26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07207-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Aloyzo Kruopio, Justo NamaviÄiaus, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam Ž.
Legislator headnote
AI generated26fb8b9a-cd35-4bb3-b73f-7327ab8ace26 · Lietuvos apeliacinis teismas: TodÄl po tokio tikrinimo pateikta iÅ¡vada, apelianto manymu, yra nepagrįsta. 2.4. Taip pat nuteistasis Ž. E. praÅ¡o į paskirtosios bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti suÄmimo laikÄ , kuris skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07207-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Aloyzo Kruopio, Justo NamaviÄiaus, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam Ž.
E., jo gynÄjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nevieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo: Ž. E. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: â pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams; â pagal 22 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams;
â pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmÄs subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir Ž. E. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ laisvÄs atÄmimas 10 (deÅ¡imÄiai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (dvi dienos) iÅ¡bÅ«tas laikotarpis.
BausmÄs pradžia nurodyta laikyti sulaikymo pagal šį nuosprendį dienÄ . Kardomoji priemonÄ â suÄmimas palikta galioti iki bus pradÄtas bausmÄs vykdymas. IÅ¡ Ž. E. priteista 7 879,36 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai žalos atlyginimo PSDF biudžetui. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: I. Bylos esmÄ 1. Ž. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 1.1. 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), turÄdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti, panaudojo J. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tai yra tyÄia sudavÄ pastarajai smÅ«gius kumÅ¡Äiu į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, taip pat spyrÄ Ä¯ kojÄ , tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas jai kraujosruvÄ deÅ¡inÄs akies vokuose bei nubrozdinimÄ kairÄje Å¡launyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir užgulÄs J.
K. pasikÄsino su ja lytiÅ¡kai santykiauti prieÅ¡ nukentÄjusiosios valiÄ , taÄiau nusikalstamos veikos nebaigÄ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo jo valios, kadangi nukentÄjusioji J. K. aktyviai pasiprieÅ¡ino, be to, jos pagalbos Å¡auksmÄ iÅ¡girdo tame paÄiame bute buvÄs R. K., kuris liepÄ nutraukti smurtinius veiksmus ir taip sutrukdÄ baigti nusikaltimÄ . 1.2. Taip pat jis toje paÄioje vietoje ir tuo paÄiu metu, iÅ¡ karto po pasikÄsinimo išžaginti nukentÄjusiÄ jÄ J.
K. bei po jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tokiu bÅ«du atÄmÄs galimybÄ prieÅ¡intis, pagrobÄ svetimÄ , J. K. priklausantį turtÄ â iÅ¡ jos vilkÄtos striukÄs vidinÄs kiÅ¡enÄs iÅ¡traukÄ ir užvaldÄ 26 eurus. 1.3. Taip pat jis 2019 m. vasario 17 d. apie 22.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su R. K. metu tyÄia ne mažiau kaip du kartus kumÅ¡Äiu sudavÄ R. K. į galvÄ , taip padarydamas nukentÄjusiajam R.
K. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairÄs kaktinÄs smegenų skilties sumuÅ¡imu, abipuse traumine higroma, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, bÅ«kle po higromos drenažo, plauÄių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje, dÄl ko 2019 m. balandžio 4 d. 04.59 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninÄje R. K. mirÄ, tokiu bÅ«du tyÄia nužudÄ R.
K.. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. E. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti, t. y. dÄl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, jį iÅ¡teisinti, o nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje (plÄÅ¡imo ir pasikÄsinimo iÅ¡prievartauti) apeliantas nepadarÄ.
Teigia, kad nebuvo surinkta pakankamai svarių ir įtikinanÄių įrodymų dÄl jo kaltÄs, padarius minÄtas nusikalstamas veikas. Byloje apklausti liudytojai nÄra tiesioginiai įvykio liudininkai, o nukentÄjusiosios parodymus laiko iÅ¡sigalvojimu. Niekas iÅ¡ nukentÄjusiųjų ir liudytojų taip pat nematÄ, jog jis bÅ«tų pagrobÄs pinigus iÅ¡ striukÄs, Å¡ie pinigai nebuvo ir rasti. Pažymi, kad tiek nukentÄjusioji, tiek R. K. vartojo alkoholinius gÄrimus. Nurodo, kad nukentÄjusioji J.
K. į teismo medicinos ekspertÄ kreipÄsi tik praÄjus dviem savaitÄms po įvykio, dÄl ko apeliantas sprendžia, kad ji buvo įtakojama. 2.2. DÄl R. K. nužudymo parodÄ, kad jis tik gynÄsi. Pasak apelianto, dar bÅ«nant bare, J. K. pasiÅ«lÄ eiti iÅ¡gerti pas jos draugÄ . Namuose buvÄs jam nepažįstamas vyriÅ¡kis pasiÅ«lÄ visiems eiti į virtuvÄ. IÅ¡gÄrus visiems po stiklinÄ alkoholinių gÄrimų, J. K. pasakÄ R. K. einanti miegoti. Tuo metu R. K. taip pat kažkur iÅ¡Äjo.
Neužilgo sugrįžÄs vÄl iÅ¡gÄrÄ, o nuÄjÄs pasiimti rakto, grįžÄs tapo agresyvus. Apeliantas nurodo, kad, pastebÄjÄs R. K., kažkÄ turintį už nugaros ir agresyviai besiartinantį prie jo, jis kumÅ¡Äiu smogÄ jam į akį. R. K. nukritus, sudavÄ jam gal dar du smÅ«gius. Nemano, jog Å¡ie smÅ«giai galÄjo bÅ«ti mirtini, nes nuteistasis buvo iÅ¡gÄrÄs. TiesioginÄs tyÄios nužudyti jis neturÄjo, o mirtinos pasekmÄs galÄjo kilti ir dÄl paties R. K. sveikatos bÅ«klÄs, t. y. prieÅ¡ įvykį jis sirgo sunkiomis ligomis. 2.3.
Apeliantas nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertinta jo paties fizinÄ ir psichinÄ bÅ«sena prieÅ¡ nagrinÄjamus įvykius ir po jų. Jam buvo konstatuotas psichikos sutrikimas â lengvas protinis atsilikimas. Jis keletÄ kartų lankÄsi poliklinikose ir buvo gydomas psichiatrinÄse ligoninÄse. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo praÅ¡oma skirti stacionarinÄ teismo medicininÄ kompleksinÄ psichiatrinÄ-psichologinÄ ekspertizÄ, taÄiau toks tyrimas nebuvo paskirtas. Mano, kad jo sveikatos bÅ«klÄs patikrinimas Kaune buvo atliktas skubotai bei atmestinai ir iÅ¡vada dÄl jo sugebÄjimo suprasti savo atliekamų veiksmų esmÄ buvo pateikta, jį apžiÅ«rÄjus tik vienam medikui per labai trumpÄ laiko tarpÄ .
TodÄl po tokio tikrinimo pateikta iÅ¡vada, apelianto manymu, yra nepagrįsta. 2.4. Taip pat nuteistasis Ž. E. praÅ¡o į paskirtosios bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti suÄmimo laikÄ , kuris skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas.
3. Teismo posÄdyje nuteistasis Ž. E. ir jo gynÄja advokatÄ Kristina SandaraitÄ-ButvilienÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Ž. E. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginÄija, nurodydamas, kad buvo nepagrįstai nuteistas dÄl pasikÄsinimo išžaginti nukentÄjusiÄ jÄ J. K. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis) ir prievartinio jos turto â piniginių lÄšų užvaldymo (180 straipsnio 1 dalis). Nesutinka su teismo nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, atliktu įrodymų vertinimu, pateikia savÄ Ä¯vykio versijÄ , teigdamas, kad nukentÄjusioji dÄl Å¡ių nusikalstamų veikų jį apkalbÄjo. Taip pat nuteistasis nurodo, jog nužudyti R. K. nenorÄjo, sudavÄ jam kelis smÅ«gius į galvÄ , gindamasis nuo jo agresyvaus elgesio.
5. TeisÄjų kolegija nuteistojo Ž. E. argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , teismo iÅ¡tirtus įrodymus ir patikrinus skundžiamÄ nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalis), nÄra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog byloje surinktų duomenų visuma pakankama nuteistojo kaltei dÄl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų įrodytumas (atliktų veiksmų konstatavimas ir jų įvertinimas) byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje patikrintų įrodymų apimtyje abejonių nekelia.
6. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji Ž. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dÄl nuteistojo Ž. E. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ nuteistojo bei jo gynÄjo versijas.
Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norÄtų apeliantas, savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam Ž. E. inkriminuotus: pasikÄsinimÄ išžaginti nukentÄjusiÄ jÄ J. K., panaudojant fizinį smurtÄ , atÄmus galimybÄ prieÅ¡intis, jos turto užvaldymÄ bei R. K. nužudymÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma: iÅ¡ dalies paties nuteistojo Ž. E. parodymai, nukentÄjusiosios J. K., liudytojų R. R., R.
Å ., A. P., V. J. parodymai, iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas 2019 m. vasario 18 d., 11:17:54 val., įvykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas, Ž. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir daiktų apžiÅ«ros protokoluose, Specialisto iÅ¡vados Nr. G 562/2019 (02), M 300/2019 (02), G 600/2019 (02), pG  831/2019 (02), eksperto Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kinimai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs aktas Nr. 83TPK-324/2019 bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. 6.1.
Nuteistasis Ž. E. pirmosios instancijos teismo posÄdyje neigÄ muÅ¡Äs nukentÄjusiÄ jÄ J. K., norÄjÄs jÄ išžaginti, o taip pat pasisavinÄs jos pinigus. AiÅ¡kino, kad nukentÄjusioji iÅ¡sigalvoja nebÅ«tus dalykus. DÄl nužudymo parodÄ, jog jis gynÄsi. PaaiÅ¡kino, kad bare susipažino su J. K., kuri pasiÅ«lÄ eiti iÅ¡gerti pas jos draugÄ ; nuÄjus į R. K. butÄ , visi trys gÄrÄ alkoholinius gÄrimus. Po kiek laiko J. K. nuÄjo miegoti, kažkur iÅ¡Äjo ir buto Å¡eimininkas R.
K., atÄjÄs dar iÅ¡gÄrÄ, po to nuÄjo paimti rakto. GrįžÄs jis buvo nusiteikÄs agresyviai, artÄjo link nuteistojo, kažkÄ laikydamas už nugaros, todÄl Ž. E. sudavÄ apie du smÅ«gius jam į galvÄ , nuo ko pastarasis nugriuvo. Po įvykio Ž. E. skambino draugui ir juokaudamas nurodÄ, kad užmuÅ¡Ä du žmones. Ikiteisminio tyrimo metu nesakÄ, kad gynÄsi, nes jo niekas apie tai neklausÄ. Nužudyti R. K. jis nenorÄjo. 6.2. Nuteistasis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kad sudavÄ R.
K. du smÅ«gius kumÅ¡Äiu į galvÄ , nes Å¡is liepÄ eiti namo, nors dar buvo neiÅ¡gerta pusÄ butelio alkoholinių gÄrimų (t.4, b. l. 73-76). 6.3. NukentÄjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji su nuteistuoju susitiko bare (duomenys neskelbtini) prospekte, kur vartojo alkoholinius gÄrimus, po to R. K. nuteistÄ jį pakvietÄ Ä¯ savo butÄ , kur visi toliau gÄrÄ alkoholį. Daugiau kitų žmonių bute nebuvo. Ji po kiek laiko nuÄjo miegoti, o nuteistasis ir nukentÄjusysis toliau gÄrÄ.
Naktį atÄjo nuteistasis Ž. E., norÄjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti, o kai ji nesutiko, pradÄjo jÄ muÅ¡ti â kumÅ¡Äiais keletÄ kartų sudavÄ Ä¯ veidÄ , prievarta numovÄ jos kelnes ir kelnaites. Ji nesutiko, rÄkÄ, prieÅ¡inosi, verkÄ, praÅ¡Ä, kad jis nelįstų. TaÄiau nuteistasis prievarta kiÅ¡o lytinį organÄ jai į makÅ¡tį ir į burnÄ , o, jai spyriojantis, dar sudavÄ kelis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Po Å¡ių nuteistojo veiksmų nukentÄjusioji iÅ¡situÅ¡tino, o R.
K. praÅ¡ant nemuÅ¡ti J. K., nuteistasis atsitraukÄ nuo jos ir sudavÄ smÅ«gius rankomis bei kojomis nukentÄjusiajam R. K. bei iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Ryte J. K. atsikÄlÄ tik su striuke ir visa kruvina, mÄlynÄs buvo po akimis, nieko nematÄ. DÄl pinigų pagrobimo ji paaiÅ¡kino, kad jos striukÄs vidinÄje kiÅ¡enÄje buvo 26 ar 27 eurai, o ryte rado tik 50 centų. NematÄ, kaip nuteistasis iÅ¡ÄmÄ pinigus, taÄiau kai pastarasis muÅ¡Ä, jautÄ, kad jis visur kaiÅ¡iojo rankas, landžiojo po kiÅ¡enes, kraustÄ jos rÅ«bus.
RytÄ atsibudusi pamatÄ R. K. gulintį ant drabužių krÅ«vos, sumuÅ¡tÄ , matÄ, kad jo galva praskelta, matÄsi kraujo laÅ¡eliai, paakiai buvo pamÄlÄ, vedÄ jį paguldyti į lovÄ , taÄiau jis negalÄjo atsistoti, pasakÄ kelis žodžius. AtÄjusi netoliese gyvenanti moteris iÅ¡kvietÄ greitosios medicinos pagalbos medikus. 2019-03-04 liudytoja buvo apklausta J. K., kuri be kitų aplinkybių nurodÄ, jog vyriÅ¡kis, su kuriuo susipažino įvykio dienÄ , bÅ«nant pas R. K. namuose pasikÄsino jÄ išžaginti ir sumuÅ¡Ä, (2 t. 123- 124 b.l.). 6.4.
NukentÄjusioji J. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu iÅ¡ pateiktų nuotraukų atpažino nuteistÄ jį Ž. E., kaip asmenį, kuris kÄsinosi jÄ išžaginti, muÅ¡Ä bei sumuÅ¡Ä R. K. ( t.1, b. l. 102-105). 6.5. IÅ¡ 2019 m. kovo 19 d. nukentÄjusiosios J. K. pareiÅ¡kimo, 2019 m. kovo 21 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ protokolo matyti, kad nukentÄjusioji J. K. nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas jos ir R. K. sužalojimo bei jos pinigų užvaldymo aplinkybes ( t.1, b. l. 113, 108-112). 6.6.
Liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad gyventi adresu (duomenys neskelbtini) jį priÄmÄ R. K., kuris pats gyveno Å¡io namo antrame aukÅ¡te. R. R. nurodÄ, kad yra matÄs R. pažįstamÄ J.. 2019 m. vasario 17 d. vakare jis buvo namuose, kai iÅ¡girdo moters Å¡auksmÄ , lyg Å¡auktųsi pagalbos, po to kažkoks vyriÅ¡kis kažkÄ Å¡aukÄ agresyviai, bet kÄ â nesuprato. Po to girdÄjo laiptais nubÄganÄio vyriÅ¡kio žingsnius ir lauko durų trinktelÄjimÄ .
KitÄ rytÄ prabudÄs, nuÄjo į viršų pažiÅ«rÄti, kÄ veikia jo Å¡eimininkas. Pastarojo kambaryje pamatÄ R., gulintį ant lovos, kaktoje matÄsi mÄlynÄs, jis jautÄsi blogai, paklaustas atsakÄ apatiÅ¡kai. Tame paÄiame kambaryje matÄ gulinÄiÄ R. pažįstamÄ J., kuri irgi buvo sumuÅ¡ta, aplink akis matÄsi mÄlynÄs. J. papraÅ¡ytas jis iÅ¡kvietÄ GMP. Ä® GMP automobilį R. palydÄjo J., jis pats paeiti negalÄjo, J. laikÄsi geriau. 6.7. Liudytojos R. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji dirba bare "(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuolat ateidavo apie 70 metų amžiaus, lieknas, nedidelio Å«gio diedukas, o taip pat 50-60 metų amžiaus, užburkusiu veidu, nedidelio Å«gio, bet putli, trumpų plaukų moteris. 2019 m. vasario 17 d. dirbant bare, buvo atÄjusi minÄta moteris, o paskui jÄ iÅ¡ paskos įÄjo vyriÅ¡kis, kurie vÄliau lauke kartu gÄrÄ alų.
VÄliau iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad tÄ dienÄ minÄtas diedukas buvo sumuÅ¡tas. Po kelių dienų į barÄ buvo atÄjusi minÄta moteriÅ¡kÄ, jos veidas buvo sumuÅ¡tas, aplink akis matÄsi mÄlynÄs. 6.8. Liudytoja R. Å . asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino R. K. kaip "diedukÄ ", taip pat jo draugÄ â J. K., taip pat Ž. E., kaip asmenį, su kuriuo buvo dieduko draugÄ, apie kuriuos davÄ parodymus (t. 1, b. l. 147-150, 151-154, 155-158). 6.9.
Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji, kaip R. K. pažįstama, kartais užsukdavo pas jį padÄti. 2019 m. vasario 18 d. ryte po 09.00 val. nuvyko pas R. K., pirmame aukÅ¡te gyvenantis jo nuomininkas R. R. pasakÄ, kad praeitÄ vakare pas R. K. girdÄjo triukÅ¡mÄ , moters balsÄ ir po to greitai iÅ¡bÄgusio žmogaus žingsnius. Tada abu su R. R. užlipo į viršų ir pamatÄ gulinÄiÄ moterį J., kuri buvo sumuÅ¡tomis akimis, sumuÅ¡tu veidu, jÄ anksÄiau yra maÄiusi pas R.
K.. Ji gulÄjo ant Äiužinio, o ant lovos gulÄjo R. K., taip pat sumuÅ¡tu veidu, akim, galva. Jis dejavo, papraÅ¡Ä Ä¯ tualetÄ , J. jį nuvedÄ. Paklausus J. paaiÅ¡kino, kad jie girtavo dar su kažkokiu vyriÅ¡kiu, kurio J. nepažįsta, kuris juos sumuÅ¡Ä. 6.10. Liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posÄdyje duotais parodymais nustatyta, kad ji dirba paramedike Kauno GMP. Susipažinusi su GMP kvietimo kortelÄmis, atsimena, kad 2019 m. vasario 18 d. važiavo adresu (duomenys neskelbtini).
Ten buvo du asmenys â vyresnio amžiaus vyriÅ¡kis ir moteris, jie buvo sÄ moningi, tik sumuÅ¡ti, minÄjo, kad buvo sumuÅ¡ti vartojant alkoholį, daugiau nieko neužsiminÄ. KortelÄje turÄjo bÅ«ti suraÅ¡yta, kuo skundÄsi asmenys ir kÄ ji matÄ, vyriÅ¡kis skundÄsi, kad jam skauda galvÄ , veidÄ , Å¡onkaulius, moteriai buvo sumuÅ¡tas veidas. Moteris (J. K.) pati nulipo laiptais ir nuÄjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, o vyriÅ¡kiui (R. K.) reikÄjo padÄti eiti. Abu vienu automobiliu buvo pristatyti į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. 6.11.VTMT Kauno skyriaus 2019 m. vasario 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G562/2019(02) konstatuoti R.
K. padaryti sužalojimai: poodinÄ kraujosruva deÅ¡inÄs akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, kairÄs kaktinÄs smegenų skilties sumuÅ¡imas (intrasmegeninÄ kraujosruva), abipusÄ trauminÄ subdurinÄ higroma; jie padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais paveikiant deÅ¡inÄs akies ir kairio momens sritį ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galÄjo bÅ«ti padaryti 2019 m. vasario 18 d. Vertinant sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , labai mažai tikÄtina, kad sužalojimai padaryti griÅ«nant.
Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 89-90). 6.12. VTMT Kauno skyriaus 2019-05-14 specialisto iÅ¡vada Nr. M300/2019(02) konstatuoti 2019-04-05 10.30 val. R. K. lavono teismo medicininio tyrimo rezultatai: nustatyta, kad R. K. mirÄ nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimu kairiame momenyje, kairÄs kaktinÄs smegenų skilties sumuÅ¡imu, abipuse traumine smegenų higroma. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, koma, bÅ«kle po higromos drenažo, plauÄių uždegimu, pragula kryžkaulio srityje.
PoodinÄ kraujosruva deÅ¡inÄs akies abiejuose vokuose su muÅ¡tine žaizdele virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, kairÄs kaktinÄs smegenų skilties sumuÅ¡imas, abipusÄ trauminÄ smegenų higroma R. K. padaryta kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais, paveikiant deÅ¡inÄs akies ir kairio momens sritis ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Vertinant sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , labai mažai tikÄtina, kad sužalojimai padaryti griuvimo metu. Ar R. K. įvykio metu 2019-02-18 buvo vartojÄs alkoholį, duomenų nÄra.
Po patirtų galvos sužalojimų R. K. galÄjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu R. K. galÄjo bÅ«ti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padÄtyje. R. K. sirgo cukriniu diabetu, lÄtiniu pielonefritu, pirmine hipertenzija. Å ie susirgimai galÄjo pabloginti jo bÅ«klÄ (t. 2, b. l. 97 â 102). 6.13. VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadomis Nr. G600/2019(02) ir Nr. Nr. pG831/2019(02) konstatuoti J. K. padaryti sužalojimai: kraujosruva deÅ¡inÄs akies vokuose, nubrozdinimas kairÄje Å¡launyje.
Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad sužalojimai galÄjo padaryti užduotyje nurodytu laiku; sužalojimai galÄjo bÅ«ti patirti dÄl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Jų padarymo metu tiriamoji galÄjo bÅ«ti įvairiose padÄtyse, jie galÄjo bÅ«ti padaryti ir savigynos metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p., sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 112, 118- 119). 6.14. Minimas specialisto iÅ¡vadas pateikÄs VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiÅ¡kinime nurodÄ, jog J.
K. teismo medicinos eksperto buvo apžiÅ«rÄta 2019-03-04, jai nustatyta: kraujosruva deÅ¡inÄs akies vokuose, nubrozdinimas kairÄje Å¡launyje. Medicininiuose dokumentuose buvo duomenys, jog J. K. 2019-02-18 kreipÄsi į gydymo įstaigÄ dÄl sumuÅ¡imo, buvo apžiÅ«rÄta gydytojo, atliktas skubus galvos smegenų KT tyrimas, nustatytas veido sumuÅ¡imas, iÅ¡tinusios lÅ«pos, sutinusi akis, diagnozuota: galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas. Teismo medicinos apžiÅ«ros metu nustatyta kraujosruva deÅ¡inÄs akies vokuose atsirado dÄl trauminio poveikio į deÅ¡inÄs akies sritį, kraujagyslÄs (-ių) plyÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo į aplinkinius audinius, tai yra, sužalojimas, dÄl kurio gydymo įstaigoj apžiÅ«ros metu nustatytas veido sumuÅ¡imas.
Teismo medicinos apžiÅ«ros metu nustatytas nubrozdinimas kairÄje Å¡launyje atsirado dÄl trauminio poveikio į kairÄ Å¡launį, odos virÅ¡utinių sluoksnių suardymo, tai yra sužalojimas. LÅ«pų ar kitų audinių ir (ar) organų patinimas, paraudimas gali bÅ«ti ir netrauminÄs kilmÄs. DiagnozÄ - "galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, nepatikslintas" - nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais, bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepatvirtinta specialiais tyrimais (galvos smegenų KT tyrime galvos kraujosruvos apraÅ¡omos kaip minkÅ¡tųjų audinių komponentas, J.
K. atliktame galvos smegenų KT tyrime nÄra duomenų apie minkÅ¡tųjų audinių komponentus). DÄl anksÄiau iÅ¡vardintų priežasÄių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių 12 punktu, bei atsižvelgiant į tyrimų objektyvumo pagrindus, lÅ«pų sutinimas bei galvos plaukuotosios dalies nepatikslintas pavirÅ¡inis sužalojimas nebuvo vertinami kaip sužalojimai, nustatant J. K. sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 2, b. l. 121- 122). 6.15. 2019-03-13 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad J.
K. pateiktos striukÄs apžiÅ«ros metu ant striukÄs ir gobtuvo pamuÅ¡alo yra matomos raudonos spalvos dÄmÄs (t. 2 b. l. 79-81). 6.16. Daiktų apžiÅ«ros protokoluose nurodyta, kad apžiÅ«rÄti Bendrojo pagalbos centro pateikti skambuÄių į BendrÄ jį pagalbos centrÄ Ä¯raÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas skambinanÄio vyriÅ¡kio praneÅ¡imas apie naktį namuose adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡gertuvių metu sumuÅ¡tÄ jo 72 metų Å¡eimininkÄ , kuriam sužalota galva, pakauÅ¡is, jis kraujuoja, nurodo, kad sumuÅ¡Ä paÅ¡alinis (t. 2, b. l. 53-55, 56-58,59-61). 6.17. 2019-05-23-06-04 VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizÄs aktu Nr. 83TPK-324/2019 konstatuota, kad Ž.
E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 sirgo ir Å¡iuo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas (F 70); Ž. E. galimų nusikalstamų veikų darymo metu 2019-02-17 ir Å¡iuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmÄ, galÄjo ir gali juos valdyti; Ž. E. priverÄiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas; Ž. E. gali dalyvauti procese ir bÅ«ti apklausiamas (t. 4, b. l. 31-36).
7. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dÄl įrodymų, argumentus dÄl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mÄs bei apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijai atlikus teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizÄs patikrinimÄ , nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priÄmÄ neteisÄtÄ nuosprendį.
8. Apeliantas ginÄija nukentÄjusiosios J. K. parodymus dÄl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, pasikÄsinant lytiÅ¡kai santykiauti su ja prieÅ¡ jos valiÄ , o taip pat prievartinio piniginių lÄšų pasisavinimo, teigdamas, jog pastaroji Å¡iuos veiksmus iÅ¡sigalvoja, bei motyvuodamas, kad dÄl medicininÄs apžiÅ«ros ji kreipÄsi tik po dviejų savaiÄių, dÄl to daro prielaidÄ , jog ji buvo įtakota duoti tokius parodymus. TeisÄjų kolegija atmeta Å¡iuos nuteistojo argumentus, kaip nepagrįstus. 8.1.
Nors bylos medžiaga patvirtina, kad nukentÄjusioji J. K., nužudytasis R. K. bei nuteistasis Ž. E. R. K. priklausanÄiame bute girtuokliavo, J. K. esminÄse detalÄse nuosekliai nurodÄ aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui leido teisingai atkurti iÅ¡gertuvių naktį įvykusių įvykių eigÄ . J. K. nurodÄ, kad iÅ¡gertuvÄse dalyvavo tik jie trise, Å¡ios aplinkybÄs neneigÄ ir pats nuteistasis. Ji taip pat nurodÄ, kad, jai nuÄjus miegoti, nuteistasis atÄjÄs pas jÄ kÄsinosi prievarta su ja lytiÅ¡kai santykiauti, o, kai ji nesutiko, naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ bei, palaužÄs jos galimybÄ prieÅ¡intis, iÅ¡ jos striukÄs kiÅ¡enÄs iÅ¡traukÄ ten buvusius jos pinigus 26 eurus, kuriuos galÄjo matyti, kai ji su nuteistuoju buvo bare;
R. K. užstojus jÄ ir Ž. E. liepus pasitraukti nuo jos, nuteistasis sudavÄ smÅ«gius ir R. K. į galvÄ , nuo kurių Å¡is nugriuvo, jam kraujavo galva. 8.2. Kaip minÄta, byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡gertuvių naktį buvo sužaloti tiek R. K., tiek J. K.. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino tiek liudytojai R. R., kitÄ rytÄ atÄjÄs pas juos dÄl naktį girdÄto triukÅ¡mo, tiek A. P., kuri buvo kartu su R. R., tiek V. J., GMP medikÄ, atvykusi pagal R. R. iÅ¡kvietimÄ dÄl rastų sumuÅ¡tų asmenų, o taip pat objektyvÅ«s duomenys â specialisto iÅ¡vados.
R. R. taip pat nurodÄ, kad naktį girdÄjo triukÅ¡mÄ , moters Å¡auksmÄ , lyg Å¡auktųsi pagalbos, vÄliau â iÅ¡bÄganÄio asmens žingsnius. Liudytoja R. Å ., baro â(duomenys neskelbtini)â darbuotoja, nurodÄ aplinkybes, kaip bare susitiko ir iÅ¡ jo iÅ¡Äjo J. K. ir Ž. E., ji taip pat nenurodÄ, kad J. K. tuo metu turÄjo iÅ¡orinių sužalojimo žymių. NukentÄjusiosios nurodytÄ nuteistojo Ž. E. smurto tiek jos, tiek R. K. atžvilgiu pobÅ«dį ir mechanizmÄ patvirtina objektyvÅ«s duomenys â specialisto iÅ¡vados. 8.3.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dÄmesį į aplinkybÄ, kad nukentÄjusioji J. K. teismo medicinos eksperto buvo apžiÅ«rÄta, nuo įvykio praÄjus tam tikram laiko tarpui. TaÄiau Å¡i aplinkybÄ pati savaime nesudaro pagrindo prieiti prie iÅ¡vados, kaip nurodo nuteistasis â kad nukentÄjusioji buvo įtakota. Duomenų daryti iÅ¡vadÄ apie galimÄ Ä¯takÄ nukentÄjusiajai baudžiamosios bylos medžiagoje nÄra, tokių nepateikia ir nuteistasis apeliaciniame skunde. Tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek medicinos eksperto G.
A. Chaker, atlikusio nukentÄjusiosios J. K. medicininį tyrimÄ , paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ekspertas apžiÅ«ros metu konstatavo nukentÄjusiajai padarytus sužalojimus, be to, jis turÄjo medicininius duomenis, jog J. K. į gydymo įstaigÄ dÄl sumuÅ¡imo kreipÄsi 2019 m. vasario 28 d., ir buvo apraÅ¡yti jai nustatyti sužalojimai. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad tiek R. K., tiek J. K. po įvykio GMP medikų buvo pristatyti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikas, kur dÄl jiems padarytų sužalojimų R.
K. buvo paguldytas į minÄtÄ ligoninÄ tolesniam gydymui, o J. K. iÅ¡leista gydytis ambulatoriÅ¡kai. Visos Å¡ios aplinkybÄs, patvirtindamos nukentÄjusiosios J. K. parodymus dÄl smurto panaudojimo fakto, sustiprina ir jos parodymų dÄl smurto panaudojimo priežasties bei tolesnių Ž. E. veiksmų patikimumÄ . Å ios aplinkybÄs taip pat paneigia Ž. E. pozicijÄ , kad smurto J. K. atžvilgiu nenaudojo, o nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu pastaroji iÅ¡sigalvoja. Teismo vidiniam įsitikinimui sustiprinti vertintina ir aplinkybÄ, kad nukentÄjusioji nesiekÄ jai padarytos žalos atlyginimo, kaip be kitų nustatytų aplinkybių paneigianti nuteistojo pozicijÄ , jog J.
K. yra suinteresuota jį apkalbÄti.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, baudžiamojoje byloje nustatant asmens kaltumÄ pagrindžianÄias aplinkybes, vadovaujantis vien tik nukentÄjusiosios parodymais, bÅ«tina įsitikinti Å¡ių parodymų patikimumu. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad aplinkybÄs, rodanÄios asmens suinteresuotumÄ bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, taÄiau nukentÄjusiojo procesinis statusas savaime nenulemia Å¡io asmens parodymų nepatikimumo. Kiekvienu atveju iÅ¡vada dÄl parodymų patikimumo turi bÅ«ti daroma įvertinus jų turinį, o Å¡is vertinamas kaip patikimas, jeigu yra nuoseklus, iÅ¡samus, detalus, logiÅ¡kas, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar pats duodantis parodymus asmuo be paÅ¡alinÄs įtakos sugeba bÅ«ti pakankamai objektyvus dÄl nagrinÄjamos bylos aplinkybių.
10. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiosios J. K. parodymais kaip esminÄse detalÄse patikimais, tik įvertinÄs kitus byloje esanÄius duomenis. NÄra pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. NukentÄjusiosios viso proceso metu nurodytos tiek jos paÄios, tiek nužudytojo R. K. sužalojimo aplinkybÄs patvirtintos kitais byloje surinktais ir iÅ¡analizuotais įrodymais, kuriais nustatyti faktai ir dÄl jų padarytos iÅ¡vados tarpusavyje sujungti logiÅ¡ka grandine.
11. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nÄra tiesioginių įvykio liudininkų, todÄl liudytojų parodymai ir kiti įrodymai turi bÅ«ti vertinami kaip nepakankamai svarÅ«s jo kaltÄs, padarius jam inkriminuojamas veikas, įrodymai. Su Å¡iuo argumentu sutikti nÄra pagrindo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susijÄ su įrodinÄjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â ir įrodinÄtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).
Pagal teismų praktikÄ asmens kaltÄ gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltÄs įrodinÄjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).
12. Nuteistasis ginÄija jo veiksmų R. K. atžvilgiu kvalifikavimÄ kaip nužudymo, teigia, kad jis gynÄsi nuo agresyvaus nukentÄjusiojo, todÄl sudavÄ jam smÅ«gius, kurie neturÄjo sukelti pastarojo mirties, nes nuteistasis buvo iÅ¡gÄrÄs. R. K. mirtį, anot nuteistojo, sÄ lygojo bloga jo sveikatos bÅ«klÄ iki įvykio, susirgimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o Å¡iuos jo veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo argumentais. 12.1.
Pirmiausia, pažymÄtina, kad nuteistasis pozicijÄ apie smurto naudojimÄ R. K. atžvilgiu dÄl iÅ¡reikÅ¡tos jo agresijos iÅ¡sakÄ tik teisminio baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu, todÄl tokiÄ jo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį ir suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. Teismas vertino tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog smÅ«gius nukentÄjusiajam sudavÄ dÄl to, kad pastarasis liepÄ nuteistajam eiti namo.
Å iuos parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detalizavo vietas, kur buvo R. K. ir kur â nuteistasis smÅ«gių R. K. sudavimo metu. Å ie nustatyti duomenys prieÅ¡tarauja jo paties teisme nurodytoms aplinkybÄms, kad nukentÄjusysis grÄsmingai artÄjo prie jo, todÄl nuteistasis gindamasis sudavÄ pastarajam ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvÄ . 12.2.Nuteistojo pozicija dÄl gynimosi, teisÄjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ka bei negyvenimiÅ¡ka ir dÄl kitų nustatytų duomenų â bylos medžiagoje nenustatyta, kad nukentÄjusysis nuteistajam bÅ«tų kÄlÄs kokiÄ nors grÄsmÄ, Å¡is buvo gerokai vyresnio amžiaus, kaip matyti iÅ¡ medicininių duomenų â ligotas ir fiziÅ¡kai žymiai silpnesnis už jauno amžiaus sveikÄ nuteistÄ jį.
Duomenų, kad nukentÄjusysis bÅ«tų turÄjÄs kokį nors įrankį, dÄl ko, nežiÅ«rint nurodytų jų fizinių duomenų skirtumų, bÅ«tų turÄjÄs pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį â nenustatyta, tokių nenurodo ir pats nuteistasis. TodÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl smurto panaudojimo situacijos vertinimo, kaip neatitinkanÄios bÅ«tinosios ginties aplinkybių ir sÄ lygų, laikytina pagrįsta. Apeliaciniame skunde nuteistasis, ginÄydamas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , jÄ paneigianÄių ar naujų teismo neiÅ¡nagrinÄtų bei nevertintų duomenų nepateikÄ.
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis, suduodamas smÅ«gius nukentÄjusiajam, nužudyti jo nenorÄjo, tuo labiau negalÄjo to padaryti, nes buvo iÅ¡gÄrÄs, todÄl praÅ¡o Å¡iuo veiksmus vertinti pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo kaltÄ dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos, nurodÄ, jog nuteistasis įvykdÄ nužudymÄ netiesiogine tyÄia.
14. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir nors ir nenorÄjo atimti gyvybÄs, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginÄs tyÄios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybÄs atÄmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010).
15. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybÄ už gyvybÄs atÄmimÄ dÄl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla, esant nusikalstamam pasitikÄjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui. Neatsargus gyvybÄs atÄmimas gali bÅ«ti padaromas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, t. y. jeigu asmuo numatÄ, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus BK numatytus padarinius, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti, arba dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jeigu asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti. PažymÄtina, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio â kaltÄs â turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, bet kartu vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir pan.
16. Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama â ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo padarymo ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015).
17. Baudžiamojoje byloje nustatyti nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad Ž. E., bÅ«damas suaugÄs, suvokdamas savo veiksmų esmÄ ir prasmÄ, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog, suduodamas smÅ«gius kumÅ¡Äiu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (galvÄ ), kur yra iÅ¡sidÄstÄ svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentÄjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorÄjo, bet leido joms atsirasti, taigi, nužudÄ R. K., veikdamas netiesiogine tyÄia.
18. Nuteistasis skunde nurodo, kad mirtinos pasekmÄs nukentÄjusiajam galÄjo kilti dÄl bendros silpnos jo sveikatos bÅ«klÄs. Su Å¡iuo argumentu sutikti nÄra pagrindo. Nors nukentÄjusysis R. K., kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, mirÄ praÄjus laiko tarpui nuo patirtų sužalojimų, gydomas stacionarioje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, baudžiamojoje byloje taip pat neginÄytinai nustatytas faktas, kad mirtinos pasekmÄs nukentÄjusiajam kilo dÄl nuteistojo panaudoto smurto pasÄkoje patirtų sužalojimų.
Jei nukentÄjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011). Å iuo atveju nagrinÄjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galÄjo lemti R. K. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo Ž.
E. panaudotÄ fizinį smurtÄ .
19. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo deramai įvertinta jo paties psichinÄs sveikatos bÅ«klÄ. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas tyrÄ ir vertino baudžiamojoje byloje esanÄius duomenis, susijusius su nuteistojo psichine sveikata âValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos eksperto pateiktÄ 2019 m. balandžio 17 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 93TPK-451/2019 (t.4, b. l. 11-12), kurioje buvo rekomenduotas ambulatorinis nuteistojo teismo psichiatrinis tyrimas;
ValstybinÄs teismo psichiatrinÄs tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų 2019 m. gegužÄs 23 d.â balandžio 4 d. teismo psichiatrijos aktÄ Nr. 83TPK-324/2019 (t.4, b. l. 31-36), kuriuo nuteistajam konstatuotas psichikos sutrikimas â lengvas protinis atsilikimas, kuris netrukdo jam suprasti jam savo veiksmų esmÄ ir juos valdyti, priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymas netikslingas. Å ių duomenų pagrindu, o taip pat įvertinÄs procese nuteistojo duodamų parodymų logiÅ¡kumÄ ir suprantamumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo abejoti nuteistojo pakaltinamumu.
TeisÄjų kolegijai nekyla abejonių ekspertų, atlikusių nuteistojo psichikos sveikatos tyrimÄ , kompetencija ar vertinimo metodologija. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodÄ, kokie duomenys nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti, tokių nepateikÄ ir apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijai, todÄl jo argumentai dÄl nepakankamo jo sveikatos bÅ«klÄs iÅ¡tyrimo laikytini deklaratyviais. Vien tyrimo trukmÄ nesÄ lygoja, kad bus atliktas netinkamos apimties tyrimas ir gauti neteisingi rezultatai. 20.Remiantis iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, Ž.
E. pripažindamas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarÄ. 21.Pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. E. bausmÄs paskirtos baudžiamųjų įstatymų, nustatanÄių atsakomybÄ už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs ir nustatyta subendrinta bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per griežtos, galutinÄ bausmÄ Å¡velninti nÄra pagrindo, be to, to nepraÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.
22. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu į bausmÄs laikÄ nebuvo įskaitytas jo suÄmimo laikas ir praÅ¡o jį įskaityti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinÄs dalies matyti, kad nuteistajam bausmÄs pradžia nustatyta nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos, o kardomoji priemonÄ â suÄmimas palikta galioti iki bausmÄs vykdymo pradžios. Kadangi Ž. E. nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir Å¡i kardomoji priemonÄ, kaip minÄta, buvo palikta iki bausmÄs vykdymo pradžios, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas bausmÄs pradžiÄ ir į bausmÄ Ä¯skaitomus laikotarpius, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarÄ.
23. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. E. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Jolanta ÄepukÄnienÄ Aloyzas Kruopys Justas NamaviÄius