270ddad2-e0bb-41f3-a24f-e3117cd6eb34 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-108-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07817-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 3 d., Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisės santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario mėn. 12 d. sprendimo panaikinimo atsakovams UAB „Alinos gėlės“ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-02-12 sprendimÄ Nr. DGKS-192; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 2895,79 Lt (įskaitant mokesčius) arba 2208,43 Lt (neįskaitant mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant po 27,60 Lt (įskaitant mokesčius) arba 25,12 Lt (neįskaitant mokesčių) už kiekvienÄ uždelsimo atsiskaityti dienÄ pradedant nuo 2012-07-28 iki visiÅ¡ko darbdavio atsiskaitymo.

Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, nevirÅ¡ijančio ieÅ¡kovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 527,52 Lt (neįskaitant mokesčių) arba 579,60 Lt (įskaitant mokesčius), prašė vykdyti skubiai. PaaiÅ¡kino, kad 2011-09-20 įsidarbino UAB „Alinos gėlės“ floriste-pardavėja. Buvo priimta 4 darbo valandoms nuo 16.00 iki 20.00 val. penkias darbo dienas per savaitę, ir už šį darbÄ darbdavys įsipareigojo mokėti 400 Lt. Nurodė, jog iÅ¡ pradžių dirbo kaip sutarta, 4 valandas per dienÄ , tačiau nuo 2011-10-05 beveik kiekvienÄ dienÄ dirbo daugiau, negu buvo numatyta darbo sutartyje, nes taip liepdavo atsakovas.

Pažymėjo, kad darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais, nereguliariai, nedidelėmis sumomis, neaiÅ¡kinant už kokį darbÄ ar už kokį laikotarpį jis mokamas. PaaiÅ¡kino, kad jokių jai priklausančių dokumentų apie jos dirbtÄ laikÄ , apie gautÄ darbo užmokestį ji negaudavo, todėl faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ ir gautÄ darbo užmokestį žymėjosi pati. Nuo 2012-07-27 jos darbo sutartis buvo nutraukta jos pareiÅ¡kimu. IeÅ¡kovė nurodė, kad už faktiÅ¡kai atidirbtÄ laikÄ liko nesumokėta 1947,54 Lt dydžio suma (neįskaitant mokesčių).

Pažymėjo, jog jai nuo liepos 2 d. iki liepos 13 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, už kurias atsakovas liko nesumokėjęs 44,08 Lt darbo užmokesčio. Taip pat jai liko nesumokėta 216,81 Lt (neįskantant mokesčių) dydžio piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. PaaiÅ¡kino, kad kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , tačiau pastaroji 2013-02-12 sprendimu Nr. DGKS-192 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydama, kad praÅ¡ymas komisijai buvo pateiktas praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi turėjo bÅ«ti taikoma DK 301 straipsnyje nurodyta teisės norma, kurioje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Atsakovas UAB „Alinos gėlės“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė dirbo po 4 val. per dienÄ 5 dienas per savaitę, o ieÅ¡kovės dirbtas laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, už kurį ji gaudavo sutartÄ 400 Lt atlyginimÄ .

Neigė, jog ieÅ¡kovė dirbo daugiau nei sutarta darbo sutartimi, nurodė, kad pastabų dėl darbo užmokesčio apskaitos-iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose dėl darbo užmokesčio gavimo ieÅ¡kovė neįrašė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas įvertino tai, kad per visÄ dirbtÄ laikotarpį ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovo UAB „Alinos gėlės“ vadovei nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo užmokesčio, taip pat įvertino tai, kad liudytojos parodymai nesutapo su pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, atsižvelgė į tai, kad VDI nenustatė pažeidimų, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog ji dirbo daugiau, nei buvo sutarta darbo sutartimi (CPK 185 straipsnis), todėl jos reikalavimÄ dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo atmetė kaip neįrodytÄ .

Kadangi teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, todėl atmetė ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už kiekvienÄ uždelsimo atsiskaityti dienÄ pradedant nuo 2012-07-28 iki visiÅ¡ko atsakovo atsiskaitymo su ieÅ¡kove. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad Darbo ginčų komisijos 2013-02-12 sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovė praleido trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl jos pažeistų teisių gynimo darbo ginčų komisijai pateikti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, kadangi darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta 2012-07-27, ieÅ¡kovė pati nurodė, jog visÄ darbo laikotarpį vedė užraÅ¡us dėl faktiÅ¡kai dirbto laiko ir jo apmokėjimo, todėl žinojo apie ginčijamÄ savo teisę, iÅ¡ VDI paskutinį atsakymÄ gavo 2012-10-25, o į darbo ginčų komisijÄ kreipėsi tik 2013-01-16, t.y. terminas praleistas apie 2 mėnesius.

Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-02-12 sprendimo Nr. DGKS-192 panaikinimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu nesutinka, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje yra daug reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurias, siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ , bÅ«tina visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bei teisiÅ¡kai įvertinti, bet kurios ne visos yra ir gali bÅ«ti įvardytos bei įvertintos raÅ¡ytiniuose teismui teikiamuose dokumentuose, praÅ¡o pripažinti, kad Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas ir šį apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neanalizavo byloje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų visumos. Atsakovo pateikti dokumentai: darbo grafikai, darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai, - savaime yra prieÅ¡taringi, painÅ«s. Be to, teismas nesuteikė galimybės susipažinti su atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie neatitinka LR Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos formos ir Å¡io dokumento pildymo tvarkos apraÅ¡o. Å iuose žiniaraščiuose nurodyti duomenys nesutampa su atsakovo teismui pateiktais darbo grafikais.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nams atsakovas pateikė visiÅ¡kai skirtingÄ nei teismui pateiktÄ 2012 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. Šį žiniaraÅ¡tį apeliantė prideda prie skundo ir praÅ¡o prijungti prie bylos. Pats atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovės darbo laikas, kurį ji pagal darbdavį turėjo dirbti, bei faktiÅ¡kai dirbtas laikas (o, vadinasi, ir priklausomas gauti bei faktiÅ¡kai gaunamas darbo užmokestis) visiÅ¡kai neatitinka atsakovo nurodytų duomenų su darbo laiku bei darbo užmokesčio gavimu susijusiuose dokumentuose (darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, kt.).2.

Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad per visÄ dirbtÄ laikotarpį ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų UAB „Alinos gėlės“ vadovei nei dėl darbo laiko, nei dėl darbo užmokesčio kaip vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio netenkinimo motyvų. Darbuotojo pretenzijų nepareiÅ¡kimas darbdaviui jokiu bÅ«du neįteisina pastarojo daromų pažeidimų, nedaro jo elgesio teisingo ir teisėto, o iÅ¡ darbuotojo neatima galimybės vėliau kreiptis savo pažeistų teisių gynybos.

3. Atmestini teismo argumentai dėl liudytojos parodymų nesutapimo su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nes liudytoja susiejo ieÅ¡kovės buvimÄ parduotuvėje „Alinos gėlės“ su savo buvimo laiku savo darbo vietoje.

4. Negalima sutikti su teismo išvada atmesti ieškinį taip pat ir dėl to, kad VDI nenustatė pažeidimų, nes VDI apsiribojo vien formaliu atsakovo pateiktų dokumentų turinio ir paaiškinimų konstatavimu, jų neanalizuojant.

5. Teismas neturėjo vadovautis motyvu, kad apeliantė praleido terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ , nes Å¡is terminas nebuvo praleistas. Teismas turėjo vadovautis DK 301 str., nes jame aiÅ¡kiai nustatomas laiko tarpas, per kurį darbuotojas gali apginti savo pažeistas teises besikreipdamas į darbo ginÄÄ nagrinėjantį organÄ pareikÅ¡damas tam tikrÄ reikalavimÄ , tačiau tik tam tikroje, specifinėje, tiesiogiai įstatyme nurodytoje srityje, o bÅ«tent: darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo srityje.

DK 301 str. nustatyta teisės norma yra speciali, nustatanti iÅ¡imtį iÅ¡ bendros DK 289 str. 1 d. normos, ir todėl turi bÅ«ti taikomas bÅ«tent DK 301 straipsnis.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad A. K. apeliacinio skundo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas deleguotas Vilniaus apygardos teismo diskrecijai.Atsakovas UAB „Alinos gėlės“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosSkundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Ieškovė nurodė, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka būtinas dėl to, kad ne visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės gali būti įvardintos bei įvertintos rašytiniuose teismui teikiamuose dokumentuose, dėl to gali būti reikalingi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai. Prašyme nenurodyta, kokios reikšmingos bylai aplinkybės ir dėl kokios priežasties negali būti įvardintos rašytiniuose teismui teikiamuose dokumentuose, tuo prašymas nėra konkretus ir motyvuotas. Aplinkybėms, nurodytoms rašytiniuose dokumentuose, įvertinti nėra jokių kliūčių, todėl prašymas nepagrįstas.

           PraÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka atmestinas, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios. Kolegija pažymi, jog Å¡alių pozicijos grindžiamos raÅ¡ytiniais įrodymais, jos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, Å¡alys, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu, todėl praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 322 str.).            Nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ nuo 2011-09-20 iki 2012-07-27.

ReikalavimÄ priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį grindė tuo, kad jos dirbtos darbo valandos nebuvo žymimos darbo laiko apskaitos dokumentuose, ji dirbo virÅ¡valandžius, tačiau atsakovas jai nesumokėjo 2895,79 Lt, ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovė nurodė, kuriais mėnesiais už kiek dirbtų darbo valandų pagal sutartį liko neapmokėta ir kiek neapmokėta už darbÄ poilsio dienomis, už virÅ¡valandžius, koks skaičius dirbtų valandų pagal sutartį bendroje sumoje liko neapmokėtas, už kelias valandas virÅ¡valandžių ir kelias valandas darbo poilsio dienomis bendroje sumoje liko nesumokėta, ieÅ¡kovė nenurodė.

Prašė priteisti kompensacijÄ už nesuteiktas kasmetines atostogas, tačiau kokia bendra kompensacijos suma nebuvo sumokėta, nenurodė.          LR DK 296 straipsnis numato darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarkÄ , kur nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

         DK 289 straipsnis numato praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijoje pateikimÄ ir jo nagrinėjimo terminus. Straipsnio 1 punkte numatyta, kad darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ (toliau – praÅ¡ymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, jog pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

          2012 m. vasario mėn. 12 d. Darbo ginčų komisija iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės darbo ginčo nenagrinėjo, padariusi iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė praleido DK 289 straipsnio 1 dalyje numatytÄ trijų mėnesių terminÄ Â ir nėra pagrindo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis. IeÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ( b.l.32-42) atsakovu buvo nurodyta ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija, tačiau ieÅ¡kinyje nenurodyti argumentai, jog komisijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė praleido 3 mėnesių terminÄ praÅ¡ymui pateikti, kad nėra svarbių priežasčių, dėl ko Å¡is terminas turėtų bÅ«ti atstatytas, bÅ«tų nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė teigė, jog nepraleido ieÅ¡kininės senaties termino.

Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė ir jos atstovas įrodinėjo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad turėjo būti taikoma  ne DK 289 straipsnio 1 dalies, o DK 301 straipsnio nuostata, jog darbuotojui priklausančios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trijų mėnesių terminas skirtas prašymui Darbo ginčų komisijai pateikti, o DK 301 straipsnis reglamentuoja, kokia apimtimi gali būti patenkintas reikalavimas, kuriam pareikšti ieškininės senaties terminas nebuvo praleistas.

Teisminėje praktikoje DK 301 straipsnio nuostatos aiÅ¡kinamos vienodai. DK 301 straipsnis nustato ne ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-69-14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A575-572/2011). Nėra pagrindo pripažinti, kad tarp DK 289 straipsnio 1 dalies ir DK 301 straipsnio yra prieÅ¡taravimų, nes Å¡ios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius.

          Darbo ginčų komisijos 2013-02-12 sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo pirmiausia kreiptis į Valstybinę darbo inspekcijÄ tam, kad pasinaudoti įstatymo numatyta teise kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , jog paskutinis atsakymas iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos buvo gautas 2012-10-25, o ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ tik 2013-01-16. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2012-08-31 raÅ¡tu ( b.l.13) ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, nes tokių ginčų nagrinėjimas į VDI kompetencijÄ neįeina. DK 295 straipsnio, galiojusio teisinio santykio – ginčo tarp darbuotojos ir darbdavio atsiradimo metu, t.y. ieÅ¡kovei teikiant skundÄ Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, 2 dalies 5 punktas numatė, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai , kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę.

Taigi, ieÅ¡kovės ginčas su darbdaviu kilo iki įsigaliojant ( 2013-01-01) DK 287 straipsnio redakcijos 1 punkto nuostatai, jog Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Darbo kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, bei 2 –o punkto nuostatai, kad Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Pareiga kreiptis į darbo ginčų komisijÄ Â ieÅ¡kovei atsirado tik įsigaliojus DK nuostatai, jog tokiam ginčui spręsti privalu pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ikiteisminiu organu tokiam darbo ginčui spręsti nuo 2013-01-01 buvo numatyta Darbo ginčų komisija.

Taigi, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl darbo ginčo nagrinėjimo per 3 mėnesius nuo 2013-01-01, nes po atleidimo iÅ¡ darbo 2012-07-27 nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ darbo ginčui spręsti, o iki įsigaliojant nuostatai dėl privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos Darbo ginčų komisijoje, ieÅ¡kininės senaties trejų metų terminas pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl darbo užmokesčio priteisimo nebuvo pasibaigęs.            IeÅ¡kininės senaties terminai yra nustatyti DK 27 straipsnyje.

Å io straipsnio 2 dalis numato, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Taigi, ieÅ¡kovė reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo - darbdavio darbo užmokestį, jai neiÅ¡mokėtÄ laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012-07-27 pateikti, nebuvo praleidusi 3 metų ieÅ¡kininės senaties termino, kai kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ bei į teismÄ . Po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo 2013-02-12, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė 2013-03-06 d., todėl nėra praleidusi įstatymo nustatytų terminų pažeistai teisei ginti.            Lietuvos Respublikos darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XI-2127, priimto 2012-06-26, 3 straipsnio „ Ä®statymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 3 punktas numatė, jog iki 2013 m. sausio 1 d. pradėti nagrinėti individualÅ«s darbo ginčai baigiami nagrinėti ir piniginiai darbuotojų reikalavimai tenkinami vadovaujantis iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusia individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir nuostatomis.

Kadangi ieÅ¡kovės darbo ginčas nebuvo pradėtas nagrinėti iki įsigaliojant naujai darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, jis turėjo bÅ«ti nagrinėjamas pagal DK normas, įsigaliojusias nuo 2013-01-01. Terminų skaičiavimas kreipimuisi į darbo ginčų komisijas taip pat turėjo bÅ«ti pradėtas nuo šios datos. Atsižvelgiant į Å¡ias iÅ¡vadas, darbo ginčų komisijos iÅ¡vados dėl to, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , yra nepagrįstos.

Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas, nėra vykdytinas, nes juo ginčas neiÅ¡nagrinėtas, sprendimu iÅ¡ esmės buvo nuspręsta ginčo tarp darbuotojo ir darbdavio nenagrinėti. Tokio sprendimo panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, todėl padarius iÅ¡vadÄ , kad Komisija nepagrįstai skundo nenagrinėjo, teismas jį turi iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, negrÄ Å¾indamas ginčo spręsti komisijai. Pripažinus, kad Komisijos sprendimo panaikinimas šiuo atveju nesukels teisinių pasekmių, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas jį panaikinti ar pakeisti tik tuo tuomet, kai sprendimu ginčas iÅ¡spręstas.

Sprendimas naikintinas ar keistinas tuo atveju, jei jis sukelia  teisines pasekmes ginčo Å¡alims. IeÅ¡kovės reikalavimo Å¡ioje dalyje patenkinimas ar atmetimas priklauso nuo to, ar įrodyti ieÅ¡kovės ginčijami reikalavimai byloje.             IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia turtinį reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Nors Å¡ios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos Darbo ginčų komisijoje, tačiau teismas turi įvertinti reikalavimo esmę, pripažinęs, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai  atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ .

           Byloje pateikta darbo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, joje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2011-09-20 ( b.l.66). IÅ¡ pateiktos pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas ( b.l.80-81) matyti, kad ieÅ¡kovei už 2011 m. rugsėjo mėn. 9 dienas buvo priskaičiuotas darbo užmokestis ir iÅ¡mokėta 158,89 Lt 2011-10-31d. Darbo sutarties 3 punktu buvo nustatytas ½ minimalus mėnesio atlyginimas ieÅ¡kovei, tačiau sutartyje nenurodyta, kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis. Byloje pateiktas darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraÅ¡tis už 2011 m. rugsėjo mėn. ( b.l.124), ties A.

K. pavarde nurodyta, jog jai buvo iÅ¡duota 158,89 Lt, yra paraÅ¡as, todėl ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kad 2011m. rugsėjo mėn. jokio darbo užmokesčio darbdavys jai nemokėjo, atmestinas, nes darbdavys nebuvo įsipareigojęs mokėti darbo užmokestį tam tikrÄ Â kiekvieno mėnesio dienÄ .         Dėl ieÅ¡kinio pagrindo, kad ieÅ¡kovė dirbo daugiau laiko, nei nurodyta apskaitos dokumentuose, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateikti užraÅ¡ai, kuriuose ji vedusi savo darbo laiko apskaitÄ Â ( b. l. 17-23), nėra pakankamu įrodymu apie jos faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , todėl pagal Å¡iuos užraÅ¡us ieÅ¡kovės apskaičiuotos kaip jai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ darbdavio.

Ieškovė teigia, kad ji negalėjo susiorientuoti, kokio konkrečiai dydžio darbo užmokestį ir už kokį laikotarpį darbdavys turi sumokėti, tačiau iš pateiktų darbo užmokesčio apskaitos – išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad 2011 m. spalio – 2012 m. birželio mėn. Ieškovei buvo išduodamos pastovios darbo užmokesčio sumos, t.y. 364 Lt, todėl ji turėjo suprasti, kad jai mokamas ½ minimalaus atlyginimo už 20 valandų darbo savaitės trukmę, kaip buvo sutarta darbo sutartimi.

IeÅ¡kovė nenurodė  aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti, jog gaudama ½ minimalų atlyginimÄ Â kiekvienÄ mėnesį, ji negalėjo suprasti, kad jis mokamas už 20 darbo valandų per savaitę darbÄ . Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimÄ , protinius sugebėjimus, tačiau tai, kad ji yra gimusi 1987-08-28, yra darbingo amžiaus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji turėjo ir galėjo suvokti, kad jai darbo užmokestis mokamas pagal darbo sutartyje nurodytas valandas, o ne pagal ieÅ¡kovės užraÅ¡uose pasižymėtas darbo valandas.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, jog iki pat išėjimo iÅ¡ darbo tikėjosi, jog su ja bus tinkamai atsiskaityta. IeÅ¡kovei nepateikus byloje jokių įrodymų, jog buvo pakeistos darbo sutarties sÄ lygos ir darbdavys buvo įsipareigojęs jai sumokėti didesnes, nei buvo sutartyje nurodytos sumas, nepatiekus įrodymų, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra suklastoti, juose nurodant ne faktiÅ¡kai dirbtÄ , bet mažesnį darbo laikÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai iÅ¡dirbo ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas, o jos pačios vedamuose užraÅ¡uose nurodytas valandas.

Liudytojos K. I. parodymais teismas nesirėmė, darydamas išvadas dėl ieškovės dirbto darbo laiko, kadangi ieškovės ieškinyje pateiktuose jos pačios sudarytuose faktiškai dirbto laiko paskaičiavimuose nurodytas skirtingas darbo pradžios ir pabaigos laikas, nei parodė liudytoja. Paneigti šioms išvadoms apeliaciniame skunde argumentai nebuvo nurodyti.          Ieškovė nurodo, kad atsakovas byloje nepateikė dokumentų – darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijų, ieškovas neturėjo galimybės prieš teismo posėdį susipažinti su pateiktais dokumentais.

Kadangi teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė turėjo galimybę reikÅ¡ti praÅ¡ymu, jÄ atstovavo advokatas, todėl galėjo pasinaudoti teise praÅ¡yti teismo susipažinimui su bylos medžiaga daryti pertraukÄ ar atidėti bylos nagrinėjimÄ . Nepateikus tokių praÅ¡ymų, pripažintina, kad ieÅ¡kovės teisė susipažinti su byloje esančiais įrodymais nebuvo pažeistos. Teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė galėjo pasinaudoti teise nurodyti argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje, susipažinusi detaliai su byloje esančiais įrodymai, ir tai nurodė.

          Tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodytos darbo užmokesčio mokėjimo dienos, kiek kartų per mėnesį jis mokamas, yra netinkamu darbo sutarties užpildymu, už tai yra atsakingas darbdavys. LR Vyriausybės 2003 m. sausio mėn. 28 d. nutarimu Nr. 115 „ Dėl Darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo (Dėl darbo sutarties ir darbo sutarties su jūrininku pavyzdinių formų patvirtinimo)“ patvirtintos Darbo sutarties formos 3 punkte darbdavys turėjo nurodyti, kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis, 6 punkte - nurodyti, kelių valandų darbo diena nustatoma, tačiau iš kitų užpildytų darbo sutarties formos punktų ieškovė turėjo galimybę suprasti, kad jai buvo nustatyta 20 valandų darbo savaitė, todėl šie ir kiti darbdavio padaryti pažeidimai, įforminant darbo sutartį, negali būti vertinami kaip susitarimo nebuvimas, todėl šie pažeidimai nėra susiję su reikalavimo esme.

           Kiti ieÅ¡kovės skunde nurodyti argumentai atmestini, kadangi kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl jų nekartoja.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Vilija Mikuckienė