2021-09-02 Nr. AB-17272-4-39-3-00179-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3880-629/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00179-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams J. B. ir A. Z.,

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. F. F.,

užsieniečio atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. F. F. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. F. F. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau nei kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. liepos 18 d. 20.45 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje kelyje Suvalkai - Marijampolė - Kaunas, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Vokietijoje, kartu kaip keleivis vyko dar vienas (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat turintis leidimą gyventi Vokietijoje. Patikrinimo metu pareigūnas pastebėjo, kad keleivis elgiasi nervingai, į neatsiliepia į telefono skambutį, todėl buvo įtarimų, kad šie asmenys lydi kitą automobilį, kuriuo gali būti vežami kiti neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje užsieniečiai, ketinantys pateikti į Lenkijos Respubliką. Po kelių minučių buvo sustabdytas dar vienas automobilis vykstantis link Lenkijos Respublikos, patikrinimo metu krovininiame automobilyje buvo pastebėta sėdinti ant grindų 16 asmenų grupė.

3. Nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad grupę sudaro 4 vyrai 4 moterys ir 8 vaikai, visi jie yra prieglobsčio prašytojai, kurie buvo apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie visi pasišalino iš minėto centro ir negrįžo. Vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. F. F. gim. (duomenys neskelbtini), užsienietis turi asmens pasą, taip pat kartu su juo vyko ir jo sutuoktinė su 3 vaikais.

4. Centras pažymėjo, kad M. A. F. F. nuolat (t. y. ir sulaikius pasienyje, atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respubliką, ir tą patvirtina aplinkybės, jog jis vyko su organizuota grupe, kurioje dalyvavo kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai, dalyvavo atskiras automobilis, lydintis krovininį automobilį su (duomenys neskelbtini) piliečiais.

5. Centas, atsižvelgdamas į tai, kad M. A. F. F. Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas galutinai nėra išnagrinėtas, taip pat į tai, kad jis pasišalino iš priėmimo centro bei bandė neteisėtai išvykti į Lenkijos Respublikos teritoriją, teigė, kad priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bus sudėtinga, jeigu užsienietis bus nesulaikytas, kadangi jis gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies, t. y. nusprendė apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. F. F., gimusį (duomenys neskelbtini)., Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau, kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad užsienietis buvo registruotas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, tačiau savavališkai iš jo pasišalino ir buvo sulaikytas netoli Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos, kadangi jis neketina likti Lietuvoje, nes bijo būti deportuotas į savo kilmės šalį, todėl teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra formalūs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje numatyti kriterijai sulaikyti užsienietį, kadangi jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas konstatavo, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas šiuo metu galutinai nėra išnagrinėtas. Objektyvių duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje nėra, į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, užsieniečio tapatybė yra nustatyta.

9. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju labai svarbi aplinkybė, jog užsieniečio tapatybė yra nustatyta bei tai, kad į Lietuvą jis atvyko kartu su nepilnamečiais vaikais.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 114 straipsnio 4 dalimi, apibrėžiančia galimybę sulaikyti pažeidžiamus asmenis ir šeimas, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį M. A. F. F., gimusį (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau, iki kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 11. (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. F. F. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti apeliantą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme.

12.2. Pagal Įstatymo 112 straipsnio nuostatas, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

12.3. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama apelianto judėjimo laisvė. Apelianto nuomone, teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apelianto sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų, kurių pareiškėjas turi net tris, ir jo šeimos interesams, kokiomis sąlygomis bus priversti gyventi vaikai, jei jų tėvas negalės tinkamai prižiūrėti ir įgyvendinti savo valdžios, kas visiškai neatitinka nei tėvo, nei vaikų interesų ir gerovės. Pasak apelianto, vaikams turi būti užtikrintas laisvas judėjimas, o tuo pačiu ir tėvui, kuris yra atsakingas už vaikų priežiūrą, ir tėvo judėjimas negali būti suvaržytas labiau nei vaikų, kadangi tokiu atveju negalėtų būti užtikrinta jų tinkama priežiūra.

12.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo keltus siekius pilnai užtikrintų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apelianto apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam su vaikais ir žmona išeiti apsipirkti, pasivaikščioti, apelianto judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo ir šeimos tėvo, interesus, bei atitiktų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), bei Centro interesus.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Viliaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą ir apgyvendinęs užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, priėmė proporcingą sprendimą užsieniečio atžvilgiu.

14.2. Minėtas užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jo atžvilgiu priimtais sprendimais metu, užsienietis buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais bandė išvykti į Lenkijos Respubliką. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Pritaikius minėtam užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų didelė tikimybė, jog jis tiesiog išeis iš Centro (pakartotinai) ir bandys vykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo pačiu nebus galimybės įvykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus.

14.3. Centras, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apelianto sulaikymas atsilieps nepilnamečiams vaikams ir šeimos interesams, pažymi, jog užsienietis su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, bandė pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, tačiau teismas, atsižvelgęs į vaikų interesus, netaikė užsieniečiui suėmimo, bet nusprendė užsienietį apgyvendinti VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ir tai yra teisingas ir pagrįstas sprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo apgyvendinti užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies, ir pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau, kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas nagrinėjamu atveju vertino, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas šiuo metu galutinai nėra išnagrinėtas. Objektyvių duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje nėra, į Lietuvą atvyko kartu su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais, užsieniečio tapatybė yra nustatyta, užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei.

17. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Užsieniečių sulaikymo centre, netaikant judėjimo apribojimų.

18. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

19. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

23. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. F. F., jo sutuoktinė A. N. A. Y. ir jų trys nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2021 m. liepos 18 d. jie pasišalino iš Centro. Minėti asmenys, kartu su grupe kitų asmenų, buvo sustabdyti 2021 m. liepos 18 d., kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Byloje nėra ginčo, kad M. A. F. F. pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis buvo supažindintas su savo teisine padėtimi, jam buvo paaiškinta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nepaisant to, užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir jį įvykdyti.

24. Akcentuotina, jog Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienietis buvo sustabdytas kartu su savo žmona, t. y. (duomenys neskelbtini) piliete A. N. A. Y.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu (bylos Nr. A20.-1305-419/2021) iš dalies tenkino Centro teikimą, ir apgyvendino užsienietę ir jos nepilnamečius vaikus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. spalio 20 d., bet ne ilgiau kol bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, atsižvelgiant į tai, kad užsienietės tapatybė nustatyta, ji yra prieglobsčio prašytoja, į Lietuvą atvyko kartu su vyru ir nepilnamečiais vaikais, nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (šis teismo sprendimas buvo apskųstas). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog minėtais nepilnamečiais vaikais rūpinasi išimtinai tik M. A. F. F., todėl neįrodyta, kad užsienietis yra pažeidžiamas asmuo.

26. Kita vertus, šioje byloje iš esmės sprendžiamas šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, judėjimo laisvės apribojimo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje užsieniečio, turinčio nepilnamečių vaikų sulaikymas būtų nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, reikalavimu užtikrinti geriausius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo sulaikyti užsienietį. Nors objektyviai aplinkybė, kad užsienietis (prieglobsčio prašytojas), grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tačiau griežčiausios priemonės taikymas asmeniui, kuris privalo rūpintis nepilnamečiais vaikais, šiuo atveju nelaikytinas tikslingu, kadangi nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą taikyti sulaikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, nėra duomenų apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant pakankamai didelei rizikai, jog užsienietis vėl bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsienietis ir jo šeimos nariai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendžia, jog nagrinėjamos individualios bylos aplinkybės nesudaro pakankamų teisinių ir faktinių prielaidų tenkinti užsieniečio apeliacinio skundą ir pakeisti užsieniečiui pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

28. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. F. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė