Legislator Case Law & Legislation
26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26 AI generated

26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07207-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam Ž.

Legislator headnote

AI generated

26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26 · Lietuvos apeliacinis teismas: Todėl po tokio tikrinimo pateikta iÅ¡vada, apelianto manymu, yra nepagrįsta. 2.4. Taip pat nuteistasis Ž. E. praÅ¡o į paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ , kuris skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07207-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam Ž.

E., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo: Ž. E. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; – pagal 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir Ž. E. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (dvi dienos) iÅ¡bÅ«tas laikotarpis.

Bausmės pradžia nurodyta laikyti sulaikymo pagal šį nuosprendį dienÄ . Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas. IÅ¡ Ž. E. priteista 7 879,36 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimo PSDF biudžetui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Ž. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 1.1. 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti, panaudojo J. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra tyčia sudavė pastarajai smÅ«gius kumščiu į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, taip pat spyrė į kojÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas jai kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose bei nubrozdinimÄ kairėje Å¡launyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir užgulęs J.

K. pasikėsino su ja lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji J. K. aktyviai pasiprieÅ¡ino, be to, jos pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo tame pačiame bute buvęs R. K., kuris liepė nutraukti smurtinius veiksmus ir taip sutrukdė baigti nusikaltimÄ . 1.2. Taip pat jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iÅ¡ karto po pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiÄ jÄ J.

K. bei po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tokiu bÅ«du atėmęs galimybę prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ , J. K. priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡ jos vilkėtos striukės vidinės kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir užvaldė 26 eurus. 1.3. Taip pat jis 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. K. metu tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė R. K. į galvÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam R.

K. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inės akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumuÅ¡imu, abipuse traumine higroma, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, bÅ«kle po higromos drenažo, plaučių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje, dėl ko 2019 m. balandžio 4 d. 04.59 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje R. K. mirė, tokiu bÅ«du tyčia nužudė R.

K.. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. E. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, jį iÅ¡teisinti, o nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje (plėšimo ir pasikėsinimo iÅ¡prievartauti) apeliantas nepadarė.

Teigia, kad nebuvo surinkta pakankamai svarių ir įtikinančių įrodymų dėl jo kaltės, padarius minėtas nusikalstamas veikas. Byloje apklausti liudytojai nėra tiesioginiai įvykio liudininkai, o nukentėjusiosios parodymus laiko išsigalvojimu. Niekas iš nukentėjusiųjų ir liudytojų taip pat nematė, jog jis būtų pagrobęs pinigus iš striukės, šie pinigai nebuvo ir rasti. Pažymi, kad tiek nukentėjusioji, tiek R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodo, kad nukentėjusioji J.

K. į teismo medicinos ekspertÄ kreipėsi tik praėjus dviem savaitėms po įvykio, dėl ko apeliantas sprendžia, kad ji buvo įtakojama. 2.2. Dėl R. K. nužudymo parodė, kad jis tik gynėsi. Pasak apelianto, dar bÅ«nant bare, J. K. pasiÅ«lė eiti iÅ¡gerti pas jos draugÄ . Namuose buvęs jam nepažįstamas vyriÅ¡kis pasiÅ«lė visiems eiti į virtuvę. IÅ¡gėrus visiems po stiklinę alkoholinių gėrimų, J. K. pasakė R. K. einanti miegoti. Tuo metu R. K. taip pat kažkur išėjo.

Neužilgo sugrįžęs vėl iÅ¡gėrė, o nuėjęs pasiimti rakto, grįžęs tapo agresyvus. Apeliantas nurodo, kad, pastebėjęs R. K., kažkÄ turintį už nugaros ir agresyviai besiartinantį prie jo, jis kumščiu smogė jam į akį. R. K. nukritus, sudavė jam gal dar du smÅ«gius. Nemano, jog Å¡ie smÅ«giai galėjo bÅ«ti mirtini, nes nuteistasis buvo iÅ¡gėręs. Tiesioginės tyčios nužudyti jis neturėjo, o mirtinos pasekmės galėjo kilti ir dėl paties R. K. sveikatos bÅ«klės, t. y. prieÅ¡ įvykį jis sirgo sunkiomis ligomis. 2.3.

Apeliantas nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertinta jo paties fizinė ir psichinė bÅ«sena prieÅ¡ nagrinėjamus įvykius ir po jų. Jam buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Jis keletÄ kartų lankėsi poliklinikose ir buvo gydomas psichiatrinėse ligoninėse. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo praÅ¡oma skirti stacionarinę teismo medicininę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, tačiau toks tyrimas nebuvo paskirtas. Mano, kad jo sveikatos bÅ«klės patikrinimas Kaune buvo atliktas skubotai bei atmestinai ir iÅ¡vada dėl jo sugebėjimo suprasti savo atliekamų veiksmų esmę buvo pateikta, jį apžiÅ«rėjus tik vienam medikui per labai trumpÄ laiko tarpÄ .

Todėl po tokio tikrinimo pateikta iÅ¡vada, apelianto manymu, yra nepagrįsta. 2.4. Taip pat nuteistasis Ž. E. praÅ¡o į paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikÄ , kuris skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas.

3. Teismo posėdyje nuteistasis Ž. E. ir jo gynėja advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Ž. E. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija, nurodydamas, kad buvo nepagrįstai nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiÄ jÄ J. K. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis) ir prievartinio jos turto – piniginių lėšų užvaldymo (180 straipsnio 1 dalis). Nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, pateikia savÄ Ä¯vykio versijÄ , teigdamas, kad nukentėjusioji dėl Å¡ių nusikalstamų veikų jį apkalbėjo. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nužudyti R. K. nenorėjo, sudavė jam kelis smÅ«gius į galvÄ , gindamasis nuo jo agresyvaus elgesio.

5. Teisėjų kolegija nuteistojo Ž. E. argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir patikrinus skundžiamÄ nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog byloje surinktų duomenų visuma pakankama nuteistojo kaltei dėl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas (atliktų veiksmų konstatavimas ir jų įvertinimas) byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų apimtyje abejonių nekelia.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Ž. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo Ž. E. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas.

Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam Ž. E. inkriminuotus: pasikėsinimÄ išžaginti nukentėjusiÄ jÄ J. K., panaudojant fizinį smurtÄ , atėmus galimybę prieÅ¡intis, jos turto užvaldymÄ bei R. K. nužudymÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: iÅ¡ dalies paties nuteistojo Ž. E. parodymai, nukentėjusiosios J. K., liudytojų R. R., R.

Š., A. P., V. J. parodymai, iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas 2019 m. vasario 18 d., 11:17:54 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, Ž. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokoluose, Specialisto išvados Nr. G 562/2019 (02), M 300/2019 (02), G 600/2019 (02), pG  831/2019 (02), eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-324/2019 bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. 6.1.

Nuteistasis Ž. E. pirmosios instancijos teismo posėdyje neigė mušęs nukentėjusiÄ jÄ J. K., norėjęs jÄ išžaginti, o taip pat pasisavinęs jos pinigus. AiÅ¡kino, kad nukentėjusioji iÅ¡sigalvoja nebÅ«tus dalykus. Dėl nužudymo parodė, jog jis gynėsi. PaaiÅ¡kino, kad bare susipažino su J. K., kuri pasiÅ«lė eiti iÅ¡gerti pas jos draugÄ ; nuėjus į R. K. butÄ , visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko J. K. nuėjo miegoti, kažkur išėjo ir buto Å¡eimininkas R.

K., atėjęs dar iÅ¡gėrė, po to nuėjo paimti rakto. Grįžęs jis buvo nusiteikęs agresyviai, artėjo link nuteistojo, kažkÄ laikydamas už nugaros, todėl Ž. E. sudavė apie du smÅ«gius jam į galvÄ , nuo ko pastarasis nugriuvo. Po įvykio Ž. E. skambino draugui ir juokaudamas nurodė, kad užmušė du žmones. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad gynėsi, nes jo niekas apie tai neklausė. Nužudyti R. K. jis nenorėjo. 6.2. Nuteistasis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kad sudavė R.

K. du smÅ«gius kumščiu į galvÄ , nes Å¡is liepė eiti namo, nors dar buvo neiÅ¡gerta pusė butelio alkoholinių gėrimų (t.4, b. l. 73-76). 6.3. Nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji su nuteistuoju susitiko bare (duomenys neskelbtini) prospekte, kur vartojo alkoholinius gėrimus, po to R. K. nuteistÄ jį pakvietė į savo butÄ , kur visi toliau gėrė alkoholį. Daugiau kitų žmonių bute nebuvo. Ji po kiek laiko nuėjo miegoti, o nuteistasis ir nukentėjusysis toliau gėrė.

Naktį atėjo nuteistasis Ž. E., norėjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti, o kai ji nesutiko, pradėjo jÄ muÅ¡ti – kumščiais keletÄ kartų sudavė į veidÄ , prievarta numovė jos kelnes ir kelnaites. Ji nesutiko, rėkė, prieÅ¡inosi, verkė, prašė, kad jis nelįstų. Tačiau nuteistasis prievarta kiÅ¡o lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ir į burnÄ , o, jai spyriojantis, dar sudavė kelis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Po Å¡ių nuteistojo veiksmų nukentėjusioji iÅ¡situÅ¡tino, o R.

K. prašant nemušti J. K., nuteistasis atsitraukė nuo jos ir sudavė smūgius rankomis bei kojomis nukentėjusiajam R. K. bei iš įvykio vietos pasišalino. Ryte J. K. atsikėlė tik su striuke ir visa kruvina, mėlynės buvo po akimis, nieko nematė. Dėl pinigų pagrobimo ji paaiškino, kad jos striukės vidinėje kišenėje buvo 26 ar 27 eurai, o ryte rado tik 50 centų. Nematė, kaip nuteistasis išėmė pinigus, tačiau kai pastarasis mušė, jautė, kad jis visur kaišiojo rankas, landžiojo po kišenes, kraustė jos rūbus.

RytÄ atsibudusi pamatė R. K. gulintį ant drabužių krÅ«vos, sumuÅ¡tÄ , matė, kad jo galva praskelta, matėsi kraujo laÅ¡eliai, paakiai buvo pamėlę, vedė jį paguldyti į lovÄ , tačiau jis negalėjo atsistoti, pasakė kelis žodžius. Atėjusi netoliese gyvenanti moteris iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos medikus. 2019-03-04 liudytoja buvo apklausta J. K., kuri be kitų aplinkybių nurodė, jog vyriÅ¡kis, su kuriuo susipažino įvykio dienÄ , bÅ«nant pas R. K. namuose pasikėsino jÄ išžaginti ir sumušė, (2 t. 123- 124 b.l.). 6.4.

Nukentėjusioji J. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu iÅ¡ pateiktų nuotraukų atpažino nuteistÄ jį Ž. E., kaip asmenį, kuris kėsinosi jÄ išžaginti, mušė bei sumušė R. K. ( t.1, b. l. 102-105). 6.5. IÅ¡ 2019 m. kovo 19 d. nukentėjusiosios J. K. pareiÅ¡kimo, 2019 m. kovo 21 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. K. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas jos ir R. K. sužalojimo bei jos pinigų užvaldymo aplinkybes ( t.1, b. l. 113, 108-112). 6.6.

Liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad gyventi adresu (duomenys neskelbtini) jį priėmė R. K., kuris pats gyveno Å¡io namo antrame aukÅ¡te. R. R. nurodė, kad yra matęs R. pažįstamÄ J.. 2019 m. vasario 17 d. vakare jis buvo namuose, kai iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ , lyg Å¡auktųsi pagalbos, po to kažkoks vyriÅ¡kis kažkÄ Å¡aukė agresyviai, bet kÄ â€“ nesuprato. Po to girdėjo laiptais nubėgančio vyriÅ¡kio žingsnius ir lauko durų trinktelėjimÄ .

KitÄ rytÄ prabudęs, nuėjo į viršų pažiÅ«rėti, kÄ veikia jo Å¡eimininkas. Pastarojo kambaryje pamatė R., gulintį ant lovos, kaktoje matėsi mėlynės, jis jautėsi blogai, paklaustas atsakė apatiÅ¡kai. Tame pačiame kambaryje matė gulinčiÄ R. pažįstamÄ J., kuri irgi buvo sumuÅ¡ta, aplink akis matėsi mėlynės. J. papraÅ¡ytas jis iÅ¡kvietė GMP. Ä® GMP automobilį R. palydėjo J., jis pats paeiti negalėjo, J. laikėsi geriau. 6.7. Liudytojos R. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji dirba bare "(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuolat ateidavo apie 70 metų amžiaus, lieknas, nedidelio Å«gio diedukas, o taip pat 50-60 metų amžiaus, užburkusiu veidu, nedidelio Å«gio, bet putli, trumpų plaukų moteris. 2019 m. vasario 17 d. dirbant bare, buvo atėjusi minėta moteris, o paskui jÄ iÅ¡ paskos įėjo vyriÅ¡kis, kurie vėliau lauke kartu gėrė alų.

Vėliau iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad tÄ dienÄ minėtas diedukas buvo sumuÅ¡tas. Po kelių dienų į barÄ buvo atėjusi minėta moteriÅ¡kė, jos veidas buvo sumuÅ¡tas, aplink akis matėsi mėlynės. 6.8. Liudytoja R. Å . asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino R. K. kaip "diedukÄ ", taip pat jo draugę – J. K., taip pat Ž. E., kaip asmenį, su kuriuo buvo dieduko draugė, apie kuriuos davė parodymus (t. 1, b. l. 147-150, 151-154, 155-158). 6.9.

Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji, kaip R. K. pažįstama, kartais užsukdavo pas jį padėti. 2019 m. vasario 18 d. ryte po 09.00 val. nuvyko pas R. K., pirmame aukÅ¡te gyvenantis jo nuomininkas R. R. pasakė, kad praeitÄ vakare pas R. K. girdėjo triukÅ¡mÄ , moters balsÄ ir po to greitai iÅ¡bėgusio žmogaus žingsnius. Tada abu su R. R. užlipo į viršų ir pamatė gulinčiÄ moterį J., kuri buvo sumuÅ¡tomis akimis, sumuÅ¡tu veidu, jÄ anksčiau yra mačiusi pas R.

K.. Ji gulėjo ant čiužinio, o ant lovos gulėjo R. K., taip pat sumuÅ¡tu veidu, akim, galva. Jis dejavo, paprašė į tualetÄ , J. jį nuvedė. Paklausus J. paaiÅ¡kino, kad jie girtavo dar su kažkokiu vyriÅ¡kiu, kurio J. nepažįsta, kuris juos sumušė. 6.10. Liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji dirba paramedike Kauno GMP. Susipažinusi su GMP kvietimo kortelėmis, atsimena, kad 2019 m. vasario 18 d. važiavo adresu (duomenys neskelbtini).

Ten buvo du asmenys – vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis ir moteris, jie buvo sÄ moningi, tik sumuÅ¡ti, minėjo, kad buvo sumuÅ¡ti vartojant alkoholį, daugiau nieko neužsiminė. Kortelėje turėjo bÅ«ti suraÅ¡yta, kuo skundėsi asmenys ir kÄ ji matė, vyriÅ¡kis skundėsi, kad jam skauda galvÄ , veidÄ , Å¡onkaulius, moteriai buvo sumuÅ¡tas veidas. Moteris (J. K.) pati nulipo laiptais ir nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, o vyriÅ¡kiui (R. K.) reikėjo padėti eiti. Abu vienu automobiliu buvo pristatyti į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. 6.11.VTMT Kauno skyriaus 2019 m. vasario 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G562/2019(02) konstatuoti R.

K. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumuÅ¡imas (intrasmegeninė kraujosruva), abipusė trauminė subdurinė higroma; jie padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais paveikiant deÅ¡inės akies ir kairio momens sritį ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. vasario 18 d. Vertinant sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , labai mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti griÅ«nant.

Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 89-90). 6.12. VTMT Kauno skyriaus 2019-05-14 specialisto išvada Nr. M300/2019(02) konstatuoti 2019-04-05 10.30 val. R. K. lavono teismo medicininio tyrimo rezultatai: nustatyta, kad R. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose su muštine žaizdele viršutiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimu, abipuse traumine smegenų higroma. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, būkle po higromos drenažo, plaučių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje.

Poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, kairės kaktinės smegenų skilties sumuÅ¡imas, abipusė trauminė smegenų higroma R. K. padaryta kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais, paveikiant deÅ¡inės akies ir kairio momens sritis ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Vertinant sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , labai mažai tikėtina, kad sužalojimai padaryti griuvimo metu. Ar R. K. įvykio metu 2019-02-18 buvo vartojęs alkoholį, duomenų nėra.

Po patirtų galvos sužalojimų R. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu R. K. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. R. K. sirgo cukriniu diabetu, lėtiniu pielonefritu, pirmine hipertenzija. Šie susirgimai galėjo pabloginti jo būklę (t. 2, b. l. 97 – 102). 6.13. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadomis Nr. G600/2019(02) ir Nr. Nr. pG831/2019(02) konstatuoti J. K. padaryti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje šlaunyje.

Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo padaryti užduotyje nurodytu laiku; sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Jų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse, jie galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p., sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 112, 118- 119). 6.14. Minimas specialisto išvadas pateikęs VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškinime nurodė, jog J.

K. teismo medicinos eksperto buvo apžiÅ«rėta 2019-03-04, jai nustatyta: kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, nubrozdinimas kairėje Å¡launyje. Medicininiuose dokumentuose buvo duomenys, jog J. K. 2019-02-18 kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl sumuÅ¡imo, buvo apžiÅ«rėta gydytojo, atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas, nustatytas veido sumuÅ¡imas, iÅ¡tinusios lÅ«pos, sutinusi akis, diagnozuota: galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas. Teismo medicinos apžiÅ«ros metu nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose atsirado dėl trauminio poveikio į deÅ¡inės akies sritį, kraujagyslės (-ių) plyÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo į aplinkinius audinius, tai yra, sužalojimas, dėl kurio gydymo įstaigoj apžiÅ«ros metu nustatytas veido sumuÅ¡imas.

Teismo medicinos apžiūros metu nustatytas nubrozdinimas kairėje šlaunyje atsirado dėl trauminio poveikio į kairę šlaunį, odos viršutinių sluoksnių suardymo, tai yra sužalojimas. Lūpų ar kitų audinių ir (ar) organų patinimas, paraudimas gali būti ir netrauminės kilmės. Diagnozė - "galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas" - nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtinta specialiais tyrimais (galvos smegenų KT tyrime galvos kraujosruvos aprašomos kaip minkštųjų audinių komponentas, J.

K. atliktame galvos smegenų KT tyrime nėra duomenų apie minkÅ¡tųjų audinių komponentus). Dėl anksčiau iÅ¡vardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 12 punktu, bei atsižvelgiant į tyrimų objektyvumo pagrindus, lÅ«pų sutinimas bei galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas pavirÅ¡inis sužalojimas nebuvo vertinami kaip sužalojimai, nustatant J. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 2, b. l. 121- 122). 6.15. 2019-03-13 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad J.

K. pateiktos striukės apžiÅ«ros metu ant striukės ir gobtuvo pamuÅ¡alo yra matomos raudonos spalvos dėmės (t. 2 b. l. 79-81). 6.16. Daiktų apžiÅ«ros protokoluose nurodyta, kad apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučių į BendrÄ jį pagalbos centrÄ Ä¯raÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas skambinančio vyriÅ¡kio praneÅ¡imas apie naktį namuose adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡gertuvių metu sumuÅ¡tÄ jo 72 metų Å¡eimininkÄ , kuriam sužalota galva, pakauÅ¡is, jis kraujuoja, nurodo, kad sumušė paÅ¡alinis (t. 2, b. l. 53-55, 56-58,59-61). 6.17. 2019-05-23-06-04 VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-324/2019 konstatuota, kad Ž.

E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 sirgo ir šiuo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas (F 70); Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 ir šiuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali juos valdyti; Ž. E. priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas; Ž. E. gali dalyvauti procese ir būti apklausiamas (t. 4, b. l. 31-36).

7. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai atlikus teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizės patikrinimÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

8. Apeliantas ginčija nukentėjusiosios J. K. parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, pasikėsinant lytiÅ¡kai santykiauti su ja prieÅ¡ jos valiÄ , o taip pat prievartinio piniginių lėšų pasisavinimo, teigdamas, jog pastaroji Å¡iuos veiksmus iÅ¡sigalvoja, bei motyvuodamas, kad dėl medicininės apžiÅ«ros ji kreipėsi tik po dviejų savaičių, dėl to daro prielaidÄ , jog ji buvo įtakota duoti tokius parodymus. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos nuteistojo argumentus, kaip nepagrįstus. 8.1.

Nors bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji J. K., nužudytasis R. K. bei nuteistasis Ž. E. R. K. priklausančiame bute girtuokliavo, J. K. esminėse detalėse nuosekliai nurodė aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui leido teisingai atkurti iÅ¡gertuvių naktį įvykusių įvykių eigÄ . J. K. nurodė, kad iÅ¡gertuvėse dalyvavo tik jie trise, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis. Ji taip pat nurodė, kad, jai nuėjus miegoti, nuteistasis atėjęs pas jÄ kėsinosi prievarta su ja lytiÅ¡kai santykiauti, o, kai ji nesutiko, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ bei, palaužęs jos galimybę prieÅ¡intis, iÅ¡ jos striukės kiÅ¡enės iÅ¡traukė ten buvusius jos pinigus 26 eurus, kuriuos galėjo matyti, kai ji su nuteistuoju buvo bare;

R. K. užstojus jÄ ir Ž. E. liepus pasitraukti nuo jos, nuteistasis sudavė smÅ«gius ir R. K. į galvÄ , nuo kurių Å¡is nugriuvo, jam kraujavo galva. 8.2. Kaip minėta, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡gertuvių naktį buvo sužaloti tiek R. K., tiek J. K.. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek liudytojai R. R., kitÄ rytÄ atėjęs pas juos dėl naktį girdėto triukÅ¡mo, tiek A. P., kuri buvo kartu su R. R., tiek V. J., GMP medikė, atvykusi pagal R. R. iÅ¡kvietimÄ dėl rastų sumuÅ¡tų asmenų, o taip pat objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vados.

R. R. taip pat nurodė, kad naktį girdėjo triukÅ¡mÄ , moters Å¡auksmÄ , lyg Å¡auktųsi pagalbos, vėliau – iÅ¡bėgančio asmens žingsnius. Liudytoja R. Å ., baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, nurodė aplinkybes, kaip bare susitiko ir iÅ¡ jo išėjo J. K. ir Ž. E., ji taip pat nenurodė, kad J. K. tuo metu turėjo iÅ¡orinių sužalojimo žymių. Nukentėjusiosios nurodytÄ nuteistojo Ž. E. smurto tiek jos, tiek R. K. atžvilgiu pobÅ«dį ir mechanizmÄ patvirtina objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vados. 8.3.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nukentėjusioji J. K. teismo medicinos eksperto buvo apžiÅ«rėta, nuo įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui. Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo prieiti prie iÅ¡vados, kaip nurodo nuteistasis – kad nukentėjusioji buvo įtakota. Duomenų daryti iÅ¡vadÄ apie galimÄ Ä¯takÄ nukentėjusiajai baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, tokių nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek medicinos eksperto G.

A. Chaker, atlikusio nukentėjusiosios J. K. medicininį tyrimÄ , paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ekspertas apžiÅ«ros metu konstatavo nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, be to, jis turėjo medicininius duomenis, jog J. K. į gydymo įstaigÄ dėl sumuÅ¡imo kreipėsi 2019 m. vasario 28 d., ir buvo apraÅ¡yti jai nustatyti sužalojimai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad tiek R. K., tiek J. K. po įvykio GMP medikų buvo pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur dėl jiems padarytų sužalojimų R.

K. buvo paguldytas į minėtÄ ligoninę tolesniam gydymui, o J. K. iÅ¡leista gydytis ambulatoriÅ¡kai. Visos Å¡ios aplinkybės, patvirtindamos nukentėjusiosios J. K. parodymus dėl smurto panaudojimo fakto, sustiprina ir jos parodymų dėl smurto panaudojimo priežasties bei tolesnių Ž. E. veiksmų patikimumÄ . Å ios aplinkybės taip pat paneigia Ž. E. pozicijÄ , kad smurto J. K. atžvilgiu nenaudojo, o nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu pastaroji iÅ¡sigalvoja. Teismo vidiniam įsitikinimui sustiprinti vertintina ir aplinkybė, kad nukentėjusioji nesiekė jai padarytos žalos atlyginimo, kaip be kitų nustatytų aplinkybių paneigianti nuteistojo pozicijÄ , jog J.

K. yra suinteresuota jį apkalbėti.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumÄ pagrindžiančias aplinkybes, vadovaujantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, bÅ«tina įsitikinti Å¡ių parodymų patikimumu. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad aplinkybės, rodančios asmens suinteresuotumÄ bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, tačiau nukentėjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia Å¡io asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju iÅ¡vada dėl parodymų patikimumo turi bÅ«ti daroma įvertinus jų turinį, o Å¡is vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, iÅ¡samus, detalus, logiÅ¡kas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar pats duodantis parodymus asmuo be paÅ¡alinės įtakos sugeba bÅ«ti pakankamai objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. K. parodymais kaip esminėse detalėse patikimais, tik įvertinęs kitus byloje esančius duomenis. Nėra pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nukentėjusiosios viso proceso metu nurodytos tiek jos pačios, tiek nužudytojo R. K. sužalojimo aplinkybės patvirtintos kitais byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais, kuriais nustatyti faktai ir dėl jų padarytos išvados tarpusavyje sujungti logiška grandine.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra tiesioginių įvykio liudininkų, todėl liudytojų parodymai ir kiti įrodymai turi bÅ«ti vertinami kaip nepakankamai svarÅ«s jo kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, įrodymai. Su Å¡iuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

12. Nuteistasis ginčija jo veiksmų R. K. atžvilgiu kvalifikavimÄ kaip nužudymo, teigia, kad jis gynėsi nuo agresyvaus nukentėjusiojo, todėl sudavė jam smÅ«gius, kurie neturėjo sukelti pastarojo mirties, nes nuteistasis buvo iÅ¡gėręs. R. K. mirtį, anot nuteistojo, sÄ lygojo bloga jo sveikatos bÅ«klė iki įvykio, susirgimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o Å¡iuos jo veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo argumentais. 12.1.

Pirmiausia, pažymėtina, kad nuteistasis pozicijÄ apie smurto naudojimÄ R. K. atžvilgiu dėl iÅ¡reikÅ¡tos jo agresijos iÅ¡sakė tik teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl tokiÄ jo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį ir suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teismas vertino tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad pastarasis liepė nuteistajam eiti namo.

Å iuos parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detalizavo vietas, kur buvo R. K. ir kur – nuteistasis smÅ«gių R. K. sudavimo metu. Å ie nustatyti duomenys prieÅ¡tarauja jo paties teisme nurodytoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis grėsmingai artėjo prie jo, todėl nuteistasis gindamasis sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvÄ . 12.2.Nuteistojo pozicija dėl gynimosi, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ka bei negyvenimiÅ¡ka ir dėl kitų nustatytų duomenų – bylos medžiagoje nenustatyta, kad nukentėjusysis nuteistajam bÅ«tų kėlęs kokiÄ nors grėsmę, Å¡is buvo gerokai vyresnio amžiaus, kaip matyti iÅ¡ medicininių duomenų – ligotas ir fiziÅ¡kai žymiai silpnesnis už jauno amžiaus sveikÄ nuteistÄ jį.

Duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs kokį nors įrankį, dėl ko, nežiÅ«rint nurodytų jų fizinių duomenų skirtumų, bÅ«tų turėjęs pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį – nenustatyta, tokių nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl smurto panaudojimo situacijos vertinimo, kaip neatitinkančios bÅ«tinosios ginties aplinkybių ir sÄ lygų, laikytina pagrįsta. Apeliaciniame skunde nuteistasis, ginčydamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , jÄ paneigiančių ar naujų teismo neiÅ¡nagrinėtų bei nevertintų duomenų nepateikė.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam, nužudyti jo nenorėjo, tuo labiau negalėjo to padaryti, nes buvo iÅ¡gėręs, todėl praÅ¡o Å¡iuo veiksmus vertinti pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, nurodė, jog nuteistasis įvykdė nužudymÄ netiesiogine tyčia.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).

15. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas gali bÅ«ti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus BK numatytus padarinius, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jeigu asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, bet kartu vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir pan.

16. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015).

17. Baudžiamojoje byloje nustatyti nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad Ž. E., bÅ«damas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog, suduodamas smÅ«gius kumščiu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (galvÄ ), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti, taigi, nužudė R. K., veikdamas netiesiogine tyčia.

18. Nuteistasis skunde nurodo, kad mirtinos pasekmės nukentėjusiajam galėjo kilti dėl bendros silpnos jo sveikatos būklės. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis R. K., kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, mirė praėjus laiko tarpui nuo patirtų sužalojimų, gydomas stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamojoje byloje taip pat neginčytinai nustatytas faktas, kad mirtinos pasekmės nukentėjusiajam kilo dėl nuteistojo panaudoto smurto pasėkoje patirtų sužalojimų.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011). Å iuo atveju nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti R. K. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo Ž.

E. panaudotÄ fizinį smurtÄ .

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo deramai įvertinta jo paties psichinės sveikatos bÅ«klė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, susijusius su nuteistojo psichine sveikata –Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto pateiktÄ 2019 m. balandžio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 93TPK-451/2019 (t.4, b. l. 11-12), kurioje buvo rekomenduotas ambulatorinis nuteistojo teismo psichiatrinis tyrimas;

Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų 2019 m. gegužės 23 d.– balandžio 4 d. teismo psichiatrijos aktÄ Nr. 83TPK-324/2019 (t.4, b. l. 31-36), kuriuo nuteistajam konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdo jam suprasti jam savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas netikslingas. Å ių duomenų pagrindu, o taip pat įvertinęs procese nuteistojo duodamų parodymų logiÅ¡kumÄ ir suprantamumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ekspertų, atlikusių nuteistojo psichikos sveikatos tyrimÄ , kompetencija ar vertinimo metodologija. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, kokie duomenys nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti, tokių nepateikė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, todėl jo argumentai dėl nepakankamo jo sveikatos bÅ«klės iÅ¡tyrimo laikytini deklaratyviais. Vien tyrimo trukmė nesÄ lygoja, kad bus atliktas netinkamos apimties tyrimas ir gauti neteisingi rezultatai. 20.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, Ž.

E. pripažindamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. 21.Pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. E. bausmės paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, galutinę bausmę švelninti nėra pagrindo, be to, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu į bausmės laikÄ nebuvo įskaitytas jo suėmimo laikas ir praÅ¡o jį įskaityti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos, o kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Kadangi Ž. E. nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir Å¡i kardomoji priemonė, kaip minėta, buvo palikta iki bausmės vykdymo pradžios, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas bausmės pradžiÄ ir į bausmę įskaitomus laikotarpius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

23. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius