2013-03-07 Nr. AB-423-3-63-3-00122-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-356/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00122-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus(kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Pagėgių savivaldybės tarybos ir Pagėgių savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama” skundą atsakovams Pagėgių savivaldybės tarybai ir Pagėgių savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Alvetos karjerai“ dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bugama“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I. t., b. l. 1-5) ir patikslintu skundu (I. t., b. l. 117-122) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame tarybos posėdyje svarstyti 2011 m. gruodžio 2 d. UAB „Bugama“ prašymą dėl leidimo rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (planavimo tikslas - žemės sklypo žvyro ir smėlio karjero įrengimui suformavimas) bei panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 17 d. ir 2012 m. vasario 14 d. sprendimus, kuriais buvo atsisakyta rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detalųjį planą 6,73 ha žemės sklypo Pagėgių žvyro telkinio I plane suformavimui ir jį teikti svarstyti Pagėgių savivaldybės tarybai.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Pagėgių savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) su prašymu leisti rengti Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 21 d. leidimu Nr. 35p-11 UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,73 ha ploto žvyro ir smėlio išteklių teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Administracija pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog ginčo žemės sklype yra vietinės reikšmės inventorizuoto kelio Nr. 5V15 dalis. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtas kelias šiuo metu neegzistuoja ir net nusprendus kelią įrengti, jis užimtų tik labai mažą UAB „Bugama“ skirtos naudoti 6,73 ha ploto teritorijos dalį. 2012 m. vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės administracijos sprendime nenurodytos Teritorijų planavimo įstatymo ar kito teisės akto nuostatos, prieštaraujančios UAB „Bugama” siekiamo rengti Detaliojo plano tikslams.

Atsakovai Pagėgių savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas, Taryba) ir Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepime (I. t., b. l. 138-141) nurodė, jog atsakovės su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 24 straipsnio 4 dalimi, detalusis planas negali būti rengiamas, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kadangi UAB „Bugama“ numatomi planavimo tikslai prieštarauja 2008 m. gruodžio 18 d. Pagėgių savivaldybės sprendimu Nr. T-520 patvirtintam Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrajam planui, ginčo teritorijos detalusis planas negali būti rengiamas. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė papildomus motyvus, kurie UAB „Bugama“ 2011 m. rugsėjo 5 d. ir 2011 m. gruodžio 2 d. prašymuose nebuvo minimi ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu negalėjo būti vertinami.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą palieka vertinti teismui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (I. t., b. l. 180-183) pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje svarstyti UAB „Bugama“ 2011 m. gruodžio 2 d. prašymą patenkinti visiškai, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimą Nr. R2-388 administracinę bylą nutraukti.

Teismas nustatė, jog 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymu, kuris buvo papildytas 2011 m. gruodžio 2 d. (I. t., b. l. 66,69), pareiškėjas UAB „Bugama“ kreipėsi į atsakovą Tarybą dėl leidimo rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detaliojo planą (planavimo tikslas – žemės sklypo žvyro ir smėlio karjero įrengimui suformavimas). Nustatė, jog kartu su prašymais pradėti detaliojo planavimo procedūras, pareiškėjas pateikė ir 2011 m. liepos 21 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išduotą UAB „Bugama“ (I. t., b. l. 59), Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį (I. t., b. l. 60), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 34L-26 (I. t., b.l. 65), ir kitus dokumentus. Tai turėjo būti pagrindu atsakovui Tarybai nuspręsti dėl pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 5 d. prašymo ir tai turėjo lemti teisės akto priėmimą – atsisakymo tenkinti prašymą pradėti rengti detalųjį planą arba sutikimo tokius veiksmus atlikti. Iš 2011 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio karjero įrengimui“ (I. t., b. l. 126) buvo matyti, jog atsižvelgiant į UAB „Bugama“ direktoriaus S. M. 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymą, buvo parengtas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio karjero įrengimui“ projektas, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas. Buvo Konstatuota, kad Pagėgių savivaldybės taryba nesilaikė kompetentingai institucijai keliamų reikalavimų ir sprendimo dėl 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos prašymo leisti rengti teritorijos, esančios Pagėgių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą žemės sklypo žvyro ir smėlio karjero įrengimui suformavimo nepriėmė. Teismas nurodė, jog nepateikęs atsakymo į 2011 m. gruodžio 2 d. pareiškėjo prašymą ir įstatymų nustatyta tvarka neužbaigęs administracinės procedūros, atsakovas Taryba neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl pažeidė pareiškėjo teises bei Taryba įpareigotina pradėtą administracinę procedūrą turi užbaigti taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

2012 m. vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės administracijos rašte Nr. R2-388 (I. t., b. l. 128) buvo nurodyta, jog sprendimas leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą (duomenys neskelbtini) 6,73 ha žemės sklype, nurodytame Pagėgių žvyro telkinio I plane kaip plotas, kurio išteklius pageidauja naudoti UAB „Bugama“, nebus rengiamas ir teikiamas Pagėgių savivaldybės tarybai. Teismas pažymėjo, jog esant nustatytai aplinkybei, jog pagal nusistovėjusią praktiką Pagėgių savivaldybėje kompetentinga institucija, priimančia sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo yra savivaldybės taryba, skundu ginčijamas Pagėgių savivaldybės administracijos raštas nelaikytinas sprendimu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, todėl darytina išvada, jog jis negali būti ginčijamas teisme.

III. Atsakovai Pagėgių savivaldybės taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija, nesutikdami su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 185-187), kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus argumentus, susijusius su Tarybos veiklos forma, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą“. Ši įstatymo nuostata atkartota Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr.T-68, 171 punkte, kuriame nurodyta, jog „Svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia Tarybos komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki posėdžio.

Savivaldybės tarybos nariai parengtus sprendimų projektus pateikia merui, kuris inicijuoja sprendimų projektų derinimą“. Tarybos reglamento 173 punktas nustato teikiamų svarstyti sprendimų projektų privalomus duomenis, t. y. teikiamo sprendimo projekto pavadinimas (173.1. punktas), teikiamo sprendimo projektas ir priedai (173.2. punktas), nurodoma kuriuos Tarybos sprendimus, jų dalis reikia pakeisti ar panaikinti priėmus projektą (173.3. punktas), prieduose gali būti pateikiami paaiškinimai, kurie, rengėjų nuomone, yra būtini (173.4. punktas), tiesiogiai rengusio sprendimo projektą Savivaldybės padalinio tarnautojo (jeigu rengimui buvo sudaryta komisija, jos vadovo) vardas, pavardė ir parašas (173.5. punktas), Savivaldybės administracijos direktoriaus arba administracijos direktoriaus pavaduotojo derinimas (173.6. punktas), Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus derinimas, jeigu projektas susijęs su savivaldybės biudžetu ar kitais savivaldybės piniginiais ištekliais (173.7. punktas), suderinta su Savivaldybės administracijos Bendrojo ir juridinio skyriaus vedėju, jam nesant su Bendrojo ir juridinio skyriaus vyriausiuoju specialistu (173.8. punktas), suderinta su Savivaldybės administracijos kalbos ir archyvo tvarkytoju (173.9. punktas).

Pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymas, adresuotas Pagėgių savivaldybės tarybai, buvo perduotas nagrinėti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriui. Šio prašymo pagrindu buvo paruoštas, suderintas ir pateiktas svarstyti tarybos sprendimo projektas, kurį svarstant, buvo nustatyti pažeidimai bei nurodyta juos pareiškėjui pašalinti. Pareiškėjui pašalinus nurodytus trūkumus, 2011 gruodžio 2 d. buvo pateiktas papildomas prašymas, kurį nagrinėjant administracija nustatė trūkumus.

Perduodant pateiktą pareiškėjo prašymą Pagėgių savivaldybės administracijai, nebuvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, taip pat ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatos – nors prašymas ir buvo skirtas Pagėgių savivaldybės tarybai, sprendimo projektą turėjo paruošti ir su specialistais suderinti Pagėgių savivaldybės administracija ir pateikti Pagėgių savivaldybės tarybai svarstyti ir tvirtinti, o taryba, atsižvelgdama į paruošto sprendimo projekto turinį, motyvuotu sprendimu jį tvirtina arba ne. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas Pagėgių savivaldybės mero buvo perduotas nagrinėti Pagėgių savivaldybės administracijai su tikslu paruošti Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kurį būtų galima nagrinėti tarybos posėdžio metu, ir toks prašymo perdavimas neprieštarauja teisės aktams.

Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo gauta informacija, su kuria buvo supažindintas teismas bei visi byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis dėl leidimo atlikti detalųjį planavimą žemės sklype. UAB „Bugama“ savivaldybei yra pateikusi Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I Sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį, sudarytą su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šia sutartimi UAB „Bugama“ kaip naudotojui skiriamos Pagėgių telkinio I sklypo dalies detaliai išžvalgyti spėjamai vertingi žvyro ir smėlio ištekliai 6,73 ha plote. Minimos sutarties 14 punkte nurodyta, jog „Naudotojas“ kasybos darbus gali vykdyti tik teisės aktų nustatyta tvarka įteisinęs žemės sklypo naudojimą naudingųjų iškasenų gavybai ir turėdamas patvirtintą išteklių naudojimo projektą.

Pareiškėjas savo pradiniame skunde nurodė, jog „prieš pradėdamos naudoti (eksploatuoti) joms skirtus žemės gelmių išteklius, bendrovės turi sudaryti valstybinės žemės, kurioje yra joms skirti naudoti ištekliai, nuomos sutartis, o tam būtina (šiuo metu) laisvo valstybinio fondo žemėje suformuoti valstybinės žemės sklypus, t.y. nekilnojamuosius daiktus. 2011 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrių (toliau – ir NŽT) dėl valstybinės žemės nuomos”. Tačiau jokia žemės sklypo nuomos sutartis tarp NŽT ir UAB „Bugama“ nėra sudaryta. Tai patvirtinta ir NŽT atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog minimas žemės sklypas patikėjimo teise valdomas NŽT. Šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Bugama” nėra minimo žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas nori pradėti rengti detalųjį teritorijų planavimą valstybiniame žemės sklype, kuris Pagėgių savivaldybei nebuvo perduotas valdyti ir naudoti, taip pat kuris nėra pareiškėjui sutarties pagrindu perduotas valdyti ir naudoti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alvetos karjerai“ pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 190-194), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria Pagėgių savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje įpareigota svarstyti 2012 m. gruodžio 2 d. UAB „Bugama“ prašymą, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Nurodo, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjo nurodytos teritorijos detaliojo planavimo organizatoriumi gali būti tik Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjas aiškiai nurodė savo prašymų atsakovams tikslą – parengti pageidaujamoje teritorijoje detalųjį planą. Pareiškėjo tikslas neatsiejamai susijęs su nurodomu galimu teisių pažeidimu, todėl atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo esmę sudarė ne tik Viešojo administravimo įstatymo nuostatų tinkamas taikymas ir aiškinimas ginčui sureguliuoti, bet ir teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas.

Vertinant teritorijų planavimo reglamentuojančias teisės normas nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas, neatsakydamas į pareiškėjo 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktą prašymą, pažeidė jo teises. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai klausimą dėl pareiškėjo 2011 m. gruodžio 2 d. prašymo perdavė nagrinėti Pagėgių savivaldybės administracijai.

Teritorijos, kurioje pareiškėjas nori, kad būtų pradėtas rengti detalusis planas, planavimas yra nulemtas tam tikrų ypatumą, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Parengus žemės sklypo detalųjį planą pareiškėjo planuojama ūkinė veikla naudojant Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypą neabejotinai turės įtakos (duomenys neskelbtini) gyventojų interesams. Pareiškėjas pripažino, jog jis netinkamai atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros viešinimą. Netinkamas ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimas sudaro prielaidas pažeisti suinteresuotų asmenų teises, todėl savaime suprantama, jog atsakovai itin atidžiai nagrinėjo pareiškėjo prašymus, nes neteisėtai pradėtas teritorijų planavimas pakeičiant žemės paskirtį į naudingųjų iškasenų gavybos, vėliau gali lemti ir neteisėtą pareiškėjo ūkinę veiklą, žalą aplinkai ir viešajam interesui. Aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog pareiškėjas, atlikdamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, pažeidė ypač svarbų poveikio aplinkai vertinimo proceso principą – viešumo principą. Tik laikantis viešumo principo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų metu galima užtikrinti viešojo ir privataus intereso pusiausvyrą, tik žinant visuomenei ir visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams apie planuojamą ūkinę veiklą užtikrinama pakankama viešojo intereso gynyba, pažeidus šiuos principus, poveikio aplinkai vertinimo procesas negali būti laikomas teisėtu. Poveikio aplinkai vertinimo procesą vykdant neviešai apskritai nepasiekiami poveikio aplinkai vertinimo tikslai nustatyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2009 m. lapkričio 23 d., administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009) laikomasi nuostatos, jog visuomenės informavimo procedūrų pažeidimas yra esminis pažeidimas vykdant planuojamos ūkinės veiklos įvertinimo aplinkai procedūras ir ši pažaida yra pagrindas naikinti priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo privalomumo.

Kaip jau minėta Pagėgių savivaldybės (ypač (duomenys neskelbtini)) gyventojai nepritaria planuojamo naudoti karjero eksploatavimui. Taip pat nėra tinkamai išnagrinėta antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklos „Oflager-53“ problema ir planuojamos ūkinės veiklos įtaka šiam kultūros paveldo objektui. Visada šioje teritorijoje planuojant ūkinę veiklą buvo akcentuojama, kad būtina atlikti išsamius archeologinius tyrimus, kad nustatyti tikslias karo belaisvių stovyklos „Oflager- 53“ ribas, palaidojimo vietas ir kt. svarbias su tuo susijusias aplinkybes. Nepateikti įrodymai ar pareiškėjas vykdė tokius archeologinius tyrinėjimus, todėl negalima įvertinti, jog planuojama ūkinė veikla neturės įtakos kultūros paveldo objektui. Svarbus poveikio aplinkai vertinimo veiksnys – galimos planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinis poveikis. Šis poveikis pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo atveju apskritai nenagrinėtas, tačiau jis ypač aktualus konkrečiu atveju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvetos karjerai“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-2), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria Pagėgių savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje įpareigota svarstyti 2012 m. gruodžio 2 d. UAB „Bugama“ prašymą, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Nurodo, jog su atsakovų apeliaciniu skundu sutinka, o atsakovų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą patenkinti apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismo padaryti teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai yra esminiai ir juos pašalinti galima tik panaikinant sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetant.

Pareiškėjas UAB „Bugama“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą (II t., b. l. 3-6), kuriame prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovai pirmosios instancijos metu tokiais argumentais, t.y. tarybos sprendimų projektų rengimo procedūromis, nesirėmė, leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjo prašymui nepritarė atitinkamas Tarybos komitetas ar administracijos skyrius, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame teismui nepateikiami jokie įrodymai, kad pareiškėjo UAB „Bugama” prašymas buvo svarstytas kokiame nors tarybos komitete, komisijoje ar savivaldybės administracijos skyriuje.

Teigia, jog pažeidimai, kuriuos savo apeliaciniame skunde mini atsakovai, susiję su UAB „Bugama“ atliktomis atrankos išvados viešinimo procedūromis, t. y. apie atrankos išvadą buvo paskelbta laikraštyje „Tauragiškių balsas“, kuris nėra platinamas Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Taigi, atsakovai iš esmės teigia, kad Pagėgių savivaldybės administracijos Architektūros ir Teisės skyriai bei Tarybos komitetai nepastebėjo minėto procedūrinio pažeidimo, tačiau jis buvo nustatytas Tarybai svarstant parengtą sprendimo projektą, kuriuo buvo siūloma rengti detalųjį planą ir sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad jokia žemės sklypo nuomos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Bugama“ nėra sudaryta. Pareiškėjas ne kartą akcentavo, kad tokia sutartis nėra sudaryta dėl jau minėtos priežasties, t.y. nėra suformuotas nekilnojamasis daiktas – valstybinis žemės sklypas, kuris būtų tokios sutarties objektas. Būtent dėl minėtos priežasties būtina parengti detalųjį planą.

Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nori pradėti rengti detalųjį teritorijų planavimą valstybiniame žemės sklype, kuris Pagėgių savivaldybei nebuvo perduotas valdyti ir naudoti, taip pat kuris nėra pareiškėjui sutarties pagrindu perduotas valdyti ir naudoti. Iš UAB „Bugama“ kartu su 2011 m. gruodžio 2 d. prašymu Pagėgių savivaldybės tarybai pateiktų dokumentų akivaizdu, kad prašoma planuoti teritorija nėra suformuota kaip žemės sklypas. Taigi nei UAB „Bugama“, nei joks kitas asmuo nėra ir negali būti neegzistuojančio žemės sklypo valdytojas ar naudotojas.

Pareiškėjas UAB „Bugama“ pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (II t., b. l. 7-12), kuriame prašė atmesti UAB „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alvetos karjerai“ baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir/arba pareikalauti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Pažymi, kad apie Administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. R2-388, kuriuo neva atsakoma į UAB „Bugama“ 2011 m. gruodžio 2 d. prašymą (adresuotą Pagėgių savivaldybės tarybai), pareiškėjas buvo informuotas tik prasidėjus administracinės bylos nagrinėjimui, t.y. 2012 m. balandžio mėn. Pagėgių savivaldybės administracija nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiškėjo UAB „Bugama“ prašymas 2011 m. gruodžio – 2012 m. kovo mėn. buvo svarstytas kokiame nors tarybos komitete, komisijoje ar savivaldybės administracijos skyriuje. Tai patvirtina akivaizdų viešojo administravimo institucijos neveikimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo normomis.

Atkreipia teismo dėmesį, kad vienas iš pirminiame skunde pareiškėjo išdėstytų reikalavimų buvo prašymas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimą Nr.T-36, kuriuo UAB „Alvetos karjerai“ buvo leista rengti detalųjį planą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyti planavimo tikslai bei uždaviniai, t.y. suformuoti žemės sklypą naudingųjų iškasenų eksploatavimui; perduotos planavimo organizatoriaus teisės ir pareigas UAB „Alvetos karjerai“. UAB „Bugama“ 2011 m. rugsėjo mėn. prašymą taip pat svarstė Pagėgių savivaldybės taryba. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą kad pagal nusistovėjusią praktiką tokius prašymus sprendžia Pagėgių savivaldybės taryba.

Nurodo, kad Administracija trečiojo suinteresuoto asmens minimus trūkumus neva nustatė 2012 m. vasario 14 d., o pareiškėją apie juos informavo tik administracinės bylos metu, t.y. 2012 m. balandžio mėn. Administracija 2012 m. balandžio 17 d. rašte Nr. R2-771 nurodė, kad „Pagėgių savivaldybės administracija 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. R2-388 informavo UAB „Bugama“ apie esamus infrastruktūros objektus, esančius 6, 73 ha žemės sklype – Beržų gatvės, dėl ko šiame sklype negali būti planuojamas ir įrengiamas žvyro ir smėlio karjeras“. Atsisakymas rengti UAB „Bugama“ prašomą rengti detalųjį planą yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į UAB „Bugama“ siekiamo rengti detaliojo plano tikslą t.y. suformuoti žemės sklypą (us) žvyro ir smėlio karjero įrengimui, Pagėgių savivaldybės administracijos raštuose minima gatvė detaliojo plano sprendiniuose būtų numatyta kaip gatvė, nepatenkanti į žvyro ir smėlio karjero įrengimui formuojamą žemės sklypą (us). Atitinkamai įgyvendinant detaliojo plano sprendinius ir suformuojant žemės sklypus, minėta gatvė būtų formuojamų žemės sklypų gretimybė (nepatektų į sklypus), kurioje nebūtų atliekami jokie žvyro ar smėlio kasimo darbai. Pavyzdžiui, paminėta gatvė ribojasi su AB „Šilutės automobilių keliai“ naudojamu žemės sklypu, kuriame yra eksploatuojamas žvyro telkinys, kuris yra visiškai greta UAB „Bugama“ prašomos formuoti teritorijos. Pažymėtina, kad AB „Šilutės automobilių keliai“ paminėtai paskirčiai naudojamas žemės sklypas ribojasi ne tik su atsakovo minima gatve, pro šį žemės sklypą eina ir Pagėgių savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose pažymėtas dviračių takas.

Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 19 d. posėdyje nepritardama UAB „Bugama“ prašomo detaliojo plano rengimui dėl pažeistų atrankos išvados viešinimo procedūrų, šioje administracinėje byloje minimos gatvės ir perspektyvinio dviračių tako apskritai nenurodė.

Akcentuoja, kad ne administracinis teismas ir ne UAB „Alvetos karjerai“, o Pagėgių savivaldybės taryba ir administracija privalo įvertinti teritorijos, kurioje pareiškėjas siekia inicijuoti detaliojo planavimo procedūras, ypatumus, priimdamas atitinkamą administracinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju nei Pagėgių savivaldybės taryba, nei Pagėgių savivaldybės administracija minėtų veiksmų neatliko.

Priduria, kad bet kuri tam tikroje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla turi įtaką toje teritorijoje gyvenantiems asmenims. Tam, kad įvertinti paminėtą įtaką yra atliekamos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo procedūros. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros viešinimą atliko du kartus.

Atsakovai ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Alvetos karjerai” nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog Pagėgių savivaldybės (ypač (duomenys neskelbtini)) gyventojai nepritaria planuojamo naudoti karjero eksploatavimui; jog 2008 m. birželio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad pradedant eksploatuoti žvyro karjerą būtų sutvarkyti keliai, kuriais ruošiamasi gabenti karjero produkciją; ir kt.

Nagrinėjant UAB „Alvetos karjerai” apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus kyla klausimas, kokią įtaką minėtam asmeniui turi ar gali turėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, kuriuo Pagėgių savivaldybės taryba įpareigota artimiausiame posėdyje svarstyti UAB „Bugama” 2011 m. gruodžio 2 d. prašymą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo įvykdymas nesukels UAB „Alvetos karjerai” jokių pasekmių, todėl visiškai nepagrįstą UAB „Alvetos karjerai” apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, vertina kaip akivaizdų administracinės bylos vilkinimą. UAB „Alvetos karjerai” neturėdamas jokio materialinio suinteresuotumo administracinės bylos baigtimi, sąmoningai veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, prašo teismo svarstyti baudos skyrimo klausimą UAB „Alvetos karjerai“.

Atsakovai atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (II t., b. l. 13) prašo UAB „Alvetos karjerai” apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai (toliau – ir atsakovas) nustatytino įpareigojimo svarstyti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Bugama“) prašymą dėl leidimo rengti teritorijos detalųjį planą bei Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su skundu kreipėsi, prašydamas įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame tarybos posėdyje svarstyti jo 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktą prašymą dėl leidimo rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (planavimo tikslas – žemės sklypo žvyro ir smėlio karjero įrengimui suformavimas) bei panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą (skundas priimtas dėl vieno iš dviejų pareiškėjo ginčytų sprendimų), kuriuo buvo atsisakyta rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) detalųjį planą 6,73 ha žemės sklypo Pagėgių žvyro telkinio I plane suformavimui ir jį teikti svarstyti Pagėgių savivaldybės tarybai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje svarstyti UAB „Bugama“ 2011 m. gruodžio 2 d. prašymą patenkino visiškai, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. vasario 14 d. Pagėgių savivaldybės administracijos sprendimą Nr. R2-388 administracinę bylą nutraukė.

Atsakovai Pagėgių savivaldybės taryba ir Pagėgių savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija byloje dėl žemiau nurodomų motyvų.

Iš bylos faktinės medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekė išsinuomoti 6,73 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įrengti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerą. Norėdamas įgyvendinti minėtąjį tikslą, jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), kartu pateikdamas Lietuvos geologijos tarnybos naudojimo leidimą, išduotą 2011 m. liepos 21 d. Nr. 35p-11, leidžiantį jam naudoti Pagėgių savivaldybės, Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklius. NŽT 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 34L-25 (t. I, b. l. 64) atsakė pareiškėjui, jog negali išnuomoti minėto sklypo, nes reikia parengti detalųjį planą.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pradėjo veiksmus, susijusius su galimybe parengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą žvyro ir smėlio karjero įrengimui. Tam tikslui jis atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai pateikė šiuos prašymus: 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymą Nr. 11-22, kuriuo prašė leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą žvyro ir smėlio karjero įrengimui; 2011 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 11-31, kuriuo papildė savo 2011 m. rugsėjo 5 d. teiktą prašymą Nr. 11-22; 2012 m. kovo 23 d. raštą Nr. 12-07 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo, be kita ko, prašė pateikti informaciją apie Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimą dėl UAB „Bugama“ 2011 m. gruodžio 2 d. prašymo.

Pagėgių savivaldybė savo ruožtu 2011 m. rugsėjo 19 d. paruošė Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl leidimo rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio karjero įrengimui“, kuriam Pagėgių savivaldybės taryba nepritarė.

Siekdamas gauti leidimą rengti detalųjį planą ginčo žemės sklype pareiškėjas taip pat pateikė šiuos dokumentus: 2011 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-2428 „Dėl Pagėgių smėlio ir žvyro telkinio I sklypo naujo ploto naudojimo (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“; 2011 m. liepos 21 d. Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį; 2011 m. liepos 21 d. leidimą Nr. 35p-11 „Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes“; 2011 m. rugsėjo 5 d. NŽT ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 34L-26 „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriuo neprieštaraujama detaliojo plano rengimui 6,37 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio karjerui įrengti; 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (9.14.5)-LV4-3991 „Dėl visuomenės informavimo apie priimtą atrankos išvadą“.

Ginčijamu 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. R2-388 UAB „Bugama“ informuota, jog sprendimas leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą (duomenys neskelbtini) Pagėgių žvyro telkinio I plane nebus rengiamas ir teikiamas svarstyti Pagėgių savivaldybės tarybai, nes ginčo žemės sklype yra vietinės reikšmės inventorizuoto kelio Nr. 5V15 dalis. Be to, ginčijamu 2012 m. balandžio 17 d. raštu Nr. R2-771 Pagėgių savivaldybės administracija taip pat atsakė į pareiškėjo raštą, informuodama jį, jog ji 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. R2-388 informavo pareiškėją apie esamus infrastruktūros objektus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 4 dalį detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Tuo tarpu TPĮ 20 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog detaliojo organizatoriais yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai, o šio straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Pažymėtina, jog sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymą išsamiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. Nutarimas Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris įgyvendina TPĮ 20 straipsnį. Šio Aprašo 7 punktas numato, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą rengiami detalieji planai. Tuo tarpu valstybinės žemės valdytojai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali perduoti tik planuojant teritorijas, kurių reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio Aprašo 8 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog sutarties šalims pasirašius sutartį, žemės sklypų valdytojas ar naudotojas nuo sutarties pasirašymo momento (jeigu kitaip nenumatyta sutartyje) įgyja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir šiame Apraše.

Pagal TPĮ 22 straipsnio 2 ir 3 dalis teritorijų planai rengiami, kai kai yra formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti bei kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti. TPĮ 24 straipsnis savo ruožtu išdėsto reikalavimus detaliajam planui rengti: šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jeigu bendrieji planai neparengti, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus saugomos teritorijos administracijos pritarimą, jeigu planuojama teritorija patenka į valstybės saugomos teritorijos ribas.

TPĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

Išsamiau detaliųjų planų rengimą, keitimą, derinimą ir tvirtinimą, taip pat detaliojo proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. Nr. D1-239 patvirtintos taisyklės „Dėl detaliųjų planų rengimo“ (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 16 punktas įtvirtina, jog detalieji planai rengiami TPĮ 22 straipsnyje nustatytais atvejais. Tais atvejais, kai statybos techninio projekto rengimo metu atliekami detaliajame plane nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, tokių kaip: statinių statybos zona, užstatymo tipas, servitutai ir(ar) susisiekimo komunikacijų organizavimas, tikslinimai, tam turi raštu pritarti Nuolatinė statybos komisija (pateikiant statinio techninio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą), jei tikslinimai nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir nesukelia naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei) ir atitinkamą sprendimą priima savivaldybės taryba arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius.

Tuo tarpu Taisyklių 27 punktas įtvirtina, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Taisyklių 27.1 punkte numatyta, jog parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus parengiamas topografinis planas ir atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų planavimo darbų programa: savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, planavimo darbų programa skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas <...>.

Taisyklių 28 punktas savo ruožtu numato, jog prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją – savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą, o 29 punktas numato, jog detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį <...>.

Taigi, nors byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pagėgių savivaldybės tarybą prieš pradedant rengti detalųjį planą, siekdamas gauti leidimą, būtinybė gauti nurodytąjį leidimą iš savivaldybės tarybos expressis verbis (lt. – aiškiais žodžiais) nėra įtvirtinta nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kilusio ginčo santykius. Nurodytina, jog minėtąją išvadą patvirtina ir tai, jog nors atsakovas ir tikina, kad Pagėgių savivaldybės taryba laikosi praktikos, jog tokiais atvejais, t. y. prieš pradedant rengti detalųjį planą turi būti priimamas atitinkamas Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas, jis nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, remiantis kuriuo tokie įgaliojimai išduoti minėtojo pobūdžio leidimus jam būtų suteikti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas tiesiogiai nustatyta ir įtvirtinta“, kuris sudaro vieną iš gero viešojo administravimo sąlygų. Šis imperatyvus principas reiškia, jog esant nepakankamai aiškiai įstatymo normai, administravimo subjektas neturi diskrecijos šią normą taikyti, nusižengdamas minėtajam principui (Andruškevičius, A., Administracinė teisė. Bendrieji teorijos klausimai. Valdymo aktų institutas. Ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai. VĮ Registrų centras, 2008, p. 300 – 301). Nagrinėjamu atveju nesant konkretaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo, suteikiančio savivaldybės tarybai įgaliojimus spręsti dėl leidimo rengti žemės sklypo detalųjį planą, dar prieš pradedant detalųjį teritorijų planavimą, savivaldybės taryba negalėjo praplėsti savo kompetencijos ir spręsdama dėl tokio leidimo išdavimo veikti ultra vires (lot. – daugiau, negu leidžia jėgos). Tačiau ji minėtojo imperatyvo nepaisė, todėl veikė neteisėtai.

Teismo nuomone, minėtas savivaldybės tarybos veikimas ultra vires konkrečiu atveju negali būti pateisinamas ir Vietos savivaldos įstatymo normomis, inter alia, apibrėžiančiomis savivaldybės tarybos kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys, jog nors Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai, teisės aktuose, kaip minėta, toks ekplicitiškas papildomas įgaliojimas, susijęs su ginčo klausimo išsprendimu, nėra numatytas, todėl tai taip pat nesudarė pagrindo pažeisti minėtąjį imperatyvą, kuriuo turi vadovautis viešojo administravimo subjektas – leidžiama tiek, kiek nustato teisė.

Atsižvelgus į tai, jog savivaldybės taryba konkrečiu atveju veikė ultra vires, nepaisant tokio kompetenciją peržengiančio veikimo išdavos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą svarstyti dėl pareiškėjo 2011 m. gruodžio 2 d. prašymo, nes toks savivaldybės tarybos leidimas pareiškėjui leisti rengti žemės sklypo detalųjį planą, kaip minėta, nėra nustatytas teisės aktuose. Remiantis tuo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, pareiškėjo skundą atmetant (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad vienas iš administracinio akto galimo neteisėtumo pagrindų yra tai, kuomet administracinis aktas yra priimamas nesant tam teisėto pagrindo, todėl prieštarauja teisėtumo principui. Jeigu teisės akto priėmimo galimybė nėra nustatyta teisės aktuose, tai daro negalimu ir iš esmės neteisingu jo teisėtumo priėmimo kontrolės pagal visas nustatytas taisykles (ABTĮ 3 str.) vykdymą ir administraciniame teisme, o kartu tai daro negalimu ir teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti viešojo administravimo subjektą teisės aktuose nenustatytą veiksmą, priėmimą.

Pirmosios instancijos teismas kitoje bylos dalyje Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 17 d. rašto, kuriuo, kaip minėta, pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jis jau 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. R2-388 buvo informuotas apie esamus infrastruktūros objektus ginčo žemės sklype, nepripažino sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, todėl bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą nutraukė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Pabrėžtina, jog iš Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. R2-388 turinio matyti, kad juo pareiškėjui sukuriamas konkretus valinio pobūdžio patvarkymas, būtent – atsisakoma rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, todėl išvada apie tai, jog minėtasis sprendimas, klaidingai nustačius, jog Pagėgių savivaldybės taryba yra kompetentinga institucija konkrečiu atveju priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo, nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių yra nepagrįsta. Kaip minėta, teritorijų planavimas vyksta tam tikrais etapais, o iš cituotosios TPĮ 20 straipsnio 2 dalies ir ją įgyvendinančio Aprašo 3 punkto išplaukia, jog sutartį perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali sudaryti savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administratoriaus direktoriaus. Taigi detaliojo teritorijų planavimo pradžia aiškiai yra siejama su asmens, ketinančio organizuoti šį planavimą kreipimusi į savivaldybę, kurią šiuo atveju atstovauja savivaldybės administracijos direktorius, su prašymu perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Apraše detaliojo planavimo pradžia yra aiškia formalizuota, nustatytas prašymo turinys, nustatyti dokumentai, kurie turi būti pateikti kartu su prašymu.

Todėl pareiškėjui aktuali administracinė procedūra, kuria siekiama pradėti detalųjį planavimą ginčo žemėje, turėjo prasidėti būtent pastarajam subjektui priėmus atitinkamą sprendimą arba jį atsisakius priimti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ginčijamo akto teisėtumą, be kita ko, išnagrinėjant tai, ar pareiškėjo įgaliotajam subjektui pateiktas dokumentų visetas bei Pagėgių savivaldybės administracijos akte nurodomi jo priėmimo faktiniai (vietinės reikšmės inventorizuoto kelio buvimas) ir teisiniai pagrindai sudarė minėtajam subjektui pakankamą pagrindą atsisakyti rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Be to, turėjo būti tikrinamos ir kitos šiam ginčui aktualios aplinkybės, būtent, koks teritorijų planavimo dokumentas turėjo būt rengiamas, ar turėjo būti jis rengiamas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą. Tam, kad byla būtų išnagrinėta ir padaryta išvada dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar atsisakymo atlikti šiuos veiksmus teisėtumo, turi būti išreikalauti visi dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė viešojo administravimo subjektui. Viešojo administravimo subjektas turi būti įpareigojamas pateikti visus duomenis dėl jo priimtų sprendimų ar atsisakymo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus pagal pareiškėjo kreipimąsi. Tačiau apygardos administracinis teismas šioje dalyje bylos neišnagrinėjo, nes bylą nutraukė, kas apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą grąžinti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).

Pridurtina, jog pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Alvetos karjerai“ prašo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu ir/arba pareikalauti sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas tikina, jog UAB „Alvetos karjerai“, neturėdamas jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, sąmoningai veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Šiuo bylos aspektu pažymėtina, jog asmeniui, kuris nesąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą, įstatymas numato galimybę skirti baudas. Remiantis ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise arba asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog nors Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartimi UAB „Alvetos karjerai“ buvo pašalinti iš proceso, 2012 m. birželio 20 d. protokoline nutartimi (t. I, b. l. 165) jis buvo pakartotinai įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu. Pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai, kuriuo pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 ir 3 dalis, yra laikomi ir tretieji suinteresuotieji asmenys byloje. Todėl skirti trečiajam suinteresuotajam asmeniui baudą vien už jo naudojimąsi apeliacijos teise konkrečiu atveju būtų nepagrįsta, o kitų įtikinamų aplinkybių dėl trečiojo suinteresuotojo asmens piktnaudžiavimo procesu pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Remiantis tuo, pareiškėjo prašymą tenkinti nėra pagrindo.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje svarstyti 2011 m. gruodžio 2 d. UAB „Bugama“ prašymą dėl leidimo rengti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, panaikinant bei pareiškėjo reikalavimą atmetant. Tuo tarpu byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovų Pagėgių savivaldybės tarybos ir Pagėgių savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ skundo dalies – įpareigoti Pagėgių savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje svarstyti 2011 m. gruodžio 2 d. pateiktą prašymą, šioje dalyje skundą atmesti.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bugama“ reikalavimo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. sprendimą, kuriuo Pagėgių savivaldybės administracija atsisakė rengti detalųjį planą, grąžinti nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius