N-261-913-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla N261-913/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01399-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) specialistas surašė J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, 2009 m. gegužės 31 d., 5.50 val., Panevėžyje, ties Vilniaus g. namu Nr. 4, vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant bortelio, trenkėsi į stovintį automobilį bei į gatvės atitvarus, apgadino abu automobilius bei gatvės atitvarus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 133, 321.4, 234 punktų reikalavimus.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 19 d. nutarimu pripažino ją kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir paskyrė jai 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad J. J. 2009 m. birželio 1 d. paaiškinime nurodė, kad po eismo įvykio, palikusi automobilį, nubėgo link autobusų stoties, daugiau nieko neprisimena, prisimena, kad jau yra namuose (b. l. 16). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną po eismo įvykio ji buvo pristatyta į Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta psichiatro konsultacija ir diagnozuota ūminė stresinė reakcija (b. l. 32 - 34). Išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad J. J. dalies pastarųjų įvykių neprisimena, teigia, kad buvo turgelyje, kuriame lyg ir nualpo, aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją medicininę pagalbą, pokalbio su gydytoju metu siūbavo ji pirmyn – atgal, verkė (b. l. 33 – 34). Šios aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone kelia pagrįstų abejonių, ar J. J. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

II. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažino J. J. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai 150 Lt baudą. Administracinę bylą J. J. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Teismas nurodė, kad J. J. teismo posėdžio metu kalta, padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino, paaiškino, kad iš įvykio vietos pasišalino dėl patirto didelio šoko. Teismas nustatė, kad tą pačią dieną po eismo įvykio ji buvo pristatyta į Panevėžio apskrities ligoninės Priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta psichiatro konsultacija ir diagnozuota ūminė stresinė reakcija (b. l. 32 - 34). Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad J. J. dalies pastarųjų įvykių neprisimena, teigia, kad buvo turgelyje, kuriame lyg ir nualpo, aplinkiniai žmonės iškvietė greitąją medicininę pagalbą, pokalbio su gydytoju metu siūbavo ji pirmyn – atgal, verkė (b. l. 33 – 34). Ekspertizės akte (b. l. 51-52) nurodyta, kad po administracinės teisės pažeidimo padarymo (eismo įvykio) J. J. išsivystė ūmus trumpalaikis psichikos sutrikimas - ūminė reakcija į stresą. Kadangi tiriamoji apžiūrėta psichiatro praėjus 7 valandoms po autoįvykio, teismas padarė išvadą, kad įvertinti ar J. J. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nepakanka duomenų. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar J. J. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl nurodytos priežasties, teismas J. J. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukė.

Teismas pabrėžė, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tik po eismo įvykio J. J. išsivystė ūmus trumpalaikis psichikos sutrikimas (b. l. 52), teisme ji taip pat nurodė, jog įvykio dieną jautėsi normaliai, alkoholio bei medicininių preparatų vartojusi nebuvo, ketino važiuoti į Palangą, sukėlusi autoįvykį, savo kaltę pripažino, J. J. kaltė sukėlus autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitas automobilis ir gatvės atitvarai, įrodyta ir 2009 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 064041 (b.l. 1-2), pareigūnų R. B. ir A. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 7-8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 11), transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 12) eismo įvykio vietos schema (b.l. 13), K. P. paaiškinimu (b.l. 14), S. S. paaiškinimu (b.l. 15), J. J. paaiškinimu (b.l. 16), J. B. paaiškinimu (b.l. 17), A. K. apklausos protokolu (b.l. 18), poėmio aktu (b.l. 19), įvykio vietos fotografijomis (b.l. 20-22) įvykio vietoje nufilmuotos medžiagos kompaktiniu disku (b.l. 24), todėl J. J. baustina padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

III. Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesilaikė ATPK 257 straipsnio nuostatų.

Paaiškino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad J. J. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio. Administracinėje byloje esančioje filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kaip J. J. bėga iš eismo įvykio vietos, o vėliau sugrįžta pasiimti rankinės iš automobilio. Tai įrodo, kad J. J. buvo sąmoningo, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Ginčo byloje dėl to, kad J. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. 2009 m. gegužės 31 d., 5.50 val., Panevėžyje, ties Vilniaus g. namu Nr. 4, vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant bortelio, trenkėsi į stovintį automobilį bei į gatvės atitvarus, apgadino abu automobilius bei gatvės atitvarus, nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patraukė J. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Ginčas byloje kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. J. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jos veiksmuose tyčios už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl J. J. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pabrėžtina, jog ekspertizės išvadoje nurodyta, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo (eismo įvykio) J. J. išsivystė ūmus trumpalaikis psichikos sutrikimas – ūminė reakcija į stresą. Kadangi tiriamoji apžiūrėta psichiatro praėjus 7 valandoms po autoįvykio, įvertinti ar J. J. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nepakanka duomenų. Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti kategorišką išvadą, jog J. J. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai bei tikslingai. Išsklaidyti šių abejonių nėra objektyvios galimybės, todėl atsižvelgiant į tai, kad visos administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), konstatuotina, jog J. J. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Romanas Klišauskas