2016-12-12 Nr. AB-23367-3-63-3-01479-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2550-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01479-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo D. M. 168,22 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už jam nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 jam buvo suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 149,55 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą. Kita prašymo dalis buvo atmesta.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas senaties terminas, per kurį gali būti išieškomi mokesčiai (įskaitant rinkliavas ir kitus privalomus mokėjimus). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau nei už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Teismas pažymėjo, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini), laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą.

Administracinėje byloje esanti pažyma patvirtina, kad vietinė rinkliava apskaičiuota taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius. Pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 d., ir vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnyje nustatytu senaties terminu, teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju buvo pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 m., už kuriuos pagal pateiktą pažymą susidarė 11,58 Eur (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir 17,09 Eur (už butą, esantį (duomenys neskelbtini)) skola, todėl ši prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir visiškai patenkinti jo prašymą.

Pareiškėjas mano, kad teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas pažymi, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir paskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas ne naujai apskaičiavo ir neperskaičiavo vietinės rinkliavos, o kreipėsi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) priteisimo, nes rinkliavos mokėtojai nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų susirinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kreipiasi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnis negali būti taikomas. Pagrįsdamas savo poziciją, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015, kurioje ieškinio senatis priteisiant vietinės rinkliavos nepriemoką netaikyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. M. nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 168,22 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 149,55 Eur.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad MAĮ įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo taikyto priverstinio išieškojimo senaties termino, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 neatitinka nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl senaties taikymo, todėl juo neturi būti remiamasi šioje byloje.

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su prašymu, kuris teisme buvo gautas 2015 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė