2722f2be-920e-40af-862f-4252a121ffe2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-24866-944/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14863-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei, suinteresuotam asmeniui Valerijai E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V.

E. V., D. S., valstybei, atstovaujamai, valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo J. A. V. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai jį pradėjęs valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad po tėvo mirties, jo palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti palikėjui priklausiusius daiktus – Å¡eimos nuotraukų albumus, radijo aparatÄ , įrankius ir kitus kilnojamuosius daiktus.

Jonui A. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus ir prašė priteisti 1006 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens V. E. V.. Suinteresuotas asmuo V. E. V. 2018-11-06 teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad ji rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinį, kai jis buvo gyvas, ligos metu, taip pat laidotuvėmis ir kapais.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino savo tėvu. Suinteresuotas asmuo valstybę atstovaujantis VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Suinteresuotas asmuo valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypus, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui.

Prašė nagrinėti bylÄ suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimu, prašė nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. V. yra J. A. V. sÅ«nus. J. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registre duomenų apie J. A. V. palikimo priėmimÄ nėra (el. b. l. 8). J. A. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,44 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,60 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13–15).

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 40 straipsnis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 587 straipsnio 2 dalis).

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y.

įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismas nurodo, kad pagal šalių nurodytas aplinkybes pripažintina, kad mirusysis neturėjo registruotino ar kito vertingo turto. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad jo asmeninių daiktų buvo tiek pas sutuoktinę, kurį suinteresuotu asmeniu byloje, tiek pas seserį, kuri taip pat yra suinteresuotu asmeniu. Išklausius byloje dalyvavusius asmenis, pripažintina, kad tais atvejais, kai mirusysis susipykdavo sus sutuoktinę jis būdavo pas seserį, kurios bute jam buvo skirtas kambarys su jo asmeniais daiktais.

Po pareiškėjo mirties, būtent tame kambaryje esančius daiktus pasiėmė pareiškėjas. Jis nurodė, kad tokiu būdu buvo išreikšta valia priimti po tėvo likusius daiktus. Šioje byloje nėra sprendžiama aplinkybė dėl mirusiojo sutuoktinės ir jos valios dėl palikimo priėmimo. Teismas nurodo, kad šioje byloje teismas atidėjo teismo posėdį ir pasiūlė suinteresuotam asmeniui kreiptis teisinės pagalbos. Iki kito posėdžio suinteresuotas asmuo V. E. V. atstovo nepageidavo, savarankiško reikalavimo nereiškė.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiama, ar ji kaip sutuoktinė taip pat iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo, atradusios po savo sutuoktinio mirties priėmimo. PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojos V. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯ savo tėvo mirties likusius asmeninio pobÅ«džio daiktus ir juos priėmė buvusius pas suinteresuotÄ asmenį D. S.. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad byloje pateiktais duomenimis galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas po savo tėvo J.

A. V. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas valdyti ir naudoti palikėjo asmeninius daiktus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo tėvo J. A. V. mirties, pradėdamas šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). PareiÅ¡kėjas siekdamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ faktinio valdymu bÅ«du, neturėjo jokios kitos galimybės tik kaip kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, todėl naudodamasis advokatės teisine pagalba žinojo, jog patirs iÅ¡laidų.

Tai, kad suinteresuotas asmuo V. E. V. kėlė savo reikalavimÄ , teismas nepripažįsta, kad dalyvaujančių byloje asmenų interesai buvo prieÅ¡ingi, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo J.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė