270bec27-a4e7-43d2-993f-3554501042ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3041-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-00732-2014-2  Procesinio sprendimo kategorija 9.10; 70.1.; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. vasario 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Antanui Butrimui ir atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjai UAB „Julivera“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo nustatė:

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-01-06 sprendimÄ Nr. S-1(7-215/2013) ir palikti galioti Inspekcijos 2013-10-07 sprendimÄ Nr. 69-134. Pagrįsdama savo reikalavimÄ atsakovė nurodė, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra naikintinas, nes jame netinkamai aiÅ¡kinamos ir taikomos materialinės teisės normos, iÅ¡nagrinėtas Komisijos kompetencijai nepriskirtas administracinis ginčas.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 151 str., Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti mokestinius ginčus, kilusius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus. Mokestinio ginčo sÄ voka pateikiama MAÄ® 2 str. Vietos mokesčių administratoriaus 2013-04-11 sprendimas iÅ¡registruoti UAB ,,Julivera” iÅ¡ Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo vertinti jo teisėtumÄ .

Pripažinusi, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2013-04-11 sprendimas yra neteisėtas, Komisija netinkamai taikė MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 3 p. nuostatas, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Julivera” (toliau – Bendrovė) gali bÅ«ti atleista nuo delspinigių, nes nepadaryta žala biudžetui. Bendrovės skola biudžetui atsirado 2013-05-10, kai ji laiku nesumokėjo PVM pagal 2013-05-10 pateiktÄ deklaracijÄ . Kadangi Komisija neturėjo teisės vertinti Bendrovės iÅ¡registravimo iÅ¡ PVM mokėtojų registro faktinių aplinkybių, ji neturėjo teisės priimti ir ginčijamÄ sprendimÄ .

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.PareiÅ¡kėja UAB ,,Julivera” atsiliepime į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundÄ (b. l. 23–30) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti. Atsiliepime pažymėjo, kad PVM delspinigių apskaičiavimÄ nulėmė Vilniaus AVMI                          2013-04-11 sprendimas, kuriuo UAB ,,Julivera” buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, todėl Komisija, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ dėl atleidimo nuo delspinigių, pagrįstai vertino Å¡io sprendimo priėmimo aplinkybes ir pagrindus ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra kaltės. PareiÅ¡kėjos nuomone, pagal MAÄ® 159 str. 2 d., Inspekcija neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimÄ , nes ginčas byloje keliamas ne dėl skirtingo teisės normų aiÅ¡kinimo, bet dėl skirtingo faktinių aplinkybių vertinimo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė atsakovės skundÄ atmesti.

Taip pat pabrėžė, kad Inspekcija neturėjo teisės skųsti Komisijos sprendimÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovės skundÄ (b. l.

20) prašė jį tenkinti.Byla nutrauktina.Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2014-01-06 sprendimo Nr. S-1(7-215/2013), kuriuo panaikintas Inspekcijos 2013-10-07 sprendimas Nr. 69-134 ir Bendrovė atleista nuo 2 368,69 eurų (8 178,62 Lt) PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimu Nr. (4.66)-33-1648 pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro (Komisijos bylos l. 49).Bendrovės 2013-05-13 praÅ¡ymo pagrindu, Vilniaus AVMI 2013-05-16 sprendimu                                   Nr. (4.66)-357-2451 UAB ,,Julivera” nuo 2013-05-16 buvo įregistruota į PVM mokėtojų registrÄ (Komisijos bylos l. 49).

Bendrovė 2013-07-01 Vilniaus AVMI pateikė praÅ¡ymÄ atleisti nuo 8 549,71 Lt PVM delspinigių mokėjimo, kurį iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ji neteisėtai buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro (Komisijos bylos l. 49).Vilniaus AVMI 2013-07-15 sprendimu Nr. (23.20-08)-323-3964 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė, nurodydama, kad nėra nustatyti MAÄ® 100 ir 141 str. įtvirtinti atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindai, o Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648 teisėtumas ir pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas, nes jis turėjo bÅ«ti skundžiamas teismui (Komisijos bylos l. 31–32).Nesutikdama su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pareiÅ¡kėja padavė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui (Komisijos bylos l. 20–27), kuris, jį iÅ¡nagrinėjęs, 2013-10-07 sprendimu Nr. 69-134 patvirtino Vilniaus AVMI 2013-07-15 sprendimÄ Nr. (23.20-08)-323-3964 (Komisijos bylos l. 12–17).

Inspekcijos sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad nėra nustatytas nei vienas MAÄ® 100 ir 141 str. įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindas. PareiÅ¡kėja 2013-11-04 padavė skundÄ Komisijai, praÅ¡ydama panaikinti Inspekcijos                2013-10-07 sprendimÄ Nr. 69-134 (Komisijos bylos l. 1–8).Komisija, ginčijamu 2014-01-06 sprendimu Nr. S-1(7-215/2013) pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino, panaikino Inspekcijos 2013-10-07 sprendimÄ Nr. 69-134 ir atleido Bendrovę nuo                   8 178,62 Lt PVM delspinigių (b. l. 7–14).Nesutikdama su Komisijos priimtu sprendimu, Inspekcija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama jį panaikinti ir palikti galioti atsakovės 2013-10-07 sprendimÄ Nr. 69-134.

Atsižvelgdamas į tai, kad skundÄ dėl Komisijos 2014-01-06 sprendimo Nr. S-1(7-215/2013) panaikinimo teismui yra pateikęs centrinis mokesčių administratorius, o pagal MAÄ® 159 str. 2 d. nuostatas, centrinis mokesčių administratorius teisę apskųsti Komisijos sprendimÄ turi tik tuomet, kai jis ir Komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, visų pirma, teismas turi įvertinti, ar egzistuoja procesinis pagrindas Inspekcijos skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad MAÄ® 159 str. 2 d. turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginÄÄ yra leista tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo,         t. y. kai skirtingai teisės normÄ aiÅ¡kina bei pritaiko centrinis mokesčių administratorius ir Komisija.

Centriniam mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė inicijuoti teisminius ginčus kitais pagrindais, t. y. dėl skirtingo Komisijos atlikto įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių įvertinimo ir kt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija MAÄ® 159 str. 2 d. taikymo prasme reiÅ¡kia skirtingÄ Komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus požiÅ«rį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikÅ¡ti skirtingu Å¡ių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiÅ«riu į bÅ«tinumÄ laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (2005-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-180/2005, 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje                       Nr. A438-163/2008, 2012-04-23 nutartis a. b.

Nr. A575-1686/2012). IÅ¡plėstinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartyje (a. b. Nr. A602-705/2013) nurodyta, kad centrinis mokesčių administratorius teisę kreiptis į teismÄ Ä¯gyja, kai jo ir Komisijos pozicijos iÅ¡siskiria dėl to, koks teisės aktas ir norma turi bÅ«ti taikoma, kokios yra tokios normos taikymo prielaidos – faktinės aplinkybės, nurodytos normos hipotezėje, koks yra teisės aktuose vartojamų sÄ vokų turinio apibrėžimas ar aplinkybės, į kurias bÅ«tina atsižvelgti Å¡ias sÄ vokas apibrėžiant.IÅ¡ Inspekcijos skundo matyti, kad teisę ginčyti Komisijos sprendimÄ , ji iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtÄ klausimÄ , t. y. peržengė mokestinio ginčo ribas ir įvertino Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648, kuriuo Bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, teisėtumÄ , todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo delspinigių (MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 3 p.).

SprendimÄ atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų PVM delspinigių Komisija priėmė įvertinusi Vilniaus AVMI 2013-04-11 sprendimo Nr. (4.66)-33-1648 priėmimo aplinkybes, turinį ir Bendrovės elgesio modelį, ir konstatavusi, kad iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda, todėl egzistuoja pagrindas pagal MAÄ® 141 str. 1 d. 3 p. ir 100 str. 1 d. 2 p. atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių. Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, be to, jos veiksmais nebuvo padaryta žala biudžetui.

Ä®vertinęs ginčijamo Komisijos sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat Inspekcijos skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovė ginÄÄ keliÄ ne dėl skirtingo jos ir Komisijos pateikto procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, bet dėl skirtingo nagrinėjamu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių vertinimo ir Å¡ių aplinkybių įtakos priimant sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo PVM delspinigių mokėjimo. Centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, įvertinusi susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , padarė skirtingas iÅ¡vadas dėl pagrindų atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių egzistavimo.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad Komisija peržengė mokestinio ginčo ribas. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, jis priimtas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktrinÄ . Teismo nuomone, nagrinėdama mokestinį ginÄÄ , Komisija turi teisinę pareigÄ Ä¯vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nes tik tokiu atvejus gali bÅ«ti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Mokesčių mokėtojų teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir objektyviai.

Teismas nenustatė, kad centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, spręsdami mokestinį ginÄÄ , skirtingai aiÅ¡kino teisės normas, todėl Inspekcijai neatsirado MAÄ® 159 str. 2 d. nustatytos prielaidos teismine tvarka ginčyti Komisijos 2013-10-07 sprendimÄ Nr. 69-134, t. y. atsakovė teisės kreiptis į teismÄ neturėjo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., administracinė byla pagal Inspekcijos skundÄ nutrauktina (LVAT 2008-02-14 nutartis a. b.

Nr. A438-163/2008).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. teisėja nutaria: Nutraukti administracinę bylÄ Nr. I-3041-764/2015 pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjai UAB „Julivera“, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Egidija Puzinskaitė