26efada6-80f2-4eeb-8564-85bb29c7c296 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-17-618/2019 Proceso Nr. 2-06-3-06819-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.39.2.5.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovui P. G., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui, atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Impulsana“. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 6 584,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017-05-18 tarp Å¡alių sudaryta automobilių savanoriÅ¡ko draudimo sutartis, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2018-05-18 buvo apdrausta ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė buvo apdrausta „Pilnu“ kasko draudimo rizikos paketu, t.y. nuo visų staigių ir netikėtų transporto priemonės apgadinimų dėl išorinės jėgos poveikio ar vagystės, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius ir kitas draudimo sutartyje numatytas išimtis. 2017-09-17, po 20:00 val., kelyje (duomenys neskelbtini) ieškovui važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi ties 6,2 km, įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo sugadinta transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas apie eismo įvykį atsakovui pranešė 2017-09-19. 2017-12-14 atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, jog jis turi paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, todėl ieÅ¡kovas 2017-12-14 surašė paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu. 2018-01-11 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ nurodydamas, jog atliekant žalos bylos administravimo procedÅ«ras ir praneÅ¡to eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ buvo apžiÅ«rėtas ir nufotografuotas apgadintas automobilis, žodžiu ir raÅ¡tu gauti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, gauta policijos surinkta eismo įvykio medžiaga.

Pažymėta, jog kilus abejonėms dėl nurodomų praneÅ¡to eismo įvykio aplinkybių pagrįstumo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų sÄ sajos su įvykiu, surinkta medžiaga buvo perduota UAB „Impulsana“ dėl įvykio aplinkybių įvertinimo ir eksperto iÅ¡vados pateikimo. Vadovaujantis atsakovo Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 006 (toliau – Draudimo Taisyklės) 8.1.24 punktu draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais bÅ«dais siekiama neteisėtai ir (arba) nesÄ Å¾iningai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti.

Kartu praneÅ¡ta, jog vadovaujantis aukščiau nurodytu, atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokos dėl automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo praneÅ¡to eismo įvykio metu, kadangi automobilio apgadinimų pobÅ«dis prieÅ¡tarauja nurodytoms aplinkybėms. Kartu su raÅ¡tu buvo pridėta 2018-01-08 UAB „Impulsana“ eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2018-01, kuria remiantis atsakovas ir nusprendė atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Ä¯vykį pripažinti draudžiamuoju bei iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad Bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų 7.3.2.1. punkte nustatyta draudiko pareiga gavus draudėjo praneÅ¡imÄ apie įvykį tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, nustatyti jo pasekmes, įvertinti nuostolio dydį. Tokia draudiko pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui praneÅ¡us apie draudžiamÄ jį įvykį atsakovas minėtos pareigos nevykdė, t. y. nesudarė apgadinimų/defektų akto, neprašė ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , atsakovo darbuotojai su ieÅ¡kovu nenuvyko apžiÅ«rai į įvykio vietÄ , kad galėtų surinkti tyrimui svarbiÄ informacijÄ , kuri reikalinga žalos reguliavimo metu. Kartu pažymėtina, jog nesurinkus visos bÅ«tinos informacijos, nėra galimybės tinkamai suformuluoti klausimų tyrimÄ atliekantiems asmenims ir gauti pagrįstas iÅ¡vadas, tačiau nepaisant Å¡ių aplinkybių atsakovas užsakė tyrimÄ , kurio metu buvo gautos nepagrįstos iÅ¡vados.

3. IeÅ¡kovas pažymi, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovas ekspertui uždavė klaidinančius klausimus, t.y. kodėl eksperto praÅ¡oma paaiÅ¡kinti kairio Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmÄ , nors 2017-09-17 paaiÅ¡kinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai ieÅ¡kovas pats raÅ¡tiÅ¡kai nurodė, jog kairės pusės apgadinimai buvo padaryti anksčiau. 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadoje nurodoma, kad automobilio kairio Å¡ono sugadinimai susidarė dėl liestino kontakto, automobiliui judant pirmyn ir kontaktuojant su standžiu masyviu objektu, visi automobilio kairio Å¡ono detalių pažeidimai negalėjo susidaryti 2017-09-17 eismo įvykio metu.

IÅ¡ eksperto iÅ¡vados 2.1. punkte esančių 1 ir 3 nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad Å¡oninio slydimo metu sugadinti deÅ¡inės pusės ratlankiai ir deformuotos padangos, todėl nebeliko slėgio padangose, iÅ¡ 5, 6 ir 7 nuotraukų matyti, kad Å¡oninio slydimo metu tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių Å¡iukÅ¡lių (žemių), bet ekspertas atsakydamas į antrÄ jį klausimÄ dėl automobilio deÅ¡inio Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmo apie tai niekur neužsimena. Å iuo atveju taip pat nesuprantamas atsakovo klausimas ekspertui dėl požymių, rodančių, kad automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono, nustatymo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, jog automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono. 2018-01-08 eksperto iÅ¡vados 2.4.2. punkte nurodoma, kad „automobilio sugadinimų deÅ¡iniame Å¡one pobÅ«dis neleidžia pagrįsti, kad Å¡is automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono.

Ant šio automobilio dešinio šono detalių (priekinio bamperio apdailos dešinio šono, priekinio dešinio sparno ir priekinio dešinio ratlankio) susidarę įbrėžimai (5-7 nuotraukos, pažymėta raudonomis rodyklėmis) nebūdingi šoniniam automobilio virtimui. Automobiliui apvirtus ant dešinio šono susidaro kito pobūdžio sugadinimai (ženklios deformacijos, platūs nubrozdinimai) ir paprastai sulaužomas dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, o šis tiriamuoju atveju nepažeistas“.

Vis dėlto, minėto klausimo atžvilgiu tyrimo atlikti nereikėjo, kadangi iš 12, 13, 14 nuotraukų, kurias įvykio vietoje užfiksavo policijos pareigūnai, aiškiai matyti, jog automobilis nebuvo apvirtęs ant dešinio šono, o tiesiog buvo pavirtęs (pakrypęs) dešiniau, t. y. kitokioje pozicijoje nei įprastai yra eksploatuojamos transporto priemonės.

4. Atsakant į trečiÄ jį klausimÄ â€žAr techniniu požiÅ«riu galima pagrįsti automobilio padėtį, užfiksuotÄ 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis?“, iÅ¡vados 2.3. punkte nurodoma, kad „su kompiuterio programa „PC Crash 11.1“ buvo modeliuojamas automobilio judėjimas iÅ¡ važiavimo tiesiai padėties, prieÅ¡ manevrÄ automobiliui važiuojant vairuotojo nurodytu 80 km/h greičiu. Modeliuojant automobilio judėjimÄ , užduodami automobilio vairuotojo veiksmai staigus vairaračio posÅ«kis į kairę ir automobilio stabdymas, kad automobilis sustotų ties jo galutine padėtimi“.

IeÅ¡kovas nurodo, kad ekspertas naudoja duomenis, kuriuos ieÅ¡kovas pateikė atsakovui 2017-12-14 paaiÅ¡kinime. Manytina, kad negalima atlikti ekspertizės kompiuterinės programos pagalba, kai automobilio važiavimo greitis yra neaiÅ¡kus. Akivaizdu, kad po eismo įvykio dienos praėjus beveik 3 mėnesiams neįmanoma paaiÅ¡kinime nurodyti tikslių aplinkybių (tikslaus judėjimo greičio). Pažymi, jog eksperto iÅ¡vados 2.3. punkto 1 pav. sumodeliuota situacija, kai automobilis pradėjo staigų manevrÄ (posÅ«kį) 50 metrų nuo pozicijos, kurioje atsidÅ«rė po eismo įvykio, tačiau nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur ekspertas gavo tokius duomenis.

Ekspertas nesiaiÅ¡kino, kokiu atstumu nuo padangos, kai vairuotojas pastebėjo Å¡iÄ kliÅ«tį, bei, kada ieÅ¡kovas pradėjo staigų manevrÄ (posÅ«kį). Atkreiptinas dėmesys, kad visas savo iÅ¡vadas ekspertas pateikė remdamasis fotonuotraukomis, kurios darytos tamsoje ir nėra informatyvios, siekiant suraÅ¡yti tokias iÅ¡vadas. Atlikdamas tyrimÄ ir pateikdamas iÅ¡vadas ekspertas rėmėsi spėjimais ir iÅ¡samiai netyrė visos įvykio medžiagos. Atsakovui pasinaudojus klaidingomis eksperto iÅ¡vados buvo nuspręsta nemokėti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovui.

Be to, aplinkybė, jog ekspertas V. M. surašo tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto išvadas yra konstatuota teismų procesiniuose sprendimuose.

5. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas nesudarė apgadinimų/defektų akto ir nenustatė patirtos žalos dydžio, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Klasera“ nepriklausomÄ kilnojamojo turto vertintojÄ . UAB „Klasera“ sudarė 2018-05-11 ataskaitÄ , kurioje nurodė, jog nustatyta vertė žalai atlyginti yra 6 700,00 Eur. Atsižvelgus į tai, jog draudimo sutartyje numatyta 116,00 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 6 584,00 Eur draudimo iÅ¡moka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

6. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp Å¡alių 2017-05-18 sudaryta automobilių savanoriÅ¡kojo draudimo (KASKO) sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonė automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Draudimo taisyklėmis (2017-03-01 redakcija) bei Bendrosiomis draudimo sutarties sÄ lygomis (2016-06-01 redakcija). 2017-09-19 atsakovas gavo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ apie tai, kad 2017-09-17, apie 20.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 6 km, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kelio nuvažiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, užregistravęs minėtÄ praneÅ¡imÄ , vadovaudamasis Bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų 7.3.2.1 punktu, ėmė tirti įvykio aplinkybes. PraneÅ¡tame eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė, įvykį registravo policijos įstaiga, todėl atsakovas paprašė policijos įstaigos suteikti informacijÄ apie minėtÄ Ä¯vykį. 2017-10-03 iÅ¡ Klaipėdos AVPK gauta pažyma Nr. 30R-33567143-17, kurioje nurodyta, kad vairuotojas vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino savo automobilį bei sankasÄ . Tirdamas įvykį atsakovas 2017-09-22 iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjo apgadintÄ automobilį, padarė apžiÅ«ros skaitmenines fotonuotraukas. 2017-10-17 automobilis buvo pakartotinai apžiÅ«rėtas panaudojant mobilų keltuvÄ . Po apžiÅ«ros buvo nuspręsta automobilį transportuoti į servisÄ detaliai apžiÅ«rai, kadangi kilo įtarimų, kad praneÅ¡to įvykio metu mechaniÅ¡kai pažeista automobilio variklio apačia. 2017-11-24 automobilis pakartotinai apžiÅ«rėtas servise pakėlus ant keltuvo, padarytos apžiÅ«ros nuotraukos. 2017-12-14 ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apie praneÅ¡tÄ Ä¯vykį, jo kilimo mechanizmÄ , priežastis bei pasekmes. 2017-12-20 atsakovas gavo policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje darytas nuotraukas, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ policijai, policijos pareigÅ«nų tarnybinius paaiÅ¡kinimus, įvykio vietos schemÄ .

7. Kilus abejonių dėl deklaruotų eismo įvykio aplinkybių atsakovas 2017-12-21 kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio ekspertinio iÅ¡tyrimo. UAB „Impulsana“ ekspertui technikos mokslų daktarui V. M. buvo užduoti tokie klausimai: Koks automobilio kairio Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmas? Koks automobilio deÅ¡inio Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmas? Ar yra požymiai, kad automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono? Ar techniniu požiÅ«riu galima pagrįsti automobilio padėtį, užfiksuotÄ 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis? Ekspertas ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų 1 ir 2 punktuose detalizuoja automobilio apgadinimus bei nurodo, kad visi kairiojo Å¡ono apgadinimai nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu.

Ekspertas taip pat konstatuoja, kad nėra požymių, jog automobilis turėtų požymių bÅ«dingų jo Å¡oniniam virtimui. IÅ¡vados 3 punkte ekspertas konstatuoja, kad techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilio padėties po eismo įvykio atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytas ir eismo įvykio schemoje atvaizduotas įvykio aplinkybes, t.y. kad pastebėjus kelio važiuojamoje dalyje kliÅ«tį, jis bandė jÄ apvažiuoti, bet nesuvaldė automobilio ir Å¡is nuvažiavo nuo kelio bei apvirto ant deÅ¡inio Å¡ono, nes:

1) eismo įvykio vietos nuotraukose neįžiÅ«rimi pėdsakai, bÅ«dingi automobilio Å¡oniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasÄ ), kuris turėjo iÅ¡sivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotÄ automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieÅ¡ eismo įvykį;

2) automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis bÅ«tų iÅ¡sivystęs automobilio Å¡oninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimÄ apie 165° kampu prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Atsakovas, vadovaudamasis eksperto iÅ¡vada bei tyrimo metu surinkta informacija 2018-01-11 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad vadovaujantis Draudimo Taisyklių 8.1.24 punktu, atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Impulsana“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas 9. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6 584,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodo, kad 2017-09-17 eismo įvykio metu buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri apdrausta automobilių savanoriÅ¡ko draudimo sutartimi (KASKO), todėl atsakovas turi sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad vadovaujantis Draudimo Taisyklių 8.1.24 punktu draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui nemokėtina, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei ieÅ¡kovo deklaruotomis aplinkybėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-05-18 tarp Å¡alių sudaryta automobilių savanoriÅ¡ko draudimo (KASKO) sutartis, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2018-05-18 buvo apdrausta ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo polise nurodyta, jog draudimo apsauga – nuo visų įvykių, iÅ¡skyrus nedraudžiamuosius. Taigi, tarp Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai.

10. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

Draudimo teisiniai santykiai yra fiduciarinio (pasitikėjimo) pobÅ«džio, o draudimo sutartis yra įvardinama kaip uberimae fidei (didžiausio pasitikėjimo) sutartis, todėl draudėjo ir nukentėjusiojo asmens pateikiamos informacijos teisingumas yra ypač svarbus draudimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutartyse (draudimo taisyklėse, teisės aktuose) įtvirtinamos tokios nuostatos, kad atvejai, kai draudėjo veiksmai pažeidžia minėtÄ didžiausio pasitikėjimo principÄ (pvz., draudėjas klaidina draudikÄ , teikia neteisingus duomenis, nuslepia informacijÄ ir pan.), yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei koks nors įvykis yra nurodytas, kaip nedraudžiamasis įvykis, tai draudimo iÅ¡moka nemokama ir nebėra pagrindo (prasmės) nagrinėti ir vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016).

11. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Taigi, bÅ«tent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Pažymėtina, jog remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindÄ , kas taip pat įrodyti, kad nėra bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ne įrodyti kokiomis iÅ¡ tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-258/2017).

12. Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais bÅ«dais siekiama neteisėtai ir (arba) nesÄ Å¾iningai gauti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, jog 2017-09-17 įvyko eismo įvykis, į kurį pateko transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šalys nesutaria dėl šio įvykio aplinkybių, t.y. ar eismo įvykis vyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

13. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

14. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

15. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017-09-17 jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) – Laugaliai, Klaipėdos kryptimi, kai kelyje pamatė automobilio padangÄ . Bandydamas aplenkti nurodytÄ kliÅ«tį jis pasuko į kairę ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į prieÅ¡ingoje kelio pusėje esančiÄ kelio sankasÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes ieÅ¡kovas nurodė 2017-09-17 paaiÅ¡kinime, kurį pateikė Klaipėdos AVPK kelių policijos tarnybai, bei 2017-12-14 paaiÅ¡kinime, kurį pateikė atsakovui.

16. Atsakovas pateikė 2018-01-08 UAB „Impulsana“ eksperto dr. V. M. iÅ¡vadÄ Nr. MV 2018-01, kurioje konstatuoja, jog 1) automobilio „Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairio Å¡ono sugadinimai susidarė dėl liestinio kontakto, automobiliui judant pirmyn ir kontaktuojant su standžiu masyviu objektu. Visi automobilio kairio Å¡ono detalių pažeidimai negalėjo susidaryti 2017-09-17 eismo įvykio metu;

2) ant automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono detalių (priekinio bamperio apdailos deÅ¡inio Å¡ono, priekinio deÅ¡inio sparno ir priekinio deÅ¡inio ratlankio) susidarę įbrėžimai bÅ«dingi vandalizmo atvejui arba paaiÅ¡kinami sÄ moningais veiksmai, kai aÅ¡triu daiktu (pvz., peilis, vinis ir pan.) buvo daug kartų braukiama per automobilio minėtas deÅ¡iniojo Å¡ono detales. Ant automobilio deÅ¡inio Å¡ono detalių nėra pažeidimų, bÅ«dingų jo Å¡oniniam virtimui;

3) techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilio padėties, užfiksuotos 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad pastebėjus kelio važiuojamojoje dalyje kliÅ«tį, jis bandė jÄ apvažiuoti, bet nesuvaldė automobilio ir Å¡is nuvažiavo nuo kelio bei apvirto ant deÅ¡iniojo Å¡ono, nes ant automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono detalių nėra požymių, kad Å¡is automobilis bÅ«tų virtęs ant deÅ¡iniojo Å¡ono, eismo įvykio nuotraukose neįžiÅ«rimi pėdsakai, bÅ«dingi automobilio Å¡oniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasÄ ), kuris turėjo iÅ¡sivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotÄ automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieÅ¡ eismo įvykį, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis bÅ«tų iÅ¡sivystęs automobilio Å¡oninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimÄ apie 165° prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

17. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje suformuota ir aprobuota nuostata, kad teisminio nagrinėjimo eigoje gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio, t. y. gauti atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias. Tai įvairÅ«s iÅ¡tyrimo ar kitokie aktai, kurie yra suraÅ¡yti atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų po atlikto tyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma eksperto iÅ¡vada – CPK 216 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas atitinka kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį, numatytÄ procesinio įstatymo, – raÅ¡ytinį įrodymÄ , – kadangi jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001).

18. Nesutikdamas su atsakovo pateikta eksperto iÅ¡vada ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas netinkamai iÅ¡tyrė draudžiamojo įvykio aplinkybes - nesudarė apgadinimų/defektų akto, neprašė ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , atsakovo darbuotojai su ieÅ¡kovu nenuvyko apžiÅ«rai į įvykio vietÄ . Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

Draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant įvykio faktÄ , aplinkybes ir pasekmes. Jeigu draudimo iÅ¡moka neiÅ¡mokėta, kas 30 dienų nuo praneÅ¡imo apie draudžiamÄ jį įvykį dienos draudikas privalo raÅ¡tu iÅ¡samiai informuoti draudėjÄ (naudos gavėjÄ ar nukentėjusį trečiÄ jį asmenį) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai trÅ«ksta dokumentų ar informacijos tik iÅ¡ draudėjo (naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens) ir draudėjas (naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) jau yra informuotas apie dokumentus ar informacijÄ , kuriuos Å¡is asmuo privalo pateikti draudžiamojo įvykio tyrimui (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 9 dalis).

Bendrųjų draudimo sutarties sÄ lygų 7.3.2.1 punkte nustatyta, kad draudikas gavęs draudėjo praneÅ¡imÄ apie įvykį privalo tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, nustatyti jo pasekmes, įvertinti nuostolio dydį.

19. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovas apie 2017-09-17 eismo įvykį atsakovui pranešė 2017-09-19. Atsakovas nurodo, kad 2017-09-22 iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjo apgadintÄ automobilį, 2017-10-17 automobilis buvo pakartotinai apžiÅ«rėtas panaudojant mobilų keltuvÄ , 2017-11-24 automobilis pakartotinai apžiÅ«rėtas servise pakėlus ant keltuvo. IeÅ¡kovas minėtų aplinkybių neginčijo, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas automobilį apžiÅ«rėjo kelis kartus.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas gavo Klaipėdos AVPK medžiagÄ apie įvykį, 2017-12-14 gavo ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ ir 2017-12-21 kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl iÅ¡vados pateikimo. Minėta iÅ¡vada buvo parengta 2018-01-08. 2018-01-11 ieÅ¡kovui pateiktas praneÅ¡imas apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, atsakovas atliko aktyvius veiksmus tirdamas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog nors atsakovas nesudarė apgadinimų/defektų akto, tačiau teisės aktai nenumato tokios draudiko pareigos.

Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė buvo ne kartÄ apžiÅ«rėta, įskaitant apžiÅ«rÄ autoservise, t.y. buvo imtasi aktyvių veiksmų automobilio pažeidimams nustatyti.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovai po 2017-09-17 eismo įvykio Å¡io įvykio vietos neapžiÅ«rėjo, paaiÅ¡kinimÄ dėl minėto įvykio ieÅ¡kovas atsakovui pateikė 2017-12-14, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio. Vis dėlto, Å¡ios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos tirti įvykio aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo žinoma, kad įvykio aplinkybes užfiksavo į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai, kurie padarė fotonuotraukas, paėmė paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Taigi, atsakovui buvo žinoma, jog eismo įvykio aplinkybės, esančios jo padarymo dienÄ , jau yra užfiksuotos, todėl pakartotinai jų netyrė. Be to, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2018-01-08 eksperto iÅ¡vada yra nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ minėtos iÅ¡vados turinio, tyrimui buvo pateikta visa turima įvykio medžiaga, ekspertas vertino, kad Å¡ios medžiagos pakanka iÅ¡vadoms parengti. Taigi, eksperto vertinimu Å¡ios medžiagos pakako atsakyti į pateiktus klausimus.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Impulsana“ ekspertas V. M..

21. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas ekspertui uždavė klaidinančius klausimus apie kairio Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmÄ , kadangi ieÅ¡kovas 2017-09-17 paaiÅ¡kinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai buvo nurodęs, jog Å¡ie apgadinimai padaryti anksčiau. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-17 paaiÅ¡kinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai ieÅ¡kovas nurodė, jog automobilio kairės pusės matomi apgadinimai buvo padaryti anksčiau. 2017-12-14 paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nurodė, kad iki 2017-09-17 įvykio automobilis buvo tvarkingas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. L. paaiÅ¡kino, kad jis yra Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , tyrėjas. IÅ¡sami įvykio medžiaga iÅ¡ Klaipėdos AVPK buvo gauta vėliau nei ieÅ¡kovo 2017-12-14 paaiÅ¡kinimas, todėl atsakovas formuodamas klausimus ekspertui vadovavosi 2017-12-14 paaiÅ¡kinime nurodytomis aplinkybėmis, jog iki minėto įvykio automobilis neturėjo sugadinimų. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2017-12-14 paaiÅ¡kinimu ieÅ¡kovas nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovo dėl 2017-09-17 eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų.

Akivaizdu, kad ieškovas galėjo nežinoti, jog atsakovas nėra susipažinęs su jo 2017-09-17 paaiškinimu, ir manyti, jog atsakovui yra žinoma, kad automobilio kairės pusės apgadinimai padaryti anksčiau, todėl šių aplinkybių ieškovas iš naujo neminėjo. Vis dėlto, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad 2018-01-08 eksperto išvadose nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

22. Visų pirma, aplinkybė, jog atsakovas prašė įvertinti, kaip susidarė automobilio kairiojo Å¡ono apgadinimai, kurie nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu, nėra laikytina eksperto klaidinimu. Pažymėtina, jog V. M. tinkamai nustatė, kad minėti apgadinimai nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu. Taigi, minėtas klausimas eksperto nesuklaidino. Antra, ekspertui buvo pateikta visa eismo įvykio medžiaga, įskaitant ieÅ¡kovo 2017-09-17 paaiÅ¡kinimÄ , todėl jam buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas pripažino, jog automobilio kairiojo Å¡ono apgadinimai padaryti iki 2017-09-17 eismo įvykio.

Trečia, įvertinus 2018-01-08 eksperto iÅ¡vados turinį, matyti, jog aplinkybė dėl automobilio kairiojo Å¡ono apgadinimų neturėjo įtakos nustatant, ar 2017-09-17 eismo įvykis galėjo įvykti ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėms, kadangi Å¡i iÅ¡vada remiasi kitomis aplinkybėmis – nėra požymių, kad automobilis bÅ«tų virtęs ant deÅ¡iniojo Å¡ono, neįžiÅ«rimi pėdsakai, bÅ«dingi automobilio Å¡oniniam slydimui, kuris Å¡iuo atveju turėjo iÅ¡sivystyti, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad bÅ«tų iÅ¡sivystęs automobilio Å¡oninis slydimas, lėmęs jo apsisukimÄ apie 165° prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

23. Ieškovas nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog šoninio slydimo metu sugadinti dešinės pusės ratlankiai ir deformuotos padangos, tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių šiukšlių (žemių), tačiau ekspertas pateiktoje išvadoje apie tai neužsimena. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybių, jog įvykio metu galėjo atsirasti automobilio dešinės pusės ratlankių ir padangų pažeidimai, tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių šiukšlių (žemių).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia konkrečių eismo įvykio aplinkybių, t.y. minėti pažeidimai galėjo atsirasti tiek dėl Å¡oninio slydimo, tiek automobiliui įvažiuojant į kelio sankasÄ kitu bÅ«du. Taigi, liudytojo paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovo nurodyti automobilio apgadinimai neleidžia daryti iÅ¡vados apie jų atsiradimo mechanizmÄ ir atitinkamai nepatvirtina konkrečių įvykio aplinkybių, todėl aplinkybė, jog apie Å¡iuos pažeidimus nėra pasisakoma 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta iÅ¡vada yra nepagrįsta.

Kitų duomenų, patvirtinančių, jog šie automobilio apgadinimai turi esminę reikšmę nustatant 2017-09-17 eismo įvykio aplinkybes bei patvirtina, kad eismo įvykis įvyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas nepateikė.

24. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai uždavė ekspertui klausimÄ dėl požymių, rodančių, kad automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono. 2018-01-08 eksperto iÅ¡vados duomenimis nustatyta, kad ekspertui buvo užduotas klausimas apie ieÅ¡kovo automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono sugadinimų susidarymo mechanizmÄ bei, ar yra požymiai, kad automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡inio Å¡ono. Eksperto iÅ¡vados 2.4.1. punkte nurodyta, jog tyrimui pateiktose nuotraukose, kuriose automobilis užfiksuotas eismo įvykio vietoje, neįžiÅ«rimi pėdsakai, leidžiantys pagrįsti, kad nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies automobilis buvo pasisukęs ženkliu kampu (iki 165°) prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir nuvažiuojant nuo kelio jis judėjo Å¡oniniu slydimu.

Atlikto modeliavimo su kompiuterine programa rezultatai taipogi nepagrindžia, kad automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis turėjo iÅ¡sivystyti Å¡oninis Å¡io automobilio slydimas. Todėl negalima pagrįsti, kad susidarė sÄ lygos, prie kurių Å¡is automobilis galėjo virsti ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Automobilio sugadinimų deÅ¡iniajame Å¡one pobÅ«dis neleidžia pagrįsti, kad Å¡is automobilis buvo apvirtęs ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Ant Å¡io automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono detalių (priekinio bamperio apdailos deÅ¡inio Å¡ono, priekinio deÅ¡inio sparno ir priekinio deÅ¡inio ratlankio) susidarę įbrėžimai nebÅ«dingi Å¡oniniam automobilio virtimui.

Eksperto vertinimu, Å¡ių įbrėžimų susidarymas paaiÅ¡kinamas vandalizmu arba sÄ moningais veiksmai, kai aÅ¡triu daiktu (pvz., peilis, vinis ir pan.) buvo daug kartų braukiama per automobilio minėtas deÅ¡iniojo Å¡ono detales. Automobiliui apvirtus ant deÅ¡iniojo Å¡ono susidaro kito pobÅ«džio sugadinimai (ženklios deformacijos, platÅ«s nubrozdinimai) ir paprastai sulaužomas deÅ¡inys galinio vaizdo veidrodėlis, o Å¡is tiriamuoju atveju nepažeistas (Eksperto iÅ¡vados 2.4.2. punktas). Eksperto iÅ¡vados 3 punkte konstatuojama, kad nėra požymių, kad Å¡is automobilis bÅ«tų virtęs ant deÅ¡iniojo Å¡ono.

Minėta aplinkybė yra nurodoma ir atsakovo 2018-01-11 praneÅ¡ime dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių atsakovas atsisakė mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡vadÄ , yra tai, jog, ieÅ¡kovas nurodė tikroves neatitinkančias aplinkybes, kad automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apvirtęs ant deÅ¡iniojo Å¡ono.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-14 paaiškinime ieškovas nurodė, jog po įvykio automobilis gulėjo ant dešiniojo šono, ieškovas iš automobilio išlipo per vairuotojo duris, kurios tuo metu buvo į viršų. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad automobilis buvo pasviręs ant dešiniojo šono, tačiau apvirtęs nebuvo. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovas nesiekė suklaidinti atsakovo dėl aplinkybių, susijusių su automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) virtimu ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Visų pirma, kaip nurodyta Sprendimo 20 punkte, 2017-09-17 eismo įvykio aplinkybes įvykio aplinkybes užfiksavo į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai, kurie padarė fotonuotraukas. 2017-12-14 paaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas atsakovui pateikė praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio, todėl jis galėjo nežinoti, jog atsakovas iki Å¡iol nėra susipažinęs su minėtomis fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti automobilio padėtis kelio sankasoje, todėl teikdamas 2017-12-14 paaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas galėjo ne itin tiksliai nurodyti automobilio padėtį, t.y. nurodyti, jog automobilis gulėjo ant deÅ¡iniojo Å¡ono, o ne buvo pasviręs ant deÅ¡iniojo Å¡ono, kaip užfiksuota nuotraukose.

Antra, ieÅ¡kovas galėjo neįvertinti aplinkybės, kad jo pateiktas paaiÅ¡kinimas („automobilis gulėjo ant deÅ¡iniojo Å¡ono“) gali bÅ«ti suprastas dvejopai – kaip ženklus automobilio pasvirimas ant deÅ¡iniojo Å¡ono ir kaip apvirtimas ant deÅ¡iniojo Å¡ono. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovo 2017-12-14 paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė dėl automobilio apvirtimo ant deÅ¡iniojo Å¡ono nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas atsakovui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl atsakovas Å¡iuo pagrindu nepagrįstai atsakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

26. Vis dėlto, kaip minėta Sprendimo 22 punkte, 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadoje aplinkybę, jog techniniu požiÅ«riu negalima pagrįsti automobilio padėties, užfiksuotos 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, pagrindžia ne tik Sprendimo 24, 25 punktuose nurodytos aplinkybės dėl automobilio apvirtimo ant deÅ¡iniojo Å¡ono, tačiau ir trasologinė analizė bei eismo įvykio modeliavimo kompiuterine programa rezultatai. 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadoje nurodoma, jog eismo įvykio nuotraukose neįžiÅ«rimi pėdsakai, bÅ«dingi automobilio Å¡oniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasÄ ), kuris turėjo iÅ¡sivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotÄ automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieÅ¡ eismo įvykį, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis bÅ«tų iÅ¡sivystęs automobilio Å¡oninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimÄ apie 165° prieÅ¡ laikrodžio rodyklę.

Eksperto iÅ¡vados 2.2. punkte detalizuojama, jog 12-oje nuotraukoje matyti, kad automobilis stovi kelio sankasoje, deÅ¡iniais ratais įsirausęs į sankasos gruntÄ . Å ioje nuotraukoje įžiÅ«rimas Å¡io automobilio užpakalinio deÅ¡inio rato pėdsakas, kuris orientuotas daugiau lygiagrečiai automobilio iÅ¡ilginės simetrijos plokÅ¡tumai. 13-14-oje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas ties sustojusio automobilio kairiuoju Å¡onu. 13-ojo nuotraukoje raudonomis brÅ«kÅ¡ninėmis linijomis pažymėtas pėdsakas, kuris orientuotas link automobilio priekinio kairio rato. 14-ojo nuotraukoje raudona rodykle pažymėtas grunto kauburėlis, esantis prie sustojusio automobilio užpakalinio kairiojo rato.

Tokio pobÅ«džio grunto kauburėlis susidaro, kai minkÅ¡tame grunte sustoja stabdomo automobilio ratas. Nė vienoje iÅ¡ tyrimui pateiktų nuotraukų nesimato automobilio Å¡oninio slydimo ratų pėdsakų kelio sankasoje – tokio pobÅ«džio pėdsakai turėjo susidaryti automobiliui nuvažiavus į Å¡iÄ kelio sankasÄ ir jie turėjo bÅ«ti ties sustojusio automobilio kairiu Å¡onu, nes sprendžiant pagal eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, automobilis nuo pradinės jo judėjimo krypties iki sustojimo turėjo apsisukti beveik 180° kampu.

Tuo tarpu 12-oje nuotraukoje matosi automobilio užpakalinio deÅ¡iniojo rato pėdsakas, kuris objektyviai nurodo Å¡io automobilio judėjimo kryptį prieÅ¡ jam sustojant – automobilis judėjo maždaug tuo pačiu kampu (kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu), kuriuo jis nukreiptas ir po sustojimo. Å iÄ automobilio judėjimo kryptį patvirtina ir jo kairio Å¡ono ratų pėdsakai.

27. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Impulsana“ ekspertas V. M., kuris parengė 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju tam, kad ieÅ¡kovo automobilis, ieÅ¡kovo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, apsisuktų apie 165° prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, turėjo iÅ¡sivystyti Å¡oninis slydimas, tačiau modeliuojant eismo įvykį kompiuterine programa matyti, jog Å¡iuo atveju Å¡oninis slydimas negalėjo iÅ¡sivystyti. Be to, atlikus pateiktose nuotraukose esančių pėdsakų trasologinę analizę nustatyta, jog automobilis į kelio sankasÄ nuvažiavo ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo ieÅ¡kovas, o važiuojant prieÅ¡inga kryptimi, įžambiai važiuojamosios dalies kraÅ¡tui. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno pėdsako, bÅ«dingo Å¡oniniam slydimui, tačiau matosi nuvažiavimo tiesiai pėdsakai.

28. IeÅ¡kovas nurodo, jog V. M. modeliuodamas eismo įvykį kompiuterine programa pasirinko aplinkybę, kad ieÅ¡kovas, bandydamas aplenkti kliÅ«tį kelyje, staigų manevrÄ (posÅ«kį) pradėjo likus 50 metrų iki pozicijos, kurioje atsidÅ«rė po eismo įvykio, tačiau nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur ekspertas gavo tokius duomenis. Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad minėtas 50 metrų atstumas buvo apskaičiuotas tyrimo metu, t.y. Å¡iuo atveju tam, kad automobilis atsidurtų galutinėje pozicijoje, kurioje jis užfiksuotas 2017-09-17 eismo įvykio metu, ieÅ¡kovas staigų manevrÄ turėjo pradėti 50 metrų atstumu iki galutinės automobilio pozicijos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo pozicija, jog tyrimo metu V. M. minėtÄ atstumÄ pasirinko savo nuožiÅ«ra, yra vertintinas kaip nepagrįstas.

29. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad paaiÅ¡kinimÄ atsakovui dėl eismo įvykio jis pateikė 2017-12-14, t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams po eismo įvykio, todėl galėjo neatsiminti tikslaus automobilio judėjimo greičio. Tokiu bÅ«du, negalima atlikti ekspertizės kompiuterinės programos pagalba, kai automobilio važiavimo greitis yra neaiÅ¡kus. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, jog teikdamas 2017-12-14 paaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovas galėjo neatsiminti tikslaus automobilio judėjimo greičio 2017-09-17 eismo įvykio metu, tačiau 2018-01-08 eksperto iÅ¡vada remiasi keliomis aplinkybėmis – automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais bei trasologinio tyrimo rezultatais.

Taigi, aplinkybę, jog 2017-09-17 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas, patvirtina ne tik automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatai, tačiau ir tai, jog neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui, bei matomi automobilio nuvažiavimo tiesiai pėdsakai, t.y. pėdsakai, kurie patvirtina, kad automobilis judėjo maždaug tuo pačiu kampu (kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu), kuriuo jis nukreiptas ir po sustojimo.

30. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas taip pat nurodė, jog 2018-01-08 eksperto iÅ¡vadoje teigiama, kad automobilio kairiojo Å¡ono sugadinimai susidarė dėl kontakto su kelio stulpeliu, tačiau iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, jog prieÅ¡ minėtÄ stulpelį yra kelio atitvaras, o tarpas tarp stulpelio ir atitvaro nėra pakankamas automobiliui pravažiuoti. Teismas pažymi, jog iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelkraÅ¡tyje ties kelio sankasa, į kuriÄ Ä¯važiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelio stulpelis, o už jo – kelio atitvaras. Įvertinus pateiktus duomenis sutiktina su ieškovu, jog kelio tarpas tarp minėto stulpelio ir atitvarko nėra pakankamas automobiliui įvažiuoti, dėl ko labiau tikėtina, kad automobilio kairiojo šono sugadinimai negalėjo susidaryti dėl kontakto su šiuo stulpeliu. Vis dėlto, 2018-01-08 eksperto išvadoje nėra kategoriškai teigiama, jog automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono sugadinimai susidarė būtent dėl kontakto su kelio stulpeliu.

Eksperto iÅ¡vados 2.2. punkte nurodoma, jog 14-ojo nuotraukoje geltona spalva pažymėtas kelio pakraÅ¡tyje įrengtas stulpelis. Sprendžiant pagal nustatytÄ automobilio judėjimo kryptį, automobilis kairiu Å¡onu galimai kontaktavo su Å¡iuo stulpeliu. Tačiau, įvertinant stulpelio savybes (lengvai besideformuojantis, pagamintas iÅ¡ plastiko), negalima pagrįsti, kad dėl galimo kontakto su Å¡iuo stulpeliu susidarė visi užfiksuoti automobilio kairio Å¡ono sugadinimai. Taigi, eksperto iÅ¡vadoje aptariama automobilio kairiojo Å¡ono kontakto su kelio stulpeliu galimybė, kartu konstatuojant, kad visi automobilio kairiojo Å¡ono sugadinimai negalėjo susidaryti dėl galimo kontakto su kelio stulpeliu.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo 2018-01-08 eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių laikyti nepagrįstomis.

31. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo pateikta 2018-01-08 eksperto iÅ¡vada yra iÅ¡sami, nuosekli, joje pateiktos tyrimo iÅ¡vados yra sklandžios ir neprieÅ¡taringos, Å¡ias iÅ¡vadas taip pat patvirtino minėtÄ tyrimÄ atlikęs liudytojas V. M.. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad 2017-09-17 eismo įvykis vyko ne ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis patvirtinta kelios skirtingos aplinkybės:

1) nėra pėdsakų, bÅ«dingi automobilio Å¡oniniam slydimui, 2) automobilio pėdsakai rodo jo judėjimÄ maždaug tuo pačiu kampu kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. nuvažiavimÄ tiesiai, 3) modeliavimas su kompiuterio programa parodo, jog ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis negalėjo iÅ¡sivystyti automobilio Å¡oninis slydimas, kuris ir turėjo lemti jo apsisukimÄ apie 165° prieÅ¡ laikrodžio rodyklę. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nors ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau eismo įvykyje dalyvavo tik ieÅ¡kovas, todėl nėra kitų liudytojų, kurie galėtų pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus.

Dėl šios priežasties atsakovo galimybės pateikti papildomus įrodymus dėl eismo įvykio aplinkybių yra ribotos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas pagrįstai kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo.

32. Be to, šiuo atveju ieškovas aplinkybę dėl 2018-01-08 eksperto išvados nepagrįstumo grindžia savo paaiškinimais, bendro pobūdžio samprotavimais. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje eksperto išvadoje nustatytos neteisingos aplinkybės, padarytos klaidingos išvados. Nesutikdamas su minėta išvada ieškovas taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės ar apklausti ekspertų bei specialistų, kurie patvirtintų, jog išvada gali būti klaidinga.

33. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog ekspertas V. M. surašo tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto išvadas yra konstatuota teismų procesiniuose sprendimuose, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015, 2015-05-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse nekonstatavo aplinkybė, kad V.

M. suraÅ¡o tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto iÅ¡vadas. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015 nurodė, kad nesirėmimÄ V. M. iÅ¡vada iÅ¡ esmės apsprendžia tai, jog buvo paneigta aplinkybė, kad V. V. motociklas prieÅ¡prieÅ¡iais kasatoriaus automobilį važiavo kairiÄ ja kelio puse ir sudarė jam kliÅ«tį, o V. M. iÅ¡vados rėmėsi bÅ«tent tokia hipoteze. IÅ¡kilus papildomų klausimų, Å iaulių apygardos teismo 2012-03-13 nutartimi buvo paskirta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriuje atlikta papildoma teismo autotechninė ekspertizė, kurios metu buvo įvertintos dar netirtos eismo įvykio aplinkybės“.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015 pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta viena iš eismo įvykio hipotezių, kuri buvo tiriama V. M. eksperto išvadose, t.y. paaiškėjo naujos eismo įvykio aplinkybės, kurios nebuvo tirtos V. M. eksperto išvadose.

34. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys atmestinas.

35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 684,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 700,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, 484,00 Eur iÅ¡laidos už eksperto iÅ¡vadÄ , 350,90 Eur iÅ¡laidos už V. M. dalyvavimÄ teismo posėdyje bei 150,00 Eur už UAB „PajÅ«rio autorika“ atliktÄ automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymÄ .

36. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rÅ«Å¡ių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Bendra byloje vykusių posėdžių trukmė yra 3 val. 21 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios iÅ¡laidos už atstovavimÄ teisme galėtų bÅ«ti 3 val. x 0,1 x 935,70 Eur, t.y. 280,71 Eur.

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Byloje pateiktose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis nurodo, jog 700,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apima susipažinimÄ su byla, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, nuvykimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, tačiau nedetalizuoja susipažinimo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmės.

39. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad didžiausia galima suma už atsakovo patirtas teisines paslaugas pagal Rekomendacijas yra 280,71 Eur, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ sudaro iÅ¡ viso 700,00 Eur, laikytina, jog yra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, ieÅ¡kinį atmetus atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 265,51 Eur (280,71 Eur + 484,00 Eur + 350,90 Eur + 150,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

40. Už ieÅ¡kiniu pareiktus reikalavimus mokėtinas 148,00 Eur žyminis mokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 151,00 Eur žyminio mokesčio, todėl 3,00 Eur žyminio mokesčio permoka grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 13,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 13,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. G. 1 265,51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. G. į valstybės biudžetÄ 13,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui P. G. 3,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ AB SEB banke, 2018 m. liepos 5 d., dokumento Nr. 266.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei. Teisėja Larisa Å imanskienė