2022-01-19 Nr. AB-1688-3-62-3-02241-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-47-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-0221-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – S. A. J., A. S.) dėl termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00102 ir Nr. REI-20-110822-00103 (toliau kartu – ir reikalavimai) įvykdymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

2. Pareiškėja paaiškino, kad reikalavimas pašalinti gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00102 yra įvykdytas, todėl termino pratęsimas šioje dalyje nėra aktualus, prašoma pratęsti tik Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00103 (toliau – ir reikalavimas) įvykdymo terminą. Pareiškėja su prašymais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius (Nr. REI-20-110822-00102, Nr. REI-20-110822-00103, Nr. REI-20-110822-00104) įvykdymo terminus. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu įvykdymo terminus pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Ir bendrosios kompetencijos, ir administraciniam teismui priėmus iš esmės pareiškėjai palankius procesinius sprendimus, buvo suteiktas leidimas įteisinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus. Tačiau dėl objektyvių priežasčių ji vis dar nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento ūkinio pastato rekonstrukcijai. Pagal šiuo metu galiojantį statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjai leista rekonstruoti gyvenamąjį namą, o ūkinį pastatą leidžiama tik nugriauti. Pareiškėja apsisprendė ūkinio pastato nenugriauti, o ieškoti būdų įteisinti atliktą ūkinio pastato rekonstrukciją. Šiuo tikslu pareiškėja 2020 m. rugsėjo 22 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Projektuotojai“, kuri įsipareigojo gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalingą ūkinio pastato rekonstrukcijai. Tačiau pareiškėja buvo aktyvi, ieškojo kito architekto nustačius projektavimo dokumentacijos trūkumus, o darbai užtruko dėl karantino, pareiškėjos silpnos sveikatos, lėšų stygiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad reikalavimo įvykdymo termino pratęsimas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. paaiškėjo esantis nepakankamas, šiuo metu egzistuoja būtinybė ir pakankamas pagrindas reikalavimo įvykdymo terminą dar kartą pratęsti bent iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostata suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų pratęstas privalomojo nurodymo (šiuo atveju – reikalavimo) įvykdymo terminas. Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad šių kreipimųsi į teismą skaičius nėra ribotas, t. y. teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir daugiau nei vieną kartą. Tačiau visais atvejais į teismą dėl termino pratęsimo besikreipiantis suinteresuotas asmuo privalo nurodyti svarbias priežastis, trukdančias įvykdyti privalomąjį nurodymą nustatytu terminu.

4. Šiuo atveju pareiškėja nuo reikalavimo surašymo iki šiol atliko ir vis dar atlieka veiksmus, kurie yra tikslingai orientuoti į ūkinio pastato savavališkos rekonstrukcijos (statybos) darbų įteisinimą, t. y. sistemingai ir nuosekliai savo aktyviais veiksmais siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimo gavimo procedūros objektyviai dar užims tam tikrą laikotarpį, kuris priklauso ne vien tik nuo jos valios, bet taip pat ir nuo atsakingų institucijų veiksmų bei priimamų sprendimų, ir siekiant užtikrintai išvengti pakartotinio kreipimosi į teismą dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, pareiškėja mano, jog prašymas tenkintinas.

5. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

6. Inspekcija paaiškino, jog Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje 2011 m. birželio 16 d. buvo gautas V. S. prašymas, kuriuo informuojama, kad jam ir statytojai J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja savavališkai rekonstravo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, plane žymimo (duomenys neskelbtini), dalį. Šio prašymo pagrindu sklype 2011 m. rugpjūčio 19 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2809-(15.31), kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėja savavališkai rekonstravo jai priklausančią namo dalį, ūkinius pastatus bei pastatė 2,0–2,80 m aukščio mūrinę akliną tvorą. Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 22 d. surašė statytojai savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-1110822-00095, Nr. SSA-20-110822-00098, Nr. SSA-20-110822-00099 ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00102, Nr. REI-20-110822-00103 ir Nr. REI-20-110822-104, kuriais pareikalavo iki 2012 m. sausio 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti namo dalį ir ūkinį pastatą į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį pagal 1986 m. gegužės 19 d. kadastrinių matavimų bylą, nugriauti mūrinę tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Kauno skyriuje 2012 m. sausio 20 d. gavus statytojos prašymus pratęsti reikalavimų įvykdymo terminus, Inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 31 d. sprendimais reikalavimų įvykdymo terminai buvo pratęsti iki 2012 m. birželio 23 d. Kauno apygardos administracinis teismas tris kartus tenkino pareiškėjos prašymus dėl reikalavimų įvykdymo terminų pratęsimo ir paskutinį kartą jų įvykdymą pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

7. Inspekcija pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 13 d. statytojai išdavė leidimą Nr. LRS-21-191213-00191 pagal projektuotojo M. P. 2018 m. parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas savavališkos statybos įteisinimui“. Šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu pareiškėjai buvo leista rekonstruoti tik gyvenamąjį namą, o ūkinius pastatus leidžiama tik nugriauti. Pareiškėjos kartu su prašymu pateikto statinio projekto, pagal kurį išduotas leidimas, dokumentai patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. liepos 2 d. projektavimo užduotyje nurodė, kad ketina savavališkai rekonstruotus ūkinius pastatus griauti. Projekto sudėtyje esantis statytojos sutikimas su statinio projekto sprendiniais patvirtina, kad statytoja tiek projektavimo užduotimi, tiek ir savo parašu patvirtinusi statinio projektą, sutiko su jo sprendiniais, t. y., kad savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas būtų griaunamas. Taigi, statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališkos ūkinio pastato rekonstrukcijos padarinius griovimo būdu. Ūkinio pastato savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui statytojai leidimas nebuvo išduotas, statytojai leidimu suteikta teisė griauti ūkinius pastatus. Teismui pateikta 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. PR/20/09/22 sudaryta tarp pareiškėjos ir UAB „Projektuotojai“ dėl statybą leidžiančio dokumento ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimui gavimo, nepagrindžia reikšmingų ir svarbių aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjai iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti minėtą reikalavimą.

8. Inspekcijos teigimu, akivaizdu, kad nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatina statytojos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, todėl nepagrįstai ilgą laiką išlieka/išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi nurodymus, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas. Inspekcijos nuomone, teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą, būtų sudaryta galimybė nepagrįstai ilgai vilkinti savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

9. Pareiškėjos prašomas papildomai nustatyti Inspekcijos reikalavimo įvykdymo terminas (dar 24 mėnesiai, per kuriuos būtų šalinami savavališkos statybos padariniai) yra visiškai nepagrįstas bei neužtikrinantis savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumo, juolab, kad pareiškėja nuo 2011 metų, pažeidusi teisės aktų nuostatas, tapo išskirtinai privilegijuota. Pareiškėja taip pat neįrodė svarbių priežasčių, siejamų su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką ūkinio pastato rekonstrukciją ir kurių trukmė nepriklauso nuo statytojos valios.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. A. J. prašė tenkinti prašymą pareiškėjos nurodytais motyvais.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja, neginčydama paties savavališkos statybos fakto, nagrinėjamoje byloje siekia, kad dėl svarbių priežasčių būtų pakartotinai pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (ūkinio pastato) įvykdymo terminas.

13. Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių reikalavimo įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

14. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant ginčui aktualias Priežiūros įstatymo nuostatas, teismas pabrėžė, kad teismas turi faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme, kai pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pakartotinai prašo teismo pratęsti reikalavimo Nr. REI-20-110822-00103 vykdymo terminą, jai vykdant procedūras, kuriomis iš esmės yra tebesiekiama įteisinti įvykdytą savavališką ūkinio pastato statybą. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar pareiškėja, kuriai yra surašytas minėtas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekdama įteisinti statybą, dėl jo atliko (atlieka) realius veiksmus, ar jos veiksmai yra nukreipti savavališkai statybai įteisinti, ar jie pagrindžiami pateikiamais dokumentais ir ar yra pakankamai akivaizdu, kad vykstančios (vyksiančios) procedūros ji negali įtakoti.

16. Teismo vertinimu, byloje neginčijamos aplinkybės, susijusios su surašyto savavališkos statybos akto bei reikalavimo teisėtumu, taip pat nebuvo ginčo, kad reikalavimas pašalinti gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00102 yra įvykdytas ir termino pratęsimas šioje dalyje nėra aktualus, todėl teismas dėl to nepasisakė.

17. Pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Priežiūros įstatyme statytojui suteikiama teisė įteisinti savavališką statybą tokiu tikslu kreipiantis į atitinkamus subjektus bei siekiant parengti reikalingus dokumentus, kurių pagrindu ši statyba būtų įteisinta, teismas apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl veiksmų, kuriais siekiama įteisinti savavališką statybą vertinimo.

18. Teismo vertinimu, kartu su prašymu pateiktas statinio projektas, pagal kurį išduotas leidimas, patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. liepos 2 d. projektavimo užduotyje nurodė, kad ketina savavališkai rekonstruotus ūkinius pastatus griauti. Teismas apžvelgė Statybos įstatymo, galiojusio užduoties ir statinio projekto parengimo metu, 2 straipsnio 61 dalyje pateiktą statinio projekto teisinę sąvoką ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto (redakcija, galiojusi užduoties ir statinio projekto rengimo metu Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.3.1 papunktį, vienas privalomųjų projekto rengimo dokumentų yra statinio projektavimo užduotis (techninė užduotis), kuria buvo būtina vadovautis rengiant projektą. Teismas pažymėjo, kad projekto sudėtyje esantis statytojos sutikimas su statinio projekto sprendiniais patvirtino, kad statytoja tiek projektavimo užduotimi, tiek ir savo parašu patvirtinusi statinio projektą, sutiko su jo sprendiniais, t. y., kad savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas būtų griaunamas. Tai patvirtino, kad statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališkos ūkinio pastato rekonstrukcijos padarinius griovimo būdu.

19. Byloje buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 13 d. statytojai išdavė leidimą Nr. LRS-21-191213-00191 pagal projektuotojo M. P. 2018 m. parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas savavališkos statybos įteisinimui“. Šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu pareiškėjai buvo leista rekonstruoti tik gyvenamąjį namą, o ūkinius pastatus leidžiama tik nugriauti. Taigi, ūkinio pastato savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui statytojai leidimas nebuvo išduotas, statytojai leidimu suteikta teisė griauti ūkinius pastatus, t. y. plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau 2019 m. gruodžio 13 d. (statybos leidimo išdavimo metu).

20. Teismo vertinimu, pareiškėjos byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. PR/20/09/22 sudaryta tarp pareiškėjos ir UAB „Projektuotojai“ dėl statybą leidžiančio dokumento ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimui gavimo, nepagrindė reikšmingų ir svarbių aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjai iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti minėtą nurodymą, kadangi sutartis sudaryta praėjus 9 mėnesiams po leidimo Nr. LRS-21-191213-00191 išdavimo ir jau pasibaigus teismo pratęstam nurodymo įvykdymo terminui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas patvirtino, jog šioje sutartyje sulygti darbai iki šiol nėra nei įvykdyti, nei vykdomi nustatytais terminais.

21. Teismas sutiko Inspekcijos motyvu, jog nepagrįstai ilgo termino suteikimas (šiuo atveju daugiau nei 8 metai) neskatina statytojos kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo tenkinti prašymą ir pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110822-00103 įvykdymo terminą, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.

III. 22. Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos prašymą ir pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėja tvirtina, kad teismas nepagrįstai byloje suabsoliutino projektavimo užduotį – joje esantį pareiškėjos (jos įgaliotinio S. A. J.) parašą, visiškai atsiribojo nuo kitų byloje esančių duomenų, įskaitant pareiškėjos paaiškinimų, o iš esmės vien tik vadovavosi tuo, ką nurodė Inspekcija, netinkamai taikė Priežiūros įstatymo nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar yra pagrindas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, be kita ko, turėjo nustatinėti, ar reikalavimas iki Kauno apygardos administracinio teismo nustatyto termino (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Teismas apsiribojo vien tuo, jog pareiškėja pati sutiko, kad savavališka ūkinių pastatų rekonstrukcija būtų šalinama griovimo būdu. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta itin aiškiai ignoravus prašyme ir teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus ir byloje vertinus vien tik Inspekcijos proceso metu nurodytus argumentus, t. y. iš esmės formaliai perrašius juos į Sprendimą. Teismas nenurodė, kodėl nevertino (ar atmetė) pareiškėjos nurodytus argumentus. Prašyme pareiškėja nurodė, kad teismui pratęsus reikalavimų įvykdymo terminą ji nebuvo pasyvi, tačiau: 1) dėl nustatytų projektinės dokumentacijos trūkumų pareiškėja susirado kitą architektą (M. P.); 2) šis architektas parengė naują projektą; 3) pateikus prašymą, pareiškėjai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal parengtą projektą (statybą leidžiančio dokumento pagrindu pareiškėjai buvo leista tik rekonstruoti gyvenamojo namo dalį, nurodytas dokumentas neleidžia pareiškėjai rekonstruoti ūkinių pastatų, o leidžia tik juos nugriauti).

25. Ūkiniai pastatai rekonstrukcijos būdu buvo rekonstruoti į vieną ūkinį pastatą. Šio ūkinio pastato išsaugojimas pareiškėjai yra itin reikšmingas, kadangi pareiškėja jame laiko didžiulę vinilinių plokštelių kolekciją, ketina šiame pastate atidaryti muzikos muziejų. Atsižvelgiant į ūkinio pastato reikšmingumą, pareiškėja sprendė ūkinio pastato nenugriauti, bet verčiau toliau ieškoti visų įmanomų būdų, kaip įteisinti atliktą Ūkinių pastatų rekonstrukciją.

26. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė ir pareiškėja (t. y. posėdyje dalyvavęs pareiškėjos atstovas / sutuoktinis ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. A. J.) paaiškino pirmosios instancijos teismui, kad savavališkos statybos įteisinimas tiesiogiai priklauso ne tik nuo pareiškėjos valios, bet ir nuo specialų išsilavinimą turinčio asmens, t. y. projektinę dokumentaciją rengiančio architekto, jo turimos kompetencijos. A. M. P., susipažinęs su situacija ir rengdamas projektą, nurodė pareiškėjai, kad jis, vertindamas situaciją pagal savo turimas žinias bei patirtį (kompetenciją), dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės įteisinti ir gyvenamojo namo, ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos, todėl nurodė pareiškėjai, kad ji privalo pasirinkti – arba gyvenamasis namas (jo rekonstrukcija), arba ūkiniai pastatai (jų rekonstrukcija). Dėl suprantamų priežasčių, t. y. dėl didžiulės gyvenamojo namo rekonstrukcijos reikšmės, egzistuojančios grėsmės laiku neįteisinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos bei dėl to pareiškėjai neišvengiamai kilsiančių itin didelių neigiamų pasekmių, pareiškėja paprašė architekto kol kas bent jau įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją, todėl atitinkamai sutiko pasirašyti projektavimo užduotį, kurioje, be kita ko, yra numatytas ūkinių pastatų griovimas.

27. Pareiškėja niekada neturėjo ir neturi planų griauti ūkinių pastatų rekonstrukcijos pagrindu sukurto ūkinio pastato, todėl, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėja toliau ėmėsi ieškoti kito architekto, kuris apsiimtų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimo procesu ir galutiniu jo užbaigimu, t. y. ūkinių pastatų rekonstrukcijos įteisinimu. Per ilgą laiką pareiškėjai pavyko tokį architektą surasti – 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo pasirašyta sutartis su UAB „Projektuotojai“ (architektas M. M.). Pareiškėja teismui taip pat paaiškino, kad reikiamo architekto paieškos užtruko, kadangi savavališkos statybos įteisinimas brangus ir ilgai trunkantis procesas, nuo asmens finansinės padėties priklauso, ar šio proceso eiga bus greitesnė, pareiškėjos finansinė padėtis nėra itin gera (pareiškėja, pasirašydama sutartį, jau turėjo sumokėti architektui net 3 000,00 Eur dydžio avansą), pareiškėja užtruko, kol surinko minėtą pinigų sumą, kas atitinkamai lėmė, jog sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. rugsėjo 22 d. Prašyme taip pat buvo nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos silpnos sveikatos, kas prailgino pačią savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. Taip pat buvo pažymėtos reikšmingos aplinkybės dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos Lietuvoje paskelbtų karantinų, kurių metu visi procesai faktiškai buvo sustoję. Reikšminga ir tai, kad ne visi architektai dirba savavališkos statybos įteisinimo klausimais.

28. Visų šių dar prašyme ir bylą nagrinėjant teisme nurodytų aplinkybių teismas visiškai nevertino, o dėl šių pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Manytina, kad šias aplinkybes įvertinęs, teismas būtų turėjęs padaryti kitokią išvadą, t. y. kad pareiškėja nuo pat savavališkos statybos užfiksavimo iki šiol buvo ir yra aktyvi bei sąžiningai stengėsi / stengiasi įvykdyti reikalavimą, tačiau jai kol kas dar to padaryti nepavyko dėl nuo jos valios nepriklausančių – objektyvių – priežasčių.

29. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin akivaizdžiai pažeidė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo ginčui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi pareiškėja pateikė į bylą pakankamai duomenų, kurie aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos ir UAB „Projektuotojai“ sudarytos Sutarties pagrindu yra rengiama visa ūkinių pastatų rekonstrukcijos įteisinimui (t. y. reikalavimo įvykdymui) reikalinga dokumentacija, o tai, remiantis Priežiūros įstatymo minėtomis nuostatomis, yra pagrindas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą.

30. Pagal su UAB „Projektuotojai“ sudarytos sutarties nuostatas, darbai pagal sutartį turi būti atliekami paeiliui, t. y. pirmiausia turi būti atlikti gyvenamojo namo (po rekonstrukcijos) kadastriniai matavimai ir pakeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o paskui turi būti imamasi veiksmų, siekiant gauti pritarimus ūkinių pastatų rekonstrukcijos įteisinimui. Pareiškėja teismui 2021 m. vasario 4 d. pateikė pakankamai įrodymų, aptvirtinančių, kad sutartis nėra formali, o realiai vykdoma. Netiksli pirmosios instancijos išvada, kad darbai pagal sutartį neįvykdyti (nevykdomi nustatytais terminais), kadangi šie terminai yra orientaciniai. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sutartis nebus įvykdyta. Esant sutarčiai bei jos vykdymą patvirtinantiems įrodymams, pareiškėjos įsitikinimu, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir šios nuostatos aiškinimo bei taikymo praktika, šiuo atveju buvo aiškus pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą prašomam laikotarpiui.

31. Pareiškėja kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad jame nurašyti Inspekcijos atsiliepimo motyvai, be to, teismų praktikoje yra atvejų, kaip privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai pratęsiami itin ilgą laiką; turi būti laikomasi ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų.

32. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, kai pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad rekonstrukciją įteisins, grubiai pažeidė proporcingumo principą. Reikalavimo įvykdymo nepratęsimas sąlygos pareiškėjai itin neigiamus padarinius – pareiškėja, nepaisant to, jog daug metų dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad įteisintų savavališką rekonstrukciją, turės visiškai nugriauti rekonstruotą ūkinį pastatą. Jeigu pareiškėjai dar būtų suteiktas papildomas laiko tarpas, pareiškėja galėtų įteisinti savavališką rekonstrukciją ir išsaugoti statybą, kas buvo akcentuojama pirmosios instancijos teismui. Rekonstruotas ūkinis pastatas nepažeidžia jokių asmenų teisių ir interesų, todėl manytina, kad esant duomenims, patvirtinantiems, jog pareiškėja siekia įteisinti savavališką ūkinių pastatų rekonstrukciją, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai – pažeisdamas proporcingumo principą – sprendė nesudaryti sąlygų pareiškėjai įteisinti savavališką statybą (rekonstrukciją), o taikė pareiškėjai griežčiausią įmanomą priemonę – ūkinio pastato nugriovimą.

33. Pareiškėja nori atkreipti dėmesį, kad anksčiau terminai visuomet buvo pratęsiami, nors savavališkos statybos įteisinimo veiksmų buvo atlikta kur kas mažiau nei šiuo atveju. Taigi nesuprantama, kaip šįkart buvo neįžvelgtas pagrindas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, kai savavališkos statybos įteisinimo procese yra daug atlikta, t. y. vienas reikalavimas jau yra visiškai įvykdytas, o kitas, remiantis sutarties nuostatomis, jau greitai bus įvykdytas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, kadangi teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog yra rengiama visa ūkinių pastatų rekonstrukcijos įteisinimui (t. y. reikalavimo įvykdymui) reikalinga dokumentacija, Inspekcija pabrėžia, jog pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas Inspekcijai įpareigojus pareiškėją savo lėšomis pašalinti ūkinio pastato savavališko rekonstravimo padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius privalomajame nurodyme išdėstytą įpareigojimą, arba kreipiantis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančią instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti ūkinį pastatą, siekiant įteisinti ūkinio pastato savavališką rekonstravimą, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokie ūkinio pastato rekonstravimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti taip pat išaiškinta, kad svarbios priežastys siejamos su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios.

38. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas tinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi pareiškėjos (jos atstovo) veiksmai, kurie buvo atliekami po Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2922-406/2017 trečią kartą pratęsto privalomojo nurodymo įvykdymo termino iki 2020 m. rugsėjo 1 d. išimtinai priklausė nuo pareiškėjos valios. Pagal pareiškėjos užsakymą projektuotojo K.

G. 2017 m. parengtas statinio projektas „Ūkinių pastatų griovimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos įteisinimo projektas“, kuriame pareiškėja išreiškė valią ūkinio pastato savavališką statybą (rekonstravimą) šalinti griovimo būdu. Pagal pareiškėjos užsakymą projektuotojo M. P. 2018 m. parengtas statinio projektas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas savavališkos statybos įteisinimui“ (toliau – ir 2018 m. statinio projektas), kurio sudėtyje esantis pareiškėjos sutikimas su 2018 m. statinio projekto sprendiniais patvirtina, kad statytoja tiek 2018 m. liepos 2 d. projektavimo užduotimi, tiek ir savo parašu patvirtinusi 2018 m. statinio projektą, sutiko su jo sprendiniais, t. y., kad savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas būtų griaunamas.

Taigi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius – griovimo būdu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. 70-27-220 „Dėl prašymo pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ pareiškėjai pasiūlyta patikslinti žemės sklypo užstatymo tankį ir užstatymo intensyvumą. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šalindama ūkinio pastato savavališko rekonstravimo padarinius įsiteisinimo būdu, esamo dydžio ūkinio pastato rekonstravimas galimas žemės sklype, nepažeidžiant teritorijos naudojimo privalomųjų reglamentų – žemės sklypo užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo.

Pagal 2018 m. statinio projektą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. išduotu leidimu Nr. LRS-21-191213-00191 statytojai suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą ir griauti ūkinius pastatus, kurie plane žymimi (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

39. Inspekcija pabrėžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl naujo architekto paieškos ar kad sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. rugsėjo 22 d., nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, nepateikta susirašinėjimo su kitais projektuotojais medžiaga ir pan., todėl teismas pagrįstai juos vertino kaip neįrodytus.

40. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad statytoja iki 2020 m. rugsėjo 1 d. savo valia nusprendė ūkinio pastato savavališko rekonstravimo padarinius šalinti griovimo būdu. Inspekcijos nuomone, teismo išvada, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir UAB „Projektuotojai“ dėl statybą leidžiančio dokumento ūkinių pastatų Kaune, rekonstravimui gavimo nepagrindžia reikšmingų ir svarbių aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjai iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti minėtą nurodymą, yra teisėta ir pagrįsta.

41. Inspekcijos nuomone, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prieštaraujama dėl nepagrįstai ilgo termino suteikimo savavališkos statybos padarinių šalinimui, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjai surašiusi privalomąjį nurodymą įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Privalomojo nurodymo (reikalavimo) įvykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padariniai yra šalinami nuo 2011 metų, pareiškėja dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau ketvirtą kartą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, susijusias su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo statytojos valios bei sukliudė pareiškėjai iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įvykdyti reikalavimą.

42. Apeliacinės instancijos teismui, tenkinus apeliacinį skundą, susidarytų išskirtinė situacija, kad ilgu privalomojo nurodymo padarinių nepašalinimo laikotarpiu pareiškėja taptų išskirtinai privilegijuota. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, kadangi jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, be to, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Inspekcijos nuomone, teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai yra pakankami šiam sprendimui pagrįsti, tinkami įvertinti bylos duomenys, nustatytos reikšmingos aplinkybės, nenukrypta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

43. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. gruodžio 29 d. gautas pareiškėjos prašymas priimti papildomus įrodymus, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi šie dokumentai buvo visiškai parengti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, yra ypatingai svarbūs ir reikšmingi. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, todėl turėtų būti priimti ir vertinami kartu su byloje jau esančiais kitais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašė pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, jo netenkino.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurių, pasak jos, negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šie dokumentai buvo visiškai parengti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, yra ypatingai svarbūs ir reikšmingi.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų pratęstas privalomojo nurodymo (šiuo atveju – reikalavimo) įvykdymo terminas. Į teismą dėl termino pratęsimo besikreipiantis suinteresuotas asmuo privalo nurodyti svarbias priežastis, trukdančias įvykdyti privalomąjį nurodymą nustatytu terminu. Jų reikšmingumą bei svarbą įvertina teismas.

49. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

50. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje suabsoliutino projektavimo užduotį – joje esantį pareiškėjos (jos įgaliotinio S. A. J.) parašą, visiškai atsiribojo nuo kitų byloje esančių duomenų, įskaitant pareiškėjos paaiškinimų, o iš esmės vien tik vadovavosi tuo, ką nurodė Inspekcija. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar yra pagrindas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, be kita ko, turėjo nustatinėti, ar reikalavimas iki Kauno apygardos administracinio teismo nustatyto termino (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien tuo, jog pareiškėja, esą, sutiko, kad savavališka ūkinių pastatų rekonstrukcija būtų šalinama griovimo būdu. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta itin aiškiai ignoravus prašyme ir teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus ir byloje vertinus vien tik Inspekcijos proceso metu nurodytus argumentus. Prašyme pareiškėja nurodė, kad teismui pratęsus reikalavimų įvykdymo terminą ji nebuvo pasyvi, tačiau: 1) dėl nustatytų projektinės dokumentacijos trūkumų pareiškėja susirado kitą architektą (M. P.); 2) šis architektas parengė naują projektą; 3) pateikus prašymą, pareiškėjai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal parengtą projektą (statybą leidžiančio dokumento pagrindu pareiškėjai buvo leista tik rekonstruoti gyvenamojo namo dalį, nurodytas dokumentas neleidžia pareiškėjai rekonstruoti ūkinių pastatų, o leidžia tik juos nugriauti).

51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios nutarties 50 punkte nurodytų pareiškėjos argumentų, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja siekė pirmiausia įteisinti gyvenamojo namo savavališką statybą, o ūkinio pastato savavališkos statybos padarinių šalinimui buvo skiriamas mažesnis dėmesys. Atitinkamai, darytina išvada, kad pareiškėjos (jos atstovo) veiksmai, kurie buvo atliekami po Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2922-406/2017 trečiąjį kartą pratęsto privalomojo nurodymo įvykdymo termino iki 2020 m. rugsėjo 1 d., išimtinai priklausė nuo pareiškėjos valios. Pagal pareiškėjos užsakymą projektuotojo K. G. 2017 m. parengtas statinio projektas „Ūkinių pastatų griovimo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos įteisinimo projektas“, kuriame pareiškėja išreiškė valią ūkinio pastato savavališką statybą (rekonstravimą) šalinti griovimo būdu. Pagal pareiškėjos užsakymą projektuotojo M. P. 2018 m. parengtas statinio projektas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas savavališkos statybos įteisinimui“, kurio sudėtyje esantis pareiškėjos sutikimas su 2018 m. statinio projekto sprendiniais patvirtina, kad statytoja tiek 2018 m. liepos 2 d. projektavimo užduotimi, tiek ir savo parašu patvirtinusi 2018 m. statinio projektą, sutiko su jo sprendiniais, t. y., kad savavališkai rekonstruotas ūkinis pastatas būtų griaunamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius – griovimo būdu. Pagal 2018 m. statinio projektą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 13 d. išduotu leidimu Nr. LRS-21-191213-00191 statytojai suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą ir griauti ūkinius pastatus, kurie plane žymimi (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2017–2019 metų laikotarpiu pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad ūkinis pastatas būtų ne nugriautas, o įteisintas: priešingai – statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius būtent griovimo būdu.

52. Pareiškėjos argumentai, kad savavališkos statybos įteisinimas tiesiogiai priklauso ne tik nuo pareiškėjos valios, bet ir nuo specialų išsilavinimą turinčio asmens, t. y. projektinę dokumentaciją rengiančio architekto, jo turimos kompetencijos, nepaneigia to fakto, kad pareiškėja nuo 2011 m. turėjo pareigą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, per tokį ilgą laikotarpį galėjo susirasti jos poreikius tenkinantį architektą. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017–2019 metų laikotarpiu (ir anksčiau) nesiėmė jokių veiksmų, kad ūkinis pastatas būtų ne nugriautas, o įteisintas (priešingai – statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius būtent griovimo būdu). Be to, pareiškėja jos poreikius tenkinančius architektus susirado tik 2020 m. rugsėjo 22 d. sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjos ir UAB „Projektuotojai“, t. y. po 2020 m. rugsėjo 1 d., kai baigėsi reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjos argumentai, kad jai susirasti architektą kliudė, be kita ko, Covid-19 pandemija, atmestini, nes minėta pandemija pagal visuotinai žinomus duomenis Lietuvoje kilo tik 2020 m.

53. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prieštaraujama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, jog savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, pritaria tinkamam pirmosios instancijos teismo atliktam situacijos aplinkybių vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo įvykdymo terminas nuo 2011 m. buvo tęsiamas teismų procesiniais sprendimais kelis kartus. Pareiškėja per ilgą laiką nesugebėjo įvykdyti reikalavimo, be kita ko, ir dėl savo nepakankamo rūpestingumo prižiūrint reikalavimo įvykdymo proceso eigą, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad pareiškėja 2017–2019 metų laikotarpiu (ir anksčiau) nesiėmė jokių veiksmų, kad ūkinis pastatas būtų ne nugriautas, o įteisintas (priešingai – statytoja savo valia nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius būtent griovimo būdu). LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta apibendrinamoji išvada, kad šios bylos kontekste termino pratęsimas reikštų susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties, yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių viseto vertinimu.

54. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, kai pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad rekonstrukciją įteisins, grubiai pažeidė proporcingumo principą. Anot pareiškėjos, reikalavimo įvykdymo nepratęsimas sąlygos pareiškėjai itin neigiamus padarinius – pareiškėja, nepaisant to, jog daug metų dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad įteisintų savavališką rekonstrukciją, turės visiškai nugriauti rekonstruotą ūkinį pastatą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, nes, kaip minėta, pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nuo 2011 m. nesiėmė aktyvių veiksmų įteisinti ūkinio pastato savavališką rekonstrukciją, net priešingai – statytoja savo valia 2017–2019 m. nusprendė šalinti savavališko ūkinio pastato rekonstravimo padarinius būtent griovimo būdu. Savavališkos statybos nugriovimas, t. y. teisės pažeidimo padarinių šalinimas, niekaip negali pažeisti proporcingumo principo.

55. Pareiškėja pateikė papildomus duomenis, kurių ji nepateikė pirmosios instancijos teismui. Paminėtina, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo (priėmimo), be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentų, nurodytų šios nutarties 51–54 punktuose, visetas įrodo, kad pareiškėja pernelyg ilgai dėl savo valios nevykdė reikalavimo, todėl pareiškėjos argumentas, kad prašomų pridėti prie bylos naujų duomenų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šie dokumentai buvo visiškai parengti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, savaime nėra pagrindas prašomus duomenis pridėti prie šios bylos, jie nelaikytini įrodymais, reikšmingais šiai bylai, t. y. galinčiais patvirtinti ar paneigti kokias nors šiais bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to netiriami.

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė