2017-12-28 Nr. DBT-8-3-63-3-00627-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-120/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00627-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. gegužės 2 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1169-(9.5) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių išduoti pritarimą atliktai pastatų rekonstrukcijai.

Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu pritarti naudojamame valstybinės žemės sklype atliktai 6 pastatų rekonstrukcijai ir išduoti sutikimą atlikti kitų nesuremontuotų pastatų rekonstrukciją. NŽT Palangos skyrius 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 16SD-560-(14.16.104.) ir 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 16SS-3-(14.16.45.) informavo, kad atsisako išduoti sutikimą rekonstruoti statinius, nes jie nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir Reglamentas), 7 priede išvardintų atvejų sąrašą, kai statytojo teisei įgyvendinti nereikia turėti žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, o pareiškėjo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas (planas bei jo sprendiniai) nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. NŽT 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1SS-2140-(9.5) šį Palangos skyriaus sprendimą paliko nepakeistą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3027-386/2016 panaikino NŽT 2016 m. liepos 8 d. rašto Nr. 1SS-2140-(9.5) dalį, kuria atsisakyta išduoti sutikimą statinių rekonstrukcijai, ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, rekonstrukcijai bei jį tenkinti arba pateikti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Pareiškėjo teigimu, NŽT Palangos skyrius, iš naujo išnagrinėjęs prašymą išduoti sutikimą statinių rekonstrukcijai, 2017 m. sausio 19 d. rašte Nr. 16SD-79-(14.16.104.) tik pacitavo nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-878, 50 punktą ir antrą kartą atsisakė pritarti (išduoti sutikimą) atliktai statinių rekonstrukcijai, nenurodydamas nė vieno atsisakymo išduoti pritarimą rekonstrukcijai argumento ir jo teisiškai nepagrįsdamas, nors teismas buvo įpareigojęs tai padaryti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus atsisakymo duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama atsisakymą išduoti sutikimą įregistruoti pastatytus statinius, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl toks ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. T-140/2014). Kitu atveju buvo sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių ir jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir nuspręsta, jog toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. T-63/2017). Nors šioje byloje pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Palangos skyriaus priimtą administracinį aktą, tačiau iš skundo bei reikalavimų turinio spręstina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo/nesutikimo rekonstruoti pastatus, esančius valstybinėje žemėje, kuri nėra suformuota atskiru žemės sklypu. Teismo vertinimu, toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra Nacionalinė žemės tarnyba – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, be kita ko, pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 50 punktas (2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 redakcija) taip pat nustato, kad statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai Reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka.

Šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo duoti sutikimą rekonstruoti statinius, esančius nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, spręsdama dėl sutikimo rekonstruoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, įgyvendino atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys