27209dfd-0ec9-40b8-810f-69ec96b7e53e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-146-661/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39401-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.9.1. 3.3.1.14. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

U. ieÅ¡kinį atsakovėms S. U. bei J. T. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovių J. T. ir S. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėByloje yra kilęs ginčas dėl atidalijimo natÅ«ra ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,0718 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalies pagal UAB korporacijos "Matininkai" parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ -pasiÅ«lymÄ ;

IeÅ¡kovė nurodė, jog atidalijus 1,0718 ha sklypÄ , ji neprieÅ¡tarautų dėl servituto keliui nustatymo, kad atsakovės galėtų privažiuoti prie savo sklypo dalies, be to, UAB korporacija „Matininkai“ paruošė žemės sklypų padalinimų schemas, pagal kurias 1,0718 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytÄ padalinti į du sklypus, žemės sklypas su indeksu A, kurio plotas yra 3573 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai – atitektų ieÅ¡kovei, o žemės sklypas pažymėtas indeksu B, kurio plotas 7145 kv.m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties skypai – atitektų atsakovėms.

IeÅ¡kovė prašė teismo atidalyti natÅ«ra jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,0718 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalį pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ - pasiÅ«lymÄ teismui bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-3). Atsakovės pateikė ieÅ¡kovei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atidalyti 1,0718 ha žemės sklypo dalį jų pasiÅ«lytu bÅ«du. Nurodė, kad J.

U. ieÅ¡kinyje siÅ«lomas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas sudaro 1,0718 ha, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, nes ieÅ¡kovė prašė atidalinti jai dalį prie kelio, t. y. užtikrinančiÄ jai įvažiavimÄ Ä¯ jos žemės sklypÄ , tuo tarpu kai atsakovės į joms priklausančiÄ dalį pakliÅ«ti negalės, nesant nei žemės servituto, nei kitokio įvažiavimo. Be to, dalis žemės sklypo, esanti netoliese kelio, kuria prašė jai atidalinti ieÅ¡kovė, yra įdirbta.

Taip pat tvirtina, kad J. U. siÅ«lomas atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės variantas, jeigu teismas jį patvirtintų, sudarytų galimybę ateityje kilti naujiems konfliktams ir ginčams, nes į sklypÄ atsakovės galėtų patekti tik per jos sklypÄ . Atsakovių siÅ«lomas žemės sklypo atidalinimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės variantas užtikrina visų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei leidžia iÅ¡vengti bet kokių ar/ir konfliktų ateityje, taip pat nepažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Pagal 2016-03-14 planÄ , parengta matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalinama žemės klypo dalis, plane pažymėta raide A ir taÅ¡kais 1,2,8,9,1, kurios plotas sudaro 3572 kv.m., o atsakovėms J. T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taÅ¡kais 2 ,3, 4, 5, 6, 7, 8, 2, kurios plotas sudaro 7146 kv.m. Toks atidalinimas iÅ¡sprendžia klausimÄ dėl patekimo į Å¡alims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimÄ prie kelio, ribojasi su juo. 12,22 m. pločio žemės Å«kio paskirties žemės sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto.

Taip pat Å¡iame pasiÅ«lyme proporcingai visiems iÅ¡dėstomas žemės naudingumas. J. U. taip pat lieka ir įdirbtam ir neįdirbta žemė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas sudaro 1,0718 vidutinė rinkos vertė pagal 2016-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , sudaro 40 000,00 Eur (masinis vertinimas). Tokiu bÅ«du už atitenkanti 0,67 kv. m. plotÄ J. T. ir S. U. sumoka J. U. 2,5 Eur kompensacijÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 70,00 Eur plano rengimo iÅ¡laidas (b. l. 109-113).II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Teismas nusprendė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016-03-14 matininkės-geodezininkės L. S. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€“ pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) - 3572 kv.m. žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ raide A ir taÅ¡kais 1, 2, 8, 9, 1;

Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 1,0718 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2016-03-14 matininkės-geodezininkės L. S. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ â€“ pasiÅ«lymÄ atsakovėms J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) - 7146 kv.m. ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ raide B ir taÅ¡kais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2Teismas konstatavo, kad pagal atsakovių pateiktÄ 2016-03-14 planÄ , parengtÄ matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalijama žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide A ir taÅ¡kais 1, 2, 8, 9, 1, kurios plotas sudaro 3572 kv. m., o atsakovėms J.

T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taÅ¡kais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2 , kurios plotas sudaro 7146 kv. m., jog toks atidalinimas iÅ¡sprendžia klausimÄ dėl patekimo į Å¡alims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimÄ prie kelio, ribojasi su juo, o 12,22 m. pločio žemės Å«kio paskirties sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto. Taip pat pasiÅ«lyme proporcingai visiems iÅ¡dėstomas žemės naudingumas, o J.

U. taip pat atitenka ir įdirbta, ir neįdirbta žemė, kas užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nuosavybės apsaugos ir proporcingumo teisių įgyvendinimÄ . Teismas sprendė, kad toks atidalijimo bÅ«das mažiausiai pažeis bendraturčių teisėtus interesus, užtikrins tolesnį racionalų Å¡io ginčo sklypo valdymÄ ir naudojimÄ si bei bus iÅ¡vengtÄ kitų ginčų ateityje.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantė – ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ jos ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Nuo pat bylos iÅ¡kėlimo pradžios ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu įrodinėjo, kad su atidalijamame žemės sklype nustatomu neatlygintinu kelio servitutu ieÅ¡kovė, kaip tarnaujančio tapsiančio daikto savininkė, sutinka. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kelias eis per ieÅ¡kovės valdos sodo dalį, kadangi jokio sodo žemės sklype nėra. IeÅ¡kovė sutinka su neatlygintinu kelio servitutu nustatymu, todėl joks privatumo aspektas kuri mini pirmos instancijos teismas nebus pažeistas.

Atsakovės yra garbingo amžiaus iÅ¡ kurių vienai atsakovių yra nustatytas neįgalumas, todėl pirmos instancijos teismo motyvai, kad atsiras kelio priežiÅ«ros iÅ¡laidų važiuojant juo transporto priemonėmis yra nepagristi, nes atsakovės jokių transporto priemonių nevairuoja. Kelio vietÄ ir kryptį turi teisę parinkti tarnaujančio daikto savininkas remiantis CK 4.121 straipsniu. Å is teisinis reguliavimas suponuoja, kad tarnaujančio daikto savininkui suteikiama servituto kelio vietos ir krypties parinkimo laisvė tokiu mastu ir tik tiek, kiek tai atitinka labiausiai kelio reikalavimus užtikrinančio kelio vietos ir krypties principus.

IeÅ¡kovės pasiÅ«lytame plane kelio vieta parengta pagal optimaliausiÄ variantÄ , t.y. arčiausia atstumÄ nuo vietinio kelio iki atsakovėms tenkančio žemės sklypo dalies. Kitas įmanomas privažiavimo bÅ«das galėtų bÅ«ti iÅ¡ atidalijamo žemės sklypo pusės pažymėtas taÅ¡kais 1 ir 9, tačiau Å¡ios linijos ilgis yra 30,34 metrų ilgesnis (atstumas tarp taÅ¡kų 2,3,4, sudaro 71,57 metrų, o tarp taÅ¡kų 1 ir 9 atstumas yra 101,91 metrų) nei siÅ«lomas ieÅ¡kovės plane. Atsakovės neįrodė, kad jų pateiktas planas yra tinkamiausias, priimtiniausias, optimaliausias ir nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo, proporcingumo principų bei Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros.Atsakovė J.

T. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Ji nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ jai atitektų faktiÅ¡kai visa įdirbta žemė, o atsakovėms liktų tik dirvonas, nors ieÅ¡kovė prie žemės įdirbimo visiÅ¡kai neprisidėjo, nes yra neįgali ir dirbti žemės negali. Tuo tarpu pagal atsakovių pateiktÄ planÄ visos bendraturtės įdirbtos žemės gaus vienodai. Atsakovių pateiktas planas yra tinkamiausias, priimtiniausias, optimaliausias ir nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo, proporcingumo principų bei Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyros.

IeÅ¡kovės pateiktas planas nustato jai privilegijÄ gauti žemę prie kelio, su geresniu privažiavimu, su visa įdirbta žeme, o tai reiÅ¡kia ir ženkliai brangesnę, negu visa likusi žemė. Taigi, ieÅ¡kovė siekia gauti geresnę žemę atsakovių sÄ skaita, nes nori Å¡iÄ Å¾emę parduoti kuo pelningiau ir bÅ«tent žemė prie kelio yra ženkliai brangesnė.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės..CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo bÅ«dų.

Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginÄÄ teismas turi siekti, jog bendraturčiai iÅ¡naudotų visas galimybes derindami savo valiÄ dėl atidalijimo.

Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo bÅ«das yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal atsakovių pateiktÄ 2016-03-14 planÄ (b.l. 114), parengtÄ matininkės-geodezininkės L. S., J. U. atidalijama žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide A ir taÅ¡kais 1, 2, 8, 9, 1, kurios plotas sudaro 3572 kv. m., o atsakovėms J. T. ir S. U. žemės sklypo dalis, pažymėta raide B ir taÅ¡kais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 2 , kurios plotas sudaro 7146 kv. m. Teismas įvertinęs Å¡alių pasiÅ«lymus dėl atidalijimo bÅ«dų, pagrįstai sprendė, jog atsakovių pasiÅ«lytas atidalinimas iÅ¡sprendžia klausimÄ dėl patekimo į Å¡alims po atidalinimo priklausančius žemės sklypus, nes abu sklypai turi priėjimÄ prie kelio, ribojasi su juo, o 12,22 m. pločio žemės Å«kio paskirties sklypas nesudaro kliūčių naudotis juo pagal paskirtį, nereikia nustatyti servituto.

Taip pat pasiÅ«lyme proporcingai visiems iÅ¡dėstomas žemės naudingumas, o J. U. taip pat atitenka ir įdirbta, ir neįdirbta žemė, kas užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nuosavybės apsaugos ir proporcingumo teisių įgyvendinimÄ . Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skundžiamu sprendimu nustatytas atidalijimo bÅ«das mažiausiai pažeis bendraturčių teisėtus interesus, užtikrins tolesnį racionalų Å¡io ginčo sklypo valdymÄ ir naudojimÄ si bei bus iÅ¡vengtÄ kitų ginčų ateityje (LR CPK 176 str.

– 179 str.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųKasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Alvydas Barkauskas                                                                 Jadvyga Mardosevič                                                                 Asta Pikelienė            Â