2022-06-15 Nr. AB-16350-3-63-3-00413-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2887-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00413-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-l0-856 (toliau – ir Sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. sausio 4 d. jis kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba prašymo nagrinėjimą vilkino ir Sprendimu atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas Sprendimą apskundė Komisijai, tačiau Komisija jo skundą atmetė. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotai praktikai. Valstybinės institucijos ignoruoja pareiškėjo pareiškimus, kad atsakovas sufabrikavo administracinę bylą dėl 1 240 Eur skolos priteisimo už nesuteiktą teisinę pagalbą. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2002 metų nei administracinėse, nei baudžiamosiose, nei civilinėse bylose jam nė karto nebuvo suteikta teisinė pagalba. Nuo 2002 m. iki 2017 m. pareiškėjas buvo nepagrįstai persekiojamas, advokato pagalba jam taip pat buvo neteikiama, persekiojimo metu sutrikdyta sveikata. Pareiškėjas be advokato pagalbos neturi galimybės siekti teisingumo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT 20-N11/2018 pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies 31 straipsnio 2 ir 6 dalių konstituciniam teisės viršenybės principui. Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3)KLTP-10, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje, o administracinėje byloje, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo pagrindo nevykdyti Įstatyme numatytos pareigos ir netaikyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyto antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindo. Komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo detaliai, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remiantis padarė argumentuotas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą yra nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3Mr)KLTP-10. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje ginti pažeistas savo teises, administracinės bylos Nr. I2-1929-426/2021. Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. sausio 11 d. gauta antstolio A. S. kontoros 2022 m. sausio 7 d. pažyma apie vykdomus išieškojimus Nr. Slg-860, kurioje nurodyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/06867 likusi neišieškotos skolos suma – 1 121,09 Eur, iš viso išieškota suma – 67,00 Eur. 2022 m. sausio 20 d. Tarnyboje gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikta informacija, reg. Nr. (8.3Mr)TPP-l 3 8, kad iš pareiškėjo yra tęsiamas valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas, likusi neišieškota skola – 908,28 Eur. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas VMI raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. RMA-402, kuriame nurodyta, jog išieškota suma pagal vykdomąjį dokumentą – 331,72 Eur. Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitose bylose, išlaidų. Teismas neabejojo pateiktų duomenų teisingumu. Aplinkybės, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, neneigia ir pats pareiškėjas, patvirtindamas 2022 m. sausio 24 d. raštu, jog neturi jokių galimybių padengti skolos likutį.

7. Teismas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui J. S. antrinę teisinę pagalbą. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys, 20 straipsnio 2 dalis. Atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jis nėra apmokėjęs anksčiau nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nesutikdamas su Skundžiamu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją. Komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

8. Teismas, aptaręs Įstatymo, Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018 nuostatas, teismų praktiką, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas. Pareiškėjas siekė, jog jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje, o ne baudžiamojoje byloje. Todėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti ir atsakovo priimtas Sprendimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatos pareiškėjui taikytos pagrįstai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas papildomai kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

10. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, todėl Komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 21R2-43(AG2-21/16-2022) paliktinas nepakeistu.

11. Teismas pareiškėjo 2022 m. balandžio 20 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus netenkino. Pareiškėjas prašė teismą išreikalauti oficialius duomenis iš VSDFV Klaipėdos skyriaus apie įvykdytas išskaitas už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., nurodant, kokia suma išskaityta ir pervesta antstoliams. Teismas pažymėjo, kad byloje yra iš įvairių institucijų, t. y. VMI, VSDFV Klaipėdos skyriaus bei antstolio A. S. kontoros pateikti duomenys apie vykdomą išieškojimą pagal 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Tarnyba, atsisakydama pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną turimais duomenimis. Be to, prie šio prašymo pareiškėjas pats pridėjo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus gautą informaciją į savo prašymą apie įvykdytas išskaitas už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

III. 12. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja L. J. dalyvavo sufabrikuotos administracinės bylos Nr. eI-466-386/2015 nagrinėjime ir priėmė neteisingą sprendimą priteisti jam 1 240 Eur skolą už nesuteiktas teisines paslaugas, turi prieš pareiškėją išankstinį nusistatymą, nepagrįstai apskundė jį policijai, visose bylose veikė prieš jo interesus. Pareiškėjo teigimu, dėl nuo 1990 m. besitęsiančio persekiojimo sutrikdyta jo sveikata, dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo pareiškėjas negali būti vienoje patalpoje su teisėja L. J.. Pareiškėjas skunde prašė neskirti teisėjos nagrinėti skundo, bet į prašymą nebuvo atsižvelgta. Dėl grėsmės sveikatai pareiškėjas teigia negalėjęs dalyvauti teismo posėdyje.

14. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatskleistos bylos aplinkybės, remiamasi neatitinkančiais tikrovės duomenimis. Teismas ignoravo prašymą išreikalauti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus objektyvius duomenis, susijusius su 1 240 Eur skolos padengimo aplinkybėmis. Teismas nevertino aplinkybių, kad nesąžiningai priteista skola yra dengiama turimų galimybių ribose ir neatskleidus objektyvių duomenų apie skolos padengimą, užkirto teisę gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjo nuomone, jis yra diskriminuojamas, persekiojamas už tai, kad korumpuotų pareigūnų ir valdininkų neteisėtais veiksmais nusavintas jo labai didelės vertės turtas, sunaikinti visi dokumentai, jam užkertama teisė į darbą.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad pagal antstolio A. S. duomenis vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/06867 skolos likutis yra 1 121,09 Eur. Pareiškėjas teigia gavęs tarpinius oficialius duomenis dėl minėtos skolos dengimo, bet nėra gavęs iš VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenų pagal jo prašymą, todėl apeliacinės instancijos teismui pateiks papildomus įrodymus.

16. Pareiškėjas teigia, kad ir VMI duomenys apie neišieškotą 908,28 Eur skolą neatitinka tikrovės. Nėra atskleista kokia data nustatyta 908,28 Eur neišieškota skolos suma.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl Konstitucinio Teismo nutarimo taikymo, nepateikė motyvuotų ir aiškių išvadų. Teismas neatskleidė kaip Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. VIII-1591 priimta Įstatymo pataisa reikšminga pareiškėjo atveju, kokią įtaką ši pataisa turi Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimui.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų iš VSDFV Klaipėdos skyriaus. 1 240 Eur skolos išieškojimo atveju atskaitymus iš pareiškėjo pensijos vykdo VSDFV Klaipėdos skyrius, kuris tik perveda įvykdytus atskaitymus antstoliams, o antstoliai privalo pervesti VMI. Čia yra spraga, antstoliai piktnaudžiauja ir savinasi pinigus ir to niekas nekontroliuoja. Priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais ir objektyviais duomenimis, byla išnagrinėta šališkai, teismo sprendimas neteisingas, todėl naikintinas. Siekiant atskleisti ginčo esmę ir objektyviai išnagrinėti bylą, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų bei motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (8.3Mr)TP-22-NT-10-856, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo atmestas.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, pagrįstai ir teisėtai jį atmetė.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neatskleista Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo esmė, teismo sprendimas nemotyvuotas, pažeista pareiškėjo teisė ginti savo teises ir interesus, byla išnagrinėta šališkai. Pareiškėjas taip pat prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju proceso šalys savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009 ir kt.).

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Ginčui aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).

27. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020).

29. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, Įstatymo 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

30. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalių redakcija (2020 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XIII-3179). Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis numato, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 11 dalį, kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

31. Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 (toliau – Aprašas) 4 punktas nustato, kad Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Apraše taip pat numatyti ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai.

32. Byloje esantys duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 ir 2013 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Tarnybos Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo visiškai apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir skunde, kad jis, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, būtų pateikęs motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjo teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeista jo teisė į antrinę teisinę pagalbą.

33. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios Įstatymo normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo ir tinkamai pritaikė minėtas teisės normas.

34. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties.

35. Minėta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pateikti motyvuotą prašymą negali būti vertinamas kaip teisinis reikalavimas, trukdantis įgyvendinti teisę į antrinę teisinę pagalbą formaliais pagrindais, nes tokiame prašyme turi būti nurodomos individualios situacijos įvertinimui reikšmingos aplinkybės, kurias pagrindžia kartu teikiami įrodymai. Šiuo atveju nebuvo teikiamas nei prašymas dėl individualaus situacijos vertinimo, nei įrodymai, pagrindžiantys situacijos individualumą. Taip pat pažymėtina, kad teisinis pagrindas pripažinti diskriminavimo faktą būtų tuo atveju, jeigu pareiškėjui prašant individuali situacija nebūtų vertinama apskritai arba ją įvertinus, pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos būtų atmestas tokiais pagrindais, kurie leistų konstatuoti esant diskriminavimo požymių. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomą galią ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos.

36. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjui palankiu būdu, savaime, nenustačius teismo šališkumo sąlygų, negali būti pagrindas teismo šališkumui įrodyti. Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės pareiškėjo nurodytos teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl teisėjos šališkumo pripažįsta nepagrįstais.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, likę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir / ar deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ernestas Spruogis Virginija Volskienė