26fca703-cb5b-4d6f-a0cc-ffaffce7e740 · Vilniaus apygardos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m                                                       Civilinė byla Nr. 2S-1211-302/2012                                                          Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienėteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų R.

M. ir D. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nutarta iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) AB DNB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuoti asmenys R. M. ir D. M. (skolininkai ir įkeisto turto savininkai), n u s t a t ė: Skolininkai R. M. ir D. M., užtikrindami iki 2036-10-31 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060022755, 2006-09-27 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (pavadinimas pakeistas į AB DNB bankÄ ) skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 87,28 kv.m butÄ su terasa, (duomenys neskelbtini) .

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakÅ¡tas Nr. 01220080022481, 2008-08-29 įregistruotas tame pačiame hipotekos skyriuje, kuriuo įkeitė kreditoriui jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 117/1508 dalis žemės sklypo, turinčio 0,1508 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini) , 596/10000 dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, turinčios 575,83 kv. m bendro ploto, patalpos pažymėtos R-3, R-6, G-1, 1/5 dalis pavėsinės automobiliams (duomenys neskelbtini) .

Kreditorius AB DNB bankas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-12-21 Kreditavimo sutartis, - nėra vykdoma. SkolÄ sudaro 754 890,07 Lt negrÄ Å¾into kredito, 128 863,93 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų, 23 708,51 Lt delspinigių, viso 907 462,51 Lt bei 139 Lt žyminio mokesčio. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. sausio 30 d. nutartimi kreditoriaus AB DNB banko praÅ¡ymÄ patenkino. AreÅ¡tavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai praneÅ¡ant suinteresuotiems asmenims.

IÅ¡aiÅ¡kino daiktų savininkams, kad areÅ¡tavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti juos kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. IÅ¡aiÅ¡kino kreditoriui, jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įkeistų daiktų areÅ¡to nutarties nuoraÅ¡o įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrÄ Å¾inta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiÅ¡kimu į Hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, t.y. skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų grÄ Å¾inti paskolÄ dalimis ir nustatytais terminais, laikantis kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos. PareiÅ¡kėjas (kreditorius) pateikė pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti kreditoriaus naudai iÅ¡ skolininkų 899 772,22 Lt skolÄ , 139 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos, ir parduoti iÅ¡ varžytynių hipotekos lakÅ¡tais įkeistÄ turtÄ , priklausantį skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ AB DNB banko naudai iÅ¡ R. M. ir D. M. 899 772,22 Lt skolos, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos (899 772,22 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-03-16 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Priverstinai pardavė iÅ¡ varžytynių įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkams.

Teismas konstatavo, kad skolininkai sumokėjo dalį skolos, t.y. 20 000 Lt, tačiau įsiskolinimas yra labai didelis, o skola sumažinta nežymiai, todėl yra pagrindas skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto. Suinteresuoti asmenys (skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai) R. M. ir D. M. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo nutartis pažeidžia teisės aktų nuostatas, suformuotÄ teismų praktikÄ bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

Teismas, leisdamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkams priklausančio turto įsiskolinimÄ kreditoriaus naudai, neatsižvelgė į tai, kad skolininkai turi nepilnametį vaikÄ , gimusį 2006-04-04, o 87,28 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra Å¡eimos turtas, neatsižvelgė į tai, kad priverstinai pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių vaiko teisės bus pažeistos, jis liks be gyvenamosios vietos. Teismas, be to, spręsdamas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, nekvietė į bylÄ Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Apeliantai nurodo, jog teismas byloje dėl hipotekos teisinių santykių turi bÅ«ti aktyvus, privalo ex officio patikrinti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjams pateikti papildomus įrodymus ar juos iÅ¡reikalauti pats, jei tai gali turėti įtakos teismo sprendimui. Kadangi sudarytos kreditavimo sutartys yra vartojimo sutartys, sudarytos ilgam periodui, kuriomis pasiskolintos sumos virÅ¡ija 700 000 Lt, teismas turėjo įvertinti tai, kad kreditoriui pateikus skolininkams praneÅ¡imÄ , kuriuo pareikalavo atsiskaityti per 10 dienų nuo iÅ¡siuntimo dienos, o to nepadarius kreditavimo sutartys bus nutrauktos, yra pažeidžiamas protingumo principas.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nutartis priimta teisėtai, laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių praÅ¡ymų dėl skolos iÅ¡ įkeisto turto iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimÄ ir tenkinimÄ . Å i procedÅ«rinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimÄ , kai skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grÄ Å¾inimo terminai, o prievolė visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ ir įregistruoja jÄ turto areÅ¡to aktų registre bei atlieka kitus Å¡ioje normoje iÅ¡vardintus veiksmus.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių klausimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad skolininkai turi nepilnametį vaikÄ , turtas, į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas yra Å¡eimos turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobÅ«džio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti bÅ«tini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas praÅ¡omas veiksmas, o prieÅ¡ingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti praÅ¡omÄ procedÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v.

G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymÄ , nesiaiÅ¡kina aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto statusu Å¡eimos teisinių santykių prasme, tik konstatuoja, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , preziumuodamas, kad hipotekos lakÅ¡te esantys duomenys yra teisingi.

Tai, kad suinteresuoti asmenys turi mažametį vaikÄ ir kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, kuris yra Å¡eimos turtas, pažeidžia vaiko teises, nes jis liktų be gyvenamosios vietos, Å¡i aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga dėl aukščiau nurodytos bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo specifikos, be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 663 str. 5 d., Å¡iame straipsnyje numatyti apribojimai iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ fizinių asmenų, susiję su skolininkui priklausančiu bÅ«stu, kuriame jis gyvena, netaikomi iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantai neįrodinėjo, kad įkeistas turtas yra vienintelis turtas, valdomas jų nuosavybės teise. Apeliantai nurodo, jog teismas turėjo pareigÄ atlikti kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ios pareigos nepažeidė, priėmė nutartį areÅ¡tuoti turtÄ , o vėliau – iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių įvertinęs tai, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties nutraukimas atitiko sutartyje numatytÄ tvarkÄ .

Ä®vertinant bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorius sutartį, sudarytÄ su suinteresuotais asmenimis, nutraukė neteisėtai ar nepagrįstai. PareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys nuo 2009 m. gruodžio mėn. tinkamai nevykdė kreditavimo sutarties, t.y. nemokėjo palÅ«kanų, o nuo 2010 m. balandžio mėn. nemokėjo įmokų. Å is aplinkybės suinteresuoti asmenys nepaneigė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių prieÅ¡ingas aplinkybes.

Kadangi, kaip nurodoma atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , skolininkai 10 mėnesių iki kreditavimo sutarties nutraukimo netinkamai vykdė savo prievoles, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai nepagrįstai ir dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apie ketinimÄ nutraukti sutartį suinteresuoti asmenys buvo informuoti tinkamai, praneÅ¡imas jiems įteiktas asmeniÅ¡kai (t. 1, b.l. 126).

Tai, kad jie po nutarties dėl turto areÅ¡to priėmimo sumokėjo 20 000 Lt, pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam pakartotinio reikalavimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tenkinimo klausimÄ , nebuvo pagrindas konstatuoti, jog suinteresuoti asmenys įvykdė teismo nutartyje nurodytÄ reikalavimÄ â€“ per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grÄ Å¾inti skolÄ , nes Å¡i suma sudaro tik labai maÅ¾Ä viso įsiskolinimo sumÄ . Nors pareiÅ¡kėjai nurodo, kad sumokėdami minėtÄ pinigų sumÄ jie vedė derybas su banku, tačiau į bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius bÅ«tų sudaręs su suinteresuotais asmenimis papildomus susitarimus dėl naujų mokėjimo grafikų ar kitokių sutarties vykdymo sÄ lygų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog jie, manydami, kad jų teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdami su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jų manymu, pažeistas teises. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėjas AB DNB bankas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 363 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 264-265), todėl atmestus atskirÄ jį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismasn u t a r ė: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ R. M. ir D. M. po 181,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų AB DNB banko naudai apeliacinės instancijos teisme. Teisėja              Romualda JanovičienėÂ