270fd91e-5d47-4fa9-92a0-eb4e2e47ecbb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Skundo byla Nr. II-381-865/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06914-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 63. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 10 d.Vilnius                     Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant skundÄ padavusio asmens atstovui advokatui Justui Sakavičiui, suinteresuotam asmeniui M. U., iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justo Sakavičiaus skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A.

A. 2014 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 10N-11909611-14 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ panaikinimo,- n u s t a t ė: 2013 m. gruodžio 19 d. į Vilniaus apskrities VPK kreipėsi J. T., kuris nurodė, jog 2013 m. gruodžio 14 d. apie 04.15 val. Gedimino – Jogailos gatvių sankryžoje, Vilniuje, jį partrenkė taksi automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. SusidÅ«rimo metu J. T. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Å¡io įvykio suraÅ¡ytas nebuvo.Dėl Å¡io įvykio pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena 2014 m. gegužės 9 d nutarimu Nr. 10N-11909611-14-14 nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendimÄ motyvuojant tuo, kad visi neaiÅ¡kumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

J. T. teismo posėdyje žodžiu bei jo atstovas advokatas Justas Sakavičius skundu praÅ¡o panaikinti 2014-05-09 nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ Nr. 10NT-11909611-14 ir atnaujinti teisenÄ dėl M. U. veiksmų; bei priteisti pareiÅ¡kėjo J. T. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau. Skundas grindžiamas tuo, kad tyrėja, priimdama nutarimÄ jį grindė dviem motyvais, t.y. kad nebuvo pažeistos kelių eismo taisyklės, todėl M.

U. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 127 str. 1 d.; bei, kad iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus, nebuvo paÅ¡alinta abejonė dėl M. U. kaltės. Skunde taip pat pažymėta, kad nutarime dėl nežinomų priežasčių taip pat analizuojama troleibuso vairuotojo S. A. kaltės klausimas, todėl kyla pagrįstų abejonių ar nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodytais argumentais iÅ¡ tikro buvo grindžiamas M. U. veiksmų vertinimas. Skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma nutarime M. U. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , todėl turi bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn ATPK 127 str. 1 d. pagrindu.

Nors nutarime teikiama, jog „Medžiagoje nėra jokių duomenų, kad automobilio vairuotojas M. U. bÅ«tų pažeidęs kokį nors Kelių eismo taisyklių punktÄ , kas yra pagrindinis LR ATPK 127 str. 1 d. požymis", vis dėl to, byloje esanti medžiaga ir paties M. U. prisipažinimas pagrindžia, kad jis nepraleido per perėjÄ Ä—jusio PareiÅ¡kėjo. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir paties vairuotojo paaiÅ¡kinimus, M. U. veiksmai, t. y. atsitrenkimas į pėsčiųjų perėja ėjusį PareiÅ¡kėjÄ (pastarÄ jį faktÄ pripažįstant ir pačiam vairuotojui), prieÅ¡taravo kelių eismo taisyklėms.

M. U. nepraleido PareiÅ¡kėjo per perėjÄ ir prieÅ¡ tai neva sustojęs (ar sulėtinęs greitį) vėl pradėjo važiuoti nepaisant to, kad perėjoje vis dar buvo pėsčiasis, kuriam jis galėjo sukelti (ir sukėlė) pavojų. Paties M. U. teigimu, jis atsitrenkė į PareiÅ¡kėjÄ nuvažiavęs 30 - 50 cm nuo sustojimo vietos. Tai reiÅ¡kia, kad M. U. iÅ¡ esmės net nelaukė, kol PareiÅ¡kėjas pereis perėjÄ . Jeigu tikėti M. U. pozicija, jis dar tik PareiÅ¡kėjui pradėjus eiti per perėja matė, kad neva PareiÅ¡kėjas buvo „visiÅ¡kai neblaivus, ėjo svirduliuodamas".

Aukščiau paties M. U. nurodytas atstumas (30 - 50 cm) ir atsitrenkimas į PareiÅ¡kėjÄ â€žvos tik [automobiliui] pradėjus judėti" patvirtina, jog PareiÅ¡kėjas ne tik, kad nepraleido PareiÅ¡kėjo per perėjÄ , bet ir nesilaikė protingumo bei rÅ«pestingumo reikalavimų, kadangi valdydamas didesnio pajojamus Å¡altinį (automobilį) pradėjo važiuoti net nepalaukdamas kol jam neva įtarimÄ iÅ¡ anksto sukėlęs pėsčiasis pereis perėjÄ ar bent jau pasitrauks per saugų atstumÄ .

Advokato nuomone, taksi vairuotojas M. U. pažeidė KET 38, 37, 34 punktus, todėl tyrėjos argumentai, kad vairuotojas M. U. nepažeidė nei vieno kelių eismo taisyklių punkto atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Dėl šios priežasties vairuotojas M. U. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ATPK 127 str. 1 d. pagrindu. Taip pat, pareiškėjo nuomone, M. U. veiksmų priešingumas teisei preziumuoja jo kaltę, todėl, priešingai nei nurodo tyrėja, tokiu atveju atsiranda teisinis pagrindas konstatuoti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį, ir M.

U. kaltę pagrindžia ne tik jo paties iš esmės pripažinti kelių eismo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai ir M. U. paaiškinimai. Skunde nurodyta, kad nors tyrėja nurodo, kad „eismo įvykio dalyvių parodymai yra prieštaringi", tačiau iš Nutarimo turinio matyti, kad tyrėja vadovavosi išimtinai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nepaisant to, kad jie prieštaravo kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams ir paties M. U. pozicijai (jau nekalbant apie Pareiškėjo paaiškinimus) Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad paties M.

U. teigimu jo vairuojamas automobilis iÅ¡ pradžių visiÅ¡kai sustojo prieÅ¡ perėjÄ ir „tik pradėjęs [lėtai] judėti" už 30 - 50 cm. atsitrenkė į PareiÅ¡kėjÄ , M. U. nurodomas nelogiÅ¡kas PareiÅ¡kėjo atsimetimas atgal negalėjo bÅ«ti toks stiprus, kad PareiÅ¡kėjui sukeltų minkÅ¡tųjų audinių patinimus ir poodines kraujosruvas. PareiÅ¡kėjo nuomone, akivaizdu, kad tokie sveikatos sutrikdymai galėjo bÅ«ti sukelti tik važiuojant žymiai greičiau nei nurodo M.

U., t. y. nepraleidus PareiÅ¡kėjo per pėsčiųjų perėjÄ . Advokato nuomone neįtikima, kad praleidus pėsčiÄ jį (kuriam automobilis buvo iÅ¡ deÅ¡inės), automobilis trenktųsi į pėsčiojo kairiÄ jÄ kojÄ (tuo labiau, kad, kaip jau minėta, automobilis susidÅ«rimo metu neva vos tik buvo pradėjęs važiuoti). Manytina, kad Å¡ioje situacijoje automobilis galėjo kliudyti per perėjÄ einančio PareiÅ¡kėjo kairiÄ jÄ kojÄ ir sukelti atitinkamus sveikatos sutrikdymus tik santykinai greitai važiuojant per perėjÄ , o ne pradėjus automobiliui lėtai važiuoti iÅ¡ visiÅ¡ko sustojimo vietos, kaip nurodo M.

U.. Be to, aairuotojas M. U. pats pripažino, kad PareiÅ¡kėjas „ėjo per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ", kad savo vairuojamu automobiliu prieÅ¡ tai sustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir „tik pradėjęs judėti" atsitrenkė į PareiÅ¡kėjÄ , o atsitrenkęs „IÅ¡karto sustojo, įjungė avarines Å¡viesas, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie pėsčiojo, kuris jam iÅ¡lipus, prieidinėjo prie jo". Taigi, remiantis M. U. paaiÅ¡kinimais jis turėjo sustoti tiesiai ant pėsčiųjų perėjos.

Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis sustojo gerokai už perėjos. M. U. pripažįsta, kad po susidÅ«rimo jam „Atsisėdus į automobilį pėsčiasis apėjo jo automobilį, ir atsistojęs ties automobilio galine dalimi fotografavo savo telefonu jo vairuojamÄ automobilį", tačiau vairuotojas taip pat nurodo, kad vėliau pavažiavo į priekį apie 4 metrus ir iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ to seka, kad vairuotojas pripažino, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio jis sustojo ant pėsčiųjų perėjos ir, kad iÅ¡ karto po įvykio automobilį nufotografavo pėsčiasis, tačiau iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad M.

U. sustojo už pėsčiųjų perėjos. Taigi, iÅ¡ paties M. U. paaiÅ¡kinimų patyti, kad jis kliudė PareiÅ¡kėjÄ jo prieÅ¡ tai nepraleidęs ir po incidento sustojo tik už daugmaž 4 metrų už pėsčiųjų perėjos, tuo paneigiant savo paties teiginius, kad prieÅ¡ perėjÄ automobilis buvo visiÅ¡kai sustojęs. Taip pat, M. U. nurodo, kad iÅ¡ karto po įvykio „ sustojo ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu". Vis dėl to, iÅ¡ nutarimo matyti, kad incidentas įvykio 2013-12-14 04.15 val., o M.

U. iÅ¡kvietė policijÄ tik 04.25 val. t. y. kai po pokalbio su PareiÅ¡kėju kai sužinojo, kad pastarasis nežinojo kur paskambinti ir PareiÅ¡kėjui galiausiai nuėjus namo. Kadangi nepaisant vairuotojo prieÅ¡taravimų, kad bÅ«tų fotografuojama eismo įvykio vieta, PareiÅ¡kėjas vis tiek padarė kelias automobilio fotonuotraukas, M. U. neliko nieko kito, kaip tik palaukti kol įvykio vietoje nebebus visas faktinės aplinkybes galėjusio paaiÅ¡kinti PareiÅ¡kėjo ir tik data kreiptis į policijÄ .

Taigi, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad M. U. kvietė policijÄ ne „apsidraudimui" (kaip nurodoma nutarime), bet dėl to, kad M. U. veiksmai papildomai nebÅ«tų kvalifikuojami kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio (ATPK 130 str. 1 d.), nes PareiÅ¡kėjui prieÅ¡ vairuotojo valiÄ padarius eismo įvykio fotonuotraukas M. U. suprato, kad bet kuriuo atveju reikės kviesti policijÄ . Advokato nuomone, byloje pateiktų įrodymų visuma yra pakankama, kad jų pagrindu bÅ«tų padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog M.

U. buvo kaltas dėl PareiÅ¡kėjui sukelto sveikatos sutrikdymo (ATPK 257 str.). Be to, net jeigu ir bÅ«tų pripažinta prieÅ¡ingai, aukščiau nurodyti teiginiai patvirtina, kad nutarimas nebuvo grindžiamas visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, todėl Tyrėja turėjo imtis priemonių, kad paneigtų arba patvirtintų Å¡ias bylos iÅ¡sprendimui svarbias abejones, o ne nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dėl M. U. veiksmų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, skundžiamas nutarimas turi bÅ«ti naikintinas kaip nepagrįstas.Atsiliepime į skundÄ nutarimÄ priėmusi institucija praÅ¡o J. L. T. atstovo advokato Justo Sakavičiaus skundo netenkinti, nurodydama, jog pareigÅ«nė A. A. susipažinusi su bylos tyrimo metu surinktais duomenimis ir įvertinusi surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos vertinimÄ , vadovaudamasis LR ATPK 248, 256, 257, 280, 284 str. 1 d. nuostatomis ir kitais teisės aktais reglamentuojančiais administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino ir 2014-05-09 nagrinėdama administracinę bylÄ dėl eismo įvykio Nr. 07-13-8058753, nustačiusi, kad pėsčiasis J.

L. T. bÅ«damas neblaivus ėjo per Jogailos g. važiuojamÄ jÄ dalį nuo Vilniaus g. link LukiÅ¡kių aikÅ¡tės, pažymėta pėsčiųjų perėja, vairuotojo M. U. važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡ine. J. L. T. praėjęs pro sustojusio prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjÄ automobilio priekinę dalį ir automobiliui pradėjus važiuoti staiga neiÅ¡laikęs pusiausvyros žengė kelis žingsnius atbulas ir Å¡iais savo veiksmais automobilio vairuotojui sudarė netikėtÄ ir nenumatomÄ kliÅ«tį, ko pasekmėje J.

L. T. koja atsitrenkė į automobilio priekinio bamperio deÅ¡inį Å¡onÄ ir deÅ¡ine ranka atsiremdamas į variklio dangtį. Po įvykio J. L. T. iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. PaÅ¡alinių liudytojų galėjusių matyti įvykį nustatyti nepavyko. Eismo tyrimo metu iÅ¡naudojus visas įmanomas galimybes nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent M. U. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, buvo pagrindinė sÄ lyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Atsiliepime nurodyta, jog tyrimo metu surinkti objektyvių, neabejotinų vairuotojo M.

U. kaltę pagrindžiančių įrodymų nepavyko. Atlikus eismo įvykio tyrimÄ konstatuotina, kad surinkti pakankamai neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę įrodymų, kad bÅ«tent dėl vairuotojo M. U. kaltės ir veiksmų prieÅ¡taraujančių KET reikalavimams kÅ«no sužalojimus patyrė pėsčiasis J. L. T., tai patvirtinančių duomenų nepavyko, todėl nagrinėjamu atveju, M. U. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , įrodyti nepavyko ir to padaryti nėra jokios protingos ir objektyvios galimybės, o asmenį traukti administracinėn atsakomybėn remiantis tik prielaidomis ir nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, bÅ«tu pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejones bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgus į tai, administracinio teisės pažeidimo byla pradėta vairuotojo M. U. atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 str. l d. l p. buvo nutraukta.Skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Pažymėtina, jog minėtame nutarime nėra konstatuota, jog nepavyko paÅ¡alinti esančių prieÅ¡taravimų, nėra pirminių, į įvykį atvykusių pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų (žiÅ«r. b.l. 71, „Dainava“ ekipažas), neatlikta J. T. ir M. U. paaiÅ¡kinimų analizė, dėl to atliktas tyrimas nepilnas. J. T. bei jo atstovas advokatas Justas Sakavičius skundu praÅ¡o panaikinti 2014-05-09 nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ ir atnaujinti teisenÄ dėl M.

U. veiksmų, tačiau teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad galimai administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2013 m. gruodžio 14 d. Šiuo atveju ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2014 m. birželio 14 d. Įstatymas nenumato galimybės tokiu atveju minėto termino pratęsti. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Tačiau pagal teismų praktikÄ sprendimÄ dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindÄ terminui pratęsti. Å iuo atveju tai buvo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudÄ dar nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja A. A. priėmė procesinį sprendimÄ nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ . J. T. atstovo advokato Justo Sakavičiaus skundas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje pateiktas 2014 m. birželio 3 d. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba nepriėmė jokio sprendimo dėl besibaigiančio administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme skundas kartu su bylos medžiaga gautas 2014 m. birželio 18 d. Teisėjai, nagrinėjančiai minėtÄ skundÄ , byla perduota 2014 m. birželio 23 d. Procesinės kliÅ«ties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali ir teismas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas nenagrinėja skundo argumentų iÅ¡ esmės, ir dėl Å¡ių priežasčių skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti nutarimÄ ir atnaujinti teisenÄ dėl M. U. veiksmų negali bÅ«ti tenkinamas.

Situacija vertintina atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t.y. M. U. naudai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,- n u t a r i a: netenkinti J. T.S atstovo advokato Justo Sakavičiaus skundo.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. A. 2014 m. gegužės 9 d. nutarimÄ Nr. 10N-11909611-14 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ palikti nepakeistÄ . Å i nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

 Teisėja                                                                                                  Irma Randakevičienė