26f78762-1389-47bd-b4b3-e3c4ad384591 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. e2A-2261-864/2017             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13315-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.3; 1.3.6; 1.3.6.3.2; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „PALINK“ dėl įsakymo ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtais, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtais jos atleidimÄ iÅ¡ darbo įmonėje UAB „PALINK“ bei atsakovės vykdančiojo direktoriaus 2017 m. vasario 24 d.

įsakymÄ (toliau – skundžiamas įsakymas), kuriuo ji buvo atleista iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ parduotuvės vadovės pareigose, priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti ieÅ¡kovės naudai 300 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės teigimu, nuo 2016 m. spalio 19 d. ji yra pervesta dirbti į „Iki“ Nr. 1059, esančios adresu Kovo 11-osios g. 30, GrigiÅ¡kės, vadovės pareigas.

PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario 24 d. įsakymo pagrindu ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ už tai, kad Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas:

1) nerūpestingai ir neapdairiai vykdė parduotuvės vadovės pareigas;

2) neužtikrino tinkamo parduotuvės personalo valdymo ir administravimo;

3) nevykdė su darbdavio funkcijomis susijusių pareigų ir nesilaikė įmonėje nustatytos darbuotojų atlyginimo nustatymo bei skatinimo priemonių skyrimo tvarkos;

4) neteisingai ir ne laiku pildė 2017 m. sausio ir vasario mėnesių parduotuvės darbuotojo E. M. darbo grafikÄ ;

5) nesudarė 2017 m. vasario mėnesio parduotuvės darbuotojui E. M. darbo grafiko ir nesuderino jo su regiono vadovu;

6) neteisingai ir netinkamai pildė darbuotojo E. M. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, dėl ko E. M. buvo išmokėtas 42,18 Eur darbo užmokestis;

7) neužtikrino, kad parduotuvės darbuotojas E. M. pateiktų įrodantį dokumentÄ â€“ nedarbingumo pažymėjimÄ , kuris pateisintų darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2017 m. sausio 26, 28, 29 dienomis. IeÅ¡kovės teigimu, skundžiamame įsakyme nurodyta, kad tokiais veiksmais/neveikimu ieÅ¡kovė pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 8.2.4 punktÄ ir Pareiginių nuostatų 1.5.12, 1.6, 2.1, 2.8.1, 2.8.4, 2.8.5, 2.8.13, 2.8.15, 2.8.16, 2.8.18, 2.8.24, 4.2, 4.4, 4.6, 4.8.5 punktus ir tuo prarado visiÅ¡kÄ darbdavio pasitikėjimÄ .

Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas regiono vadovės D. V. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, o 2017 m. vasario 18 d. paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. sausio 26 d. priėmė į darbÄ E. M., kuris turėjo pradėti dirbti įmonėje nuo 2017 m. sausio 28 d. (Å¡eÅ¡tadienio), tačiau jam susirgus, į darbÄ jis neišėjo, o nedarbingumo pažymėjimo pasiimti negalėjo, nes Vilniaus rajono poliklinika savaitgaliais nedirba. Nurodė, jog bÅ«dama E. M. motina ir neturėdama jokių blogų ketinimų, nusprendė pati atlikti už sÅ«nų visÄ jo darbÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad patvirtinant sausio mėnesio darbo laiko tabelį, buhalterė liepė jame įraÅ¡yti darbo dienÄ , kadangi priėmimo į darbÄ diena turi bÅ«ti darbo diena, dėl ko, ieÅ¡kovės teigimu, ji „Paskatoje“ padarė klaidÄ , nes turėjo nurodyti E. M. darbo pradžios datÄ sausio 28 d., o ne sausio 26 d. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 31 d. ir 2017 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovė labai blogai jautėsi ir žodiniu regiono vadovės D. V. leidimu nebuvo darbe, o darbo užmokesčio priedus, jai diktuojant telefonu, už jÄ Ä¯ „PaskatÄ â€œ suvedė parduotuvės Nr. 367 vadovė.

Pabrėžė, kad dėl blogos savijautos padarė neapgalvotÄ ir neatsakingÄ sprendimÄ , paskirdama E. M. 26 Eur priedÄ , kuris jam nebuvo iÅ¡mokėtas. Nurodė, kad E. M. gavo 42,18 Eur atlyginimÄ už 2 darbo dienas, kurias ieÅ¡kovė už sÅ«nų dirbo pati. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sutiko atlyginti parduotuvei padarytÄ Å¾alÄ , dėl ko atsakovei atsiskaitant su ieÅ¡kove 42,18 Eur suma buvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ jos atlyginimo. IeÅ¡kovės teigimu, parduotuvė jokios materialinės žalos nepatyrė, parduotuvės darbo ritmas nebuvo sutrikdytas, atsakovės ekonominiai interesai taip pat nebuvo pažeisti, o padaryta 42 Eur dydžio materialinė žala, ieÅ¡kovės vertinimu, yra mažareikÅ¡mė ir traktuoti jÄ kaip žalÄ galima tik sÄ lyginai, kadangi faktiÅ¡kai parduotuvei reikalingas darbas buvo atliktas, tik kito asmens.Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė parduotuvės vadovės pareigose įvairiose atsakovės parduotuvėse dirbo nuo 2007 m., o jai dirbant Pagirių parduotuvės Nr. 556 vadove, Å¡ios parduotuvės kokybės reikalavimų vertinimas buvo itin aukÅ¡tas.

IeÅ¡kovės teigimu, jos atleidimÄ iÅ¡ užimamų pareigų lėmė ne jos padarytas darbo drausmės pažeidimas, bet asmeninis konfliktas su tiesiogine vadove D. V.. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei sužinojus, jog jos tiesioginė vadovė D. V., kuri inspiravo jos atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl asmeniÅ¡kumų, buvo atleista iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovei neliko kliūčių grįžti į ankstesnes vadovės pareigas ir toliau dirbti. IeÅ¡kovės teigimu, darbdavio atstovės D. V. Å¡iurkÅ¡tus ir neobjektyvus elgesys iki darbo sutarties nutraukimo ir nutraukiant darbo sutartį, menkiausių priekabių ieÅ¡kojimas ieÅ¡kovę veikė destruktyviai, vertė nerimauti dėl savo ateities, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė itin sunkiu sveikatos sutrikimu, atsinaujinusiomis ligomis ir negalavimais, todėl ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus jau visÄ eilę metų epizodiÅ¡kai dirbo įmonėje ir dėl tokių veiksmų ieÅ¡kovė niekada nėra gavusi iÅ¡ atsakovės jokių pastabų, pretenzijų ar priekaiÅ¡tų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė viena augina ir auklėja du vaikus, iÅ¡ kurių vienas mažametis, negauna alimentų iÅ¡ vaikų tėvo, yra paėmusi kreditÄ iÅ¡ banko automobilio pirkimui, o bet koks vyresniojo sÅ«naus uždarbis leidžia papildyti Å¡eimos biudžetÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, nepraneÅ¡dama darbdaviui apie sÅ«naus įdarbinimÄ ir jo nedarbingumÄ , darbo apskaitos tabelyje pažymėdama 2017 m. sausio 28 ir 29 dienas kaip darbo dienas E. M., ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų pažeidė formalius procedÅ«rinius reikalavimus, tačiau tokie jos veiksmai neturėtų bÅ«ti vertinami kaip jos nelojalumas darbdaviui ar asmeninių jo interesų pažeidimas. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, kad 2007 m. liepos 3 d. tarp ieÅ¡kovės ir įmonės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2150, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į parduotuvės vadovės pareigas parduotuvėje Nr. 1171, nuo 2012 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovė tęsė parduotuvės vadovės pareigas parduotuvėje Nr. 586, nuo 2013 m. lapkričio 20 d. parduotuvėje Nr. 556, nuo 2016 m. spalio 19 d. parduotuvėje Nr. 1059.

Teigė, jog sudarant darbo sutartį ieÅ¡kovė buvo supažindinta su įmonės Darbo tvarkos taisyklėmis, Interesų derinimo tvarka, Personalo administravimo tvarka bei Pareiginiais nuostatais. Nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. tarp įmonės, atstovaujamos ieÅ¡kovės, ir ieÅ¡kovės sÅ«naus E. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jis buvo priimtas į ieÅ¡kovės vadovaujamos parduotuvės kasininko–pardavėjo–valytojo pareigas. Atsakovės teigimu, E. M. darbo pradžia nurodyta 2017 m. sausio 26 d., o pagal patvirtintÄ darbo grafikÄ jis be 2017 m. sausio 26 d. taip pat turėjo dirbti 2017 m. sausio 28-29 d. nuo 9:00 val. iki 20:00 val.

Nurodė, kad 2017 m. vasario mėnesio E. M. darbo grafikas nebuvo sudarytas, nebuvo suderintas su regiono vadove ir nepatvirtintas. Atsakovės teigimu, 2017 m. vasario 2 d. įmonei kilo įtarimas dėl E. M. neatvykimo į darbÄ ir darbo funkcijų nevykdymo 2017 m. sausio 26, 28 bei 29 dienomis, ir buvo įtariama, kad ieÅ¡kovė žinojo apie sÅ«naus neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau galimai nevykdė jai nustatytų pareigų: galimai netinkamai apskaitė jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , nepareikalavo pasiaiÅ¡kinti, nusprendė iÅ¡mokėti jam darbo užmokestį ir premijÄ už nedirbtas dienas.

PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. vasario 2 d. patikrinus į parduotuvę įeinančių ir iÅ¡einančių darbuotojų registracijos žurnalÄ buvo nustatyta, kad įrašų apie ieÅ¡kovės sÅ«naus atėjimÄ /išėjimÄ 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 29 d. nėra. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 2 d. buvo gauti parduotuvės darbuotojų raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus parduotuvėje nedirbo. Nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. buvo peržiÅ«rėti apsaugos sistemos vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių nustatyta, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 29 d.

į darbÄ neatvyko, darbo funkcijų nevykdė. Teigė, kad 2017 m. vasario 3 d. taip pat buvo gauti ir UAB „Ekskomisarų biuras“ raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai apie ieÅ¡kovės sÅ«naus nebuvimÄ darbe.Atsakovė nurodė, jog buvo nustatyta, kad iÅ¡ E. M. nebuvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, jo neatvykimas nebuvo fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nebuvo fiksuojama pravaikÅ¡ta, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie nedraudiminį laikotarpį.

Atsakovė paaiÅ¡kino, jog nors ieÅ¡kovės sÅ«nus 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 29 d. į darbÄ neatvyko ir darbo funkcijų nevykdė, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose minėtomis dienomis pažymėtas jo darbo laikas po 10 valandų, už Å¡ias pravaikÅ¡tos dienas iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, į personalo valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo sistemÄ â€žPaskata“ suvestas E. M. darbo laikas 2017 m. sausio 26, 28, ir 29 dienomis po 10 val., o 2017 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis į minėtÄ sistemÄ suvesta 26 Eur premija, nors E. M. nedirbo nė vienos dienos.

Nurodė, kad 2017 m. vasario 2 d. tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė D. V. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovės veiksmus, 2017 m. vasario 17 d. - ieÅ¡kovei buvo įteiktas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, 2017 m. vasario 18 d. - ieÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , 2017 m. vasario 24 d. - tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis dėl ieÅ¡kovės padarytos materialinės žalos atlyginimo. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su sÅ«naus darbo laiko apskaita 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 29 d., apmokėjimu jam už faktiÅ¡kai nedirbtas dienas, premijos už nedirbtÄ laikÄ skyrimu bei įsipareigojo atlyginti 42,18 Eur žalÄ .Nurodė, kad 2017 m. vasario 24 d. darbdavys priėmė įsakymÄ Nr. 142-P dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – jai skyrimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė savo darbo pareigas.

Pabrėžė, kad ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, bÅ«dama parduotuvės vadove, vadovaujančia parduotuvės veiklai, o taip pat ir darbdavį atstovaujančiu administracijos pareigÅ«nu, valdančiu parduotuvės personalÄ , sÄ moningai supainiojo savo asmeninius (Å¡eimos) ir įmonės interesus, veikdama įmonės vardu priėmė subjektyvius bei Å¡aliÅ¡kus sprendimus savo sÅ«naus naudai, veikė savo asmeninių (Å¡eimos) interesų naudai, neveikė iÅ¡imtinai darbdavio interesais ir juos Å¡iurkščiai pažeidė.

Pažymėjo, kad apie sÅ«naus įdarbinimÄ Ä¯monė informuota nebuvo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus darbe nepasirodė dėl ligos, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo suvesta akivaizdžiai melaginga informacija, o ieÅ¡kovė sÄ moningai ignoravo Personalo administravimo tvarkÄ . Kartu pastebėjo, kad ieÅ¡kovės teismui teikiamos sÅ«naus medicininės pažymos nepatvirtina ieÅ¡kovės sÅ«naus nedarbingumo, iÅ¡duotos atgaline data, ir ne dėl ligos, o dėl Å¡eimos nario slaugymo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės veiksmai kvalifikuotini pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , ginčo situacija atitinka pasinaudojimo pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau arba kitiems asmenims arba kitokių asmeninių paskatų sampratÄ , taip pat jos veiksmai traktuotini kaip savivaliavimas, ieÅ¡kovė veikė sÄ moningai ir tyčia. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė dėl savo veiksmų, kuriais ignoravo įmonės interesus, prioritetÄ suteikė savo asmeniniams interesams, negrįžtamai prarado atsakovės pasitikėjimÄ toliau dirbti įmonėje, dėl ko ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai kvalifikuotini Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė žalÄ atlygino tik dėl to, kad buvo iÅ¡aiÅ¡kintas jos darbo drausmės pažeidimas, o pati ieÅ¡kovė, atsakovės teigimu, sukėlė grėsmę įmonės geram vardui ir reputacijai. Atsakovė nurodė, jog jai nėra žinomas joks konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir jos tiesioginės vadovės. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei praeityje buvo skirtos keturios drausminės nuobaudos. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda yra adekvati ir proporcinga, o pagrindo priteisti jai neturtinę žalÄ nėra.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovės sÅ«nus dirbo įmonėje ir anksčiau, nedaro įtakos ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės pagrindui ir jo vertinimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 251,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Ä®vertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nežymiai, o ieÅ¡kovė teisinio iÅ¡silavinimo neturi, teismas konstatavo, kad vien nepakankamai atidus ieÅ¡kovės atstovo advokato veikimas negali tapti kliÅ«timi ieÅ¡kovei ginti savo teises, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir dėl to turi bÅ«ti atnaujintinas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, kaip vadovaujamas pareigas einantis asmuo, galėjo ir turėjo suvokti, kad jos sÅ«nui neatvykus į darbÄ 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d. bei 2017 m. sausio 29 d. ir dėl to jai nepareikalavus iÅ¡ jo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo, nežymėjus pravaikÅ¡tų, nedarbingumo laikotarpio nefiksavus, o prieÅ¡ingai, žymėjus jam darbo laikÄ po 10 valandų per dienÄ ir iÅ¡mokėjus už jo nedirbtas dienas darbo užmokestį, nurodydama skirti jam premijÄ , ji tokiais savo veiksmais sÄ moningai priiminėjo Å¡aliÅ¡kus sprendimus, veikė savo ir savo sÅ«naus interesų naudai, taip ignoruodama savo, kaip parduotuvės vadovės, pareigas, aiÅ¡kiai įtvirtintas Personalo administravimo tvarkos 11.1 bei 11.4 punktuose.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai tyčia siekė pasisavinti įmonės lėšas savo Å¡eimos naudai, tikėdamasi, kad sÅ«naus neatvykimas į darbÄ , bet darbo užmokesčio ir premijų jam mokėjimas bus nepastebėtas darbdavio, o tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma paprasčiausia ieÅ¡kovės klaida.

Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybės, kad 42,18 Eur, kurie buvo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovės sÅ«nui kaip darbo užmokestis, darbdaviui yra atlyginti ir kad ieÅ¡kovė teigė dirbusi savo sÅ«naus darbÄ , negali bÅ«ti pagrindas atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, kadangi byloje yra nustatytos drausminės atsakomybės sÄ lygos, o 42,18 Eur žalÄ ieÅ¡kovė sutiko atlyginti tik darbdaviui iÅ¡siaiÅ¡kinus jos neteisėtÄ veikimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog ji pati atliko sÅ«naus darbÄ , bylai reikÅ¡mės neturi, nes įrodymų, kad jai atsakovė buvo pavedusi atlikti parduotuvės kasininko–pardavėjo–valytojo pareigas, nėra.

Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad nors ieÅ¡kovė teigė, jog jos sÅ«nus nebuvo darbe dėl ligos, o vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika savaitgaliais nedirba, todėl ji pati nusprendė už jį atlikti darbÄ , tokie paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja logikai, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Teismas atmetė ieÅ¡kovės teiginį, kad jos atleidimÄ iÅ¡ darbo nulėmė jos konfliktas su savo tiesiogine vadove, kaip nepagrįstÄ , kadangi egzistavo ar ne konfliktas su tiesiogine vadove bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi, nes visa teismo iÅ¡tirta bylos medžiaga patvirtina, jog egzistavo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos ieÅ¡kovės drausminei atsakomybei skirti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«rinės tvarkos, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, o skirdama ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ laikėsi DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieÅ¡kovės padarytam darbo drausmės pažeidimui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pripažinus, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta teisėtai, teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų nėra, dėl ko reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o teismÄ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovės teigimu, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas formaliai ir neobjektyviai įvertino ieÅ¡kovės padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , nepagrįstai pripažindamas jį Å¡iurkščiu, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

IeÅ¡kovės teigimu, teisėjos pareiÅ¡kimas, jog ieÅ¡kovei kaip parduotuvės vadovei taikomi padidinti reikalavimai, yra darbdaviui palankios iÅ¡ankstinės savo pozicijos deklaravimas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad galimo ieÅ¡kovės konflikto su tiesiogine vadove egzistavimas bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi, loginiu aspektu nesuvokiama ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje nustatytai teismo pareigai vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teigia, kad nepagrįstai buvo netenkinti praÅ¡ymai iÅ¡kviesti liudyti V. K. ir E. M.. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, kad E. M., kurio negalavimų tikroji priežastis buvo itin stiprus viduriavimas, neva galėjo nuvykti autobusu į Vilniaus rajono centrinę poliklinikÄ , esančiÄ bent 15-os kilometrų atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, arba iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri dėl tokių negalavimų nevyksta į namus, tėra teoriniai jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai.

Pažymi, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ darbuotojas visada yra silpnesnioji Å¡alis darbo ginčuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas ieÅ¡kovės nelojalumÄ darbdaviui, visiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovė dirbo įmonėje 10 metų, per šį laikÄ vadovavo trims parduotuvės, pradedama praktiÅ¡kai nuo jų personalo komplektacijos iki tvarkos įvedimo ir pasirengimo dirbti normaliu prekybos režimu, dėl tarnybinio bÅ«tinumo priversta nesilaikyti nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo bei atlikti ir tas funkcijas, kurios neįėjo į jos kaip vadovės pareigas, tačiau kurios buvo bÅ«tinos, siekiant užtikrinti normalų parduotuvių funkcionavimÄ .

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, virÅ¡ydamas atsakovės įsakyme dėl atleidimo oficialiai iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovės veiksmus papildomai kvalifikavo ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , nors toks ieÅ¡kovės pažeidimas nebuvo vertintas. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad E. M. epizodiÅ¡kai įmonėje dirbo eilę metų, o GrigiÅ¡kių parduotuvės Nr. 1059 perėmimo aktas ieÅ¡kovei iki pat jos atleidimo dienos apskritai nebuvo pateiktas pasiraÅ¡yti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas atsakovei 1 251 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nesvarstė ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės atstovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo ieÅ¡kinio atmetimo atveju pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti ieÅ¡kovei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovė niekada neneigė, kad formaliai ji pažeidė visÄ eilę jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos veiksmuose nebuvo tyčios nepagrįstai ir neteisėtai pasisavinti bendrovės lėšas. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir atsakovės naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, kad nors ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės abejoja bylÄ pirmojoje instancijoje nagrinėjusios teisėjos objektyvumu, tačiau nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nereiÅ¡kė.

Teigia, kad ieškovės sūnaus apklausa teismo posėdžio metu nepagrįstai išplėstų bylos nagrinėjimo ribas, o ieškovės prašyta iškviesti liudytoja V. K. nedalyvavo ieškovės darbo drausmės pažeidimo padaryme, tyrime bei vertinime, todėl neaišku, kokias aplinkybes ši liudytoja galėjo patvirtinti arba paneigti šioje byloje, kurių negalima nustatyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Pažymi, kad ieškovės ankstesnis darbas įmonėje apskritai nėra reikšmingas kvalifikuojant ir vertinant, ar padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus ar ne.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnioji ginčo Å¡alis, kadangi civiliniame procese bylos Å¡alys turi tokias pačias procesines teises. Teigia, kad teismas nėra saistomas atsakovės nurodyto teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, o atsakovo atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Pažymi, kad priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas vertino tiek bylos pobÅ«dį, tiek teiktų teisinių paslaugų kokybę, tiek CPK bei Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius.

Atsakovės teigimu, nors ieÅ¡kovė anksčiau ir buvo įdarbinusi savo sÅ«nų, ji neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo susiformuoti lÅ«kestį, kad ji gali leisti savo sÅ«nui nevykti į darbÄ , mokėti už tai darbo užmokestį, premijÄ , fiksuoti melagingus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir pan. Nurodo, kad parduotuvės perėmimo akto pasiraÅ¡ymas nėra susijęs su ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės pagrindu. Teigia, kad ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl buhalterės nurodymų ne tik nėra įrodytos, bet ir nėra pagrįstos, kadangi akivaizdu, jog ieÅ¡kovė turėjo pasirÅ«pinti teisingos informacijos fiksavimu darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės sÅ«naus nebuvimo darbe priežastys apskritai nėra svarbios Å¡iai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti, kadangi Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl E. M. nebuvimo darbe priežasčių, bet dėl ieÅ¡kovės veiksmų E. M. neatvykus į darbÄ . Atkreipia dėmesį, kad bet kuriuo atveju, ieÅ¡kovės sÅ«nui nepasirodžius darbe 2017 m. sausio 26, 28 ir 29 dienomis, nepriklausomai nuo neatvykimo į darbÄ priežasties, ieÅ¡kovė privalėjo vadovautis Personalo administravimo tvarkos procedÅ«ra, elgtis objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsteisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktÄ tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas:

a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006).

Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų.    Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovės atlikti veiksmai/neveikimas pagrįstai atsakovės buvo laikytini Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Pagal bylos medžiagÄ , drausminės nuobaudos skyrimo metu ieÅ¡kovė ėjo vadovės pareigas. Todėl nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jog kai sprendžiami ginčai dėl vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad vadovaujančių darbuotojų veiklos vertinimui, taip pat ir sprendžiant dėl jų atsakomybės, taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai ne vien dėl vadovams keliamų aukÅ¡tesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto įmonės darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-140-415/2017).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės teiginį, jog teisėjos teismo posėdžio metu paskymas, jog ieÅ¡kovei kaip parduotuvės vadovei taikomi padidinti reikalavimai, yra darbdaviui palankios iÅ¡ankstinės savo pozicijos deklaravimas, kadangi dėl ieÅ¡kovės teisinės padėties įmonėje (ėjo vadovės pareigas), egzistuoja nagrinėjamu atveju teismų praktikoje pripažįstamas tam tikrų vertinamųjų aspektų tokio pobÅ«džio bylose specifiÅ¡kumas.

Todėl teisėjos pareiÅ¡kimas, jog ieÅ¡kovei kaip parduotuvės vadovei taikomi padidinti reikalavimai, laikytinas vien tinkamu byloje dalyvaujančių asmenų informavimu apie nagrinėjamoje byloje egzistuojantį tam tikrų vertinamųjų aspektų specifiÅ¡kumÄ dėl ieÅ¡kovės kaip vadovės einamų pareigų įmonėje. Tuo tarpu apeliantės teiginiai dėl bylÄ nagrinėjančios teisėjos amžiaus ir patirties, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės vertinant ginčijamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , dėl ko taip pat laikytini nepagrįstais.

Byloje nėra ginčo dėl to, ar ieÅ¡kovė buvo tinkamai supažindinta su jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, t. y. 2005 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) ir įmonės privačių interesų derinimo dirbant įmonėje tvarka (toliau – Interesų derinimo tvarka), 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 2082-P patvirtinta Personalo administravimo ir apskaitos tvarkos prekybiniuose ir gamybiniuose padaliniuose tvarka (toliau – Personalo administravimo tvarka), parduotuvės, naudojančios „IKI“, „IKIUKAS“ ar „CENTO“ prekės ženklÄ parduotuvės vadovo pareiginiais nuostatais (toliau – Pareiginiai nuostatai).

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti nežinomos jos kaip vadovės funkcijos įmonėje, pareigos bei kompetencija. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 25 d. tarp įmonės, atstovaujamos ieÅ¡kovės, ir ieÅ¡kovės sÅ«naus E. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ E. M. buvo priimtas į ieÅ¡kovės vadovaujamos parduotuvės kasininko–pardavėjo–valytojo pareigas. Pagal 2017 m. sausio mėnesio darbo grafikÄ ieÅ¡kovės sÅ«nus parduotuvėje turėjo dirbti 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d. bei 2017 m. sausio 29 d. nuo 9:00 val. iki 20:00 val., o 2017 m. vasario mėnesio darbo grafikas jam nebuvo sudarytas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės teiginys, kad 2017 m. sausio 26 d. kaip jos sÅ«naus pirmÄ darbo dienÄ Ä¯monėje liepė įraÅ¡yti buhalterė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovė kaip įmonės vadovė Å¡ioje situacijoje buvo atsakinga už tinkamÄ darbo sutarčių sudarymÄ , darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymÄ ir kitas jai kaip vadovei priskirtas funkcijas, įtvirtintas Pareiginiuose nuostatuose. Remiantis byloje esančiais įrodymais (parduotuvės įeinančių ir iÅ¡einančių darbuotojų registracijos žurnalas, 2017 m. vasario 2 d. kasininkės–pardavėjos A.

J. praneÅ¡imas, 2017 m. vasario 2 d. kasininkės–pardavėjos S. S. praneÅ¡imas, 2017 m. vasario 2 d. skyriaus vedėjos K. L. praneÅ¡imas, 2017 m. vasario 3 d. UAB „Ekskomisarų biuras“ fizinės saugos skyriaus saugos specialisto L. C. praneÅ¡imas, 2017 m. vasario 3 d. įmonės regiono vadovės D. V. tarnybinis praneÅ¡imas), E. M. darbo grafike nustatytu laiku 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d., 2017 m. sausio 29 d. į darbÄ neatvyko ir darbo funkcijų nevykdė. Å ios aplinkybės neginčijo ir pati ieÅ¡kovė.

Duomenų byloje, jog E. M. bÅ«tų suraÅ¡ytas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl jo nebuvimo darbe 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d. bei 2017 m. sausio 29 d., nėra. Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovė, nors ir žinojo, kad sÅ«nus į darbÄ nevyksta, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d. bei 2017 m. sausio 29 d. žymėjo E. M. po 10 valandų darbÄ , be kita ko, nurodydama skirti jam premijÄ , nors E. M. nei vienos dienos nedirbo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog tai, kad pati ieÅ¡kovė atliko minėtomis dienomis sÅ«naus darbÄ , bylai reikÅ¡mės neturi, nes įrodymų, kad atsakovė ieÅ¡kovei buvo pavedusi atlikti parduotuvės kasininko–pardavėjo–valytojo pareigas, nėra.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais/neveikimu, ieÅ¡kovė pažeidė Personalo administravimo tvarkos 11.1 bei 11.4 punkte nustatytas pareigas, teisinga. Aplinkybė, kad E. M. neatvyko į darbÄ dėl ligos, nagrinėjamu atveju nepateisina ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų bei neveikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, jos sÅ«nui neatvykus į darbÄ 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 28 d. bei 2017 m. sausio 29 d., priėmė eilę Å¡aliÅ¡kų ieÅ¡kovės Å¡eimai naudingų sprendimų, visiÅ¡kai nepaisydama ieÅ¡kovės kaip vadovės pareigų konkrečiu atveju vykdymo bÅ«tinumo.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė suteikė prioritetÄ savo asmeniniams interesams, ignoruodama jai kaip vadovei taikytinus reikalavimus bei pažeisdama pačios įmonės interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovė neteisėtus veiksmus/neveikimÄ atliko sÄ moningai žinodama, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje fiksuoja neteisingÄ informacijÄ ir savo tokiu elgesiu sudaro sÄ lygas, kad ieÅ¡kovės sÅ«nui E. M., kuris nei vienos dienos nebuvo darbe, bÅ«tų iÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir premija.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tokie ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai/neveikimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma paprasčiausia ieÅ¡kovės klaida ar formalus darbo tvarkos pažeidimas. Remiantis 2017 m. vasario 24 d. įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo Nr. 142-P, ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2017 m. vasario 24 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , nes savo veiksmais/neveikimu ieÅ¡kovė pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 8.2.4 punktÄ ir Pareiginių nuostatų 1.5.12, 1.6, 2.1, 2.8.1, 2.8.4, 2.8.5, 2.8.13, 2.8.15, 2.8.16, 2.8.18, 2.8.24, 4.2, 4.4, 4.6, 4.8.5.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji pripažįsta, neginčija ir niekada neneigė aplinkybės, kad savo veiksmais/neveikimu pažeidė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neteisėtas veikimas/neveikimas buvo sÄ lygotas iÅ¡ esmės siekimu gauti turtinės naudos sau ir savo Å¡eimai, tokiu bÅ«du pažeidžiant ieÅ¡kovės kaip vadovės veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ignoruojant ieÅ¡kovei priskirtinų funkcijų vykdymÄ bei suteikiant prioritetÄ savo (savo Å¡eimos), ne įmonės (darbdavio) interesams.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų/neveikimo pobÅ«dį bei pačios ieÅ¡kovės motyvus ir tikslÄ elgtis atitinkamu bÅ«du, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 ir 11 punktų prasme, o nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės veiksmus papildomai kvalifikuodamas ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ , virÅ¡ijo kompetencijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nesaistomas atsakovės (darbdavio) nurodyto teisinio atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, o atsakovės atliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas jam nėra privalomas. Jeigu darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo sÄ vokÄ ir ar sudaro pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ juos kvalifikavo darbdavys.

Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės taikymas yra teismo prerogatyva, todėl bÅ«tent jis privalo tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti santykius, taip pat nurodyti faktinį atleidimo pagrindÄ atitinkančiÄ teisės normÄ . Apeliantės argumentÄ , jog padaryta 42,18 Eur dydžio materialinė žala yra mažareikÅ¡mė ir traktuoti jÄ kaip žalÄ galima tik sÄ lyginai, kadangi faktiÅ¡kai parduotuvei reikalingas darbas buvo atliktas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , aplinkybė, jog dėl darbuotojo atliktų veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių vertinimo, kadangi tam, kad nusižengimÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012).

Tuo tarpu aplinkybės, jog ieÅ¡kovė jau daug metų dirba įmonėje, ne kartÄ buvo skatinama bei gerai vertinama už savo atliekamÄ darbÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingos vertinant darbo drausmės pažeidimo pobÅ«dį, t. y. sprendžiant, ar ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, kadangi Å¡ios aplinkybės yra susijusios su ieÅ¡kovės kaip darbuotojos asmenybe, bet ne su jos padarytais ir nagrinėjamoje byloje vertintinais veiksmais/neveikimu. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog didelis ieÅ¡kovės darbo stažas įmonėje liudija atsakovei turėjus pagrįstų lÅ«kesčių dėl ieÅ¡kovės kaip vadovės tinkamumo, dėl ko ieÅ¡kovei sÄ moningai pažeidus eilę jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų normų, veikus iÅ¡imtinai savo bei savo Å¡eimos interesais, akivaizdu, jog buvo prarastas ir atsakovės pasitikėjimas ieÅ¡kove.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog GrigiÅ¡kių parduotuvės Nr. 1059 perėmimo akto pasiraÅ¡ymo aplinkybės neturi jokios esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje vertinant drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei skyrimo pagrįstumÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė - egzistavo ar ne ieÅ¡kovės konfliktas su tiesiogine vadove D. V., galėjęs lemti ieÅ¡kovės atleidimÄ , bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi. Nagrinėjamoje byloje drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei pagrindas - pačios ieÅ¡kovės veiksmai/neveikimas.

Byloje duomenų, kad ieÅ¡kovės veiksmai/neveikimas galimai buvo tiesiogiai ar netiesiogiai nulemti ieÅ¡kovės vadovės D. V. veiksmų, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės neteisėto veikimo/neveikimo priežastimi galėjo bÅ«ti esantis konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir jos vadovės D. V.. Taigi darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės neteisėtas veikimas/neveikimas buvo sÄ lygotas tik pačios ieÅ¡kovės pasirinkimo elgtis atitinkamu bÅ«du.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad aplinkybė, egzistavo ar ne ieÅ¡kovės konfliktas su tiesiogine vadove D. V., neturi byloje esminės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju vertinant drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ buvo svarbu iÅ¡analizuoti visai kitÄ bylos aspektÄ , t. y. ar pačios ieÅ¡kovės atlikti neteisėti veiksmai/neveikimas, kurių jų niekada ir neginčijo, galėjo bÅ«ti pagrindu skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ir kitÄ apeliantės argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymus iÅ¡kviesti teismo posėdžio metu liudyti V. K. ir E. M.. Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, jog apeliantė prašė kviesti į teismo posėdį duoti paaiÅ¡kinimus liudytojÄ V. K., kadangi bÅ«tent jai ir buvo žinoma apie esantį konfliktÄ tarp ieÅ¡kovės ir D. V.. Kaip jau buvo minėta anksčiau, aplinkybė, egzistavo ar ne ieÅ¡kovės konfliktas su tiesiogine vadove D.

V., esminės reikÅ¡mės byloje neturi. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, kviečiama liudyti V. K. teismo posėdžio metu galėtų duoti paaiÅ¡kinimus tik dėl bylai esminės reikÅ¡mės neturinčių aplinkybių. Tuo tarpu E. M. kviesti liudyti apeliantė prašė todėl, kad E. M. galėjo patvirtinti aplinkybes apie tai, kokiomis dienomis planavo dirbti, kokio pobÅ«džio buvo jo negalavimas, kodėl neatvyko į darbÄ ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybės, kurias, kaip teigia apeliantė, galėjo teismo posėdžio metu patvirtinti E. M., nėra laikytinos ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus/neveikimÄ , pateisinančiomis aplinkybėmis.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje V. K. ir E. M. apklausa teismo posėdžio metu bÅ«tų perteklinė, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijas teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymus iÅ¡kviesti Å¡iuos asmenis liudyti.Apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 1 251,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nesvarstė ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovės atstovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo ieÅ¡kinio atmetimo atveju pasinaudoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir sumažinti ieÅ¡kovei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismui nustatoma galimybė nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1 – 3 dalyse numatytų taisyklių, kai Å¡alių procesinis elgesys yra netinkamas. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių galimai netinkamÄ atsakovės elgesį proceso metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, byloje nėra. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, pradėjusi procesÄ , turi prisiimti pati jo padarinius, todėl nebÅ«tų teisinga bylinėjimosi dalies rizikÄ perketi laimėjusiai bylÄ Å¡aliai.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1251,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nenukrypdamas CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu nuo Å¡io straipsnio 1-3 dalyse numatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė norėtų duoti paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme žodžiu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytina pagrindu nagrinėjamoje byloje skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Apeliantės praÅ¡ymas skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, ji neturi teisės į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 725,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina atsakovės naudai 725,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovės A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei UAB „PALINK“, į. k. 110193723, iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) 725,44 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Ramunė Mikonienė Vidas Stankevičius Liuda Uckienė