2703db5e-eafe-4303-b28f-6bc61ee91c2c · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-817-238/2012;Teisėja J. Lukšienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-19-3-00068-2011-2;                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant nukentėjusiajam J.

L., iÅ¡teisintosios V. J. gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei, apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo J. L. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. iÅ¡teisinta dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.Tuo pačiu nuosprendžiu atmestas J.

L. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos ir proceso iÅ¡laidų atlyginimo bei priteista iÅ¡ jo V. J. 1500 Lt proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :             J. L. kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kaltindamas V. J. tuo, kad ji paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , savo ranka 2011-03-23 suraÅ¡ytame skunde Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), kuriame nurodė, kad „už daromus įvairius pažeidimus kuriam tai laikui buvo iÅ¡tremtas dirbti į Å akių rajono kaimiÅ¡kÄ jÄ apylinkę“ (skundo 2 lapas 12-14 eilutės nuo virÅ¡aus), taip pat „kad neteisėtai naudojo elektros energijÄ â€œ (skundo 5 lapas 1 eilutė nuo virÅ¡aus), taip pat kad „nusikaltimÄ dėl elektros padarė valstybės tarnautojas, teisininkas.

Ir tai dvigubas nusikaltimas“ (skundo priedo 2 lapas, 4-6 eilutės), tuo jį Å¡meižia, žemina, paniekina, taip pat kad „taip valstybės tarnautojas, teisininkas, viskÄ melavęs, raÅ¡o dar visa iÅ¡galvotÄ Å¡meižiantį ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ . Nei vieno teisingo žodžio“ (skundo 7 lapas 4-7 eilutės nuo apačios), taip pat, kad „darydamas tiek nusikaltimų“ (skundo 34 lapas, 7-9 eilutės nuo virÅ¡aus), apÅ¡meižė jį, kad neteisėtai buvo paskirta tremtinių pensija asmenims, kurie niekada nebuvo tremtyje, „SodrÄ teisme atstovavo J.

L.“ (skundo 34 lapas, 5-7 eilutės nuo apačios) ir kad „jis atstovauja SodrÄ teismuose. Ar gali toks tarnautojas teisingai spęsti klausimÄ , skiriant kažkam tai pensijÄ , kaip tai yra sprendžiama teismuose“ (skundo 34 lapas, 9-12 eilutės), V. J. įžeidė jį pavadindama jį „despotiÅ¡kai besielgdamas su žmonėmis“ (skundo 1 lapas, 3-4 eilutės nuo virÅ¡aus), despotu.             Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nuosprendžiu V. J. iÅ¡teisinta dėl kaltinimų pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ä®vertinęs pateiktÄ medžiagÄ , teismas pažymėjo, kad tarp J. L. ir V. J. ne vienus metus kyla konfliktai, kurių tyrimÄ atlieka teismai, kitos teisėsaugos institucijos ir/ar įstaigos. Per tiek metų besitęsiančio kaimynų konflikto jie abu susidarė vienas apie kitÄ itin neigiamÄ nuomonę, kuriÄ atvirai reiÅ¡kia vieÅ¡oje erdvėje. RaÅ¡ydama skundÄ VTD V. J. iÅ¡reiÅ¡kė tokiÄ nuomonę apie J. L., taip siekdama palankaus sprendimo metų metais besitęsiančiame ginče tarp kaimynų, o šį bÅ«dÄ pasirinko patarta kitų asmenų.             Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas.

Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumÄ Å¾inios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, mintys, idėjos, pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Informacijos paskleidimas yra jų praneÅ¡imas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Paskleistos informacijos ir tikrovės neatitikimo faktas pats savaime nereiÅ¡kia, kad tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

Ä® tai atsižvelgdamas teismas laikė, kad V. J. skunde iÅ¡sakė tik subjektyviÄ nuomonę apie nukentėjusįjį, taip pat iÅ¡vardijo iki Å¡iol tarp jų sprendžiamus ginčus ir iÅ¡sakė savo nuomonę apie jų iÅ¡sprendimÄ . Nors V. J. skunde yra nurodyta nevisiÅ¡kai tiksli informacija, kuri buvo tam tikru laipsniu hiperbolizuota, tačiau teismas pripažino, jog toks informacijos pateikimas yra susijęs su iÅ¡teisintosios kalbėjimo maniera, iÅ¡silavinimu, amžiumi, teisinių žinių trÅ«kumu ir kitomis aplinkybėmis, nepatvirtinančiomis fakto, kad skundu VTD buvo siekiama apÅ¡meižti nukentėjusįjį, nes pasak iÅ¡teisintosios, skundÄ VTD ji rašė, siekdama atgauti ramybę.

Priimdamas aptariamÄ iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalį, teismas atsižvelgė ir į tai, jog V. J. skundo, kurį nagrinėjo ribotas ratas asmenų, suraÅ¡ymo metu privatus kaltintojas buvo valstybės tarnautojas ir atitiko LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. nurodytus vieÅ¡ojo asmens kriterijus, o toks asmuo turi labiau toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ , nors ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ , informacijÄ ar nuomonę.             Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal BK 155 str. 1 d.

įžeidimas yra laikomas ir vieÅ¡u užgauliu kito žmogaus pažeminimu, padarytu veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu. Įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Teismas laikė, jog skundo žodžiai (despotas, nusikaltimas bei teiginiai dėl J. L. dalyvavimo civiliniuose procesuose) nėra savaime užgaulÅ«s ir yra vartotini bendrinėje kalboje. V.

J. skunde iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ Â nuomonę apie tam tikras J. L. asmenines savybes ir buvusių procesų baigtį, vartodama nurodytus žodžius, savaip interpretuodama jų prasmę, nesiekė nukentėjusiojo vieÅ¡ai žodžiu užgauliai pažeminti, pakenkti jo reputacijai ir to nepadarė, t. y. neturėjo įtakos J. L. kaip valstybės tarnautojo karjerai.Ä®vertinęs nurodytus argumentus, teismas nenustatė V. J. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., sudėties, todėl dėl kaltinimų jÄ iÅ¡teisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J.

L. praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo  2012-07-27 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, priteisti 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai tikrovės neatitinkančiÄ ir apeliantÄ Å¾eminančiÄ Â informacijÄ (t. y. įvardijimÄ jo nusikaltėliu, dvigubu nusikaltėliu, kad skundo autorius skirdavo asmenims tremtinių pensijas, kurie nebuvo tremtyje, kad jis neteisėtai naudojo elektrÄ ir kt.) laikė V.

J. nuomone, nes pagal iÅ¡teisintosios skunde nurodytus kaltinimus yra atlikti tyrimai, kurie negali bÅ«ti kvestionuojami. Ši tikrovės neatitinkanti informacija apeliantÄ pažemino ne tik kaip asmenį (paskleista informacija tai pat pažemino ir jo Å¡eimÄ ), bet ir kaip valstybės tarnautojÄ . Teismas turėjo apginti ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes paskleistos žinios pakenkė Jurbarko rajono apylinkės teismo reputacijai ir pažemino velionio Kauno apygardos teismo teisėjo J. F. atminimÄ . Informacijos paskleidimo sistemiÅ¡kumas pagrindžia, jog iÅ¡teisintoji suprato, jog įžeidžia ir žeminÄ kitÄ Å¾mogų, suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri pakerta pasitikėjimÄ juo, padarė įtakÄ jo karjerai, ir to norėjo.

Apelianto nuomone, pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog 2012-04-26 teismo posėdyje V. J. pakartojo, jog J. L. yra despotas, gatvės chuliganas ir vogė elektros energijÄ . Skunde taip pat nurodoma, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ privataus kaltintojo 1500 Lt proceso iÅ¡laidas.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

                          Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.              BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai V.

J. dėl kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisino nenustatęs jos veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 3 dalies nuostatas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas privalo išdėstyti kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti, esmė; teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymų įvertinimo motyvus; teismo išvadas dėl kaltinamojo išteisinimo.Byloje įrodymai vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuojama, kad nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidus BPK normų, jis atitinka iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.IÅ¡ esmės nukentėjusysis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais grindžiamas iÅ¡teisinimas, vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad Å¡meižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Objektyviai Å¡i veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui. Å meižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, tai yra tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi bÅ«ti žeminanti. Å meižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputacijÄ , sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus.

Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, tai yra skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Taigi, Å¡meižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumÄ . Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairÅ«s informacijos perdavimo bÅ«dai: žodinis, raÅ¡ytinis, panaudojant spaudÄ , kitas visuomenės informavimo priemones. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus.

Kaltininkas tokias žinia gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas V. J., nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d. požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Kaip minėta bendrÄ ja prasme, informacija reiÅ¡kia žiniÄ , tai yra konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Atskleidžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog V. J. skunde VTD paskleidė ne melagingas žinias, galėjusias paniekinti ar pažeminti privatų kaltintojÄ , o iÅ¡sakė savo subjektyviÄ , nors ir neigiamÄ ar hiperbolizuotÄ , nuomonę apie ilgai besitęsiančių įvairių ginčų su kaimynu iÅ¡sprendimų baigtį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiÅ¡kino Å¡meižimo sampratÄ BK 154 straipsnio taikymo aspektu. Apylinkės teismas teisinga laikė ir tai, jog aptartÄ skundÄ iÅ¡teisintoji valstybės institucijai pateikė ne tam, kad pažemintų ar apÅ¡meižtų apeliantÄ , o tokiu bÅ«du bandydama ginti, jos manymu, pažeistas teises, jos pačios įvardijamas ramybės atgavimu. Byloje pateikti duomenys leidžia manyti, jog tarp Å¡ios bylos proceso dalyvių - kaimynų - ne vienus metus tęsiasi įvairÅ«s nesutarimai ir ginčai, kurie buvo sprendžiami įvairiose institucijose.

Byloje nenustačius, kad V. J. skundas ir jo turinys buvo motyvuoti tik sÄ moningo ketinimo pakenkti privačiam kaltintojui, pagrįstai spręsta ir apie V. J. tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti apeliantÄ nebuvimÄ , kuris jo suraÅ¡ymo metu buvo valstybės tarnautojas ir atitiko LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. nurodytus vieÅ¡ojo asmens kriterijus, o toks asmuo turi labiau toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ , nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ , informacijÄ ar nuomonę. Tai, jog 2012-04-26 teismo posėdyje V.

J. pakartojo, jog J. L. yra despotas, gatvės chuliganas ir vogė elektros energijÄ , skundžiamo nuosprendžio teisėtumui įtakos neturi, nes dėl Å¡ios veikos padarymo iÅ¡teisintoji nebuvo kaltinama Å¡ioje byloje. Teismas privalėjo bylÄ nagrinėti tik ta apimtimi ir dėl to kaltinimo, kuris buvo nurodytas nukentėjusiojo pareiÅ¡kime. Å i nuostata įtvirtinta LR BPK 255 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismui buvo pagrindas daryti iÅ¡vadas apie tai, kad tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintosios buvo įvairių nesutarimų. Nors pretenzijų ir teisių gynimo reiÅ¡kimo bÅ«das nebuvo tinkamas, bet jis nebuvo ir nusikalstamas.Apeliacinio skundo argumentai, jog iÅ¡teisintosios skunde nurodyti teiginiai pakenkė Jurbarko rajono apylinkės teismo reputacijai, pažemino velionio Kauno apygardos teismo teisėjo J. F. atminimÄ bei pažemino ir /ar įžeidė privataus kaltintojo Å¡eimos narius, neanalizuotini, nes aptariamas veikas teismas galėtų vertinti tik gavęs nurodytų asmenų ar jų atstovų skundus pradėti atitinkamus procesus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, jog iÅ¡teisintosios veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų - tyčios, todėl nepadarius nusikalstamų veikų, ji iÅ¡teisinta pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė proceso iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ bei nepagrįstai nepriteisė praÅ¡ytos priteisti neturtinės žalos.

Su Å¡ia apeliacinio skundu dalimi kolegija iÅ¡ dalies sutinka. LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi V. J. iÅ¡teisinta bÅ«tent minimu pagrindu, J. L. civilinis ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti atmestas, nes civilinis ieÅ¡kovas turi teisę reikalavimus reikÅ¡ti civilinio proceso tvarka.

Dėl to Å¡i nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Apelianto nuomone, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, apylinkės teismas neteisingai iÅ¡ jo priteisė V. J. 1500 Lt iÅ¡laidas už atstovavimÄ (atsikirtimais į apeliacinį skundÄ jas dar 800 Lt praÅ¡oma padidinti). Su Å¡iais argumentais kolegija taip pat sutinka iÅ¡ dalies. BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso iÅ¡laidas ar dalį jų apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

Taigi, aptariamos kategorijos bylose teismas gali, o ne privalo, tam tikrÄ atsakomybę už proceso eigÄ ir/ar rezultatus pritaikyti nukentėjusiajam, priteisdamas iÅ¡ jo visas ar tik dalį proceso iÅ¡laidų. Priteisiamų iÅ¡ nukentėjusiojo apmokėtinų proceso iÅ¡laidų dydis priklauso nuo skundo pagrįstumo laipsnio, nukentėjusiojo pozicijos, jo elgesio teisme, privataus kaltinimo bylos sudėtingumo ir apimties, teisinės pagalbos trukmės, advokato darbo laiko, Å¡alių turtinių interesų pusiausvyros ir kitų aplinkybių.

Todėl atsižvelgusi į tai, jog privačiame skunde iÅ¡dėstyti kaltinimai V. J. nebuvo visiÅ¡kai nepagrįsti, t. y. jie iÅ¡ dalies atitiko tam tikrus kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų požymius, kolegija sprendžia, jog privataus kaltinimo procese iÅ¡teisintosios V. J. 1500 Lt iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ visa apimtimi buvo priteistos iÅ¡ J. L. nepagrįstai, nes jos neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Dėl to nuosprendžio dalis, kurioje iÅ¡ J. L. priteista 1500 Lt V. J. proceso iÅ¡laidoms atlyginti, keistina, sumažinant priteistinÄ sumÄ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies patenkinus, V.

J. praÅ¡ymas priteisti 800 Lt už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese tenkintinas iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į argumentus, kuriais keistina nuosprendžio dalis dėl proceso iÅ¡laidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, sumažinimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105 straipsnio 6 dalimi,n u t a r ė :             nukentėjusiojo J. L. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

J. priteista iÅ¡ J. L. 1500 Lt proceso iÅ¡laidų atlyginimui ir Å¡iÄ sumÄ sumažinti iki 500 litų.             Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas J. L. civilinis ieÅ¡kinys V. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir J. L. civilinį ieÅ¡kinį V. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ J.

L. 200 litų proceso išlaidų V. J..                          Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Šiugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                               Arūnas Paštuolis