270874ad-e308-4aa4-beba-fd96d27445a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1338-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-03786-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014-05-15Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. A. 2013-09-23 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K. PaaiÅ¡kino, kad 8 m2 ploto patalpoje buvo laikomi keturi asmenys, kameroje nebuvo uždaro tualeto, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ .

Be to, kameroje esantis langas mažas, su grotomis, dėl to nepatenka Å¡viesa. Laikas, skirtas nusiprausti duÅ¡e, per trumpas. Stalas kameroje per mažas, prie jo atsisėsti telpa tik du asmenys, kiti turėdavo stovėti.   Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-20). Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai, minimali gyvenamojo ploto kamerose laikomiems asmenims norma nebuvo nustatyta.

Pagal teisinį reglamentavimÄ leistinas kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius virÅ¡ijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Esant tokiai situacijai, stengiamasi kalinius perkelti į laisvesnes kameras, atsiradus galimybei, kiekvienam asmeniui skiriama lova, Å¡vari patalynė, kitas inventorius. Už kamerų tvarkÄ ir Å¡varÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, priemonės kriauklių ir unitazų valymui. Pagal Lietuvos higienos normÄ , gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natÅ«raliu bÅ«du, todėl tai atitinka higienos reikalavimus.

Tose kamerose, kur vėdinama reguliariai, problemų dėl pelėsio ar drėgmės neatsiranda. Asmenims sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu, tai atitinka higienos normos reikalavimus. Mano, kad civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų nėra ir žala pareiÅ¡kėjui nepriteistina.  Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.    Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2011-05-23 iki 2013-01-22.

Laikotarpiais nuo 2011-05-26 iki 2011-06-03, nuo 2011-06-06 iki 2011-06-20, nuo 2011-06-27 iki 2011-07-04, nuo 2011-09-26 iki 2011-10-10, nuo 2011-12-12 iki 2011-12-19 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K (atsiliepimo duomenys, b. l. 14-17). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ 50 000 Lt už tai, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo kamerose sÄ lygų. 1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina ir iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo nuo 2011-05-23 iki 2013-01-22 metu nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas: 2011-05-23 vakare, 2011-06-03 vakare, nuo 2011-06-04 iki 2011-06-05, 2011-07-18 ryte, 2011-10-10 vakare, 2011-10-11 ryte, 2011-12-20 ryte, 2012-01-12 ryte, 2012-05-02 ryte, 2012-05-16 ryte, 2012-05-17 ryte, 2013-01-22 (atsiliepimo duomenys, b. l. 17).             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.              PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina taip pat iÅ¡ to, kad kamerose trÅ«ksta Å¡viesos, tualetas neatskirtas nuo kitos patalpos, stalas yra per mažas, o laikas, skirtas nusiprausti duÅ¡e, per trumpas.              Pagal Lietuvos higienos normos 76:2010 68 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina Taisyklių 107 p. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė minėtus higienos normos reikalavimus, pats pareiÅ¡kėjas nurodo, kad į duÅ¡Ä nusiprausti buvo vedamas kartÄ per savaitę, o prausimosi trukmė Å¡iuose teisės aktuose nereglamentuojama. Pažymėtina, kad teisės aktai neapibrėžia ir stalo ar kitų kamerose esančių baldų iÅ¡matavimų.              Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.5. p., <...> nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodyta nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra.             Pagal minėtų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 p., kamerose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taigi kamerų langai grotomis uždengti pagrįstai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad atitinkamos kameros įvairiais laikotarpiais atitiko šiuos reikalavimus (b. l. 50-55).

             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas Å¡ių pasekmių skunde ir teismo posėdyje neįvardijo, nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra ir skunde teismui pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių anksčiau aptartos gyvenamosios normos vienam asmeniui nesilaikymo reikÅ¡mės ir poveikio jo sveikatos bÅ«klei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas ne visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas neįrodė. Teismas pripažįsta, jog dėl pareiÅ¡kėjo laikymo per mažo ploto kamerose, jam buvo padaryta tam tikros neturtinės žalos, kurios dydį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas įvertina 1000 Lt.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                       Mefodija Povilaitienė