2706ffc2-d9db-4470-9bf5-e69e4fbb52c8 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2948-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01678-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,            sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,           2016-10-06 vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 4-9) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2016-06-28 iki 2016-07-01 buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, prilygstančiomis kankinimui ir virÅ¡ijančiomis bausmės atlikimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Nurodo, jog laikymo areštinėje laikotarpiu jam nebuvo leista pasimatyti su tėvais, gauti iš jų paketų ir siuntinių su spauda, kanceliarinėmis priemonėmis, vitaminais, vaistais, rūbais, nors tokias jo teises garantuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 ir 95 straipsnių nuostatos. Teigia, jog serga skrandžio ir virškinimo sistemos ligomis, todėl jam nuolat būtini vaistai ir dietinis maitinimas, tačiau reikalingų vaistų ir tinkamo maitinimo laikymo areštinėje laikotarpiu negavo, atvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jo neapžiūrėjo medikai, nors tai privaloma.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tiekiamas maistas buvo riebus, su druska, kurio jo organizmas nepriima, todėl tris dienas jam teko badauti. Teigia, jog pareigÅ«nai jį apgavo, todėl pasirašė, kad yra gavęs dietinį maitinimÄ . Nurodo, jog grįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės liepos 1 dienÄ kreipėsi į medikus ir nuo liepos 5 iki 13 dienos buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Daro prielaidÄ , jog sveikata sutriko dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, nes pareigÅ«nai nesilaikė medikų rekomendacijų.

Taip pat nurodo, jog kameroje tualetas įrengtas prieÅ¡ais duris, todėl jautėsi nejaukiai, nes galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ 400 Eur. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 15-17) nurodė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis. AtsikirtimÄ grindžia argumentais, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2016-06-28 iki 2016-07-01 buvo laikomas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2008-12-30 įsakymu Nr. 30-V-227 patvirtintomis Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, Klaipėdos AVPK struktÅ«rinių padalinių areÅ¡tinėse bei teismo patalpose laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės).

Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nurodo melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekdamas prisiteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Pažymi, jog teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinės nėra bausmės vykdymo institucijos, todėl asmenims, kurie laikomi areÅ¡tinėje, nėra taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) įtvirtintos teisės, jų teisinį statusÄ reglamentuoja aukščiau nurodyti teisės aktai. Nurodo, jog į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl galimybės pasimatyti su giminaičiais ir gauti siuntÄ atsakyta Klaipėdos AVPK virÅ¡ininko 2016-07-21 raÅ¡tu Nr. 30-S-58575(4.1).

Pagal AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 39 punktÄ nuteistieji neturi teisės gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda bei pagal 7.6 ir 21 punktus nuteistieji neturi teisės į pasimatymus. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas dietinis maitinimas ir tai patvirtino pats pareiÅ¡kėjas savo paraÅ¡u, todėl jo teiginiai dėl netinkamo maitinimo, badavimo ir pan. yra nepagrįsti. Taip pat nurodo, jog areÅ¡tinėje dirba bendruomenės slaugytoja, kuri, vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 72.1 punktu per 24 valandas apžiÅ«ri ir įvertina sulaikytų ir į policijos areÅ¡tinę uždarytų asmenų sveikatos bÅ«klę jų sutikimu, o nuteisti asmenys, atvežti iÅ¡ kitos kardomojo kalinimo vietos apžiÅ«rimi tik jų pageidavimu.

PareiÅ¡kėjas buvimo areÅ¡tinėje metu nusiskundimų sveikata neturėjo ir nepageidavo bÅ«ti apžiÅ«rimas bendruomenės slaugytojos. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės nėra nurodymo tęsti ambulatorinį gydymÄ medikamentais, todėl jo teiginiai dėl vaistų nesuteikimo nepagrįsti. Taip pat argumentuoja, jog sanitariniai mazgai areÅ¡tinėje (ji pradėta eksploatuoti tik 2015-12-28) įrengti, vadovaujantis higienos normos HN134:2015 reikalavimais, kameros Å¡onuose, o ne prieÅ¡ais duris ir nepatenka į prižiÅ«rėtojų stebėjimo zonÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginimo priteisimo.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡, jo teigimu, netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, t.y. neužtikrinimo teisės į pasimatymus su artimaisiais, negalėjimo gauti siuntų iÅ¡ artimųjų, netinkamo maitinimo, bÅ«tinų vaistų negavimo ir netinkamo sanitarinio mazgo areÅ¡tinės kameroje įrengimo.

PareiÅ¡kėjo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai.Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintos laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų rÅ«Å¡ys: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, o nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka areÅ¡tinėse (Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, turėjo nuteistojo statusÄ .

Jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-06-30, nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atlieka PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Teismo vertinimu, pagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje metu jo laikymo tvarkÄ reglamentavo ne Bausmių vykdymo kodekso, bet Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Taisyklės).IÅ¡ Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016-08-23 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-15807 (b.l.

18) matyti, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje laikytas nuo 2016-06-28 iki 2016-07-01. Pareiškėjui teigiant, jog šiuo laikotarpiu pažeista jo teisė pasimatyti su artimaisiais (tėvais), pažymėtina, jog Taisyklių 7.6 punkte įtvirtinta areštinėse laikomų asmenų teisė esant ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, leidimui, pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Tame pačiame punkte imperatyviai įtvirtinta, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmės atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 21 punkte. Minėta, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas kaip asmuo, turintis nuteistojo statusÄ , todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės į pasimatymÄ ir ji negalėjo bÅ«ti pažeista. Atsižvelgiant į tai, jog areÅ¡tinėse asmenys laikomi itin trumpÄ laiko tarpÄ (ne ilgiau kaip 15 parų) pasimatymų tokiems asmenims ribojimas nelaikytinas neproporcinga asmens teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone. PareiÅ¡kėjas nuolat teikia skundus teismams dėl įvairių valstybės institucijų, jo manymu, neteisėtų veiksmų, Lietuvos teismuose nagrinėjama nemažai bylų pagal pareiÅ¡kėjo skundus, todėl jis nuolat yra etapuojamas po didelę dalį Lietuvos teritorijos ir kaskart yra laikomas skirtinguose tardymo izoliatoriuose ar areÅ¡tinėse, taigi, ir pareiÅ¡kėjo buvimo Å¡iose įstaigose laikas nėra ilgas.

Kadangi pareiÅ¡kėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuriÄ vykdyti nurodyta pataisos namuose, Å¡ioje įstaigoje pagal galiojančias teisės aktų nuostatas pareiÅ¡kėjo teisė į pasimatymus ir turi bÅ«ti užtikrinama. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jo tėvai gyvena Klaipėdoje, todėl jiems lengviau ir pigiau aplankyti jį Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Taisyklių 7.6 ir 21 punktuose įtvirtintus draudimus ar sudaryti pareiÅ¡kėjui iÅ¡skirtines sÄ lygas Å¡iuo aspektu.

AnalogiÅ¡kais motyvais paneigiamas ir pareiÅ¡kėjo teiginys, kad pažeista jo teisė gauti siuntas su vaistais, drabužiais, spauda ir kanceliarinėmis priemonėmis iÅ¡ artimųjų, nes Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, jog teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusÄ ). PareiÅ¡kėjo teiginius, jog negavo jam paskirto dietinio maitinimo paneigia byloje esantys įrodymai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į areÅ¡tinę atvyko 2016-06-28 16.51 val. ir gavo vakarienę pagal patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį.

PareiÅ¡kėjas 2016-06-29 pateikė praÅ¡ymÄ paskirti jam dietinį maitinimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ toks maitinimas jam paskirtas bei atitinkamas maistas tiektas viso jo laikymo areÅ¡tinėje metu (b.l. 18-19, 52-54). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pats savo paraÅ¡u patvirtino, jog dietinį maitinimÄ gavo (b. l. 19). Tuo tarpu, skunde dėstomi teiginiai apie tai, jog buvo apgautas ir tokio maitinimo negavo, nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Å¡iuo požiÅ«riu pareiÅ¡kėjas laikytas netinkamomis sÄ lygomis.

Pareiškėjui teigiant, jog laikymo areštinėje laikotarpiu jam nebuvo duodami būtini vaistai ir nesuteiktas gydymas, pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas medikų pagalbos dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė (b.l. 18, 20). Taisyklių 72.1 punkte įtvirtinta policijos areštinės bendruomenės slaugytojo pareiga per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu, tačiau šiame punkte taip pat nurodyta, jog suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės, apžiūrimi tik šių asmenų pageidavimu.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas tokio pageidavimo nereiÅ¡kė. Be to, pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo apžiÅ«rėtas gydytojų birželio 28 dienÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę. PareiÅ¡kėjo teiginius, kad jam buvo bÅ«tini vaistai paneigia jo paties pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizė (b.l. 12), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas gydytas nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15.

Epikrizėje nurodyta, jog iÅ¡raÅ¡ant ligonio bÅ«klė buvo gera, rekomendacijose gydymui, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, nėra nurodyta tęsti gydymÄ medikamentais, o nurodyta juos vartoti pagal poreikį. Tuo tarpu, epikrizės, kurioje nurodyta esant indikacijoms tęsti medikamentinį gydymÄ , duomenys (b.l.

11) nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, nes iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir minėta rekomendacija gydymui suformuluota jau po pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje laikotarpio. Konstatuotina, jog nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirtas medikamentinis gydymas ir jam nesikreipus į areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojÄ jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu, ji neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiÅ¡kėjui gydymÄ medikamentais.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjo liga (dispepsija), teismo vertinimu, nepriskirtina kritinių ligų kategorijai, o jo skunde nurodyti vaistai nėra gyvybiÅ¡kai bÅ«tini, juo labiau, jog iÅ¡ aptartų bylos duomenų matyti, kad jie nėra nepertraukiamai vartojami. PareiÅ¡kėjui teigiant, jog kameroje neatitvertas tualetas įrengtas prieÅ¡ais duris, todėl jautėsi nejaukiai, nes galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavęs, jog laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, kad asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz. 2015 m. liepos 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).

EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ). Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo užtikrinimo naudojantis tualetu, teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , atitinkamai dėl ribojimų, kurie yra neiÅ¡vengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiÅ¡kėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas.

EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisė naudotis tualetu, kuris bÅ«tų įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Iš atsakovo pateikto areštinės patalpų plano (b. l.

24) matyti, jog kameroje, plane pažymėtoje 208, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas įrengtas ne prieÅ¡ais duris, kaip nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas, bet Å¡one ir į pareigÅ«nų stebėjimo laukÄ nepatenka. Be to, matyti, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atitvertas 1,2 m aukščio sienele, užtikrinančia bent minimalų privatumÄ , iÅ¡ Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016-08-23 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-15807 (b. l.

18) matyti, jog pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas. PareiÅ¡kėjui dėstant tik bendro pobÅ«džio hipotetinius teiginius, jų nedetalizuojant ir skunde perraÅ¡ant teismų praktikÄ , konstatuotina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kad jo teisės Å¡iuo aspektu galėjo bÅ«ti pažeistos. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus, netinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas ir jų tiesioginį poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama asmens sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir jam kokiu nors bÅ«du sÄ moningai bloginamos sÄ lygos.

Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kankinančiomis sÄ lygomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, neįrodžius neturtinės žalos, t. y. nesant privalomų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia: atmesti kaip nepagrįstÄ V.

S. skundÄ dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė