272411d0-d12e-4670-9d6a-fd39d2b21429 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-387-212/2014V. V.                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00643-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.4; 78.2.1;121.21     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. A. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-356/2014 pagal ieÅ¡kovės I. A. ieÅ¡kinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad atsakovas yra L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir priteisti iÅ¡ atsakovo dukrai iÅ¡laikymÄ 400 Lt dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, jog gimus dukrai su atsakovu pas savo tėvus gyveno apie 6 mėn., vėliau atsakovas susipyko su tėvu ir išėjo. Jis neneigė, jog yra L. tėvas, tačiau tėvystės neįteisina ir dukros neiÅ¡laiko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nustatė, kad L. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimo įraÅ¡e Nr.224, sudarytame 2005-09-07 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, duomenys apie tėvÄ nėra įraÅ¡yti, jos motina – ieÅ¡kovė I. A.. Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų nustatyta atsakovo buvimo vieta, tačiau nei teismo 2012-06-18 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu paskelbta atsakovo paieÅ¡ka, nei atsakovo artimųjų apklausa rezultatų nedavė. Atsakovo motina ir sesuo patvirtino ieÅ¡kovės nurodytÄ faktÄ , kad po civilinės bylos iÅ¡kėlimo atsakovui tapo žinoma apie Å¡iÄ bylÄ , jam tiek ieÅ¡kovė, tiek jo artimieji pranešė apie bylÄ , jį ragino atvykti ir kilusį ginÄÄ iÅ¡spręsti, tačiau atsakovas pakeitė savo telefono numerį ir, ieÅ¡kovės bei atsakovo artimųjų teigimu, daugiau su jais nebebendravo, savo buvimo vietos adreso nepranešė.

IÅ¡naudojus visas procesines galimybes, tačiau nenustačius atsakovo buvimo užsienio valstybėje vietos ir dėl to negalint užtikrinti atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje, teismas civilinę bylÄ vaiko interesais nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, jį atstovaujant kuratorei. Tai, kad atsakovas neatvyko, nesidomėjo Å¡ia byla, nėra pagrindas pripažinti, kad jis atsisakė atlikti mokslinius tyrimus, ar kad tėvystę pripažįsta.IeÅ¡kovė gydytojai buvo nurodžiusi vyro pavardę ir vardÄ â€“ P. D., tačiau jo gimimo metus ir kraujo grupę nurodė neteisingai.Liudytoja G.

E., (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nė, paaiÅ¡kino, kad ji matydavo atsakovÄ ieÅ¡kovės tėvų namuose tiek dienÄ , tiek vakare, tačiau asmeniniai jų santykiai liudytojai nežinomi. IeÅ¡kovė buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä , jos tėvų namuose lankydavosi socialinis darbuotojas, ten bÅ«davo ir atsakovas. Gimus vaikui atsakovas lankydavosi rečiau, Å¡alių „santykiai buvo prastesni“. Ar atsakovas pripažino save vaiko tėvu, liudytojai nežinoma.Liudytoja D.

N., ieÅ¡kovės draugė, paaiÅ¡kino, kad Å¡alys kartu su vaiku gyveno pas atsakovo motinÄ , kiek laiko tai truko, nepamena. Taip pat matydavo juos gyvenančius pas ieÅ¡kovės tėvÄ (duomenys neskelbtini) miestelyje, kartu vaikÅ¡tančius. Žino, kad ir iki vaiko gimimo jie gyveno kartu, bet nepamena kada tai buvo ir kiek laiko truko. Žino, kad vaikui gimus atsakovas ieÅ¡kojo „vokelio“ vaikui, vaikÄ parsivežė iÅ¡ ligoninės namo, rÅ«pinosi. Jai žinoma, kad atsakovo motina nepripažįsta anÅ«kės, nors ir neteigia, kad vaikas nėra jos sÅ«naus, motina nenori kiÅ¡tis į jų reikalus.Liudytoja G.

L., dirbanti (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje socialine darbuotoja, paaiÅ¡kino, kad ji lankydavosi ieÅ¡kovės tėvo namuose, ten tuo metu gyveno ir atsakovas. Namuose buvo girtaujama. Ji reikalavo negirtauti ir prižiÅ«rėti vaikÄ . Atsakovas nesielgė kaip paÅ¡alinis asmuo, reaguodavo į pastabas, sakė, kad kartu rÅ«pinasi vaiku, žadėjo pasitaisyti, kad vaikas yra ne jo, nesakė. Jos nuomone, jis ten gyveno, tačiau labai greitai iÅ¡ ten išėjo.Liudytojas V. B., ieÅ¡kovės kaimynas, paaiÅ¡kino, kad jis Å¡alis pažįsta, žino, kad jie apytiksliai prieÅ¡ 8 metus gyveno kartu pas ieÅ¡kovės tėvÄ , kai gimė vaikas, atsakovas džiaugėsi, bet po to gyveno nebeilgai, nes iÅ¡vyko.

Iki vaiko gimimo, liudytojo nuomone, gyveno apie 2 metus. Jis buvo susidaręs nuomonę, kad vaikas yra atsakovo.Liudytoja D. K., atsakovo sesuo, paaiÅ¡kino, kad ji telefonu atsakovui sakė apie pradėtÄ civilinę bylÄ , jį ragino atvykti. Jie ir anksčiau ragino ieÅ¡kovę atlikti DNR tyrimus, tačiau ji pasakė, kad „čia ne mÅ«sų vaikas, jei tuos tyrimus padarysim, tai vaiko daugiau nematysim“, kad atsakovas jai nieko nesakė, ar vaikas yra jo, ar ne. Ji siÅ«lė ir atsakovui padaryti DNR tyrimÄ , tačiau jis tylėjo.

Ar Å¡alys gyveno kartu iki vaiko gimimo, ji nežino. Pas jos motinÄ Å¡alys buvo atvykę pagyventi likus 2 savaitėms iki jų susipykimo, gyveno su vaiku, tačiau jis jai nėra sakęs, kad susilaukė dukros. Brolio faktinė buvimo vieta jai nėra žinoma, brolis sakė jo neieÅ¡koti. Atsakovas, kai nebegyveno su ieÅ¡kove, turėjo kitÄ draugę, kuri gyvena Londone.Liudytoja S. P., atsakovo motina, paaiÅ¡kino, kad bÅ«tų padėjusi sÅ«nui, ieÅ¡kovei, vaikui gyventi, tačiau norėjo bÅ«ti tikra, kad vaikas yra jos sÅ«naus, ji tuo abejojo, todėl prašė, jog bÅ«tų atliktas DNR tyrimas, bet ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė.

Ji sÅ«nui sakė telefonu, kad atvažiuotų, kad „užbaigtų bylÄ â€œ. Pas jÄ Å¡alys su vaiku gyveno tik savaitę, tačiau tuo metu abu vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo. Ji pati yra silpnos sveikatos, atlikti ekspertizę nevažiuotų. JÄ kaimynai įspėjo, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje girtaujama, jai žinoma, kad ieÅ¡kovė bendravo ir su kitais vyrais, todėl ir abejoja dėl vaiko tėvystės. Dėl to, kad Å¡alys piktnaudžiavo alkoholiu, VTAS darbuotojai jai atvežė mergaitę, prašė „palaikyti“.

Ji neketino priglausti svetimo vaiko, todėl ir prašė padaryti DNR tyrimus. Jei bÅ«tų buvę nustatyta, kad mergaitė yra jos anÅ«kė, bÅ«tų padėjusi auginti.Liudytoja J. K., atsakovo sesers dukra, paaiÅ¡kino, kad nei jai, nei jos broliui nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Liudytojas J. I., atsakovo dėdė, paaiÅ¡kino, kad jam nėra žinomos aplinkybės dėl to, ar atsakovas turi dukrÄ , kur jis Å¡iuo metu gyvena, jis pats su savo sÅ«numi, taip pat gyvenančiu užsienyje, bendrauja tik tada, kai sÅ«nus jam paskambina.Atsakovo kraujo grupė – A teigiama, L.

A. kraujo grupė – B teigiama, ieÅ¡kovės – AB teigiama (nėščiosios kortelėje). Nors tokiu atveju L. A. galėtų paveldėti B kraujo grupę, tačiau tyrimas pagal kraujo grupes, kaip galintis tik paneigti, bet ne patvirtinti tėvystę, negali bÅ«ti vertinamas kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje.Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad įregistruoti vaiko tėvystę atsakovui sukliudė tik tai, kad ji buvo sudariusi bažnytinę santuokÄ , tačiau Utenos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje atsakovo pareiÅ¡kimo pripažinti tėvystę laikotarpiu nuo 2005-09-06 iki 2013-06-07 nebuvo gautas.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatyti įrodomieji faktai, kurie galėtų patikimai patvirtinti tėvystę, t. y. nustatyti, kad atsakovas yra L. A. tėvas, o ji – jo dukra ir ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Nurodo, jog atsakovas žino apie vykstantį procesÄ dėl tėvystės nustatymo, tačiau nesiteikė atvykti į teismo posėdį, teikti paaiÅ¡kinimus ar įrodymus. Vaiko interesais byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Tai, kad atsakovas nesidomi byla, neteikia įrodymų, turi bÅ«ti vertinama kaip pažeidžiantis vaiko interesus, todėl atsakovo teisės negali bÅ«ti ginamos. Atsakovas vengia atsakomybės prieÅ¡ vaikÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog nėra pagrindo pripažinti atsakovo atsisakymÄ nuo ekspertizės. Mano, kad atsakovas ekspertizės atsisakė, nes apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas žinojo ir atsisakė dalyvauti teismo posėdyje.

Teismas nukrypo nuo teisingo, objektyvaus įrodymų vertinimo ir neteisingai vertino liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus. Liudytojų parodymai sutampa ir patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovo turėtÄ bendrÄ gyvenimÄ iki vaiko gimimo ir po jo, be to, nei vienas liudytojas nepasakė, jog vaikas yra ne atsakovo. PrieÅ¡ingai, liudytojai patvirtino, jog Å¡alys gyveno kaip Å¡eima, atsakovas rÅ«pinosi vaiku kaip savo ir tai nekelia abejonių dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovo veiksmai rodo, jog jis pripažįsta vaikÄ .

Teismas iÅ¡tyręs įrodymų visumÄ nesivadovavo prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Mano, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ pripažindamas, jog ieÅ¡kinys neįrodytas. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ atsakovo kuratorė advokatė Z. A. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas teisingai taikė materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimus bei pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė dukros tėvystės. Teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Vien ta aplinkybė, jog Å¡alys gyveno kartu, dar nereiÅ¡kia, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Be to, atsakovo motina nurodė, jog abejoja dėl tėvystės ir prašė ieÅ¡kovės daryti DNR tyrimus dar Å¡alims bÅ«nant kartu, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog atsakovas yra tėvas. Tai, kad atsakovas žino apie iÅ¡keltÄ bylÄ , dar nereiÅ¡kia, jog atsisakė ekspertizės. Kitų įrodymų nenuginčijamai patvirtinančių, kad atsakovas yra tėvas byloje nebuvo nustatyta.

Mano, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esamas aplinkybes, todėl nėra pagrindo keisti sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo nutarta ieškinį atmesti, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo teisingo ir objektyvaus įrodymų vertinimo, neteisingai vertino liudytojų parodymus, todėl sprendimas turi būti panaikintas, vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju Å¡ių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o tėvas vaiko gimimo liudijime neįraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 5). IeÅ¡kovė 2012-04-26 kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nustatymo ir prašė nustatyti, kad atsakovas D.

P. yra jos dukters tėvas bei priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai. Kaip žinia, Å¡eimos bylų nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡uoju interesu, todėl civilinis procesas tokio pobÅ«džio bylose turi tam tikrų ypatumų. Ä®statymas reglamentuoja, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje, nagrinėjant ginÄÄ dėl tėvystės nustatymo, yra bÅ«tinas (CPK 376, 388 str. 2 d.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas paskelbė atsakovo paieÅ¡kÄ , iÅ¡naudojo visas galimas priemones surasti atsakovÄ , tačiau jo gyvenamoji ir darbo vietos per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nebuvo nustatytos (t. 1, b. l. 31, 142).Apeliantė teigia, kad atsakovui apie iÅ¡keltÄ bylÄ dėl tėvystės nustatymo žinoma ir todėl jo neatvykimÄ galima laikyti atsisakymu atlikti ekspertizę.

Kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka, nes jis paremtas prielaidomis. VisiÅ¡kai patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad atsakovui apie nagrinėjamÄ ginÄÄ ir pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ yra žinoma, byloje nėra. Ir atsakovo motina S. P., ir sesuo D. K. patvirtino, kad su atsakovu kalbėjo telefonu, prašė grįžti ir „susitvarkyti bylÄ â€œ, tačiau kiek iÅ¡samiai informacija apie nagrinėjamÄ bylÄ jam atskleista ir kodėl jis neatvyko, nežinoma. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nes jis gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo Lietuvoje ir iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos neiÅ¡vieÅ¡ino.

Esant tokioms aplinkybėms galima daryti tik prielaida, kad atsakovui apie nagrinėjamÄ bylÄ ir jam pareikÅ¡tus reikalavimus yra žinoma. Ä®vertinus tai, kad artimųjų ryÅ¡ys su atsakovu nutruko nuo 2012 m. spalio mėnesio (t. 1, b. l. 126-127), kad nežinomos jo neatvykimo į teismo posėdį tikrosios priežastys ir aplinkybes, kad nėra duomenų, ar jis yra gyvas, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį negalima vertinti, kaip vengimÄ atlikti DNR ekspertizę. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarptautinės teisės normos reglamentuoja, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatÄ vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų yra nežinomi.IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga už vaiko teisių įgyvendinimÄ , atsisakė atlikti DNR ekspertizę, kuomet buvo visiÅ¡kai reali galimybė, nes atsakovas gyveno Lietuvoje.

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, liudytojų parodymai gan prieÅ¡taringi, apeliantė atsisakė atlikti DNR ekspertizę, kai atsakovas gyveno Lietuvoje (t. 1, b. l. 30), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos iÅ¡sprendimui iÅ¡tyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                     Ramunė Čeknienė                                                     Birutė Jonaitienė