2021-08-18 Nr. AB-16123-3-61-3-02563-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2563-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02563-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-509 (AG-471/07-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą atmesti.

2. Atsakovo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nepagrįstai buvo panaikintas informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių pasekmių nesukeliantis NŽT 2020 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 1SD-918-(7.22E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

2.2. Pareiškėjas NŽT pateikė 2020 m. kovo 27 d. prašymą „Dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo, disponavimo bei viešo intereso gynimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame palyginęs civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 nustatytą faktinį ir teisinį pagrindą, tiesiogiai susijusį su pareiškėjo naudojamo valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Naudojamas sklypas) nuomos teisiniais santykiais, kurie teismo buvo pripažinti negaliojančiais, ir savarankiškai surinktus faktus apie NŽT su trečiaisiais asmenimis sudarytus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) sandorius, NŽT suformulavo reikalavimus (būti nuosekliems ir kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo arba atsakyti, kodėl NŽT valstybinės žemės nuomos srityje taiko skirtingus standartus). Pareiškėjo reikalavimai suformuluoti paliepimo forma, yra ydingi ir turi spaudimo požymių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-338-466/2020 pagal pareiškėjo ieškinį NŽT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su pareiškėju jo Naudojamo sklypo, nuomos sutartį. Atsakovas kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su nurodymu pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo Prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kurią įvertino ir pažeidimų nenustatė. NŽT Raštu informavo pareiškėją, kad nebuvo nustatyta, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sudaryta Sklypo nuomos sutartis pažeidžia teisės aktų reikalavimus, taip pat paaiškino, kad kiekvienas atvejis dėl valstybinės žemės naudojimo gali būti skirtingas ir turėti išskirtines, tik jam vienam būdingas aplinkybes, kurios gali turėti lemiamos įtakos nuomos / pardavimo santykių tęsimo / nutraukimo sprendimui priimti.

2.3. Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl NŽT Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo ir naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė, jog atsakovas turėjo atsakyti pareiškėjui, kodėl NŽT valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai pareiškėjui ir kitiems asmenims, o kadangi NŽT nepateikė atsakymo į skunde suformuluotą prašymą, todėl Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisija pareiškėjo skundą tenkino ir motyvuodama tuo, kad NŽT, atsisakiusi kreiptis į prokuratūrą dėl Prašyme nurodytų aplinkybių, nenurodė atsisakymo motyvų, todėl Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, įpareigojo atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo. Komisija pripažino, kad Prašymas turėjo būti išnagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (toliau – ir Įstatymas), tačiau prieštaraudama pati sau, konstatavo, kad atsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui įtvirtintų reikalavimų.

2.4. Komisija neįvertino aplinkybių, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti NŽT privalomi kriterijai, kuriais vadovaudamasi ji tikrintų savo pačios priimtų aktų teisėtumą, kad pareiškėjo Prašyme kvestionuojami trečiųjų asmenų sandoriai pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia ir niekaip nėra susiję su pareiškėjo civilinėmis bylomis. Faktų pripažinimas negali būti skundo dalyku, o pareiškėjas nenurodė, kaip Raštas daro įtaką jo teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip Komisijai tenkinus pareikštą reikalavimą, būtų apgintos pareiškėjo teisės. Klausimas dėl pareiškėjo teisių į Naudojamo sklypo nuomą, yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020, kurioje teismas nuspręs, ar Prašymo 2 punkte nurodomos pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Pareiškėjas subjektyviai nusprendęs, kad Sklypo sandoriai su trečiaisiais asmenimis sudaryti pažeidžiant teisės aktus, Prašyme konstatuoja, kad savaime yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės į lygiateisiškumo principą, tokiu būdu nepaliekant NŽT kito atsakymo varianto. Pareiškėjas siekė ne pažeistų teisių gynimo, o tam tikrų faktų konstatavimo, t. y. pripažinti su pareiškėju nieko bendro neturinčių sandorių neteisėtumą, arba, nepripažinus pažeidimų, savaime konstatuoti pareiškėjo teisių į Naudojamo sklypo nuomos santykių pažeidimą.

2.5. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog nepakanka, kad NŽT, nagrinėdama Prašymą, atliko pareiškėjo kvestionuojamo Sklypo sandorių su trečiaisiais asmenimis teisėtumo vertinimą ir apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją. Komisija įpareigojo NŽT pareiškėjui pateisinti savo pačios priimtus teisės aktus, kurie pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisės aktai NŽT, priešingai nei prokurorui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str.), nenustato pareigos asmeniui, pranešusiam apie galimus pažeidimus, pateikti išsamų tyrimo vertinimą. Pagal teismų formuojamą praktiką pareiškėjas, teikęs pranešimus apie galimus pažeidimus, turi tik teisę sužinoti, kokių veiksmų buvo imtasi dėl tokių pareiškėjo veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą tyrimą ir apie tai, kad pažeidimų nebuvo nustatyta.

2.6. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudoti asmenys gali apskųsti teismui, o ne išankstine naudojimo tvarka Komisijai arba NŽT direktoriui. NŽT nedisponuoja informacija, kad Sklypas tretiesiems asmenims buvo perleistas neteisėtai, taip pat nedisponuoja informacija, kad pareiškėjo teisės į Naudojamo sklypo nuomą yra pažeistos, kadangi dėl minėtos teisės vyksta teisminiai ginčai.

3. Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Pareiškėjo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Įstatyme nustatyta tiek pareiškėjo teisė prašyti informacijos, tiek atsakovo pareiga tokią informaciją suteikti. Įstatymas taip pat nustato pareiškėjo teisę skųsti atitinkamus atsakovo sprendimus ar neveikimą.

3.2. Prašymas yra susijęs su pareiškėjo ir atsakovo teisminiais ginčais dėl Naudojamo sklypo nuomos. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas paaiškinti skirtingą tų pačių teisės normų taikymo praktiką, skunde paminėdamas labai konkrečius valstybinių žemės sklypų nuomos atvejus, taip pat esmines faktines aplinkybes, kurios pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) yra reikšmingos, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Visuose atsakymuose į pareiškėjo prašymus atsakovas vengia pateikti atsakymus į esminius keliamus klausimus – kuo šie atvejai skiriasi nuo Naudojamo sklypo atvejo.

3.3. Tiek skunde, tiek Komisijos posėdžio metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kad nesiekia panaikinti Sklypo pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių, nei jokių kitų pareiškimuose išskirtų valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių. Pareiškėjo kreipimosi siekis, kad vienodai būtų aiškinamos bei taikomos užstatytos valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos.

3.4. Atsakovas savo atsakymus grindžia deklaratyviais teiginiais apie tai, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas. Pareiškėjas siekia, kad tie reikšmingi skirtumai būtų atskleisti. Jeigu tam tikri pareiškėjo nurodyti faktai neatitinka tikrovės ar egzistuoja kitos aplinkybės, kurios tą situaciją daro kitokią, tai NŽT gali nurodyti ir atitinkamai pagrįsti savo skirtingus sprendimus.

3.5. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis nusprendė, nesant jokių teisės aktų pakeitimų, pakeisti teisės normų supratimą ir ligi šiol egzistavusią praktiką, tai turi būti daroma ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl visų kitų užstatytos valstybinės žemės naudotojų. Pareiškėjas turi konstitucinę teisę būti vertinamas taip pat kaip ir kiti subjektai.

3.6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba akcentavo valstybinės žemės nuomos ir pardavimo srityje egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius, kylančius iš ydingo ir nevienareikšmiškai taikomo teisinio reguliavimo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. liepos 31 d. pažymoje taip pat konstatavo, kad nėra teisinio reglamentavimo, kaip turi būti nustatytas statinių eksploatacijai būtinas žemės sklypo plotas ir dėl to sudaromos sąlygos formuoti skirtingo dydžio sklypus nuomai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsakovo NŽT skundą atmetė ir iš atsakovo pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ naudai priteisė 1 778,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas pateikė NŽT Prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į NŽT poziciją Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-432-600/2016 ir Nr. e2-338-466/2020, kuriose NŽT inicijavo savo sudarytos Naudojamo sklypo nuomos sutarties panaikinimą, ir atsisakė sudaryti naują Naudojamo sklypo nuomos sutartį, prašė įvertinti galimai neteisėtus valstybinio žemės sklypo naudojimo ir disponavimo santykius, NŽT Vilniaus miesto skyriui su UAB „Arko AG“ sudarant 2019 m. liepos 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Autoūkis“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Pareiškėjas Prašyme pateikė Naudojamo sklypo nuomos sutarties ir minėtų su trečiaisiais asmenimis sudarytų Sklypo sutarčių faktinių aplinkybių ir taikyto teisinio reglamentavimo palyginimą, teigdamas, jog tiek pareiškėjo, tiek minimos situacijos yra labai panašios. Pareiškėjas pasisakė dėl valstybės institucijos pareigos vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai, NŽT prašė būti nuosekliai ir, kaip ir pareiškėjo atveju, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo arba paaiškinti, kodėl NŽT taiko skirtingus standartus pareiškėjui ir tretiesiems asmenims.

5.2. Į pareiškėjo Prašymą NŽT atsakė Raštu, nurodydama, kad pareiškėjas kelia žemės sklypo pardavimo, nuomos santykių teisėtumo klausimus, pasiremdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-432-600/2016 ir Nr. e2-338-466/2020 nagrinėtais atvejais dėl Naudojamam sklypui sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties su pareiškėju panaikinimo. NŽT atkreipė dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl valstybinės žemės naudojimo gali būti skirtingas ir turėti išskirtines, tik jam vienam būdingas aplinkybes, kurios gali turėti lemiamos įtakos nuomos / pardavimo santykių tęsimo / nutraukimo sprendimui priimti, todėl tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT kiekvieną atvejį nagrinėja ir vertina individualiai ir negalėtų, pasiremdama vien pareiškėjo prašyme paminėtu teisminio proceso atveju, inicijuoti pardavimo ar nuomos sutarčių nutraukimą ir kreipimosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą procedūrų tiek nagrinėjamo žemės sklypo, tiek kitų naudojamų valstybinės žemės sklypų atvejais, nes tai galėtų prieštarauti valstybinės žemės išnuomojimą ir pardavimą ne aukciono tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei pažeisti naudotojų įstatymines teises. Taip pat NŽT informavo, kad išnagrinėjus NŽT esančius dokumentus nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sudaryta Sklypo nuomos sutartis nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų.

5.3. Nesutikdamas su NŽT Raštu pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NŽT Raštą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Komisija nustatė, kad pareiškėjas nėra Sklypo ar jame esančių pastatų savininkas ir jo kreipimasis į NŽT laikytinas prašymu, todėl NŽT pateiktą atsakymą įvertino suteiktos informacijos išsamumo aspektu. Komisija konstatavo, jog Rašte nėra aiškiai nurodyti atsisakymo kreiptis į prokuratūrą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, motyvai, atsakymas nėra paremtas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, o NŽT neišsamiai atsakė pareiškėjui į Prašyme pateiktus klausimus ir argumentus.

6. Teismas aptarė VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1–2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šiuo nuostatų taikymo aspektu, įvertino pareiškėjo skundo Komisijai bei Prašymo NŽT turinį ir nustatė, kad pareiškėjas nėra nei Sklypo, nei jame esančių pastatų savininkas. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi siekdamas, jog NŽT pasisakytų dėl skirtingo užstatytos valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pareiškėjo manymu, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms.

7. Teismas aptarė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, vertino NŽT Rašto turinį ir iš dalies sutiko su NŽT išvada, kad pareiškėjo prašyme kvestionuojami trečiųjų asmenų sandoriai savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, o faktų pripažinimas negali būti skundo dalyku. Tačiau šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pabrėžė, jog jis neketina ginčyti Sklypo pirkimo–pardavimo ir nuomos sutarčių, o jo kreipimosi tikslas – gauti informaciją dėl vienodo užstatytos valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Teismas nustatė, kad NŽT Rašte tik bendrais teiginiais nurodė, kad kiekvieną atvejį nagrinėja ir vertina individualiai, o išnagrinėjus NŽT esančius dokumentus nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sudaryta Sklypo nuomos sutartis nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų.

8. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 1 straipsniu, nurodė, kad pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų, tiek skundų, tiek prašymų nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pateikti informaciją – įvertinti, ar jo minimu atveju NŽT situaciją dėl valstybinės žemės nuomos santykių vertina tapačiai ar egzistuoja aplinkybės, pagal kurias situacija vertinama kitaip, tačiau atsakovas tik pasisakė, jog situacijos yra vertinamos atskirai ir yra skirtingos, tačiau kokie skirtumai yra pareiškėjo minimais atvejais nenurodė, taigi, teismo vertinimu, nepateikė atsakymo į pareiškėjo suformuluotą klausimą. Teismas sprendė, jog toks atsakovo neveikimas prieštarauja VAĮ 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai.

9. Teismas nurodė, kad Komisija konstatavo, jog Rašte nėra aiškiai nurodyti atsisakymo kreiptis į prokuratūrą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, motyvai, atsakymas nėra paremtas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, o NŽT neišsamiai atsakė pareiškėjui į Prašyme pateiktus klausimus ir argumentus. Teismas konstatavo, jog Komisija, įvertinusi tiek pareiškėjo Prašymo, tiek skundo Komisijai turinį, pagrįstai sprendė, kad NŽT Raštas neatitinka išsamumo kriterijaus, nėra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas pažymėjo, jog pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, NŽT turi nurodyti, ar pareiškėjo nurodomi atvejai skiriasi, jei skiriasi, nurodyti kuo.

10. Teismas, atmetęs atsakovo skundą, sprendė, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.1, 8.2, 8.16 punktų nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį 2020 metų II ketvirčiui, bei įvertinęs byloje esančius, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjui priteisė 1 778,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą, Komisijos sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, kad:

12.1. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų, kadangi nebuvo atliktas savarankiškas teisinis ginčo santykio vertinimas, nebuvo ištirti visi įrodymai, turintys bylai esminės reikšmės, teismas sprendime apsiribojo Komisijos sprendimo motyvais, t. y. nebuvo atsakyta į esminius atsakovo skundo motyvus, kurie, pastarojo vertinimu, sudaro pagrindą naikinti Komisijos sprendimą. Teismas atsakovo Rašto teisėtumą ir išsamumą vertino ne pagal Prašymo turinį, bet pagal pareiškėjo atsiliepime pateiktus naujus paaiškinimus, kurie atsakovui, priimant Raštą, nebuvo žinomi, t. y. teismas pareiškėjo Prašymo reikalavimams suteikė kitokią reikšmę, todėl konstatavo, kad atsakovas netinkamai atsakė į Prašymą.

12.2. Pareiškėjas Prašymo pirmuoju reikalavimu prašė atsakovo atlikti Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte numatytus veiksmus – inicijuoti Sklypo sandorių, kurie pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia, panaikinimą. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką pareiškėjas, teikęs pranešimus apie galimus pažeidimus, turi tik teisę sužinoti, kokių veiksmų buvo imtasi dėl tokių pareiškėjo pranešimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-662/2018). Pareiškėjas Raštu buvo informuotas apie atliktą tyrimą ir apie tai, kad pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nėra Sklypo sandorių šalis, taip pat minėto Sklypo sandoriai pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo pareiškėjui nurodyti išsamias atsisakymo kreiptis į prokuratūrą priežastis. Raštas pareiškėjui neužkirto kelio savarankiškai kreiptis į prokuratūrą, arba į teismą dėl minėtų sandorių panaikinimo.

12.3. Teismas pernelyg plečiamai aiškino VAĮ 1 straipsnio nuostatą, skundžiamame sprendime nepagrįstai priėjo prie išvados, kad asmuo visais atvejais turi teisę gauti pageidaujamą informaciją, teisę į bet kokio prašymo išnagrinėjimą. Minėta nuostata turėtų būti aiškinama kartu su VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktu asmens prašymo turiniu bei Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnyje pateiktu prašymo turiniu. Pareiškėjo kreipimasis – atsakyti kodėl NŽT valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai UAB „SKR Baltic“ ir kitiems asmenims – neatitinka asmens prašymui keliamų reikalavimų (nepatenka į administracinės paslaugos turinį (VAĮ 2 str. 17 d.)).

12.4. Pareiškėjo teisių į lengvatinę nuomą klausimas yra sprendžiamas teisme (civilinė byla Nr. e2-338-466/2020), t. y. pareiškėjas atsakovo atsisakymą sudaryti nuomos sutartį apskundė teismui. Tačiau Prašymu pakartotinai prašo įvertinti (pasisakyti) pareiškėjo teisių į Naudojamo sklypo nuomą, turinį ne pagal galiojančius teisės aktus, tačiau lyginamuoju būdu pagal pareiškėjo Prašyme nurodytą atvejį – Sklypo nuomos sandorį su trečiaisiais asmenimis. Šis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip prašymas pateikti ne informaciją, ne suteikti administracinę paslaugą, o pateikti vertinamojo pobūdžio nuomonę.

12.5. Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Raštu yra pateikta prašyta informacija, t. y. glaustai pasisakyta dėl valstybinės žemės sklypų nuomos, todėl Raštas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi.

12.6. Pareiškėjo reikalavimas atsakyti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimo reiškia, kad pareiškėjas prašė pripažinti faktą, jog NŽT pareiškėjui ir kitiems subjektams taiko skirtingus standartus valstybinės žemės nuomos santykių srityje. Tam, jog teismas nustatytų, ar pareiškėjas turi materialinį teisinį interesą, šis privalo nurodyti teismui, kuo pasireiškia teisminės gynybos reikalaujamas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nurodyti konkrečias turimas teises (įstatymų saugomus interesus) ir kaip šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos. Pareiškėjas nei Prašyme, nei skunde Komisijai nenurodė, kaip trečiųjų asmenų sandoriai pažeidžia jo interesus.

12.7. Pagal teismų praktiką, atsakymo išsamumo vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Teismas turėjo įvertinti, kad Prašymo tikrieji paslėpti ketinimai – paveikti atsakovo poziciją civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020 (bei kitose civilinėse bylose), kurioje ir sprendžiamas Prašyme nurodytų pareiškėjo tariamai pažeistų teisių į Naudojamo sklypo nuomą klausimas. Vien tai, kad tokios aplinkybės nebuvo paminėtos Rašte nereiškia, kad jos nėra žinomos pareiškėjui.

12.8. Teismas bylą išnagrinėjo išeidamas už ginčo dalyko ribų, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, Prašymą iškreipė konstatuodamas, pareiškėjo kreipimosi siekis, gauti informaciją dėl vienodo užstatytos valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normų aiškinimo, pareiškėjas prašė pateikti informaciją – įvertinti, ar jo minimu atveju, NŽT situaciją dėl valstybinės žemės nuomos santykių vertintina tapačiai ar egzistuoja aplinkybės, pagal kurias situacija vertinama kitaip. Teismas nurodė, kad pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo kreipimąsi NŽT turi nurodyti, ar pareiškėjo nurodomi atvejai skiriasi, jei skiriasi, nurodyti kuo, nors pareiškėjo prašymas buvo suformuluotas visai kitaip, t. y. atsakyti, kodėl NŽT valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai UAB „SKR Baltic“ ir kitiems asmenims, t. y. pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas.

13. Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl NŽT veiksmų, vykdant įstatymuose jai suteiktas valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Prašymo tikslas nebuvo ir nėra atsakovo su kitais asmenimis sudarytų valstybinės žemės sklypo nuomos sandorių panaikinimas ar nutraukimas. Atsakovui adresuotas Prašymas yra dėl konkrečios informacijos, susijusios su atsakovo praktika užstatytos valstybinės žemės nuomos santykių srityje, pateikimo. Prašymo pateikti informacija forma yra dviejų, pareiškėjo vertinimu identiškų ar labai panašių užstatytų valstybinių žemės sklypų situacijų vertinimas, ir kardinaliai priešingų atsakovo sprendimų tų sklypų nuomos sutarčių sudarymo ir nutraukimo klausimu vertinimas.

13.2. Faktas, kad atsakovas vietoj to, kad įvykdytų Komisijos sprendimą skundžia jį teismams tik įrodo, kad Prašymo prielaidos apie skirtingą, selektyvią ir korupcijos apraiškomis pagrįstą atsakovo praktiką yra teisingos ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi argumentų, kuriais jis galėtų pagrįsti Rašte nurodytą skirtingą savo praktiką identiškais faktiniais atvejais.

13.3. Niekuomet nebuvo slepiama, kad Prašymas yra susijęs su pareiškėjo ir atsakovo teisminiais ginčais dėl Naudojamo sklypo nuomos, kurie tęsiasi nuo 2014 m. Prašyme remiamasi būtent tose bylose atsakovo atstovų deklaruojama pozicija užstatytos valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo klausimais, kuri iš esmės prieštarauja atsakovo formuojamai praktikai šiuo klausimu kitais atvejais, įskaitant Prašyme minimą atvejį. Dėl to buvo kreiptasi į NŽT, prašant paaiškinti tokią skirtingą tų pačių teisės normų taikymo praktiką, paminint labai konkrečius valstybinių žemės sklypų nuomos atvejus, taip pat esmines faktinės aplinkybės, kurios pagal Žemės įstatymą ir CK yra reikšmingos sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, lygindami tas aplinkybes su pareiškėjo Naudojamo sklypo situacija. Atsakovas, vietoj to, kad aiškiai pasakytų, kuo nagrinėjami atvejai skiriasi, ir kodėl vienu atveju yra sudarytos sutartys, o kitu atveju atsakovas reiškia atitinkamus reikalavimus ar nesutikimus, savo atsakymus grindžia deklaratyviais teiginiais apie tai, kad kiekvienas atvejis yra skirtingas. To niekas neginčija, bet pareiškėjas savo prašymuose ir siekia, kad tie reikšmingi skirtumai jam būtų atskleisti, kad jis žinotų, ką jis tokio turi atlikti, t. y. kokio jo elgesio ar veiksmų iš jo reikalauja nustatytas teisinis reguliavimas.

13.4. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertinusi NŽT veiklą formuojant ir pertvarkant valstybinės žemės sklypus, keičiant naudojimo paskirtį ar būdą, juos nuomojant ar parduodant taip pat iškėlė klausimus dėl nevienodos atsakovo praktikos ir sprendimų tais pačiais klausimais, t. y. savo prieštaringos praktikos atsakovas nenori ar nesugeba paaiškinti ne tik pareiškėjui, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Atsakovas savo procesiniu elgesiu šioje byloje pats įrodė, kad ne tik vengia spręsti probleminius klausimus ir atsakyti į jam nepatinkančius klausimus, bet žino ir sąmoningai kurią prieštaringą teisės aiškinimą, galimai siekdama korupcinio pobūdžio interesų, t. y. NŽT jai patikėtas valstybinio žemės patikėtinio funkcijas naudoja ne tik netinkamai, bet ir galimai nusikalstamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 1SD-918-(7.22E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ 2020 m. kovo 27 d. prašymą „Dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo, disponavimo bei viešo intereso gynimo“, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundo argumentus, pareiškėjo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad NŽT neveikimas (nepateikimas atsakymo į pareiškėjo suformuluotą klausimą) prieštarauja VAĮ 1 straipsnio nuostatai bei pritarė Komisijos išvadai, kad atsakovo Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško teisinio ginčo santykio vertinimo, pernelyg plačiai aiškino VAĮ 1 straipsnio nuostatą, neidentifikavo tikrųjų pareiškėjo Prašymo ketinimų ir bylą išnagrinėjo išeidamas už ginčo dalyko ribų. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Raštas pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimas), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

18. Taigi vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).

19. Byloje nustatyta, jog Pareiškėjas kreipėsi su Prašymu į NŽT, kuriame pateikė Naudojamo sklypo nuomos sutarties ir NŽT su trečiaisiais asmenimis sudarytų Sklypo sutarčių faktinių aplinkybių ir taikyto teisinio reglamentavimo palyginimą, teigė, jog tiek pareiškėjo, tiek Prašyme aptartos situacijos yra labai panašios. Pareiškėjas pasisakė dėl valstybės institucijos pareigos vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai, NŽT prašė būti nuosekliai ir kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus su trečiaisiais asmenimis sudarytų Sklypo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis arba paaiškinti, kodėl NŽT valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai pareiškėjui ir kitiems asmenims, t. y. pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas (Komisijos byla, I t., b. l. 113–119). Įvertinusi Prašymą, NŽT Rašte informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo NŽT esančius dokumentus ir nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sudaryta Sklypo nuomos sutartis nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas Rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl valstybinės žemės naudojimo gali būti skirtingas ir turėti išskirtines, tik jam vienam būdingas aplinkybes, kurios gali turėti lemiamos įtakos nuomos / pardavimo santykių tęsimo / nutraukimo sprendimui priimti, todėl tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT kiekvieną atvejį nagrinėja ir vertina individualiai ir negalėtų, pasiremdama vien pareiškėjo prašyme paminėtu teisminio proceso atveju, inicijuoti pardavimo ar nuomos sutarčių nutraukimą ir kreipimosi į Vilniaus apygardos prokuratūrą procedūrų tiek nagrinėjamo žemės sklypo, tiek kitų naudojamų valstybinės žemės sklypų atvejais, nes tai galėtų prieštarauti valstybinės žemės išnuomojimą ir pardavimą ne aukciono tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei pažeisti naudotojų įstatymines teises (Komisijos b. l. 167–168).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo Prašyme kvestionuojami NŽT sandoriai su trečiaisiais asmenimis savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia. Patikrinus bylą nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs objektyvius duomenis, kurie atskleistų, kaip konkreti pareiškėjo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti atsakovui Raštu atsakius į pareiškėjo Prašymą, taigi pritartina ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog pareiškėjas nei Prašyme, nei skunde Komisijai nenurodė, kaip trečiųjų asmenų sandoriai pažeidžia jo interesus. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia tik kaip informacijos apie galimai neteisėtus Sklypo naudojimo ir disponavimo santykius, NŽT Vilniaus miesto skyriui su UAB „Arko AG“ sudarant 2019 m. liepos 18 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir su AB „Autoūkis“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pateikimas atsakovui ir atsakymo į Prašymą gavimas.

21. Iš esmės pareiškėjas Prašyme, pateikdamas Naudojamo sklypo nuomos sutarties ir NŽT su trečiaisiais asmenimis sudarytų Sklypo nutarčių faktinių aplinkybių ir taikyto teisinio reguliavimo palyginimą bei nurodęs, jog tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų asmenų situacijos yra labai panašios, siekė, kad atsakovas pateiktų vertinamojo pobūdžio nuomonę. NŽT Raštu atsakė pareiškėjui, jog jo Prašyme nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (Sklypo nuomos sutartis nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimų), t. y. įgyvendino pareiškėjo teisę gauti informaciją.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Prašymo bei atsakovo Rašto turinį aukščiau minėto teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgusi į tai, kad Rašte aiškiai nurodyta, jog buvo reaguota į pareiškėjo Prašymą, tačiau teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, prieina prie išvados, kad Raštas yra išsamus ir motyvuotas, nesukliudęs pareiškėjui, atsižvelgiant į jam žinomas aplinkybes, žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas būtent tokio turinio Raštas. Rašte pažymėta, jog pareiškėjas, manydamas, kad Sklypo nuomos sutartis yra sudaryta neteisėtai, turi teisę ją ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, taip pat Rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo. Taigi Raštu pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, juo neišreiškiamas joks viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas, šiuo Raštu tik informuojama apie atsakovo atliktus veiksmus, glaustai pasisakyta dėl skirtingų situacijų, susijusių su valstybinės žemės sklypų nuoma, vertinimo. Vien aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina atsakovo Rašto turinys, nesudaro pagrindo teigti, jog jis neatitinka VAĮ įtvirtinto reguliavimo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiami Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai panaikinami, nenustačius pagrindo panaikinti atsakovo Raštą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atsakovo skundą tenkinti, panaikinti Komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą atmesti. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai, tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra vertinami.

25. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį teismas atskirąją nutartį gali priimti, kai padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami tarnautojai ir pan. Dėl šių priežasčių netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 21R-509 (AG-471/07-2020), o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė