26fb574c-e8d6-4a3f-bb2d-eb28ac6499cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. I-4231-580/2015                                                        Proceso Nr. 3-61-3-03174-2014-5                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-28 buvo suimtas ir LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo patalpose laikomas netinkamomis sÄ lygomis.

Dėl to, kad kamerose buvo laikoma daugiau asmenų negu nustato teisės aktai, pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ sveikatai, psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, sutriko jo visavertis gyvenimas, I. G. negalėdavo ramiai miegoti, pasidarė dirglus. Taip pat buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas ir pažeista Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. I. G. nuomone, LukiÅ¡kių TI-K administracija siekia blogesnių kalinimo sÄ lygų, kadangi kameros įrengtos taip, kad jose bÅ«tų galima laikyti daugiau nuteistųjų nei leidžia teisės aktai.

Kamerose laikydavo tiek suimtųjų, kad ne visada vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m gyvenamojo ploto. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punktÄ reikalaujama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems suimtiesiems turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau LukiÅ¡kių TI-K to nebuvo. Nurodė, kad patyrė nesiskaitymÄ su žmogaus teisėmis bei įstatymų ir Konstitucijos nepaisymÄ .

Dėl erdvės kameroje trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas jautėsi tarsi suspaustas tarp kitų asmenų, buvo pažeistas privatumas. Dėl triukÅ¡mo bei jausmo, kad nuolat stebimas, nebuvo įmanoma ramiai skaityti, raÅ¡yti laiÅ¡kų. Dėl kamerų ploto trÅ«kumo kildavo pastovÅ«s nepasitenkinimai, pretenzijos, jautėsi įtampa. Nuo ryto visur susidarydavo eilės. Perpildytose kamerose nebuvo įmanoma judėti, tekdavo visÄ dienÄ praleisti lovoje gulint arba sėdint. Netinkamos kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė depresijÄ , kurios pasekmes jis jaučia iki Å¡iol.

Dėl nuolatinės įtampos I. G. sunkiai susivaldo ir kontroliuoja save, suprastėjo visavertis bendravimas su kitais asmenimis, normaliai bendrauti trukdo nuotaikų kaita. PareiÅ¡kėjas pradėjo jausti uždarų patalpų baimę, jį kamuoja nepasitikėjimo ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmas, trukdantis priimti teisingus sprendimus, todėl prastėja gyvenimo kokybė. Nurodė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas 80 cm pločio ir 120 cm aukščio sienele, o nuo durų pusės jo niekas neskyrė, todėl prižiÅ«rėtojai galėjo matyti ir matė gamtinių reikalų atlikimÄ .

Dėl to I. G. vėliau turėjo raudonuoti ir gėdytis prieÅ¡ kitus asmenis. Naudojantis tualetu bÅ«davo be perspėjimo atidaromos kameros durys, pareiÅ¡kėjas turėjo kęsti kitų asmenų fekalijų bei Å¡lapimo kvapÄ . PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį nepageidavo bÅ«ti pristatytas.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipė dėmesį, kad I. G. į teismÄ dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį LukiÅ¡kių TI-K praleido nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-02-28, kreipėsi tik 2014-06-17.

Manydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeistos jo teisės, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai jų negynė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai. I. G. įrodymais nepagrindė žalos dydžio bei atsiradimo fakto. Deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai apie dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , psichologinį sukrėtimÄ negali bÅ«ti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu.

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme ir tikslais, o I. G. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti suimtieji ar nuteistieji ir jo atžvilgiu jokio iÅ¡kirtimo sÄ lygų pabloginimo nebuvo taikoma bei į tai, kad visi skundo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

Skunde teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Kadangi duomenų apie tai, kad nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-28 I. G. bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, nėra, galima spręsti, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos.Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, kalėjimÄ ir areÅ¡tinę. 2010-05-14 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pagal šį teisės aktÄ , didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625, bei didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29. Vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 (kalėjime).

Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vienÄ (tik retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis). Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribÄ .

Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2013-02-11, 2013-02-12, 2013-04-09 ryte, 2013-04-10 vakare, 2013-04-11 ryte, 2013-05-29, 2013-06-03 ryte, nuo 2013-06-12 iki 2013-06-16, 2013-06-17 ryte, 2013-07-23, 2013-11-14, 2013-12-04, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, 2013-12-20, 2014-01-08, nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o nuo 2013-05-15 iki 2013-05-29 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-11-13 pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K.Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra langai, kurių minimalus plotas 0,824 kv. m; jie, norint iÅ¡vėdinti patalpÄ , lengvai atsidaro. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerose yra praustuvas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekuojančioms medžiagoms atsparia danga. LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra.

Visuomenės sveikatos centras kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kelis kartus atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pažeidimų nenustatė arba pastebėti nežymÅ«s nukrypimai nuo higienos normų, kurie per patikrinimo aktuose nustatytus terminus buvo paÅ¡alinti.LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.Atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje I. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų ir kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, 2013-04-09 vakare, 2013-04-10 ryte, 2013-04-11 vakare, nuo 2013-04-30 iki 2013-05-14, nuo 2013-05-30 iki 2013-06-02, 2013-06-03 vakare, nuo 2013-06-10 iki 2013-06-11, nuo 2013-06-17 vakaro iki 2013-07-22, nuo 2013-07-24 iki 2013-07-31, nuo 2013-11-15 iki 2013-12-03, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-12, 2013-12-19, nuo 2013-12-21 iki 2014-01-07, nuo 2014-01-09 iki 2014-01-20 ir nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. I.

G. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 233 dienas. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, I. G. buvo laikomas 22 dienas, 4 rytus ir 1 vakarÄ . Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Taigi, I. G. kalint Lukiškių TI-K, 211 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, kalėjimas yra perpildytas. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ 2012-12-4-27 raporto 55 punkte pažymėjo, kad beveik visi kaliniai bÅ«na užrakinti apie 23 valandas per parÄ , nėra vykdoma jokia veikla ne kamerose, iÅ¡skyrus vienÄ valandÄ nuÅ¡iurusiame kieme.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad padėtis laisvės atėmimo vietoje yra pasikeitusi. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ 233 dienų 211 dienų buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimus. Ä® kameros plotÄ taip pat įskaičiuojamas ir baldų užimamas plotas. Negalėjimas iÅ¡eiti iÅ¡ kameros ir dalyvauti kitose kalėjime organizuojamose veiklose akivaizdžiai turėjo neigiamÄ poveikį jo bÅ«klei. Å is poveikis turi bÅ«ti įvertinamas skaičiuojant žalos atlyginimo dydį.I.

G. taip pat nurodė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas 80 cm pločio ir 120 cm aukščio sienele, o nuo durų pusės jo niekas neskyrė, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ atlikdamas gamtinius reikalus matant kitiems asmenims, jam teko kęsti kitų kamerose esančių asmenų fekalijų bei Å¡lapimo kvapÄ . Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2014-07-07 pažymoje Nr. 24-4264 nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamose kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (glazÅ«ruotomis plytelėmis), dėl to naudojantys klozetu yra atskirti nuo kameroje esančių žmonių (b. l. 20).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-06 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13-16-154 (b. l. 24–25) ir 2013-04-23 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-376 (b. l.

27) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 106 bei 107 tualetas nuo gyvenamųjų patalpų atitvertas betoninėmis sienelėmis. Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Skunde pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas įstatymuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, tačiau jis akcentavo tik kamerų ploto trÅ«kumus bei netinkamÄ tualeto atskyrimÄ nuo gyvenamųjų patalpų.

Kitų aplinkybių dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų I. G. nenurodė. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 21, 22–23, 24–25, 26, 27, 29–30, 31, 33, 34, 35, 36) matyti, kad keletÄ kartų buvo tikrintos kameros, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, ir pažeidimų nenustatyta arba nustatyti tik nežymÅ«s nuklypimai nuo higienos normų, kurie buvo paÅ¡alinti. Kadangi I. G. kitų netinkamų sÄ lygų nedetalizavo, teismas jų plačiau neanalizuoja.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos jam sukėlė psichologinį sukrėtimÄ , depresijÄ , nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, jis negalėdavo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sunkiai susivaldo ir kontroliuoja save, suprastėjo visavertis bendravimas su kitais asmenimis, pareiÅ¡kėjas pradėjo jausti uždarų patalpų baimę, jį kamuoja nepasitikėjimo ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmas. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Psichologinės tarnybos 2014-07-03 pažymos Nr. 24-4224 matyti, kad I.

G. specialistų buvo iškviestas 4 kartus. Pastebėta, kad pareiškėjas yra jautraus būdo, atviras, linkęs išsikalbėti, negatyvius emocinius išgyvenimus jam kelia padaryto nusikaltimo pobūdis. Pažymėta, kad I. G. nebuvo linkęs skųstis, aktualių psichologinių problemų neišsakė (b. l. 38). Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto atskyrimo reikalavimų.

LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ vertina po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, tačiau jis nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, I. G. subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 000 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2014 m. lapkričio mėnesį sudarė 863,3 Lt (250,03 Eur).

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti I. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė