2717822c-0a00-40e6-ab74-e9e2a787af41 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1066-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-6247-881/2014.              Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2-6247-881/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nonfera“ ieÅ¡kinį atsakovams L.

Å . ir A. N. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėja n u s t a t ė :                                                       I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB ,,Nonfera“ ieÅ¡kinyje atsakovams A. N. ir L. Å . praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ jų 1 483 558,48 Lt (atitikmuo 429 668,23 EUR) žalos atlyginimo, taip pat procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį arba kilnojamÄ jį turtÄ , lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Kadangi reikalaujama priteisti suma iÅ¡ atsakovų, fizinių asmenų, yra itin didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė bÅ«simo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB ,,Nonfera“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areÅ¡tuoti atsakovams L. Å . ir A. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, bendrai nevirÅ¡ijant 1 483 58,48 Lt sumos (areÅ¡tuotÄ turtÄ draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti tretiesiems asmenims), o turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas, atsižvelgė į tai, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų suma – 1 483 58,48 Lt (atitikmuo 429 668,23 EUR) yra didelė, o ieÅ¡kinys preliminariai pagrįstas (ieÅ¡kovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus)., sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir tokias priemonės pritaikė (CPK 144 str.). Vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo principais ir siekdamas iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teismas parinko atsakovus mažiausiai varžančias priemones ir pirmiausiai nutarė areÅ¡tuoti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį ir / ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtinės teises, tik to nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskirajame skunde atsakovas L. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Vien tik didelė ieÅ¡kinio suma nėra pakankama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas turėtų įvertinti ir kitas svarbias faktines aplinkybes (atsakovo finansinę padėtį, elgesį, veiklos pobÅ«dį, faktinį ir teisinį santykį su ieÅ¡kovu ir kt.).

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas slėptų turtÄ ar kitaip elgtųsi nesÄ Å¾iningai, kad bÅ«tų pagrindas prielaidai, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ , susiformuoti.2. Pats ieÅ¡kovas BUAB „Nonfera” yra atsakovo L. Å . (buvęs BUAB „Nonfera” vadovas ir vienintelis akcininkas) skolininkas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2- 4474-258/2013 konstatuotas BUAB „Nonfera” 11 585,25 Lt įsiskolinimas atsakovui L. Å ., atsiradęs iÅ¡ darbo santykių, ir 4 869 281,75 Lt skola (847 963,70 Lt palÅ«kanų už parduotus žemės sklypus pagal 2007 m. gruodžio 28 d.

žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. gruodžio 31 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį bei pagal 2008 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr. 8-08-5a ir 2009 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 8- 09- 14). Nors ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis panaikinta ir byla sustabdyta, ieškovo kreditoriui UAB „Vakarų krova” pareiškus netiesioginį ieškinį dėl sandorių, iš kurių kyla BUAB „Nonfera” įsiskolinimas L. Š., iš dalies pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-3963-798/2014), L.

Å . teisė į BUAB „Nonfera“ 4 869 281,75 Lt bei 11 585,25 Lt skolas, kol sandoriai nenuginčyti, egzistuoja. Å i jo turima reikalavimo teisė į ieÅ¡kovÄ (4 869 281,75 Lt, atitikmuo 1 410 241,5 EUR) paneigia grėsmę ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.3. IeÅ¡kinys, kuriuo iÅ¡ buvusio BUAB „Nonfera“ akcininko L. Å . siekiama priteisti įmonei, ieÅ¡kovo vertinimu, rizikingais 2010-2011 metų sandÅ«roje sudarytais sandoriais padarytÄ Å¾alÄ (metalų pirkėjas, Å¡iuo metu jau iÅ¡registruota Kipro įmonė Telocrine Services Limited ieÅ¡kovui liko skolinga 429 668,23 eurų), preliminariai nepagrįstas.

Jis Å¡ių sandorių sudarymo metu nebuvo nei faktinis, nei oficialus įmonės vadovas, sandorius pasiraÅ¡ydavo vadovas A. N.,, dirbo įmonėje konsultantu, taigi ieÅ¡kovas nepagrindė solidarios atsakovų (vadovo ir akcininko) atsakomybės. Be to, sandoriai su minėta Kipro įmone atitiko verslo praktikÄ ir jais ieÅ¡kovas buvo apsaugotas nuo nuostolių (Kipro įmonė atliko preliminarius mokėjimus, sutartyse buvo numatytos netesybos ieÅ¡kovo naudai). Å ios aplinkybės ieÅ¡kovui yra žinomos, kadangi buvo nurodytos praÅ¡yme atlikti ikiteisminį tyrimÄ , kurį pradėti atsisakyta.

4. Atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti nagrinėjamoje byloje pritaikyto dydžio ir masto laikinosios apsaugos priemonės, bÅ«tinas iÅ¡samesnis grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, motyvavimas, pagrindimas, nepakanka vien prielaidų, kuriomis apsiribojo pirmosios instancijos teismas. Kai teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų bÅ«ti maksimalus. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems prielaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167/2008). IeÅ¡kovas BUAB „Nonfera“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:

1. Teismų praktikoje aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama kai yra pareikÅ¡tas didelės piniginės sumos reikalavimas. Pareiga paneigti prezumpcijÄ , kad reikalavimo suma skolininkui didelė, tenka pačiam skolininkui, tačiau L. Å . nepateikė įrodymų apie savo valdomÄ turtÄ bei gaunamas pajamas, kurie leistų tvirtinti, jog 429 668, 23 EUR ieÅ¡kinio suma jam nėra didelė ir dėl to nėra rizikos, jog teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.2. L. Å . argumentas, kad jis pats turi 4 869 281, 75 Lt (atitikmuo 1 410 241,5 EUR) dydžio finansinį reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , nereikÅ¡mingas. Å is reikalavimas yra ginčijamas ir nėra patvirtintas ieÅ¡kovo bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo.

3. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo, teismas nesprendžia bylos iÅ¡ esmės, pakanka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų preliminariai pagrįstas, ir netiria bei nevertina ieÅ¡kinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas tegali nustatyti teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos (apelianto lėšos areÅ¡tuotinos tik nepakankant kito turto). Atsakovas A. N. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

2. Teismas nederino proceso dalyvių interesų, nesiekė jų balanso, neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantui sukeliamų neigiamų pasekmių.

3. Neįrodytas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nors atskirajame skunde praÅ¡oma panaikinti visÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, taigi ir tÄ jos dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kito atsakovo – A.

N. atžvilgiu, viena vertus, Å¡is atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡imtinai argumentais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apelianto (atsakovo L. Å .), atžvilgiu. Teisė į teisminę gynybÄ reiÅ¡kia teisę ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str.). CPK nenumato galimybės, įskyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis, fiziniam asmeniui teisme ginti kito asmens teises, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek juo siekiama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apelianto L.

Å . atžvilgiu. Kita vertus, atsakovo A. N. atskirasis skundas dėl Å¡ios nutarties jau iÅ¡nagrinėtas anksčiau ir jį Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-415-180/2015 atsisakyta patenkinti. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 145 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu sÄ lygos (ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebegalimas). Dėl ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo Apelianto teigimu, ieÅ¡kinys jo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas, nes nėra teisinio ir faktinio pagrindo L.

Å ., kuris sandorių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina reikalavimo teisę į apeliantÄ , sudarymo metu buvo tik ieÅ¡kovo akcininkas ir darbuotojas, tačiau ne vadovas, atsakomybei bei solidariai atsakomybei su buvusiu vadovu – atsakovu A. N.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  tokie apelianto skundo argumentai, susiję su jam solidariai pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nėra aktualÅ«s. Dėl Å¡ių argumentų iÅ¡ esmės pasisakys teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priimdamas joje sprendimÄ .

Å ioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Pagal prima facie doktrinÄ atliekamo ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas materialinis reikalavimas atsakovams (buvusiam vadovui ir akcininkui, ieÅ¡kovo teigimu, faktiÅ¡kai veikusiam kaip vadovas) iÅ¡ esmės galimas, o tenkintinas ar ne Å¡is reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumÄ .

Taigi ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas. Todėl apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, ar ieÅ¡kinys pagal bylos faktines aplinkybes apelianto L. Å . atžvilgiu tenkintinas, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo iÅ¡nagrinėjimo, nei tÄ padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl grėsmės ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimÄ ir civilinio proceso ypatumÄ , kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ ) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis – atsakovas, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimÄ , t.y. grėsmę sprendimo įvykdymui.

Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovams, fiziniams asmenims, yra didelė. Pagrįsti apelianto argumentai, kad vien didelė ieškinio suma teismų praktikoje nepripažįstama savaime pakankamu pagrindu konstatuoti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iÅ¡sprendimui galinčias turėti reikÅ¡mės aplinkybes, tarp kurių esminę reikÅ¡mę turi atsakovo finansinė – turtinė padėtis, nes bÅ«tent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014).

Pareiga įrodyti gerÄ turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , kaip jau minėta, tenka bÅ«tent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2013).

Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė patikimų, iÅ¡samių ir įrodymais grįstų duomenų apie savo gerÄ turtinę padėtį, pajėgumÄ Ä¯vykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ grįsdamas vienintele, turimos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ aplinkybe. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia apelianto turtinė teisė yra ginčijama ir nėra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi BUAB „Nonfera“ bankroto byloje (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-389-258/2015) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas L.

Å . 4 869 281,75 Lt (atitikmuo – 1 410 241,47 EUR) finansinis reikalavimas BUAB „Nonfera“ ir Å¡io reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas priklauso bei yra atidėtas iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3259-798/2015. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra žinoma, kokio dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Nonfera“ turi apeliantas. Patvirtintos reikalavimo teisės, kylančios vien iÅ¡ darbo teisinių santykių (3 355,32 EUR) nepakanka užtikrinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Aktualu ir tai, kad vykdomos bankroto procedÅ«ros ir tokio pobÅ«džio byloje vyraujantis visų kreditorių interesų lygybės principas, nepažeidžiant Ä®BĮ nuostatų, neleistų pagrįstai tikėtis nei tokio dydžio, kaip apeliantas nurodo (1 410 241,5 EUR ) jo reikalavimo patenkinimo ir jo verte savo paties prievolių įvykdymo bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nei prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymo.

Kitų duomenų apie turimÄ turtÄ apeliantas neteikė, todėl konstatuotina, kad L. Å . didelio reikalavimo prezumpcija byloje nepaneigta. Atitinkamai nepaneigta grėsmė ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu ir pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 178 str.). Kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡o Turto areÅ¡tų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.), vykdant skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį yra areÅ¡tuotas L. Å . nekilnojamasis turtas (trys butai) ir iÅ¡registruotas areÅ¡tas kitam (neidentifikuotam) turtui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi įrodymais pagrįstų duomenų, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui keltų kokius nors realius neigiamus padarinius, žalÄ , trikdytų veiklÄ ar įprastÄ gyvenimÄ .

Å ie motyvai yra pakankami, kad teisėtÄ , pagrįstÄ bei tinkamai motyvuotÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip dėl nereikÅ¡mingų atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                  Dalia Kačinskienė