2018-06-19 Nr. AB-11719-3-62-3-00656-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-420-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00656-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 38-1154 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Varėnos rajone“ (toliau – ir Įsakymas); 2) pripažinti Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 pasidalijimo tarp savininkų projektą galiojančiu; 3) Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 atsidalinimo tarp bendrasavininkių S. S., B. P., J. D., P. S. ir S. S. paaiškinamąjį raštą pripažinti galiojančiu ir teisėtu. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja siekia panaikinti 2000 metais priimtą Įsakymą, nuo kurio priėmimo dienos (2000 m. rugsėjo 8 d.) iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos (2018 m. balandžio 4 d.) praėjo daugiau nei 17 metų. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą Įsakymą, atsisakė priimti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 pasidalijimo tarp savininkų projektą galiojančiu negali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose, nes administraciniai teismai nekonstatuoja tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl teismas skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsmio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėja padavė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir prašo: 1) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 38-1154 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Varėnos rajone“; 2) pripažinti Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 pasidalijimo tarp savininkų projektą galiojančiu; 3) Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 atsidalinimo tarp bendrasavininkių S. S., B. P., J. D., P. S. ir S. S. paaiškinamąjį raštą pripažinti galiojančiu ir teisėtu; 4) pripažinti teisę naudotis žemės sklypais Nr. 205-6 ir Nr. 205-7 B. P., J. D. pagal tėvams priklausiusios žemės ir miško ribas; 5) pripažinti teisę naudotis žemės sklypais Nr. 205-1 ir Nr. 205-3 P. S. ir S. S. pagal tėvams priklausiusios žemės ir miško ribas; 5) pripažinti teisę disponuoti žemės sklypais Nr. 205-2, Nr. 205-4, Nr. 205-5 S. S..

Pareiškėja pažymi, kad nesutinka su skundžiama teismo nutartimi. Pabrėžia, kad buvo pateikusi prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėja nurodo, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. 44-1276618 patvirtina, jog 2006 metais ji negalėjo žinoti, kad Įsakymas parengtas nesivadovaujant Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir 205-1 pasidalijimo tarp savininkų projektu, kuris patvirtintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0396/2000.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pažymėtina, kad nors pareiškėja atskirajame skunde nesuformulavo aiškaus reikalavimo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį, tačiau, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo turinį, jame suformuluotus reikalavimus, kurių dalis yra analogiški skunde suformuluotiems reikalavimams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja atskiruoju skundu siekia būtent to.

Taigi nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nustačius, kad daliai šio skundo paduoti praleistas terminas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas), o kita skundo dalis nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 38-1154 „Dėl žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Varėnos rajone“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-261/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad terminas skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti yra praleistas ir daugiau nei dešimt metų yra suėję nuo ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja skundą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo padavė praleidusi naikinamąjį dešimties metų terminą. Pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti Varėnos rajono Merkinės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 pasidalijimo tarp savininkų projektą (b. l. 14) galiojančiu negali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose, nes administraciniai teismai nekonstatuoja tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių. Be to, minėtas projektas jau yra patvirtintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0396/2000, nes būtent pagal šį projektą teismas minėtoje byloje padalijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-552/2018). Todėl teismas skundžiama nutartimi skundą dėl šio reikalavimo pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsmio 2 dalies 1 punktas). Analogišku pragrindu atsisakytina priimti ir pareiškėjos skundo reikalavimą Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo sklypų Nr. 205 ir Nr. 205-1 atsidalinimo tarp bendrasavininkių S. S., B. P., J. D., P. S. ir S. S. paaiškinamąjį raštą (b. l. 27), kuriuo susitarta dėl sklypų padalijimo, pripažinti galiojančiu ir teisėtu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjos atskirajame skunde suformulauoti reikalavimai (pripažinti teisę naudotis žemės sklypais Nr. 205-6 ir Nr. 205-7 B. P., J. D. pagal tėvams priklausiusios žemės ir miško ribas; pripažinti teisę naudotis žemės sklypais Nr. 205-1 ir Nr. 205-3 P. S. ir S. S. pagal tėvams priklausiusios žemės ir miško ribas; pripažinti teisę disponuoti žemės sklypais Nr. 205-2, Nr. 205-4, Nr. 205-5 S. S.) negali būti šio proceso pagal atskirąjį skundą apeliacijos dalyku, kadangi šie reikalavimai susiję ne su atskirojo skundo dalykų, t. y. skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu – pareiškėja skunde šių reikalavimų nebuvo nurodžiusi, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl šių reikalavimų priimtinumo nesprendė. Todėl teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjos atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų plačiau nepasisako.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, šios nutarties keisti ar nakinti nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė