27018c26-eac9-4884-a95d-04e5cf78aaf3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1475-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40709-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės O. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. U. ieÅ¡kinį atsakovui V.

U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo teikimo pakeitimo bei pagal atsakovo V. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei O. U. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės O.

U. ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo pakeitimo bei pagal atsakovo V. U. priešieškinį ieškovei O. U. dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

2. IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, o teismui atsisakius tenkinti šį praÅ¡ymÄ â€“ nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai kas antrÄ metų porinę savaitę (nuo pirmadienio iki sekmadienio) nepertraukiamai bendrauja su ieÅ¡kove.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nevykdo 2018 m. kovo 22 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatyta ieÅ¡kovės laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl nėra užtikrintas ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ias aplinkybes patvirtina antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir skundai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas draudžia jai matytis su nepilnamečiais vaikais, ignoruoja jos praÅ¡ymus, neteikia informacijos apie vaikus, nevykdydamas nutarties nustatytu laiku pristatyti vaikus, nesuderinęs su ieÅ¡kove iÅ¡vyksta į užsienį, gyvena Ispanijoje, po keletÄ mėnesių palieka vaikus kitose Å¡alyse kitų asmenų priežiÅ«rai.

Atsakovas elgiasi neadekvačiai, piktnaudžiauja savo teisėmis, į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus nereaguoja, žemina ieÅ¡kovę, tyčiojasi, užgaulioja, kaltina nebÅ«tais dalykais. Atsakovas pažeidžia ir nesilaiko savo kaip tėvo pareigos ir neužtikrina vaikų bendravimo su ieÅ¡kove, nevykdo teismo nutarties, įtraukia vaikus į suaugusiųjų konfliktų sprendimÄ , nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, formuoja vaikams netinkamÄ nuomonę apie motinÄ , draudžia tiek ieÅ¡kovei, tiek vaikams bendrauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, pakartotinai Å¡io klausimo teisėtumas patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi nustatyta laikina ieÅ¡kovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra galiojanti ir privaloma ginčo Å¡alims (CPK 18 straipsnis), jos teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo. Å ios nutarties teisėtumas patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi.

6. Laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos klausimai Å¡ioje civilinėje byloje yra iÅ¡spręsti, o pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas buvo ne kartÄ patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, be kita ko, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas ir kurias įvertinus bus iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra paskirta Å¡alių ir jų nepilnamečių teismo psichologinė ekspertizė, kurios metu kompetentingi specialistai pateiks iÅ¡vadas dėl ginčui aktualių klausimų, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti nepilnamečių vaikų bÅ«senÄ , jų socialinius, ekonominius ryÅ¡ius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, jų nuomonę dėl bendravimo su tėvais, ir kitus reikÅ¡mingus byloje klausimus, todėl Å¡ioje proceso stadijoje bÅ«tinybės keisti laikinÄ sias apsaugos priemones nenustatė.

7. Teismas nurodė, kad visi ieÅ¡kovės argumentai, jos nuomone, lemiantys bÅ«tinybę keisti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra tai, kad atsakovas nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria nustatytas ieÅ¡kovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su nepilnamečiu nustatymo – yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris yra vykdomas pagal CPK VI dalyje iÅ¡dėstytas taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad susipažinęs su pareikÅ¡to praÅ¡ymo turiniu nenustatė pagrindų ir bÅ«tinybės keisti teismo nutartimi pritaikytas ir galiojančias laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir patenkinti ieÅ¡kovės 2019 m. liepos 12 d. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1.

Teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pakeisti neveiksmingas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis, pažeisdamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , protingumo, proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus daro nepataisomÄ Å¾alÄ nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, pažeidžia ieÅ¡kovės teises, siekia ieÅ¡kovės ir vaikų emocinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo. 8.2. Teismas, pažeisdamas proporcingumo principÄ , suteikė nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui ir jo interesams, nesilaikė proceso Å¡alių interesų pusiausvyros, suvaržė ieÅ¡kovės ir jos trijų nepilnamečių vaikų teises daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. 8.3.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus (2018m. kovo 22 d.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nėra efektyvios ir akivaizdžiai nevykdomos – atsakovas visiÅ¡kai neleidžia ieÅ¡kovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, neteikia informacijos apie vaikus, nederina iÅ¡vykimų su vaikais į užsienį, nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, žemina ieÅ¡kovę ir užgaulioja jÄ vaikų akivaizdoje, kaltina ieÅ¡kovę nebÅ«tais dalykais, įtraukia vaikus į Å¡alių konfliktus.

Nurodytas aplinkybes patvirtina prie praÅ¡ymo pateikti įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vaizdo įraÅ¡ai, susiraÅ¡inėjimas su atsakovu ir t.t. 8.4. Teismas neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti vykdomos skubiai, kad nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojančios atsakovÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas, vykdymas priklauso iÅ¡imtinai nuo atsakovo, į esamÄ laikinųjų apsaugos priemonių teisinį reglamentavimÄ , nustatantį Å¡ių priemonių rÅ«Å¡is, taikymÄ , atsakomybę už teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų pažeidimÄ , galiojimÄ bei vykdymÄ . 8.5.

Kreipimasis į teismÄ dėl baudų skyrimo atsakovui už nutarties nevykdymÄ tik sudarys sÄ lygas tolimesniam bylinėjimuisi, bet neužtikrins nutarties dėl mano bendravimo su vaikais vykdymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuobaudos skyrimas atsakovui, turinčiam pakankamai lėšų, nesudarys ieÅ¡kovei galimybės maksimaliai bendrauti su vaikais teismo nutartyje nustatyta tvarka, nes visa civilinės bylos medžiaga rodo, kad atsakovas, trukdydamas ieÅ¡kovei bendrauti su vaikais, veikia sÄ moningai, siekdamas eliminuoti ieÅ¡kovę iÅ¡ vaikų gyvenimo, visais bÅ«dais stengiasi vaikus atpratinti nuo ieÅ¡kovės, todėl vienintelis bÅ«das apsaugoti ieÅ¡kovės ir vaikų teisėtus interesus yra tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir pakeisti byloje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones. 8.6.

Teismas nepaisė suformuotos teismų praktikos, pagal kuriÄ Å¡eimos bylas nagrinėjantys teismai privalo vadovautis iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti, bet nesusiaurinti klausimo iÅ¡sprendimo, apsiribojus nuostata, kad teismas sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų priemonių neanalizuoja byloje priimtų įrodymų. 8.7. Teismas nurodydamas, kad byloje yra paskirta psichologinė ekspertizė, ir tik specialistams pateikus iÅ¡vadas dėl vaikų bÅ«senos ir jų ryÅ¡ių su kiekvienu iÅ¡ tėvų, bus sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, neatsižvelgė, kad Å¡alys ir nepilnamečiai vaikai į eksperto įstaigÄ dėl psichologinės ekspertizės atlikimo kviečiami tik 2019 m. spalio 9 d., o jiems neatvykus ekspertizė nebus atliekama. 8.8.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo siekį (nevykdant teismo nutarties) nutraukti ieÅ¡kovės ryÅ¡ius su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas, pateikdamas vaikams teiginius apie neva ieÅ¡kovės nenorÄ gyventi, bendrauti ir matytis su jais, jais rÅ«pintis, žeidžia nepilnamečių vaikų jausmus, emocinę bÅ«klę, formuoja neigiamÄ , melagingÄ nuomonę ir požiÅ«rį į ieÅ¡kovę. 8.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės bendravimas su vaikais darytų jiems neigiamÄ Ä¯takÄ , pažeistų jų teises ir interesus, ar jų neatitiktų.

Ieškovė yra išsilavinusi, sveika, neturinti žalingų įpročių, priklausomybių, neteista, administracinė tvarka nebausta, dirbantį, gerai charakterizuojama darbe.

9. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Ne atsakovas, o bÅ«tent pati ieÅ¡kovė per paskutinius keletÄ metų koncentruoja visas savo pastangas ne į ryÅ¡ių su vaikais kÅ«rimÄ , kokybiÅ¡kÄ bendravimÄ su jais, o į konfliktų kÅ«rimÄ ir skundų įvairioms instancijoms raÅ¡ymÄ . 9.2.

IeÅ¡kovė pridėjo savo raÅ¡ytus skundus, raÅ¡ytus vaiko teisių institucijai, tačiau nepridėjo nė vieno atsakymo apie tokių skundų nagrinėjimo rezultatus, kurie ieÅ¡kovei nėra palankÅ«s, nes nagrinėjant tokius skundus visada yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimai pačios ieÅ¡kovės elgesys skatina konfliktines situacijas, ji nenori bendradarbiauti, ieÅ¡koti kompromisų, yra kategoriÅ¡ka. 9.3. IeÅ¡kovė, pateikdama esÄ teismo nutarties nevykdymo faktus patvirtinančius duomenis, pamirÅ¡ta pažymėti, kad tuo atveju, jei bendravimo tvarka negali bÅ«ti vykdoma, apie tai ji visada yra informuojama. 9.4.

Vaikų nuomonė dėl jų bendravimo su motina yra aiÅ¡ki, ji ne kartÄ buvo iÅ¡sakyta įvairiems specialistams, tačiau ieÅ¡kovė į tai neatsižvelgia, todėl situacija vis labiau komplikuojasi. 9.5. Vaikų gyvenamoji vieta negali bÅ«ti keičiama tenkinant kurio nors iÅ¡ tėvų ambicijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, net ir laikinas, yra pateisinamas ir bÅ«tinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra visiÅ¡kai jokių duomenų, kurie sudarytų bent menkiausiÄ pagrindÄ teigti, kad tėvas neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų, jiems tinkamų gyvenimo sÄ lygų, ar veiktų prieÅ¡ingai jų interesams.

Faktus, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, privalo įrodyti tas iÅ¡ tėvų, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vieno iÅ¡ tėvų noras nubausti kitÄ už tai, kad jam nepavyksta rasti su vaiku kontakto, nėra laikoma esmine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å iuo metu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu visiÅ¡kai užtikrina vaikų interesus, aplinka, kurioje vaikai nuolatos gyvena yra visiÅ¡kai saugi, ieÅ¡kovė tai paneigiančių duomenų nepateikė ir neįrodė, kad gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su ja labiau atitiktų vaikų interesus. 9.6.

Nurodytos aplinkybės lemia ir tai, kad nėra jokio pagrindo keisti ir nustatytos ieÅ¡kovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatant ilgesnį (savaitinį) jos bendravimÄ . IeÅ¡kovė ir dabar turi galimybes bendrauti su vaikais, tačiau jomis nesinaudoja, nenori ieÅ¡koti kompromisų, bendradarbiauti, nors jai nuolat teikiami pasiÅ«lymai, informacija apie vaikus, tačiau ji užsiima tik nuolatinių konfliktų iniciavimu. Vaikai turi turėti aiÅ¡kiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nėra daiktai, kuriuos vienÄ savaitę galime perneÅ¡ti į vienÄ vietÄ , o kitÄ savaitę į kitÄ .

Be to, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad ji pati nuolat nevykdo teismo nutarties, nes atvyksta bendrauti ne joje nustatytu laiku, į ugdymo įstaigas ar į kitas vaikų buvimo vietas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Dėl papildomų įrodymų 13. IeÅ¡kovė (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus – ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu ir ieÅ¡kovės bei jos sÅ«naus mokytojos susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis. IeÅ¡kovės teigimu, pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

14. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus – lėktuvo bilietus, fotonuotraukas iÅ¡ atostogų Ispanijoje ir atsakovo susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu su ieÅ¡kove bei sÅ«naus mokytoja. Atsakovas nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog tinkamai ir visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi nepilnamečiais vaikais, o apie jų atostogas ir kitas veiklas tiek ieÅ¡kovė, tiek ugdymo įstaiga buvo informuota.

15. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , į tai, kad nauji įrodymai ir su jais susiję raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuos Å¡alys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raÅ¡tu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo), siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kilusį ginÄÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo 16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

17. Laikinosioms apsaugos priemonėms Å¡eimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiÅ¡kai yra siekiama užtikrinti tinkamÄ nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugÄ , taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo iÅ¡laikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iÅ¡ jų interesai ar iÅ¡kils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

18. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi. Priimdamas nurodytÄ nutartį apeliacinės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, pačių vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos, padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų poreikiai ir interesai gyvenant su atsakovu yra užtikrinami, jiems grėsmė gyvenant su atsakovu nekyla, be to, patys vaikai noriai gyvena pas tėvÄ .

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovės pakartotinį praÅ¡ymÄ nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove ir patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatydamas ieÅ¡kovės laikinÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi dar kartÄ atmetė pakartotinį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti nepilnamečių vaikų laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove bei alternatyvų praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones (nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai kas antrÄ metų porinę savaitę nepertraukiamai bendrauja su ieÅ¡kove) iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atsakovas teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo, t. y. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, neleidžia ieÅ¡kovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais, neteikia informacijos apie vaikus, nederina iÅ¡vykimų su vaikais į užsienį, nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, žemina ieÅ¡kovę ir užgaulioja jÄ vaikų akivaizdoje, kaltina ieÅ¡kovę nebÅ«tais dalykais, įtraukia vaikus į Å¡alių konfliktus.

Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad pačios ieÅ¡kovės elgesys yra netinkamas, nes pati ieÅ¡kovė visas savo pastangas koncentruoja ne į ryÅ¡ių su vaikais kÅ«rimÄ , kokybiÅ¡kÄ bendravimÄ su jais, o į konfliktų kÅ«rimÄ ir skundų įvairioms instancijoms raÅ¡ymÄ .

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

23. Aptariamu atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pakeisti taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dabartinė aplinka, kurioje Å¡iuo metu gyvena Å¡alių nepilnamečiai vaikai, vaikams bÅ«tų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sÄ lygoms ar nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, praÅ¡ymÄ grįsdama aplinkybėms, iÅ¡imtinai susijusiomis su konfliktiÅ¡ku ginčo Å¡alių tarpusavio elgesiu. IeÅ¡kovė praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atskirajame skunde nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių jau ne kartÄ buvo pasisakyta pirmiau aptartose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyse, kuriomis teismai atmetė pakartotinius ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieÅ¡kove ir bendravimo tvarkos pakeitimo.

24. Bylos medžiaga, įskaitant Å¡alių pateiktus naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė, patvirtina, kad Å¡alių santykiai yra įtempti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alys turėtų daugiau pastangų dėti ieÅ¡kant bendro sutarimo ir siekiant stabilizuoti konfliktiÅ¡kus tarpusavio santykius, didžiausiÄ dėmesį skiriant nepilnamečių vaikų interesų apsaugai, nes nesant Å¡alių geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nebus efektyvus.

25. Pirmosios instancijos teismo teisingai pažymėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡samiai analizuoti, vertinti byloje Å¡alių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieÅ¡kinio pagrindas ir kurias įvertinus bus iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra paskirta Å¡alių ir jų nepilnamečių teismo psichologinė ekspertizė, kurios metu kompetentingi specialistai pateiks iÅ¡vadas dėl ginčui aktualių klausimų, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti nepilnamečių vaikų bÅ«senÄ , jų socialinius, ekonominius ryÅ¡ius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, jų nuomonę dėl bendravimo su tėvais, ir kitus reikÅ¡mingus byloje klausimus.

Šias ir kitas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia Å¡ioje byloje, kurioje iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė