2019-09-11 Nr. AB-17176-3-61-3-01923-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1231-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01923-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – atsakovas, Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teigė, jog būnant Lukiškių TI-K jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, psichologinę traumą dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą, neatitvėrus dušo patalpų sienelėmis bei nesant dušo patalpose atskirų kabinų bei dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių TI-K, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

8. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nurodė, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

9. Teismas nustatė, kad ginčui taikytini Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Teismas vertino pareiškėjo argumentą, kuriuo teigė, kad kamerose jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus (b. l. 13), jog tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Teismas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad tualetas neizoliuotas (neatitvertas, neuždengtas) leidžia daryti išvadą, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje nustatyta, jog naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigūnų akivaizdoje, neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius (2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A482-756/2016 ir kt.). Teismas sprendė, kad šiuo aspektu neteisėti valstybės institucijų veiksmai yra nustatyti.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog naudojantis dušu buvo stebimas pareigūnų, todėl patyrė stresą ir psichologinę traumą, nurodė, kad HN 134:2015 28 punkte nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms. 28.1 punkte nustatyta, kad prausimosi patalpoje turi būti daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; 28.2. punktas nustato, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Teismas nurodė, jog nors minėta HN 134:2015 nenustato, kad dušo kabinos būtų atskirtos ar atitvertos, tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis – 1,6 metro, plotis – 1,2 metro. Teismas nagrinėjamu atveju laikė svarbiu paminėti tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai yra įpareigoti teisės aktų nuostatų stebėti suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti pačių suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą. Teismas pareiškėjo argumentus, jog buvo pažeista teisė į privatumą naudojantis dušu, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pažeidimą (už tualeto tinkamą neatskyrimą) pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas nurodė, jog nors minėtas pažeidimas pareiškėjui sukėlė diskomfortą ir psichologinę kančią, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažinamas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 150 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

12. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nurodė, jog iš ABTĮ 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“. Teismas pažymėjo, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodė, jog minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė tenkinti skundą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo reikalaujamą 3 000 Eur neturtinę žalą.

14. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nes jam priteista neturtinė žala yra neadekvati pareiškėjo patirtai kančiai būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas teigia, jog jam buvo neužtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu ir dušu. Pareiškėjas nurodo, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrintų pagarbą jų orumui. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje įrodyti neteisėti valstybės institucijos veiksmai, o 150 Eur yra ženkliai per maža suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti materialiai.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

16. Nurodo, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio pobūdžio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

17. Atsakovas vadovaujasi Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo minėtų normų turinio išaiškinimu, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.271 straipsniu, 6.263 straipsnio 1 dalimi, kitomis CK normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose ir atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

18. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje, kurioje skundas buvo atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. K. kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis dušu bei kameroje esančiu sanitariniu mazgu.

20. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. privatumas kameroje naudojantis sanitariniais įrenginiais (tualetu), todėl pripažino pareiškėją dėl to patyrus neturtinę žalą ir priteisė jam 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį (dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo) atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu ir dušu bei nesutinka su jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo užtikrinimu naudojantis kameroje esančiu tualetu ir dušu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

24. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją(pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieš Lietuvą neigiamai vertino aplinkybę, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02) 81 p.).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu (privatumo neužtikrinimo naudojantis kameroje esančiu tualetu) atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti ir egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pažeidimą.

26. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nurodo, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros (b. l. 19), tačiau, neatitvėrus dušo patalpų tinkamomis sienelėmis bei nesant dušo patalpose atskirų kabinų, pareiškėjo teigimu jis buvo stebimas pareigūnų, o tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, taip pat neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį Nr. A-888-858/2018 ir kt.).

27. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad HN 134:2015 nenustato, jog dušo kabinos turi būti atskirtos ar atitvertos, o Lukiškių TI-K pareigūnai teisės aktų yra įpareigoti stebėti suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti pačių suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą, tačiau, vadovaujantis minėta teismų praktika, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui detalizavo, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimai naudojantis dušu, o nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo maudymasis duše, stebint pareigūnams, nepažeidė jo teisės į privatumą.

28. Pareiškėjas taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (liet. be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

29. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgus į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį (už tualeto tinkamą neatskyrimą), yra pagrindas konstatuoti neteisėtą atsakovo neveikimą ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo ir nevisiškai tinkamai įvertino priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

31. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija įvertina administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgia į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – atsižvelgimas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinamą minimalios mėnesinės algos dydį – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisingumo bei protingumo kriterijų taikymo požiūriu yra įmanomas, tačiau jis negali būti laikomas vieninteliu ir pakankamu kriterijumi neturtinės žalos dydžio nustatymui (jo apskaičiavimui) (žr., pvz., 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015, 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-137/2013), taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3001-858/2017 ir kt.). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad netgi šis teismas netiesiogiai atsižvelgia į argumentus, susijusius su valstybės finansine padėtimi (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p., 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Kostadinov prieš Bulgariją, 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą S. D. prieš Bulgariją).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistos teisės (teisės į privatumą naudojantis dušu ir tualetu) pobūdį, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus pataisos namai), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė