2013-12-16 Nr. ATPB-396-4-61-3-01868-2010-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N520-108/2013

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01868-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 47.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimo K. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 13 d. K. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) nare, vykdydama Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą apklausos būdu, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (toliau – ir Sutartis):

1) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, ir to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes: pirminė Sutartis sudaryta 2009 m. spalio 28 d. (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ metu, pirkimo Nr. 78782), t. y. 11 dienų anksčiau nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo, be to, vykdant pirminį pirkimą, Komisija nerengė susitikimo su tiekėjais, kurio metu jiems būtų suteikta galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, neįtrauktas į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punkte įtvirtintos informacijos; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 punkte, taip pažeisdama Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą, taip pat buvo pažeista pirkimo Nr. 78782 konkurso sąlygų 89.6 punkte ir Sutarties 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu;

2) nesiderėjusi dėl pasiūlymo kainos, 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio metu pripažinusi tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 patvirtinto Komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punktą ir Taisyklių 123 punktą, o pasiūliusi Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą ir jai 2009 m. lapkričio 17 d. sudarius papildomą susitarimą, kurio vertė – 337 962,12 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM), pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes papildomo susitarimo suma viršija Sutarties 3.1 punkte įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą;

3) nepaskelbusi informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 punktą. Protokole nurodyta, kad už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) K. Ž. už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 1 500 Lt bauda.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarimu minėtą Institucijos Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, o K. Ž., kaip Komisijos narė, yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas. Taip pat teismas pažymėjo, jog iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad už tinkamą viešojo pirkimo atlikimą vykdant viešojo pirkimo procedūras atsako perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, t. y. komisija organizuoja sklandžią viešųjų pirkimų procedūrą.

Kiekvieno viešojo pirkimo komisijos nario pareiga prieš priimant sprendimą yra įvertinti viešojo pirkimo komisijai pateiktą medžiagą, būtiną teisėtam sprendimui priimti, sužinoti ir išsiaiškinti, kokios prekės, paslaugos, darbai yra perkami, kam jie bus naudojami, kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti, išsamiai susipažinti su rengiamomis viešojo pirkimo sąlygomis, reikšti pastabas dėl kilusių klausimų ir neaiškumų. Be to, viešojo pirkimo komisija turi įsitikinti, ar viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan.

Viešojo pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, iki kol įvykdys visas jai nustatytas užduotis ir dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą. Viešojo pirkimo komisija, organizuodama viešąjį pirkimą, parenka viešojo pirkimo būdą, rengia viešojo pirkimo dokumentus, kviečia tiekėjus dalyvauti viešajame pirkime, atlieka kitus veiksmus, susijusius su teisėtomis viešojo pirkimo procedūromis. Atsižvelgęs į tai, kad K. Ž. yra Komisijos narė, teismas sprendė, jog ji gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už nustatytus pažeidimus.

Tačiau teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo vykdomas pagal tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytą lėšų naudojimo sutartį Nr. SUT-183/20-282 pagal specialią programą „Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006–2008 metų programa“, gavus papildomą finansavimą, o ne iš 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 3.1 punkte numatyto lėšų rezervo, todėl konstatavo, jog K.

Ž. buvo nepagrįstai inkriminuotas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas, o laiko tarpas, praėjęs po 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties sudarymo, neturi jokios reikšmės.

Pasisakydamas dėl K. Ž. inkriminuoto Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo dėl to, jog Komisija iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo, teismas akcentavo, jog pagal ATPK 9 straipsnį, priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, pažeidimo faktas ir pažeidimą padariusio asmens kaltė turi būti konkretizuota bei aiški, turi būti nurodytos visos aplinkybės, visi norminiai aktai, kurių punktus pažeidė traukiamas atsakomybėn asmuo. Teismas taip pat vertino, kad nagrinėjamu atveju K. Ž. buvo nepagrįstai inkriminuotas Komisijos darbo reglamento 2 punkto bei Taisyklių 123 punkto pažeidimas, kadangi pagal Taisyklių 123 punktą nėra prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų, jei tai būtina – nurodo perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose, o šiuo atveju Ukmergės rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) 2009 m. lapkričio 9 d.

įsakyme Nr. 13-1132 tik pavedė Komisijai atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 20-636, nenurodydama, ar privalu šiuo atveju derėtis, taip pat nenustatė derėjimosi tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus, o ATPK 1713 straipsnyje yra numatyta ir perkančiosios organizacijos administracinė atsakomybė.

Dėl minimalios apklausoms būdingos informacijos nurodymo pagal Taisyklių 33 punktą, teismas pažymėjo, kad Taisyklių 35 ir 178 punktai numato išimtis iš Taisyklių 33 punkto – visa reikalaujama informacija gali būti neteikiama, jeigu pirkimas yra mažos vertės. Atsižvelgęs į tai, taip pat vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, teismas akcentavo, jog šiuo atveju buvo perkami remonto darbai, kurių vertė buvo mažesnė nei 500 000 Lt (be PVM), todėl darbų pirkimą reikia laikyti mažos vertės pirkimu, kuriam nereikėjo taikyti reikalavimo pateikti visą informaciją, numatytą Taisyklių 33 punkte.

Vertindamas K. Ž. inkriminuotą Taisyklių 27 punkto pažeidimą, teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas mažos vertės pirkimas apklausos būdu, o pagal Taisyklių 172 punktą, atliekant mažos vertės pirkimus, apie pirkimą skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) nereikalaujama, jei pirkimas atliekamas apklausiant, šiuo atveju – vieną pirkėją, todėl, teismo vertinimu, K. Ž. buvo nepagrįstai inkriminuotas ir minėto punkto pažeidimas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad K.

Ž. nepadarė jai inkriminuotų pažeidimų.

II. Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Institucija tvirtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai, priimtas neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių bei Institucijos argumentų, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant Įstatymo bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. Institucija pažymi, kad už tinkamą viešojo pirkimo atlikimą, vykdant viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki jo pabaigos, atsako perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo komisija. Kiekvieno viešojo pirkimo komisijos nario pareiga prieš priimant sprendimą yra įvertinti viešojo pirkimo komisijai pateiktą medžiagą, būtiną teisėtam sprendimui priimti, įsigilinti, kokios prekės, paslaugos, darbai yra perkami, kam jie bus naudojami, kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti, išsamiai susipažinti su rengiamomis viešojo pirkimo sąlygomis, reikšti pastabas dėl kilusių klausimų ir neaiškumų; viešojo pirkimo komisija turi įsitikinti, ar viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja Įstatymo nuostatoms, ar pateikta tiksli ir neklaidinanti informacija ir pan.

Viešojo pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo iki kol įvykdys visas jai nustatytas užduotis ir dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą. Viešojo pirkimo komisijos sprendimai įforminami protokolais, kuriuose nurodomi jos sprendimų motyvai, pateikiami paaiškinimai, atskirosios nuomonės (jei tokių yra) ir kt. Viešojo pirkimo komisija, vykdydama viešąjį pirkimą, parenka viešojo pirkimo būdą, rengia viešojo pirkimo dokumentus, kviečia tiekėjus dalyvauti viešajame pirkime, atlieka kitus veiksmus, susijusius su teisėtomis viešojo pirkimo procedūromis.

Atsižvelgusi į minėtas viešojo pirkimo komisijos funkcijas, Institucija pažymi, kad visiškai nepagrįstas ir neteisėtas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog nagrinėjamu atveju už nustatytus pažeidimus atsakomybėn galėjo būti traukiama perkančioji organizacija, o ne Komisijos narė. Taip pat Institucija pabrėžia, jog pagal Įstatymo 100 straipsnio 4 dalį už viešųjų pirkimų netinkamą vykdymą atsako perkančiosios organizacijos vadovai, viešojo pirkimo komisijos nariai ir kiti viešuosius pirkimus atliekantys asmenys, tačiau perkančiosios organizacijos, kaip juridinio asmens, atsakomybė nenumatyta.

Institucija atkreipia dėmesį, kad netinkamas viešojo pirkimo komisijos darbo organizavimas, jos posėdžiuose priimtų sprendimų neįforminimas protokolais, kaip numato Įstatymas ir kiti teisės aktai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nėra ir negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės (remiasi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-143-870/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1295-648/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1293-200/2012 ir 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1342-648/2012). Institucija kartu pažymi, kad viešojo pirkimo būdo parinkimas yra pirmaeilis viešojo pirkimo komisijos uždavinys, nes nuo to priklauso, ar apie viešąjį pirkimą bus skelbiama ar ne, kokios viešojo pirkimo sąlygos bus nustatomos, koks bus nustatomas pasiūlymų pateikimo terminas ir kt. Be to, Institucija akcentuoja, jog perkančiosios organizacijos direktorius papildomų darbų pirkimą Komisijai pavedė atlikti 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132. Tą pačia dieną, kai Komisijai buvo pavesta atlikti šį pirkimą, t. y. 2009 m. lapkričio 9 d., buvo išsiųstas kvietimas tiekėjui UAB „Ukmergės statyba“ (toliau – ir Kvietimas), su kuriuo buvo sudaryta pradinė Sutartis, pateikti pasiūlymą. Kvietimą Komisijos vardu parengė vienas iš Komisijos narių, o pasirašė Komisijos pirmininkas. Šiame kontekste Institucija pabrėžia, kad nors Komisijos sprendimas pirkimą atlikti apklausos būdu, kreipiantis į vienintelį tiekėją, nebuvo tinkamai įformintas protokolu, t. y. taip, kaip imperatyviai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, preziumuojama, jog Komisija, o kartu ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nusprendė papildomų darbų pirkimą atlikti apklausos būdu ir priėmė neteisėtą sprendimą pakviesti pirkime dalyvauti vienintelį tiekėją – UAB „Ukmergės statyba“, su kuriuo buvo sudaryta pradinė Sutartis (Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolas Nr. 1).

Institucija paaiškina, kad pagal Taisyklių 124.5.1 punktą papildomi darbai neskelbiant apie viešąjį pirkimą gali būti perkami tik tuomet, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, jog reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo. Institucijos teigimu, apklausos būdu (neskelbiant apie viešąjį pirkimą) darbai gali būti perkami tik esant Taisyklėse nustatytoms sąlygoms (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011), tačiau administracinėn atsakomybėn patraukta K. Ž. nei procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų atsiradusi po pradinės Sutarties sudarymo ir kurios nebuvo galima numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu, taip pat nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad papildomų darbų pirkime įsigyti darbai buvo būtini tinkamai užbaigti pradinėje Sutartyje nurodytus darbus, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju papildomų darbų pirkimas negalėjo būti vykdomas vadovaujantis Taisyklių 124.5.1 punktu. Be to, Institucija atkreipia dėmesį, jog papildomų darbų pirkimas buvo pradėtas praėjus vos 11 kalendorinių dienų nuo pradinės Sutarties sudarymo dienos, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar per tokį trumpą laikotarpį galėjo atsirasti naujų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti pradinės Sutarties sudarymo metu.

Institucija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju K. Ž. buvo nepagrįstai inkriminuotas Taisyklių 123 punkto pažeidimas. Šiuo aspektu Institucija nurodo, jog pagal Taisyklių 123 punktą Komisija, siųsdama Kvietimą tiekėjui pateikti pasiūlymą, turėjo pirkimo sąlygose nurodyti, bus ar nebus deramasi dėl pirkimo sąlygų, tačiau tokia nuostata Kvietime nebuvo įtvirtinta. Be to, pradinės Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad papildomų darbų, atliekamų vadovaujantis šia sutartimi, kaina negali sudaryti daugiau nei 332 379,12 Lt su PVM. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju papildomų darbų vertė yra 337 962,12 Lt su PVM. Kadangi UAB „Ukmergės statyba“ papildomų darbų pirkime pasiūlyta kaina viršijo pradinėje Sutartyje numatytą užsakovo rezervą, ji nebuvo priimtina perkančiajai organizacijai, todėl K. Ž., būdama Komisijos nare, turėjo derėtis su UAB „Ukmergės statyba“ dėl mažesnės kainos pasiūlymo arba atmesti pasiūlymą dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas Taisyklių 27 punktas, Institucija atkreipia dėmesį, jog ginčo pirkimas negalėjo būti laikomas mažos vertės pirkimu, kadangi jo vertė (337 962,12 Lt su PVM) viršijo Taisyklių 124.1.4.2 punkte nurodytą sumą (300 000 Lt su PVM), todėl Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 27 punktu, privalėjo paskelbti informacinį pranešimą apie papildomų darbų pirkimą. Be to, Institucijos teigimu, atsižvelgiant į tai, jog papildomų darbų pirkimas nebuvo mažos vertės viešasis pirkimas, jį vykdant buvo privaloma vadovautis Taisyklių 33 punktu ir pateikti reikalaujamą informaciją.

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta K. Ž. prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą. K. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kadangi ji, kaip Komisijos narė, nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas susitarimas (pirkimas) pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636 (pirkimas Nr. 78782), o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties (2009 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. SUT-183/20-282) vykdymo, panaudojant visai kitas pinigines lėšas. Be to, K. Ž. akcentuoja, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 Komisijai buvo tik pavesta atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, tačiau šiame įsakyme nebuvo Komisijai nurodyta, ar privalu derėtis, taip pat nebuvo nustatyta derėjimosi tvarka, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Kartu atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 123 punktu, apklausos būdu gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, tačiau tai nėra privaloma sąlyga. K. Ž. tvirtina, jog nagrinėjamu atveju vykdant papildomą pirkimą buvo pateikta visa reikalinga ir tiekėjams suprantama informacija, tiekėjo pasiūlyta kaina buvo priimtina ir pagrįsta, papildomų vidaus remonto darbų vertė neviršijo 300 000 Lt, o pagal Taisyklių 172 punktą, atliekant mažos vertės pirkimus, apie pirkimą skelbti CVP IS nereikalaujama, jei pirkimas atliekamas apklausos būdu. Administracinėn atsakomybėn patraukta K. Ž. mano, kad ji, kaip Komisijos narė, vykdydama ginčo pirkimą neturėjo pareigos rengti kvietimus ar juos teikti tiekėjams, parinkti pirkimo būdą, derėtis su tiekėjais ar atlikti kitus veiksmus, kurių padarymu yra kaltinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju K. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo 500 Lt iki 2 500 Lt.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. Ž. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka neabejotinai konstatuoti, kad K. Ž. padarė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju K. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, balsavusi už neteisėto sprendimo priėmimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu), perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus; Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą (Įstatymo 16 str. 3 d.). Remiantis Reglamento 2 punktu, Komisija, vykdydama pirkimus, vadovaujasi Taisyklėmis. Komisija sprendimus priima posėdžiuose (Reglamento 3 p.). Komisijos sprendimai įforminami protokolu; protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno nario atskiroji nuomonė; protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai (Įstatymo 16 str. 3 d., Reglamento 6 p.). Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, supaprastintus pirkimus vykdo administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Komisija. Komisija dirba pagal administracijos direktoriaus patvirtintą Komisijos darbo reglamentą; Komisijai turi būti nustatytos užduotys ir suteikti visi užduotims vykdyti reikalingi įgaliojimai; Komisija sprendimus priima savarankiškai (Taisyklių 19 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13-1132 „Dėl pirkimo užduočių nustatymo“ buvo pavesta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytai viešųjų pirkimų komisijai, kurios nare buvo būtent administracinėn atsakomybėn patraukta K.

Ž. (I t., b. l. 33, 54). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 13-966 sudaryta Komisija inter alia buvo įpareigota pirkimus vykdyti kiekvieno pirkimo būdą ir numatomą pirkimo vertę suderinusi su savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 13-58 sudarytos viešųjų pirkimų komisijos pirmininku (I t., b. l. 54), t. y. Komisija buvo įgaliota iki viešojo pirkimo pradžios parinkti pirkimo būdą. Be to, kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (I t., b. l. 39–40), kurį, be kita ko, pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patraukta K.

Ž., Komisija, išnagrinėjusi tiekėjo – UAB „Ukmergės statyba“ – pasiūlymą, nutarė pirkti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbus, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, iš tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, ir siūlė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, t. y. perkančiajai organizacijai, sudaryti sutartį su tinkamiausiu pripažintu tiekėju – UAB „Ukmergės statyba“, sutarties vertė – 337 962,12 Lt su PVM.

Atsižvelgiant į tai, tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog šis papildymas yra neatskiriama 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 dalis, už papildomai atliktus darbus apmokama pagal tarp šalių pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 sulygtą atsiskaitymo tvarką (I t., b. l. 41). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo atliekamas ne kaip papildomas susitarimas (pirkimas) pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, o kaip pirkimas, atsiradęs iš kitos sutarties – tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2009 m. gegužės 14 d. pasirašytos lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 – vykdymo.

Akcentuotina, kad sutartis dėl minėtos 2009 m. gegužės 14 d. lėšų naudojimo sutarties Nr. SUT-183/20-282 pakeitimo, kuria, kaip tvirtina administracinėn atsakomybėn patraukta K. Ž., buvo užtikrintas papildomas finansavimas ginčo pirkimui atlikti, tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta tik 2009 m. lapkričio 24 d. (I t., b. l. 18–19), t. y. jau po papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 pasirašymo tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“.

Taip pat pažymėtina, kad 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 (I t., b. l. 25–31) 3.1 punkte įtvirtinta, jog užsakovo rezervas yra 10 procentų, t. y. 274 693,49 Lt ir 57 685,63 Lt PVM (bendra suma – 332 379,12 Lt). Tuo tarpu, kaip minėta, pagal Komisijos siūlymą tarp Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ 2009 m. lapkričio 17 d. pasirašyto papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 vertė – 337 962,12 Lt su PVM (I t., b. l. 37–41), t. y. papildomo susitarimo suma viršija 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartyje Nr. 20-636 įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą.

Be to, iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokolo Nr. 1 (I t., b. l. 39–40) matyti, jog Komisija, atlikdama ginčo pirkimą, vadovavosi Taisyklių 124.5.1 ir 126 punktų nuostatomis ir apklausė vieną tiekėją. Taisyklių 124.5.1 punktas įtvirtinta, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti, kai perkamos prekės, paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo; tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Įstatymo 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Atitinkamai 2009 m. lapkričio mėn. paraiškos viešajam pirkimui dalyje „Trumpas pirkimo aprašymas“ nurodyta, jog reikalinga atlikti papildomus remonto darbus, kad būtų galima priduoti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino patalpas naudoti iki kitų mokslo metų pradžios (I t., b. l. 32). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo pirkimas buvo pradėtas praėjus tik 11 dienų nuo pirminės 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutarties Nr. 20-636 sudarymo dienos, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po minėtos pirminės Sutarties sudarymo dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėjo, jog reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo Sutartį, be kurių negalima užbaigti pirkimo Sutarties vykdymo.

Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju pirkimas negalėjo būti vykdomas pagal Taisyklių 124.5.1 punktą. Kartu pabrėžtina, jog net ir priėmusi sprendimą pagal Taisyklių 124.5.1 punktą pirkimą atlikti apklausos būdu, Komisija šio sprendimo neįformino protokolu, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis bei Reglamento 6 punktas, ir nesilaikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų, kadangi nepaskelbė informacinio pranešimo apie pirkimą (iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju Taisyklių 172 punktas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, netaikytinas, nes minėtas punktas reglamentuoja atvejus, kada CVP IS skelbiama apie mažos vertės pirkimus, tuo tarpu šiuo atveju ginčas kyla ne dėl paties ginčo pirkimo (ne)paskelbimo, o dėl informacinio pranešimo apie ginčo pirkimą, t. y. sprendimo pirkti darbus nepaskelbus apie supaprastintą pirkimą, (ne)paskelbimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju UAB „Ukmergės statyba“ siųstame 2009 m. lapkričio 9 d. kvietime Nr. SŪ4-163 „Dėl pasiūlymo pateikimo“ (I t., b. l.

34) ir kartu pateiktame Darbų kiekių žiniaraštyje (I t., b. l. 35–36) nebuvo nurodyta minimali būtina informacija pagal Taisyklių 33 punktą bei nenurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka, todėl buvo pažeistos Taisyklių 33 ir 123 punktų nuostatos. Pabrėžtina, kad nors pagal Taisyklių 35 punktą mažos vertės pirkimų atveju, taip pat kai apklausos metu pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama ne visa Taisyklių 33 punkte nurodyta informacija, jeigu perkančioji organizacija mano, kad informacija yra nereikalinga, o pagal Taisyklių 178 punktą, vykdydama mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo vadovautis Taisyklių 33 punkto reikalavimais, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Kvietime pateikta informacija nebuvo pakankama.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nors Taisyklių 123 punktas nenumato prievolės bet kokiu atveju derėtis dėl pasiūlymo sąlygų, remiantis minėto punkto nuostatomis, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar bus deramasi dėl pasiūlymo sąlygų arba kokiais atvejais bus deramasi ir derėjimosi tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju ši informacija pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta.

Pabrėžtina, jog iš esmės visi byloje nustatyti pažeidimai atsispindi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų supaprastinto pirkimo apklausos būdu Komisijos 2009 m. lapkričio 12 d. posėdžio protokole Nr. 1 (I t., b. l. 39–40), o K. Ž., kaip Komisijos narė, vykdydama Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, turėjo teisę laisvai pasirinkti kaip balsuoti dėl viešųjų pirkimų tvarką pažeidžiančio sprendimo, byloje nėra duomenų, kad priimant sprendimą jos valia būtų buvusi suvaržyta ar kitaip apribota kitų asmenų. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje (I t., b. l. 142–144) ir 2013 m. kovo 20 d. nutartyje (I t., b. l. 199–204) jau yra konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju K. Ž., kaip Komisijos narė, yra tinkamas atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas, jai suformuluotas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir aiškus, o administracinė nuobauda paskirta nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino. Tai įvertinus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju K. Ž., kaip Komisijos narė, vykdydama Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009 m. spalio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 20-636, ir turėdama teisę laisvai pasirinkti kaip balsuoti, tačiau balsuodama už viešųjų pirkimų tvarką pažeidžiančio, t. y. neteisėto, sprendimo priėmimą, padarė ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl K. Ž. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo asmens veikoje bei jos kaltės padarius ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą daryti.

Papildomai pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos K. Ž. atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir tai, kad byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos Nutarimo panaikinimo teismuose buvo nagrinėjama ilgą laiką, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus K. Ž. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą, todėl yra pagrindas pakeisti Institucijos Nutarimą, sumažinant K. Ž. paskirtą baudą iki ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios – 500 Lt.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra keistinas, atitinkamai pakeičiant Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir skiriant K. Ž. minimalią ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 500 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti, paskiriant K. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 500 Lt baudą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė