2710234a-d2bd-4cb3-8e19-e8fbec3eecc8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1020-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02974-2012-2                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-881/2016 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J.

T., N. K., R. K. dėl administracinių aktų ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Valstybinis miÅ¡kotvarkos institutas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo teisėtumo į žemės sklypÄ , kuriame, ieÅ¡kovo teigimu, yra valstybinės reikÅ¡mės – miesto - miÅ¡kas.

2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-6243 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei L. K.“, kuriuo L. K. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,0964 ha žemės sklypo dalį, priklausančiÄ 0,1968 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-6244 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei J.

T.“, kuriuo J. T. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,1004 ha žemės sklypo dalį, priklausančiÄ 0,1968 ha žemes sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau abu ginčijami sprendimai – VAV Sprendimai); pripažinti negaliojančiu 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (patvirtintas Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 4-5304), kurio pagrindu atsakovai R. K. ir N. K. paveldėjo 964/1968 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas mirusios L.

K. vardu pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. 2.4-01-6243; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – priteisti iÅ¡ atsakovų J. T., N. K. ir R. K. Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise 0,1968 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento specialistai, gavę piliečių R. K., N. K. ir J. N., pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra buvusio savininko T.

M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje vietoje, praÅ¡ymÄ suformuoti sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra, nustatė Å¡io sklypo duomenis ir patvirtino žemės sklypo planÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 30-1095 „Dėl sklypo Nr. 1, (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“. VAV Sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės L. K. (į 0,0964 ha plotÄ ) ir J. T. (į 0,1004 ha plotÄ ) į joms tenkančiÄ buvusio savininko T.

M. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo dalis 0,1968 ha ploto žemės sklype, esančiame Nr. 1 (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas arba ginčo sklypas). 4. 2008 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, patvirtintu Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės V. T., notarinio registro Nr. 4-5304, L. K., mirusios 2001 m. birželio 15 d., turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo sÅ«nus R. K. ir duktė N. K.. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu buvo sudaryta komisija įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raÅ¡te nurodyto miÅ¡ko atitikimÄ miÅ¡kui nustatytiems reikalavimams vietoje. Komisija 2012 m. rugsėjo 24 d. protokolo Nr. D4-107 iÅ¡vadose nustatė, kad į žemės sklypÄ , kadastro Nr. 0101/0012:406, patenka 0,1851 ha miÅ¡ko, kuris atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MiÅ¡kų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 3 dalies nustatytus miÅ¡ko ar miÅ¡ko žemės reikalavimus, taip pat nustatė, kad VÄ® Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto atliktos inventorizacijos patikslinimo metu teritorija, kurioje Å¡iuo metu yra Žemės sklypas, atitiko MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus miÅ¡ko ar miÅ¡ko žemės reikalavimus. 6. Pagal kompetentingų institucijų pateiktÄ medžiagÄ akivaizdu, kad tiek ginčo Žemės sklypo formavimo metu, tiek VAV Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu, tiek Å¡iuo metu 0,1968 ha ploto ginčo sklype faktiÅ¡kai buvo ir faktiÅ¡kai yra apie 0,19 ha miÅ¡ko.

Pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ miÅ¡kų plotai, teritoriniu požiÅ«riu esantys miestų kadastrinėse teritorijose ir atitinkantys MiÅ¡kų įstatymo nustatytus kriterijus, yra priskiriami valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mėms miÅ¡kams. 7. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0012:406, miÅ¡kų inventorizacijos metu, 1999-2000 metais, buvo inventorizuotas miÅ¡ko plotu (0,2 ha), kuris pagal VÄ® Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto parengtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, o Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre registruotas 2003 m. spalio 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1409 (toliau – Nutarimas Nr. 1409) Žemės sklypas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų, VÄ® Valstybinis miÅ¡kotvarkos instituto duomenimis kaip nepagrįstai priskirtas Å¡iems plotams dėl valstybinės sklypinės miÅ¡kų inventorizacijos, vykdytos 1999-2000 metais, klaidos. 8. Pagal galiojantį įstatyminį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų teisinio režimo reguliavimÄ Å½emės sklype esantis miÅ¡kas jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, negalėjo bÅ«ti perduotas į privačiÄ nuosavybę. 9. Dėl nurodytų priežasčių VAV Sprendimais atkuriant nuosavybės teises buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio, taip pat Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) 6 straipsnio ir 13 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei iÅ¡imtine valstybės nuosavybe esančių miesto miÅ¡kų statusÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. 11. Nutarimu Nr. 1409 Vyriausybė pakeitė Vilniaus miesto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ribas – ginčo teritorija iÅ¡braukta iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto. Todėl Vyriausybei nepatvirtinus ginčo sklypo kaip valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, sklypas neteko nurodyto statuso, todėl į jį galėjo bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ .

IÅ¡braukus ginčo sklypo teritorijÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų, buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 30-1095 „Dėl sklypo Nr. 1, (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“. Vadovaujantis priimtu įsakymu, kurio prokuroras neginčija, ir buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. tėvų (senelių) žemę natÅ«ra. Ginčijamoje situacijoje savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymÄ , kuriuo buvo nustatyti Žemės sklypo duomenys, vadovavosi atitinkamais galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, nebuvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui ir įtrauktas į miÅ¡kų registrÄ . 12. Atsakovai nuo pat pradžių turėjo pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius, kad jiems bus atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į tėvų (senelių) iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę natÅ«ra, juolab, kad teritorija, kurioje yra ginčo sklypas yra urbanizuota ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius patenka į teritorijÄ , kurioje yra numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, kurioje Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengus detalųjį planÄ gali bÅ«ti vystoma mažaaukÅ¡tė gyvenamoji statyba, kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra.

Suformuotas natÅ«ra grÄ Å¾inti ginčo žemės sklypas patenka į teritorijÄ , kuri akivaizdžiai yra urbanizuota.13. Svarbi aplinkybė yra tai, jog ginčo sklypas nėra vientisame miÅ¡ko masyve, netgi neprieina prie miÅ¡ko masyvo, be to, iÅ¡ visų pusių jį supa sklypai, kuriuose pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenis ne tik yra gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, bet taip pat leidžiamos mažaaukÅ¡tės statybos, rengiami projektiniai pasiÅ«lymai, t. y. akivaizdžiai vyksta miesto plėtra ir urbanizacija.

Todėl laikyti ginčo teritorijÄ valstybiniu miÅ¡ku, į kurį turėtų bÅ«ti nukreipiama iÅ¡imtinė valstybės apsauga, nėra pagrindo.14. MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad miÅ¡kas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės).

Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krÅ«mai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi miÅ¡ku; Å¡ių želdinių priežiÅ«ros, apsaugos ir naudojimo tvarkÄ nustato Aplinkos ministerija. Ginčo sklypas neatitinka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sÄ vokos, nes gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krÅ«mai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi miÅ¡ku. 15. Seimo kontrolieriaus atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad su ginčo sklypu besiribojantys žemės sklypai nėra priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, ginčo sklypas Å¡iaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su kitos paskirties žemės sklypais (Å¡iaurinėje – valstybės nuosavybė, pietinėje – privati), o rytinėje ir vakarinėje pusėse ribojasi su laisva valstybės žeme (Seimo kontrolieriaus 2012 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 4D-2012/1-1175 5.15 p.).

Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu Nr. A51-60751(2.14.2.12-MP8) Seimo kontrolieriui nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1-537 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. rengimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , pagal kurį ginčo žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zonÄ , t. y. ginčo sklypas yra gyvenamoje vietovėje, bÅ«tent dėl to 1 968 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas kaip kitos paskirties žemės sklypas, kurio (naudojimo) bÅ«das ir pobÅ«dis bus nustatyti parengus detalųjį planÄ . 16. VÄ® Valstybinis miÅ¡kotvarkos institutas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad vietoje kameraliai deÅ¡ifruojant sklypų ribas spalvotuose, kur kas geresnės kokybės, negu turėti inventorizacijos metu 1999–2000 m., fotoplanuose turint galimybę juos iÅ¡didinti, analizuoti ir detalizuoti kompiuterio ekrane aiÅ¡kiai, pakankamu tikslumu identifikuotos dvi atskiros su miÅ¡ko masyvu nesusisiekiančios pušų grupės, kurių plotai – 0,06 ha ir 0,05 ha.

Nurodyti duomenys tik patvirtina, kad nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sklype yra MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuriam turi bÅ«ti taikoma iÅ¡imtinė valstybės apsauga, ar nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas akivaizdžiai urbanizuotoje teritorijoje bÅ«tų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu. 17. Teismas savo iÅ¡vadas darė taip pat vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CK 1.5 str.) bei tuo, kad teismo sprendimas neturi bÅ«ti formalus, o turi bÅ«ti teisingas.

Kadangi ginčo sklypas yra gyvenamojoje teritorijoje, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ proceso metu buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų, nesant nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, teismas, įvertinęs teisėtų lÅ«kesčių ir vieÅ¡ojo bei privataus intereso derinimo proporcingumÄ , ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai 18. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:  18.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Nutarimu Nr. 1409 pakeitus Vilniaus miesto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ribas ir iÅ¡braukus ginčo teritorijÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko Žemės sklypas neteko tokio statuso. Konstitucinis Teismas 2005 m. liepos 8 d. ir vėlesniuose nutarimuose yra konstatavęs, jog miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miesto miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.

Tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų asmenų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia. Todėl Nutarimu Nr. 1409 pakeistos Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miško ribos nėra ginčui reikšminga aplinkybė.  18.2 Lietuvos teisės sistema grindžiama teisės aktų hierarchijos principu.

Nustačius, kad individualus administracinis aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams, jis laikytinas neteisėtu nepaisant to, kad žemesnio lygmens aktams jis galbÅ«t ir neprieÅ¡tarauja.   18.3. Institucijos, priimdamos sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Â atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sÄ lygos jų atkÅ«rimui, ar nekilnojamasis turtas pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamam. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai priklauso valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise, todėl VAV Sprendimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 47 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio, AtkÅ«rimo įstatymo 6, 13 straipsnių nuostatoms.

  18.4.  Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas Å¡ioje byloje buvo nurodęs patikrinti Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) sprendinių teisėtumÄ . Bendrojo plano nuostatos nepaneigia nei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo ginčo galimybės, nei buvimo ginčo sklype fakto. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 punktÄ ginčo sklypo teritorija laikytina urbanizuojama teritorija, kurioje, nors ir numatytas mažo intensyvumo užstatymas, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nenumatyti kaip užstatomi.

  18.5  TeisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teismo argumentai, jog ginčo sklypas nėra vientisame miÅ¡ko masyve ir prie jo neprieina, gretimuose sklypuose vyksta miesto plėtra ir urbanizacija. MiÅ¡kų įstatymas miÅ¡ko sÄ vokos tiesiogiai nesieja miÅ¡ko žemės (ne)buvimu bendrame miÅ¡ko masyve. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas naujai pateikto įrodymo – 2015 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialisto paaiÅ¡kinimo bei kitų oficialių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sklype augantys medžiai nėra atskiros medžių grupės, o yra vientisas miÅ¡kas.

IÅ¡ 2005 – 2006 metų ortografinio žemėlapio iÅ¡traukos matyti, kad Žemės sklypas apaugęs medžiais be properšų, specialios komisijos atlikto patikrinimo duomenimis iÅ¡ 0,1851 ha miÅ¡ko žemės ploto 0,513 ha plote auga medžiai, o 0,0338 ha plote yra apie 15 metų senumo medžių kelmai. Todėl Žemės sklype esant miÅ¡ko žemė laikytina vientisu miÅ¡ko masyvu, o ne atskiromis medžių grupėmis. IÅ¡ 1986 m. Valakampių girininkijos medynų plano matyti, kad Žemės sklypas pateko į miÅ¡ko teritorijÄ .

IÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų ir raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ginčo sklype ne vėliau kaip nuo 1986 m. buvo inventorizuotas miÅ¡kas, kuris nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu buvo miesto teritorijoje.  18.6.  Nepagrįsta teismo nuoroda į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes teismo sprendimu negali bÅ«ti įteisinama Konstitucijai prieÅ¡taraujanti padėtis.

19. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.         Šio asmens apeliacinis skundas grindžiamas faktiÅ¡kai ne tik tais pačiais, bet iÅ¡ esmės ir tapačiais (netgi pažodžiui) ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais dėl ginčo sklypo iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų nereikÅ¡mingumo ginčo iÅ¡sprendimui, teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo ir detaliojo plano) nuostatų, ginčo sklypo nesÄ sajumo su bendru miÅ¡ko masyvu vertinimo.

Papildomai – be ieÅ¡kovo nurodomų Konstitucijos 47 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio, AtkÅ«rimo įstatymo 6, 13 straipsnių nuostatų pažeidimo – nurodo Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatų pažeidimÄ priimant VAV Sprendimus.20.  Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius argumentus:   20.1. Atsikirsdami į ieÅ¡kovo argumentus dėl miÅ¡ko buvimo Žemės sklype, atsakovai pateikė į bylÄ daug kartografinės medžiagos ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, kad miÅ¡ko Žemės sklype nėra.

Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) (buvusi pionierių stovykla) detalųjį planÄ , į kurį patenka ir Žemės sklypas. IÅ¡ jo matyti, kad buvusios pionierių stovyklos teritorijoje buvo numatytos statybos.   20.2.  Ginčo sklypas ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas prie apgriuvusio pastato- buvusios valgyklos. Kelias į Å¡iÄ valgyklÄ buvo per ginčo sklypo vidurį tarp augančių medžių.

Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto atsiliepime nurodyta, kad 1999-2000 m. m. fotoplanuose aiÅ¡kiai identifikuotos dvi atskiros su miÅ¡ko masyvu nesusiekiančios pušų grupės.    20.3. Seni (1942, 1952 metų) žemėlapiai patvirtina, kad teritorija tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių buvo urbanizuota pokario metais. Gretimuose sklypuose pastatyti arba planuojami statyti gyvenamieji namai. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis ir bylos dokumentais, pagrįstai konstatavo, jog ginčo sklypas patenka į teritorijÄ , kuri yra urbanizuota ir joje numatyta mažaaukÅ¡tė statyba. 21.  Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti.

Nurodo tokius argumentus:  21.1. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas negalėjo įtakoti tam tikros teritorijos priskyrimo laisvai žemei bei grÄ Å¾intinų sklypų formavimui, kadangi jų formavimas bei planų rengimas yra viena iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės savarankiÅ¡kų funkcijų. Todėl priimdamas VAV Sprendimus pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 30-1095 „Dėl sklypo Nr. 1, (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ bei Nutarimu Nr. 1409.

  21.2. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklypas neatitinka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sÄ vokos, be to, jis nėra vientisame miÅ¡ko masyve, supamas gretimuose sklypuose leidžiamos mažaaukÅ¡tės statybos.  21.3. Nutarimas Nr. 1409 priimtas pačios apeliantės (Aplinkos ministerijos) teikimu. Jį priėmus ir vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 30-1095 „Dėl sklypo Nr. 1, (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti atkÅ«rimo procedÅ«ros į Žemės sklypÄ .22. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o spręsti vadovaujantis teisės aktais, nes jos interesai nėra pažeisti.

Nurodo tokius argumentus:  22.1. Priėmus NutarimÄ Nr. 1409, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2008 m. gegužės 29 d. įsakymÄ Nr. 30-1095 „Dėl sklypo Nr. 1, (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pagal kuriuos teritorija (inter alia Žemės sklypas) nebuvo priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo nenustatyti Žemės sklypo ribų. Dėl to nepagrįsti ir apeliacinių skundų argumentai, kad Bendrojo plano nuostatos nepaneigia nei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo galimybės, nei jo faktinio buvimo Žemės sklype.  22.2.

Teismas pagrįstai nurodė, kad bylos duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo sklype yra MiÅ¡kų įstatyme 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. 23. IeÅ¡kovas atsiliepime į trečiojo asmens Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ ir trečiasis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ palaiko vienas kito apeliacinius skundus. IÅ¡ esmės nurodo savo apeliaciniuose skunduose dėstytus argumentus (todėl jie nekartojami).                           IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju Å¡alys tokių pagrindų nenurodo, o teisėjų kolegija jų neįžvelgia.25. Ši byla jau buvo nagrinėta visose teismų instancijose. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, konstatavo, jog byloje nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Žemės sklype yra MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis miÅ¡kas.

Todėl Å¡iame kontekste darytina iÅ¡vada, kad iki kasacinio bylos nagrinėjimo į bylÄ pateikti įrodymai nebuvo pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , jog Žemės sklype yra miÅ¡kas paminėtos normos prasme apskritai (taigi, ir aktualus ginčui miesto miÅ¡kas konkrečiai). Todėl svarbu nustatyti, ar po bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo buvo pateikti tokie papildomi įrodymai, kurie vis dėlto leidžia spręsti apie miesto miÅ¡ko egzistavimÄ Å½emės sklype.26. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė iÅ¡ naujo įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. birželio 13 d. raÅ¡te Nr. A51-65805(2.14.2.12-MP8) pateiktÄ informacijÄ , kad ginčo sklype pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, bei patikrinti, ar Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 47 straipsniui, nes priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus visada turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos nuostatų, sukuriančių iÅ¡imtinės nuosavybės teisės režimÄ atskiriems objektams.

Todėl reikšminga įvertinti, kokius argumentus ir įrodymus šalys pateikė ir šiais aspektais.27. Abu apeliaciniai skundai, kaip minėta, grindžiami trimis argumentų grupėmis:- dėl Žemės sklypo išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Nutarimas Nr. 1409); - dėl teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo ir detaliojo planų) reikšmės valstybinės reikšmės miškui; - - dėl Žemės sklypo nebuvimo bendrame miško masyve. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinių skundų argumentų grupių.28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad miestų miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais, jie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl teisėjų kolegija dėl įstatyminio reglamentavimo šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

Kadangi miestų miškai pagal įstatymų nuostatas savaime yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, apeliantų manymu, Nutarimas Nr. 1409, kuriuo pakeistos valstybinės reikšmės miškų ribos ir Žemės sklypas (jame esantis miškas) nebepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, apskritai nėra reikšmingas ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegijos nuomone, net tuo atveju, jei ir pripažinti, kad Žemės sklype yra miesto miškas, toks apeliantų aiškinimas dėl Nutarimo Nr. 1409 vertinimo nėra pagrįstas. 39. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 5 dalį valstybinių miškų savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija.

Ä®statymas nenumato, kad kokiai nors iÅ¡ MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardintų miÅ¡kų grupių – nepriklausomai nuo to, ar miÅ¡kui valstybinės reikÅ¡mės statusÄ suteikia įstatymas (pavyzdžiui, miesto miÅ¡kai) ar toks statusas jiems suteikiamas įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybės aktų pagrindu - savininko teises įgyvendina kiti valstybės subjektai. Pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio redakcijÄ (ginčui aktualiu nuosavybės atkÅ«rimo atsakovams proceso laikotarpiu) miÅ¡ko žemė galėjo bÅ«ti iÅ¡imtiniais atvejais paverčiama kitomis naudmenomis, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesus.

Pagal nuo 2011 m. liepos 1 d. galiojančiÄ Å¡io straipsnio redakcijÄ miÅ¡ko žemė taip pat gali bÅ«ti (Å¡iame straipsnyje numatytais atvejais – teismo past.) paverčiama kitomis naudmenomis – jo 1 dalis numato, kad miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė, o 6 dalis numato, kad miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kuose galima tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimÄ dėl tam tikrų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų iÅ¡braukimo iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų.

Taigi, pats faktas, kad tam tikroje vietoje tam tikru laiku yra valstybinės reikÅ¡mės - miesto - miÅ¡kas, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis dėl priklausymo pagal Konstitucijos 47 straipsnį iÅ¡imtinei valstybės nuosavybei niekada jokiais atvejais ir negali bÅ«ti „paliestas“ net kompetentingų valstybės institucijų. 30. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuosavybės teisė negali bÅ«ti atkuriama natÅ«ra, be kita ko, į miestų miÅ¡kams priskirtus miÅ¡kus, o Å¡iame punkte iÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais turi tvirtinti Vyriausybė. 31. Sutiktina, kad pagal apeliantų nurodomÄ teisminę praktikÄ tai, jog Vyriausybė tam tikro egzistuojančio miesto miÅ¡ko nepriskiria atskiru aktu prie valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, savaime nelemia jam taikytinos konstitucinės apsaugos netaikymo ir nedaro galimu atkurti į jį nuosavybės teisę.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra priešingai - Nutarimu Nr.1409 Žemės sklypas faktiškai buvo būtent priskirtas („išimtas“) ne valstybinės reikšmės miško plotui: Žemės sklype esanti teritorija Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, o Nutarimu Nr. 1409 toks priskyrimas buvo eliminuotas.

Taigi, Žemės sklypas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui priskirtas Vyriausybės nutarimu, jos - subjekto, kuriam pavesta įgyvendinti visų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų savininko teises - nutarimu vėliau toks statusas ir panaikintas. Taigi, valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusas panaikintas nepaisant, kuriai MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytai miÅ¡kų grupei priklausė. 32. Vadovavimasis apeliantų aiÅ¡kinimu, kad miesto miÅ¡kas vis tiek iÅ¡lieka valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku pagal įstatymÄ nepriklausomai nuo Nutarimo Nr. 1409, kuriuo toks statusas panaikinamas, reikÅ¡tų, kad ir kitais atvejais Vyriausybei dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių panaikinus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko statusÄ , pavyzdžiui, dėl miÅ¡kų plotų, esančių valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse (MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas), toks nutarimas taip pat nesukeltų jokių teisinių pasekmių dėl Å¡ių teritorijų statuso, kitaip tariant, bÅ«tų beprasmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų Vyriausybės kaip miÅ¡kų savininko teises įgyvendinančio subjekto teisių nepagrįstÄ apribojimÄ .

33. Nutarimas Nr. 1409 yra galiojantis, todėl juo nesivadovauti nėra pagrindo, juo labiau, kai jo atitikimo aukÅ¡tesnės hierarchijos teisės aktams apeliantai ir nekvestionuoja. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomi argumentai, kad VÄ® Valstybinis miÅ¡kotvarkos institutas prieÅ¡ Nutarimo Nr. 1409 priėmimÄ netinkamai (tik kameraliai) nustatinėjo ginčo teritorijos (ne)atitikimÄ miÅ¡ko sÄ vokai, savaime neteikia pagrindo vertinti NutarimÄ Nr.1409 neteisėtu. 34. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų argumentai, jog Nutarimas Nr. 1409 apskritai nereikÅ¡mingas ir Žemės sklypas vis tiek laikytinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotu, prieÅ¡tarauja galiojančio Nutarimo Nr. 1409 esmei, be to, ir nėra įtikinami kitų faktinių aplinkybių kontekste.35.

Apeliantai iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad Žemės sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje ir pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius patenka į teritorijÄ , kurioje yra numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija, kurioje Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengus detalųjį planÄ gali bÅ«ti vystoma mažaaukÅ¡tė gyvenamoji statyba, kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra.

Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. birželio 13 d. raštas Nr. A51-65805(2.14.2.12-MP8). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad gretimuose sklypuose ir faktiškai vyksta ar planuojamos statybos.

36. Apeliantai nenurodo argumentų ir nekvestionuoja bendrojo plano sprendinių atitikties jokiems teisės aktams, teigia tik tai, kad jie nepaneigia nei valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo Žemės sklype galimybės, nei buvimo fakto. Atsakant į tokius teiginius, teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies su jais sutikdama, kartu pažymi, kad esami sprendiniai, nors ir nepaneigia galimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko buvimo fakto Žemės sklype (kaip nurodo apeliantai), tačiau, visų pirma, jo buvimo niekaip ir nepatvirtina, antra, tokie apeliantų argumentai nepaneigia Nutarimo Nr. 1409 pasekmių. 37. Atsakovai yra pateikę ir Vilniaus miesto tarybos dar 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintÄ teritorijos prie (duomenys neskelbtini) (buvusi pionierių stovykla) detalųjį planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad teritorijoje, kuriame yra Žemės sklypas, buvo numatytos statybos (2 t. b. l. 135-137).

38. Jau minėta, kad kasacinis teismas konstatavo, jog pagal bylos duomenis negalima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog Žemės sklype yra miÅ¡kas, atitinkantis MiÅ¡kų įstatyme miÅ¡kui apibrėžti nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo ir pagal naujai pateiktus Å¡alių įrodymus, padarė tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ . 39.  Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylÄ iÅ¡ tikrųjų pateikti nevienareikÅ¡miai įrodymai dėl įstatyminę miÅ¡ko sÄ vokÄ (MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) atitinkančio miÅ¡ko buvimo. 40. VÄ® Valstybinis miÅ¡kotvarkos institutas ir Å¡ioje byloje (atsiliepime į ieÅ¡kinį) nepaneigė savo teiktos prieÅ¡ iÅ¡braukiant Žemės sklypÄ iÅ¡ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų ploto iÅ¡vados, kad vietoje kameraliai deÅ¡ifruojant sklypų ribas spalvotuose, kur kas geresnės kokybės, negu turėti inventorizacijos metu 1999–2000 m., fotoplanuose turint galimybę juos iÅ¡didinti, analizuoti ir detalizuoti kompiuterio ekrane Žemės sklype aiÅ¡kiai, pakankamu tikslumu identifikuotos dvi atskiros su miÅ¡ko masyvu nesusisiekiančios pušų grupės, kurių plotai – 0,06 ha ir 0,05 ha.

Todėl, kai aptariamoje specialistų pateiktoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog identifikuoti situacijÄ buvo galima aiÅ¡kiai ir pakankamai tiksliai, apeliantų argumentai, kad tokia iÅ¡vada nepagrįsta ir nepriimtina vien dėl to, jog ji pateikta kameraliai, neapžiÅ«rėjus situacijos vietoje, nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai priimtini. Byloje nėra duomenų, kad tokia iÅ¡vada buvo padaryta dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų ar pareigÅ«nų veiksmų.41. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino 2015 m. rugsėjo 10 d.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialisto L. D. paaiÅ¡kinimų (2 t. b.l. 117-118), 1986 m. Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto Apželdinimo tresto Valakampių girininkijos medynų plano (2 t. b.l. 120), pagal kurį Žemės sklypas pateko į miÅ¡ko teritorijÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie papildomai (po kasacinio teismo nagrinėjimo) pateikti įrodymai, visų pirma, besÄ lygiÅ¡kai nepaneigia 40 punkte nurodytų aplinkybių, antra, taip pat bet kuriuo atveju nepaneigia Nutarimo Nr. 1409 pasekmių.

Pastebėtina, kad kito specialisto – Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos nario R. C. išvadoje nurodoma, kad Valstybinio miškų instituto sprendimas (40 punktas) buvo pagrįstas ir teisingas (2 t. b.l. 131). 42. Atkurtos nuosavybės teisės panaikinimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galimas tik neabejotinai įrodžius, kad ji atkurta pažeidžiant teisės aktus. Teisėjų kolegija dėl pirmiau išdėstytų motyvų sprendžia, kad pripažinti neteisėtais nuosavybės teisės atsakovams atkūrimo procese priimtus VAV Sprendimus pakankamo pagrindo nėra.

Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė                                       Romualda Janovičienė Alvydas PoÅ¡kus