2729ac07-ead6-4e32-becb-fe9f43ae17db · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1062-157/2015Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo praÅ¡ymas dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-928-614/2015 pagal ieÅ¡kovės K.

P. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė K. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2005-05-30 tarp jos ir atsakovo A. D. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktÄ , taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 10 000 Lt.

Å ių reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,7 ha žemės sklypÄ , esantį BuivydiÅ¡kių k., Vilniaus m. sav. ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ Å¡io turto vykdomojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino ir uždraudė atsakovui A. D. perleisti tretiesiems asmenims jam nuosavybės teise priklausantį paminėtÄ Å¾emės sklypÄ , taip pat sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus antstolės B.

P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr.0171/13/03413 tiek, kiek tai susiję su atsakovo A. D. skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimu į šį žemės sklypÄ .Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo – pateikti 3 512,65 Eur dydžio banko garantijÄ arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ banko nuostolių užtikrinimui. Nurodė, jog dėl ginčo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių sustabdymo negaus už šį turtÄ 147 590,36 Eur, bylos nagrinėjimo metu negalės naudotis lėšomis, kurios bÅ«tų gautos už iÅ¡ varžytinių parduotÄ bankui įkeistÄ turtÄ , nors yra kredito įstaiga, kuri skolina pinigus ir už tai gauna palÅ«kanas.

Jo teigimu, nuostoliai (negautos pajamos) sudaro 3 512,65 Eur, kurie apskaičiuotini nuo 147 590,36 Eur taikant 2,38 procentų metinių palÅ«kanų normÄ už 12 mėnesių (tikėtina bylos nagrinėjimo trukmė pirmoje ir apeliacinėje instancijoje). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstÄ trečiojo asmens AB DNB banko praÅ¡ymÄ užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ .Sprendė, kad trečiasis asmuo nepateikė objektyvaus pobÅ«džio įrodymų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai patirs nuostolių, kurių atlyginimas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovė gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.).

Nurodė, kad trečiasis asmuo negautas pajamas skaičiuoja nuo 147 590,36 Eur turto vertės, tačiau per pirmÄ sias varžytines neatsirado nei vieno pirkėjo, kuris ginčo žemę norėtų pirkti; kad nepateikta įrodymų, jog yra realių pirkėjų, norinčių ginčo žemę pirkti; kad per antrÄ sias varžytines ginčo žemės sklypo kaina bus nustatoma pagal CPK normas ir bus mažesnė; kad nepateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė yra finansiÅ¡kai nepajėgi padengti galimus trečiojo asmens nuostolius, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Trečiasis asmuo AB DNB bankas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti paminėtÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkinti. Skunde nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Teismas nesilaikė teismų praktikos Å¡iuo klausimu, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė savo nuostolių pagrįstumo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad asmuo pateiktų įrodymus apie konkrečius bÅ«simus nuostolius, pakanka įrodyti, jog jie yra realiai prognozuojami. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovui nepalankaus teismo sprendimo atveju, apelianto nuostolių atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas bus apsunkintas dėl sunkios ieÅ¡kovės finansinės padėties. Objektyviai neįmanoma surinkti įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti tiksliÄ per vieÅ¡Ä sias varžytynes gautinÄ turto kainÄ .

Teismas neatsižvelgė į tai, kad banko nuostoliai yra ne tikėtini, o realÅ«s, nes bankas yra kreditinė įstaiga, kuri pinigus skolina ir už tai gauna palÅ«kanas. Dėl to akivaizdu, jog pinigų už įkeistÄ turtÄ negavimas reiÅ¡kia negautas pajamas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599/2011).Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodinėjo sunkios ieÅ¡kovės finansinės padėties, nes pats teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atleido ieÅ¡kovę nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo dėl sunkios jos padėties.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas yra sÄ Å¾iningas hipotekos kreditorius, kurio teisės privalo bÅ«ti ginamos, nes byloje nekeliamas reikalavimas pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, taigi nepriklausomai nuo bylos baigties, bankas turės teisę į skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovė K. P. atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad dėl taikytų minėtų priemonių gali atsirasti nuostolių ir kad jų atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Apeliantas galimus nuostolius skaičiuoja nuo 147 590,36 Eur turto vertės, nes pirmosios turto pardavimo varžytynės neįvyko, be to, nepateikta įrodymų, kad šį turtÄ apskritai kas nors ketina pirkti. Teigia, kad apelianto naudai nuo nesumokėtos atsakovo skolos yra skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, kurios ženkliai virÅ¡ija apelianto nurodomas 2,38 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Nurodo, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, jog atsižvelgiant į jo nuostolių dydį, jų atlyginimo realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti apsunkintas, nes ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausi nekilnojamasis turtas – butas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirojo skundo ribų, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų, dėl kurių gali egzistuoti reali galimybė nuostoliams atsirasti.

Tam, kad teismas nustatytų tokių nuostolių užtikrinimÄ , pagal bylos duomenis turi bÅ«ti realiai prognozuojama, jog nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai nepajėgus jų padengti, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011 ir kt.).

Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos – nuostoliai gali atsirasti ir jų atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas. Tokį galimų nuostolių realumÄ turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį praÅ¡ymÄ (CPK 12, 13 str., 178 str.).   Nors apeliantas skunde taip pat teisingai nurodo, kad tokiu atveju pagal teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus nereikalaujama, jog asmuo pateiktų įrodymus apie konkrečius bÅ«simus nuostolius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekdamas pasinaudoti minėtomis įstatymo suteikiamomis galimybėmis, apeliantas negali nepaisyti bendrųjų civilinio proceso principų ir privalo pagrįsti savo praÅ¡ymÄ , tai yra pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu toks praÅ¡ymas yra reiÅ¡kiamas (CPK 12, 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog jis neįrodė savo praÅ¡ymo pagrįstumo (CPK 185 str.).Visų pirma, kaip minėta, apeliantas savo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo grindė 147 590,36 Eur turto verte, kuri buvo nustatyta antstolės, siekiant šį turtÄ parduoti varžytynėse.

Tačiau, kaip teisingai nustatė teismas skundžiamoje nutartyje, pirmosios varžytynės neįvyko neatsiradus nei vieno pirkėjo ir nepaisant Å¡io fakto, bankas nuostolius grindė bÅ«tent Å¡ia turto verte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde neneigė Å¡ios teismo nustatytos iÅ¡vados, jog bankas nepagrįstai savo nuostolius skaičiuoja bÅ«tent nuo paminėtos turto vertės (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė atsiliepime, turtas antrosiose varžytynėse turėtų bÅ«ti parduodamas už žymiai mažesnę kainÄ , sudarančiÄ 60 procentų nuo pradinės turto vertės (CPK 722 str. 1 d.).

Antra, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios turto pardavimo varžytynės neįvyko neatsiradus nei vieno Å¡io turto pirkėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kad gali atsirasti potencialių Å¡io turto pirkėjų. Tokie įrodymai nepateikti taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto instancija (CPK 178 str.).Trečia, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-599/2011 buvo nurodęs, jog bankas yra kreditinė įstaiga, kuri pinigus skolina ir už tai gauna palÅ«kanas, todėl pinigų už įkeistÄ turtÄ negavimas reiÅ¡kia negautas pajamas, o tai sudaro pagrindÄ taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

Pasisakydamas Å¡iuo klausimu, teismas pažymi, kad nustatytos bei Å¡ioje byloje nagrinėjamos faktinės bylos aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa su jo minimos teismo nutarties aplinkybėmis, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sustabdžius bankrutavusios įmonės įkeisto turto pardavimo procedÅ«ras (CPK 4 str.).Ketvirta, kaip minėta, nuostolių atlyginimÄ praÅ¡antis užtikrinti asmuo taip pat turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas.

Kaip teisingai nurodė teismas, tokių aplinkybių trečiasis asmuo iÅ¡ viso neįrodinėjo. Tuo tarpu vien tik apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nepaneigia nei teismo iÅ¡vadų pagrįstumo Å¡iuo klausimu, nei jo pareigos įrodyti Å¡iÄ bÅ«tinÄ , vienÄ iÅ¡ nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sÄ lygų (CPK 185 str.).Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti svarbios ir dar nebuvo vertinamos, apeliantas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo.Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaVirginija Čekanauskaitė