis areštuoto turto duomenys sutampa su teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone. Nesant duomenų apie tai, kokiu pagrindu pareiškėjai taikytas lėšų areštas, kas areštą pritaikė, neįmanoma vertinti atsakovės prašymo pagrįstumo, kadangi neaiškios esminės su atsakovės pareikštu prašymu susijusios aplinkybės, nėra aišku ar areštas susijęs su teismo nagrinėjamoje byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone, ar tai yra antstolio galbūt netinkamai atliktas procesinis veiksmas vykdymo procese.

Pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (tarp jų ir dėl antstolio patvarkymų) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniams teismams nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenustatė esminių prašymui išspręsti reikšmingų aplinkybių, neįvertino individualios atsakovės situacijos, todėl skundžiama nutartis, kuria netenkintas atsakovės prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę, joje nurodytais motyvais, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atsakovės prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės V. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir atsakovės V. A. prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Veslava Ruskan