AS-261-47-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-47/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02611-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.; 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. spalio 10 d. paštu išsiuntė prašymą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2012 m. spalio 12 d.), kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 584/12-0737. Inspekcijos manymu, prašymą teikė nepraleidusi nustatyto termino, kadangi išvada, jog 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimas yra neteisėtas, buvo padaryta 2012 m. rugsėjo 10 d. pakartotinai nagrinėjant A. D. ir N. D. skundą dėl Inspekcijos veiksmų, todėl terminas kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. Tačiau teismui nusprendus, kad yra praleistas prašymo pateikimo terminas, tuomet vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsniu prašė terminą atnaujinti. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y pirmą kartą (2012 m. rugpjūčio 7 d.) tikrinant statybos leidimo teisėtumą Inspekcijoje nebuvo nustatyti pažeidimai, nors jie buvo padaryti. Atskirų Inspekcijos tarnautojų netinkamai atliktos tarnybinės pareigos, negali įtakoti įstatyme įtvirtintos Inspekcijos funkcijos tinkamai atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Nedelsiant buvo atliktas pakartotinis 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimo patikrinimas ir imtasi atitinkamų veiksmų – panaikintas Skyriaus vedėjo potvarkis, kuriuo buvo panaikintas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, pradėtas rengti prašymas teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiama 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti atmestas, o prašymą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad ginčijamas statybos leidimas Nr. 584/12-0737 Inspekcijoje buvo gautas liepos mėnesį (tikslios datos nenurodo), o jo teisėtumo patikrinimas atliktas ir statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas buvo surašytas dar 2012 m. rugpjūčio 7 d., tačiau į teismą su prašymu kreipėsi tik 2012 m. spalio 10 d. (teisme prašymas gautas 2012 m. spalio 12 d.), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis (Inspekcijos tarnautojo netinkamų pareigų atlikimas) negali būti laikoma objektyvia, nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia nustatytu terminu paduoti prašymą. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai, iš pat pradžių (tik gavęs statybos leidimą), laikydamasis įstatymų nuostatų, įvertinti pateikto statybos leidimo teisėtumą bei imtis atitinkamų priemonių, nustatytų teisės aktuose. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas apskritai nenurodė konkrečios datos, kada tiksliai sužinojo apie išduotą statybos leidimą, nurodė, kad ginčijamas statybos leidimas Inspekcijoje gautas 2012 m. liepos mėnesį, terminą skaičiuoja nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., tačiau nenurodė tikslios datos, kada buvo nuspręsta pradėti pakartotinį patikrinimą (kada buvo gauti asmenų skundai).

II. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą kreiptis į teismą, praleistą dėl svarbių priežasčių, ir priimti pareiškėjo prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimą Nr. 584/12-0737.

Nuodo, kad nesutinka su teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartyje išdėstytais motyvais, kad nėra svarbių priežasčių termino atnaujinimui. Statybos įstatymas nenustato specialaus termino prašymui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo paduoti, todėl šiuo atveju taikytina ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, pagal kurią skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nagrinėjamoje byloje termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią teismas siejo su leidimo gavimu Inspekcijoje. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, tik gavusi leidimą, turėjo įvertinti jo teisėtumą bei imtis atitinkamų priemonių, numatytų teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Darytina išvada, kad asmuo sužinojo apie aktą (ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo prasme), kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusį subjektą, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006).

Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą tikrina tik tais atvejais, kai tai numatyta teisės aktuose, t. y. atlikdama planinius patikrinimus, gavusi skundus, pranešimus, kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, todėl apie Inspekcijoje tikrinamų aktų neteisėtumą nustatoma patikrinimo išvados pateikimo metu. Pirmą kartą tikrinant statybą leidžiantį dokumentą, patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 (Žin., 116-5946), kurio 39, 39-1, punktuose įtvirtinta, kad statytojas, siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, gavęs statybą leidžiantį dokumentą, pateikia jį Inspekcijai, kuri privalo patikrinti jo teisėtumą. Šiuo atveju Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) valstybės tarnautojas, kuris 2012 m. rugpjūčio 7 d. atliko 2012 m. liepos 20 d. statybą leidžiančio dokumento patikrinimą (2012 m. rugpjūčio 8 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PS 1-739), netinkamai įvertino šį administracinį aktą ir Skyriuje nebuvo nustatytas jo neteisėtumas. Taigi atitinkamai neatsirado ir teisinis pagrindas kreiptis į teismą. Vėliau, nagrinėjant Inspekcijoje 2012 m. liepos 31 d. gautą A. D. ir N. D. skundą, kuriame tiesiogiai nebuvo nurodytas statybą leidžiančio dokumento galimas neteisėtumas, tačiau išvardintos su tuo glaudžiai susijusios aplinkybės, Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyriuje kompleksiškai buvo tikrinami Skyriaus atlikti statybos valstybinės priežiūros veiksmai, 2012 m. rugsėjo 10 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas Nr. (7.9)-PS 1-764, kuriame nustatyta, kad 2012 m. liepos 20 d. leidimas statyti naują statinį buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šio patikrinimo akto pagrindu Inspekcijoje buvo parengtas ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2012 m. spalio 10 d. prašymas Nr. (2.34)-2D-14755 panaikinti 2012 m. liepos 20 d. statybą leidžiantį dokumentą.

Inspekcija, atlikdama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, užtikrina teisėtumą statybos teisiniuose santykiuose. Tai, jog atskiri Inspekcijos tarnautojai netinkamai atlieka savo tarnybines pareigas, negali įtakoti įstatyme įtvirtintos Inspekcijos funkcijos atlikti statybos valstybinę priežiūrą, kuri remiantis gero administravimo principu turi būti atlikta tinkamai. Pažymi, kad Skyriaus pareigūnui, atlikusiam pirmąjį 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimo patikrinimą, pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Teismo motyvai, kad Inspekcija buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, o jos tarnautojų netinkamas elgesys nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti, iš esmės reikštų, kad įstaigos vadovas neturi teisės ištaisyti savo įstaigos tarnautojų padarytų pažeidimų ir pašalinti tokių pažeidimų padarinius, o tai visiškai prieštarauja gero administravimo principui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Inspekcijoje pakartotinis statybos leidimo patikrinimas buvo atliktas nedelsiant (pirmas statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas Skyriuje surašytas 2012 m. rugpjūčio 8 d., o pakartotinis Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyriuje – 2012 m. rugsėjo 10 d.), nustačius statybos leidimo neteisėtumą, iš karto imtasi atitinkamų veiksmų – panaikintas Skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. potvarkis Nr. (23.1)-P3-1631, kuriuo Skyriaus vedėjas buvo panaikinęs reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pradėtas rengti prašymas teismui dėl statybos leidimo panaikinimo, kuris buvo parengtas per mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. statybą leidžiančio dokumento patikrinimo akto, kuriame konstatuoti teisės aktų pažeidimai, surašymo ir 2012 m. spalio 10 d. pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Statytojams, pažeidusiems imperatyvias teisės aktų nuostatas, įvykdžiusiems savavališkos statybos darbus, išdavus neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą ir jo nenuginčijus teisme būtų paneigti Inspekcijos nustatyti pažeidimai, nepanaikinus šio akto, statybos teisiniuose santykiuose būtų įtvirtintas neteisėtumas (neteisėto leidimo pagrindu įteisinti savavališkos statybos padariniai), paneigtas Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančio subjekto, reikalavimų vykdymo privalomumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, ginčijant administracinius aktus, turėtų būti vadovaujamasi Civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), kuriame nurodytas bendras dešimties metų senaties terminas, kadangi tai pakankamai ilgas laiko tarpas pažeistoms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams apginti. Teismų praktikoje, prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo, institucijoms kreipiantis į teismą dėl administracinių sprendimų panaikinimo nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dažnai būna praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, taigi teismai atsižvelgia, ar šis terminas apskritai nėra per ilgas ir neviršija bendro dešimties metų senaties termino. Inspekcija šiuo atveju į teismą kreipėsi nuo skundžiamo sprendimo priėmimo praėjus vos keliems mėnesiams (o ne po ilgo laiko tarpo, pvz., kelių metų). Kuo mažiau laiko praėjo nuo neteisėto sprendimo priėmimo, tuo efektyvesnis jo ginčijimas, ir tuo realesnė tikimybė iš tiesų apginti įstatymų saugomas vertybes, kadangi tokiu atveju neteisėto akto pagrindu atsiranda mažiau neigiamų padarinių. Jei šiuo atveju Inspekcijos prašymas atnaujinti terminą nebus patenkintas, Inspekcija kreipsis į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, taigi leidimo ginčijimo procesas užsitęs, nors jau 2012 m. lapkričio 15 d. sueina Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas, taigi atsiranda pagrindas priverstiniu būdu reikalauti pašalinti savavališkai atliktus statybos darbus. Užsitęsus leidimo ginčijimo procesui atitinkamai nebus teisinių galimybių reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Toks teisės aktų aiškinimas, kuriuo remiasi Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje, prieštarauja įstatymo leidėjo siekiui tinkamai sureguliuoti statybos teisinius santykius bei sudaro galimybę iš neteisės atsirasti teisei (ex iniuria ius non oritur). Todėl atsisakymas atnaujinti terminą prieštarauja statybos valstybinės priežiūros esmei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, kadangi mano, jog terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai pareiškėjas nustatė skundžiamo akto neteisėtumo faktą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, ja įstatymų leidėjas siekė nustatyti itin trumpus kreipimosi į teismą terminus dėl ginčų kylančių iš administracinių teisinių santykių, taip siekdamas garantuoti administracinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenis greitai reaguoti į jų teisių pažeidimus viešosios teisės srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-625/2004).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su tuo, kad praleido skundo (prašymo) pateikimo teismui terminą, kadangi 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimo neteisėtumą jis nustatė tik 2012 m. rugsėjo 10 d., o 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirmasis statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktas surašytas neteisėtai, dėl pareiškėjo darbuotojo kaltės, aplaidaus pareigų atlikimo, todėl neturėtų būti laikomas data, nuo kurios skaičiuojamas terminas skundui (prašymui) administraciniam teismui paduoti. Tačiau su tokia pareiškėjo pozicija negalima sutikti, kadangi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio skundo padavimo terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo dienos, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sužinojo apie 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimą, t. y. jį gavo. Taigi, nors iš bylos dokumentų nėra aišku, kada tiksliai minėtas statybos leidimas buvo gautas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, tačiau, kadangi pirminis šio akto tyrimas pareiškėjo buvo užbaigtas 2012 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktu, akivaizdu, kad skundo (prašymo) dėl šio leidimo panaikinimo padavimo terminas buvo praleistas. Nagrinėjamu atveju svarstytinas šio termino atnaujinimo, remiantis ABTĮ 34 straipsniu, klausimas.

Skundo padavimo termino praleidimo atveju ABTĮ 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).

Reikia pabrėžti, jog kai bylos šalimi yra valstybės institucija, kaip yra šiuo atveju, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-72/2011), tačiau, kaip minėta, sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Aplinkybe, nulėmusia skundo padavimo termino praleidimą, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nurodo Inspekcijos tarnautojo netinkamų pareigų atlikimą, t. y. kad pareigūnui, atlikusiam pirmąjį statybos leidimo patikrinimą, 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1P-313 buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Tačiau pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių minėto pareigūno aplaidaus pareigų atlikimo priežastis bei šio pareigūno tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros rezultatų, t. y. ar jis buvo pripažintas kaltu dėl nurodomo pažeidimo. Minėtų aplinkybių neišsiaiškino ir pirmosios instancijos teismas, todėl, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, formaliai rėmėsi įstatyme numatytų procesinių terminų privalomumu, bei nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad termino atnaujinimui yra reikšminga tai ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojas, atlikdamas pirminį 2012 m. liepos 20 d. statybos leidimo patikrinimą, galimai buvo nesąžiningas ar kitaip netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to pareiškėjas buvo suklaidintas. Pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui paduotas ne po itin ilgo laiko tarpo (praėjus 2 mėnesiams nuo pirmojo patikrinimo akto priėmimo), todėl tik tikrai nustatytas, o ne tariamas Inspekcijos tarnautojo aplaidumas, netinkamas pareigų atlikimas gali būti laikomas objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia ir svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, neišsiaiškino visų pareiškėjo prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytų termino praleidimo priežasčių, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o praleisto skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo bei pareiškėjo skundo (prašymo) priėmimo klausimai parduotini spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti.

Perduoti pareiškėjo praleisto skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo bei skundo (prašymo) priėmimo klausimus spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas