26ecf5d4-f12d-481f-9033-ece10c74aca0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1471-505/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01980-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 38.; 55.4.; 59.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,           sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,           dalyvaujant pareiškėjui Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Vestai Muckienei,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei, atsakovui A.

K. ir jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei, atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. H. M. ir jo atstovams advokatui Vytautui Tučkui ir A. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. ir jo atstovei L. M.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės (ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ ) praÅ¡ymÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijai, A.

K., R. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims, L. K., A. H. M., G. M., J. R. M., R. M., V. M. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiaisn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintu praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti:1. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymÄ Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo";

2. Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintÄ Å¾emes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas-1,905 ha) detalųjį planÄ bei įsakymo priedÄ , Eil. Nr. 4;3. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymÄ Nr. 33-1-980 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo";

4. Pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 11163 nuo jos sudarymo dienos.PraÅ¡ymuose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos prokuratÅ«roje gautas Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus raÅ¡tas, kuriame praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi V. M. praÅ¡ymÄ dėl valstybinio kelio, nustatė, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, todėl turi bÅ«ti panaikinti Alytaus apskrities virÅ¡ininko ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai bei jų pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I.

P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribas ir surašė grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktÄ . Žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr, 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo ir žemės (miÅ¡ko) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir J. A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grÄ Å¾inant natÅ«ra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypÄ (projektinis Nr. 98) (duomenys neskelbtini) .1998 m. gruodžio 25 d. parengtas žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projektas, padalijant šį žemės sklypÄ Ä¯ 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Å is žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“, įraÅ¡ant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , Å¡iems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ (toliau - preliminarÅ«s matavimai).

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J. Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.Pabrėžė, kad Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. liepos 5 d. (toliau - Projektas), A.

K. suprojektuotas perduoti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę neatlygintinai perduodant nuosavybėn minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje Å¡io žemės sklypo dalyje.I.

P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktÄ . Å io žemės sklypo ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Å is sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. vasario 8 d., tačiau jo duomenys patikslinti vadovaujantis Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 33-Ž-3/63 dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo. Å io keitimo metu žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas pasikeitė iÅ¡ 1,4300 ha į 1,4905 ha. Å io sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IÄ® vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus.Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymo Nr. D1-87 dėl detaliųjų planų tvirtinimo priedu Eil. Nr. 4 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai).Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. 33-Ž-980 dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo buvo patvirtinti detaliajame plane suformuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre šie sklypai buvo įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribas pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus.Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A.

Z. parengtame žemės sklypo plane, Å¡io žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu. Tačiau faktiÅ¡kai kelio nėra, kadangi jo vietoje yra neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).Po sklypų padalinimo, A. K. žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido R.

K..Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Palyginę vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I.

P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais nustatyta, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) - 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m - 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000;

žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m - 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m - 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis 158,32 m (121,81+36,51) - 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1 :5000.Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I.

P. parengtame Å¡io žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas (1,4905 ha) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedÄ maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali bÅ«ti iki ± 0,04783 ha (0,04 V 1,4300=0,04783 ha)).

Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raÅ¡tu bÅ«tų informavęs užsakovÄ ir apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti Å¡io žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente.Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat pietinėje dalyje esantį keliÄ .Ä®vertinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo-parodymo aktÄ nustatyta, kad su paženklintomis Å¡io žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimÄ paženklinimo-parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino paraÅ¡u viena iÅ¡ tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių - M.

K.. Penktame paženklinimo-parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raÅ¡tu nurodytÄ neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimÄ pasiraÅ¡yti paženklinimo-parodymo akte, tuo pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.Esant tokiai situacijai, kai neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį keliÄ , gretimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalį nuosavybės teise turintis V.

M. negali patekti į savo nuosavybę. Administracine procedÅ«ra Å¡io ginčo iÅ¡spręsti nepavyko dėl A. K. nesutikimo, kadangi jo nuomone Å¡is klausimas jau iÅ¡spręstas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, kurioje buvo sprendžiami sklypo atidalinimo klausimai. Tačiau iÅ¡ 2012 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3844-652/2012 matyti, jog toje byloje servitutinio kelio nustatymo klausimas nespręstas.Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto bei Nuostatų 21 ir 32 punktų reikalavimais (užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, virÅ¡ijant Nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidÄ ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedÅ«ras).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ginčo aktai naikintini.Kadangi ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Todėl teismui panaikinus ginčo administracinių aktų dalis, negaliojančiu pripažintinas ir ginčo sandoris - 2006 m. liepos 4 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis Nr. 11163. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Å iuo atveju ginčo sandoris buvo neteisėtų ir naikintinų ginčo aktų pasekmė. Todėl 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 11163 yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeidžiamas ir vieÅ¡as interesas. Be to, neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį keliÄ buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris prilyginamas ir ginamas kaip vieÅ¡asis interesas.Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė praÅ¡ymÄ patenkinti.Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ ir teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė paaiÅ¡kino, kad Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡nagrinėjo V.

M. praÅ¡ymÄ dėl vakarinėje žemės sklypo dalyje esančio kelio ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus (toliau – Skyrius) veiksmų (neveikimo).IÅ¡nagrinėjus praÅ¡yme iÅ¡dėstytus faktus, prie praÅ¡ymo pridėtus dokumentus, Skyriaus bei VÄ® Registrų centro duomenis, nustatyta, kad VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribas ir surašė grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktÄ . Žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr. 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo ir žemės (miÅ¡ko) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir Jonui A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grÄ Å¾inant natÅ«ra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypÄ (projektinis Nr. 98) (duomenys neskelbtini) .VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. gruodžio 25 d. parengė žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projektÄ , padalijant šį žemės sklypÄ Ä¯ 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Å is žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“. Ä®raÅ¡ant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , Å¡iems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .

Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ (toliau – preliminarÅ«s matavimai). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J.

Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai).            Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projekte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) vakaruose ribojasi su laisva valstybine žeme, t. y. kelias šiuose planuose nurodytas nebuvo. Žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projekte nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr.

98) pietinę ribÄ (žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) pažymėta ribos posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 5 ir Nr.

6) kerta 8 m pločio kelias, kuris tęsiasi iki šio žemės sklypo šiaurės vakarinio ribos posūkio taško (žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) pažymėtas ribos posūkio tašku Nr. 9).Taip pat nustatyta, kad Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 33-1548-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ (toliau – Projektas), A.

K. suprojektuotas perduotas neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 4 d. d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).Ä®vertinus Projekto sprendinius, t. y. Projekto planinėje dalyje pažymėtas tuo metu A.

K. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas, nustatyta, kad Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo, kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje Å¡io žemės sklypo dalyje. I. P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktÄ .

Žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) ribos nurodytos Å¡io žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Å is žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-02-08, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IÄ® vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu                Nr. D1-87 patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas padalytas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro                                 Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A.

Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus, atlikus kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Palyginę vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I.

P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) – 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m – 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000;

žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m – 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m – 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis 158,32 m (121,81+36,51) – 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000.

Todėl konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m).

Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas (1,4905 ha) virÅ¡ija Nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedÄ maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali bÅ«ti iki ± 0,04783 ha (0,04 ?¯1,4300=0,04783 ha)). Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raÅ¡tu bÅ«tų informavęs užsakovÄ ir apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti Å¡io žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente. Atsižvelgiant į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo galimai užimat pietinėje dalyje esantį keliÄ .

Ä®vertinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo–parodymo aktÄ , nustatė, kad su paženklintomis Å¡io žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimÄ paženklinimo–parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino paraÅ¡u viena iÅ¡ tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių – M. K.. Penktame paženklinimo–parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raÅ¡tu nurodytÄ neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimÄ pasiraÅ¡yti paženklinimo–parodymo akte, tuo galimai pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.

             Palyginę kitoje kelio pusėje esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, 2007 m. gegužės 28 d. parengtame vykdytojos J. Ž., nurodytus ribų linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projekte nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatėme, kad šio žemės sklypo konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtoje žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projekte nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (trumpėja nuo 0,52 m. iki 8,31 m). Darytina prielaida, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto nuostatomis. V. M. kartu su prašymu pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006 išaiškinimo. Šioje nutartyje išaiškinta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006 klausimas dėl servitutinio kelio nebuvo sprendžiamas.

Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-145-652/2006) tenkino atsakovų G. M., J. R. M., A. M. ir A. H. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nutraukė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) valdymÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-166/2007) paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimÄ . Atsižvelgiant į V.

M. praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytus faktus, į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu, Nuostatų 21 punkto ir Nuostatų 32 punkto nuostatomis (galimai užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, virÅ¡ijant Nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidÄ ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedÅ«ras), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Skyriaus vedėjui pavedė organizuoti suinteresuotų asmenų, t. y.

žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus atlikusio matininko (A. Z.) susitikimÄ , susitikimo metu detaliai iÅ¡aiÅ¡kinti praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytus faktus ir siÅ«lyti nustatytų pažeidimų iÅ¡taisymÄ spręsti administracine tvarka. Taip pat Skyriaus vedėjui buvo pavesta iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra tikslinga patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalųjį planÄ , patvirtintÄ Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. D1-87. Nepavykus nustatytų pažeidimų iÅ¡taisymo iÅ¡spręsti administracine tvarka, Skyriui pavesta pagal kompetencijÄ imtis priemonių dėl Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų nustatymo teisėtumo panaikinimo teismine tvarka. 2014 m. vasario 27 d. Skyriuje įvyko susirinkimas, kuriame matininkas A. Z. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atlikdamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus juos atliko nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkas A.

K. buvo kviečiamas į susirinkimÄ , tačiau neatvyko. Buvo nuspręsta informuoti A. K. apie 2014 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus pavedimÄ dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų tikslinimo administracine tvarka.Skyrius 2014 m. gegužės 9 d. raÅ¡tu Nr. 2SG- (14.2.45)-37 „Dėl kelio“ A. K. informavo, kad jam nesutikus patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis administracine tvarka, skyrius inicijuos kreipimÄ si dėl administracinių aktų panaikinimo, t. y. vieÅ¡o intereso gynimÄ teismine tvarka.

A. K., susipažinęs su skyriaus pateikta informacija, 2014 m. birželio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas įvertinti teismų (dėl žemės sklypo padalijimo) sprendimus ir atsižvelgti sprendžiant įvažiavimo klausimÄ Ä¯ V. M. sklypÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas V. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, t. y., ar teismo sprendimu iÅ¡sprendė dėl servitutinio kelio į žemės sklypus, atidalintus pagal atsakovų pateiktÄ A.

A. T. firmos „Altida“ parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 98-2 padalijimo projektÄ . Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. nutarė iÅ¡aiÅ¡kinti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-145-652/20006 servitutinio kelio nustatymo nesprendė. Prašė praÅ¡ymÄ tenkinti.Atsiliepime į praÅ¡ymÄ atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija prašė praÅ¡ymo reikalavimÄ panaikinti Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintÄ Å¾emes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas - 1,905 ha) detalųjį planÄ bei įsakymo priedÄ , Eil. Nr. 4, patenkinti. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodė, jog 2006 m. vasario 23 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D1-87 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iÅ¡ žemės Å«kio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai).

Ä®vertinę pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytus argumentus ir motyvus darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktÄ ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktÄ , todėl naikinamas yra Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 33-Ž-3163 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, o taip pat ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 1.4905 ha) detalusis planas bei įsakymo priedas eil. Nr. 4 bei Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 33-Ž-980 „Dėl pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirties keitimo“.Atsakovas A. K. atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ prašė praÅ¡ymo netenkinti.Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė paaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo konstatuotus faktus bei aplinkybes, pareiÅ¡kėjas negali ginti vieÅ¡ojo intereso, nes susiklosčiusioje situacijoje ginčas yra kilęs dėl Civilinio kodekso normų taikymo.

Mano, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, o byla turėtų bÅ«ti nutrauktina. Duotuoju atveju analizuojant atliktų matavimų ir vieÅ¡ojo intereso santykį, įvertinant žemės reformos ypatumus, matavimo dvimetrine liniuote specifikÄ , taip pat galimas matavimų paklaidas dėl reljefo (Å¡laitas palei ežero linijÄ , kalnuota vietovė) galimai įvyko techninio pobÅ«džio netikslumas, tačiau pabrėžtina, kad Å¡i situacija neliečia teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo klausimų.Akivaizdu, jog ginčas prasidėjo dėl įvykusios matavimo klaidos ar kitų teismui nežinomų priežasčių, bet Å¡is ginčas iÅ¡ esmės liečia ne teisingÄ teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimÄ , kaip konstitucinę vertybę, reikÅ¡mingÄ visai visuomenei, kuriÄ turėtų ginti prokuroras, o techninio pobÅ«džio klaidos paÅ¡alinimÄ , lėmusiÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto akto galimÄ nepagrįstumÄ .

Tai labiau disputas tarp vieÅ¡ojo administravimo subjekto ir privačių asmenų arba tarp privačių asmenų dėl teisės disponuoti atitinkamu žemės sklypu. Susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų bÅ«ti sprendžiama pasitelkiant į pagalbÄ ne vieÅ¡ojo intereso institutÄ , kadangi Å¡iuo atveju jo nėra.Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos duomenų, nebuvo jokių nei materialinės, nei proceso teisės normų pažeidimų, o tai irgi suponuoja iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡o intereso nebuvimo tikrinamoje administracinėje byloje.Sutiko, kad žemės reformos vykdymas iÅ¡reiÅ¡kia vieÅ¡Ä interesÄ , o žemės sklypų matavimai sudėtinė žemės reformos dalis, tačiau matavimų metu padarytos klaidos, trÅ«kumai, neiÅ¡einantys už keleto asmenų interesų sferos bei lėmę nepagrįstus vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimus, Å¡alintini kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.             ProkuratÅ«ros teiginys, jog A.

K. žemės sklypas ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias yra klaidingas, kadangi niekada A. K. šiai dienai priklausančiame žemės sklype, duotojoje vietoje nebuvo kelio, o žemės sklypo pokyčiai galimi tik šiaurės rytų kryptimi.             A. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto pasikeitimas iš 1,4300 ha į 1,4905 ha yra įvykęs dėl vietovės reljefo – kalnuotos vietovės, šlaito ties ežero linija, pagaliau ežero pasislinkimo dėl esamų šliūžių, todėl žemės sklypas ilgėja šiaurės rytų kryptimi, kur yra Daugirdėlių ežeras, besiribojantis su minėtu A.

K. žemės sklypu, o ne kaip teigia prokuratÅ«ra pietryčių kryptimi.Visi praÅ¡omi panaikinti įsakymai yra priimti patikrinus žemės sklypo (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų bylÄ teritoriniame padalinyje – Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamente. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas, susipažinęs su minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla, jokių procedÅ«rinių ar materialinių teisės normų pažeidimų nerado, per beveik deÅ¡imties metų laikotarpį nuo pirmojo ginčijamo įsakymo priėmimo, niekas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl tariamai jų teises pažeidžiančių įsakymų panaikinimo.

Pabrėžė, jog teisėtas žemės savininkas pagal įstatyminę bazę vadovaujantis teisėtais lÅ«kesčiais tvarkė, naudojo ir disponavo Å¡iuo nekilnojamuoju  turtu, investavo į jį savo pinigines lėšas negalėdamas prognozuoti tokios įvykių eigos.             Pabrėžė, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros pareiÅ¡kime nėra duomenų apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ realizuojant skundžiamus administracinius aktus. Jų veiksmai buvo paremti bÅ«tent Å¡iais dokumentais, kuriuos priėmė vieÅ¡ojo administravimo institucija ir be kurių bÅ«tų buvę negalimi žemės sklypų detalieji planai.

A. K. veikė sÄ Å¾iningai įgyvendindamas jam LR Konstitucijos suteiktas nuosavybės teises į žemės sklypÄ , jas įgyvendindamas laikėsi LR teisės aktų nuostatų, tikėdamas, jog visi žemės sklypo planavimo darbai, kadastriniai duomenys yra patvirtinti žemėtvarkos teritorinio padalinio Alytaus rajone pagal procedÅ«rines normas. CK 4.37 straipsnio pagrindu, savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdė, naudojo nuosavybės teises į objektÄ ir juo disponavo - žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido broliui R.

K., kuris savo eiga gavo statybos leidimus, pradėjo statybos darbus aptariamame žemės sklype, atvedė į sklypÄ elektros energijÄ . Visi atlikti darbai liudija apie sÄ Å¾iningas investicijas turint teisėtus lÅ«kesčius.             Mano, jog ginčijant Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymÄ Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. DI-87, patvirtintÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 1,4905 ha) detalųjį planÄ bei įsakymo priedÄ Eil. Nr.

4. naikintinas ir A. H. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, nes jis galimai taip pat atliktas neteisingai dėl kadastrinių matavimų pažeidimų. Nes bÅ«tent Å¡iuos matavimus atliekant turėjo bÅ«ti numatytas servitutinis kelias, kad patekti į kitus žemės sklypus. Prašė praÅ¡ymÄ atmesti.Atsakovas R. K. atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ prašė praÅ¡ymo netenkinti.Atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas paaiÅ¡kino, jog kaip teisingai nurodoma praÅ¡yme, ginčo žemės sklypas buvo padovanotas 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

Kitaip tariant, žemės sklypÄ Ä¯gijo jau po visų aukščiau nurodytų aplinkybių atsiradimo. Mano, jog žemės sklypÄ Ä¯gijo teisėtai. Žemės sklypas buvo įgytas prieÅ¡ beveik devynis metus laiko. Nuo to laiko žemės sklypÄ iÅ¡ esmės sutvarkė ir pagerino, t. y. sutvarkė gerbÅ«vį, pastatė lieptelį, pavėsinę, gavo statybos leidimus, atvedė elektrÄ , iÅ¡liejo pamatus namui ir kt., todėl turėjo itin daug iÅ¡laidų. Mano, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tokiu bÅ«du jis sÄ Å¾iningai įgijęs nuosavybės teises į šį sklypÄ turės patirti pasekmes, dėl kurių nėra kaltas, ir su kuriomis iÅ¡ esmės nėra susijęs, todėl ir restitucija Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma.

             VieÅ¡asis interesas negali bÅ«ti ginamas taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės nepagrįstai pažeisti visai su vieÅ¡ojo intereso pažeidimu nesusijusio asmens teisės ir teisėti interesai. Å iuo atveju, bus pažeista ir jo kaip piliečio nuosavybės teisė, kuri bus atimta tam nesant jokių atsakovo kaltų veiksmų, kas yra neteisėta, nes nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant, ko akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nėra.             Šis reikalavimas nepagrįstas ir todėl, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas kelias, kuris neva buvo panaikintas praplečiant tuo metu buvusio žemės sklypo, į kurio sudėtį įėjo ir atsakovo dabartinis žemės sklypas, ribas, yra visai ne prie jo žemės sklypo ir su jo žemės sklypu nesiribojo ir nesiriboja bei nesiribotų net ir viskÄ grÄ Å¾inus į į pirminę padėtį, todėl atsakovo žemės sklypo padėtis ir statusas vieÅ¡o intereso gynimui jokios reikÅ¡mės neturi.

Mano, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra perteklinis, net jeigu ir pasitvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodomos faktinės aplinkybės. Pabrėžė, kad iÅ¡vada dėl kelio uždengimo padidėjusiu žemės sklypo plotu, daroma tik remiantis padidėjusiomis žemės sklypo kraÅ¡tinių linijomis net neįvertinant, iÅ¡ kurios pusės konkrečiai Å¡ios linijos pakito. TokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas daro, nes bÅ«damas savo žemės sklype kasmet mato, kaip keičiasi su juo besiribojančio vandens lygis, todėl akivaizdu, kad kranto linija kiekvienais metais, priklausomai nuo lietingumo, taip pat keičiasi, ko akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas neįvertina, nes nuo to priklauso ir kadastrinių matavimų koordinatės bei žemės sklypo kraÅ¡tinių linijų ilgiai.

Todėl Å¡ioje byloje siekiant nustatyti tiesÄ , reikalinga vertinti esamų įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į konkrečiÄ geografinę žemės sklypų padėtį - buvimÄ Å¡alia vandens tvenkinio, kuris įtakoja ir žemės sklypo kraÅ¡tinių, o tuo pačiu ir ploto pasikeitimus. Vien fakto dėl žemės sklypo ploto pasikeitimo nepakanka konstatuoti, kad bÅ«tent tai sÄ lygojo kelio uždengimÄ , nenustačius aukščiau nurodytų aplinkybių faktinės įtakos ginčo situacijai bei neįvertinus kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų veiksmų valdomų žemės sklypų atžvilgiu.

Prašė praÅ¡ymÄ atmesti.Tretieji suinteresuoti asmenys A. H. M., G. M., J. R. M., R. M., V. M. ir jų atstovai prašė praÅ¡ymÄ patenkinti.Atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. K., J. R. M., R. M. apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 75 str. 1 d.). Jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str. 3 d.).PraÅ¡ymas netenkintinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2014 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymo, 2015 m. vasario 19 d. patikslinto praÅ¡ymo ir Å¡ių praÅ¡ymų 2015 m. spalio 22 d. papildymo Kauno apygardos administraciniam teismui pagrindu.

             Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigÅ«nų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimÄ si įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Siekdami apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , į teismÄ gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia vieÅ¡ojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ .

Taikant ABTÄ®, vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ .

Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tais atvejais, kai sprendimÄ , ar tam tikras interesas turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju ir ginamas bei saugomas kaip vieÅ¡asis interesas, turi priimti bylÄ sprendžiantis teismas, bÅ«tina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.

PrieÅ¡ingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas yra ginama ir saugoma kaip vieÅ¡asis interesas, iÅ¡ tikrųjų yra ne vieÅ¡asis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Ginant vieÅ¡Ä jÄ interesÄ ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracinį teismÄ â€“ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomÄ interesÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-679/2008).

Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sÄ lygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , o toks pažeidimas yra bÅ«tinas, siekiant patenkinti skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti Å¡ios savo teisės pažeidimÄ . Atvejų, kai ginamas vieÅ¡asis interesas ir kai pareiÅ¡kėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo dalykÄ ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymÄ .

Nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl savo subjektinės teisės ar dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, yra reikÅ¡minga ir dėl to, jog kai įstatymai nesuteikia pareiÅ¡kėjui teisės kreiptis į teismÄ dėl skunde (praÅ¡yme) nurodomo vieÅ¡ojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundÄ (praÅ¡ymÄ ), vadovaudamasis ABTÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.

LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, sistemiÅ¡kai vertindama ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktÄ ir 3 punktÄ , 56 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad tada, kai pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ . O tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tuo, kas yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnis numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau nenumato jų teisės kreiptis į teismÄ , siekiant apginti trečiojo asmens teises ir interesus. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A5-768/2007 teisėjų kolegija netenkino prokuroro reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teises į asmenų iki žemės nacionalizavimo valdytÄ Å¾emę mirusių buvusių turto savininkų paveldėtojams, padavusiems praÅ¡ymus nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad Å¡iuo reikalavimu prokuroras negina vieÅ¡ojo intereso, o siekia apsaugoti trečiojo asmens teises ir interesus, tačiau tokiam reikalavimui įstatyminio pagrindo nenurodo (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007). Ir prieÅ¡ingai, pavyzdžiui administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015 pagal pareiÅ¡kėjų A. M. ir R. P. K. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – V.

D. ir G. R.) dėl įsakymo panaikinimo pareiÅ¡kėjai A. M. ir R. P. K. padavė teismui skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-244, kuriuo buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys, o pareiÅ¡kėjai nesutikimÄ su Å¡iuo įsakymu grindė tuo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, V.

D., į jam priklausančio žemės sklypo ribas, buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo Pagubės–Liubavo kelio, per R. P. K. priklausantį sklypÄ iki A. M. priklausančio žemės sklypo, kuris (kelias) pagal žemės ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintÄ PikeliÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , turėjo bÅ«ti valstybinėje žemėje, todėl pareiÅ¡kėjai nebeturi galimybės privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015).

Taigi Å¡ioje administracinėje byloje, kuri panaÅ¡i į nagrinėjamÄ teisinę situacijÄ , buvo vertinta, jog buvo pažeista asmenų subjektinė teisė, o ne vieÅ¡asis interesas.Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos prokuratÅ«roje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tas (Nr. 1SD-(14.2.7)-4111, kuriame praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi V.

M. praÅ¡ymÄ dėl valstybinio kelio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. pavedimas Nr.1PAV-(1.8.)-89 „Dėl V. M. praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“), nustatė, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau- Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" (toliau- Taisyklės), todėl turi būti panaikinti Alytaus apskrities viršininko ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai bei jų pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.Byloje taip pat nustatyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I.

P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribas ir surašė grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktÄ . Žemės sklypo (projektinis Nr.

98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr. 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo ir žemės (miÅ¡ko) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir J. A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grÄ Å¾inant natÅ«ra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypÄ (projektinis Nr.

98) Šnekučių kaime, Alytaus rajone.Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. gruodžio 25 d. parengė žemės sklypo (projektinis Nr.

98) padalijimo projektÄ , padalijant šį žemės sklypÄ Ä¯ 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Å is žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“, įraÅ¡ant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , Å¡iems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ (toliau - preliminarÅ«s matavimai).

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J. Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.Be to, Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. 33-1548-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ (toliau - Projektas), A. K. suprojektuotas perduoti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę neatlygintinai perduodant nuosavybėn minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje Å¡io žemės sklypo dalyje.I.

P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktÄ . Å io žemės sklypo ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Å is sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-02-08, tačiau jo duomenys patikslinti vadovaujantis Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 33-Ž-3/63 dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo. Å io keitimo metu žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas pasikeitė iÅ¡ 1,4300 ha į 1,4905 ha. Å io sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IÄ® vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus.Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymo Nr. D1-87 dėl detaliųjų planų tvirtinimo priedu Eil. Nr. 4 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai).Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d.

įsakymu Nr. 33-Ž-980 dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo buvo patvirtinti detaliajame plane suformuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre šie sklypai buvo įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribas pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus.Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A.

Z. parengtame žemės sklypo plane, Å¡io žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu. Tačiau faktiÅ¡kai kelio nėra, kadangi jo vietoje yra neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).A. K. žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido R.

K.. Pareiškėjas, palyginęs vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais nustatyta, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) - 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000;

žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m - 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m - 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m - 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000;

žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis 158,32 m (121,81+36,51) - 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000.PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis darė iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigÅ«racija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o Å¡io žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I.

P. parengtame Å¡io žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) plotas (1,4905 ha) virÅ¡ija Nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedÄ maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali bÅ«ti iki ± 0,04783 ha (0,04 V 1,4300=0,04783 ha)).

Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raÅ¡tu bÅ«tų informavęs užsakovÄ ir apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ dėl bÅ«tinumo patikslinti Å¡io žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente.

Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat pietinėje dalyje esantį keliÄ . Ä®vertinus žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo-parodymo aktÄ nustatyta, kad su paženklintomis Å¡io žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimÄ paženklinimo-parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino paraÅ¡u viena iÅ¡ tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių - M.

K.. Penktame paženklinimo-parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raÅ¡tu nurodytÄ neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimÄ pasiraÅ¡yti paženklinimo-parodymo akte, tuo pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas įrodinėjo, jog esant tokiai situacijai, kai neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį keliÄ , gretimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalį nuosavybės teise turintis V.

M. negali patekti į savo nuosavybę. Administracine procedūra šio ginčo išspręsti nepavyko dėl A. K. nesutikimo, kadangi jo nuomone šis klausimas jau išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, kurioje buvo sprendžiami sklypo atidalinimo klausimai. Tačiau iš 2012 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3844-652/2012 matyti, jog toje byloje servitutinio kelio nustatymo klausimas nespręstas.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir iš surinktų įrodymų matyti, jog atsakovui A.

K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,43 ha ploto žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) . Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 33-1548-Z (toliau - Projektas), buvo suprojektuotas perduoti nuosavybėn neatlygintinai 1,43 ha žemės sklypas Å nekučių kaime, Alytaus seniÅ«nijoje. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A.

K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypÄ projektinis Nr. 355-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Projekto plane A. K. suprojektuotame žemes sklype punktyrine linija yra pažymėtas kelias. Å is žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. vasario 8 d., žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IÄ® (darbų vykdytojas - matininkas A. Z.) 2005 m. lapkričio mėnesį parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , atlikus kadastrinius matavimus.Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas sklypas padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 m. gegužės 6 d., žemės sklypų ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A.

Z. IĮ (darbų vykdytojas - matininkas A. Z.) 2006 m. balandžio mėnesio parengtus žemės sklypų planus, atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, taip pat žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad minėti sklypai pietuose ribojasi su 5 m pločio keliu, pažymėtu gretimybėmis 3-4, 4-5-6.Byloje vyksta ginčas dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo.

PareiÅ¡kėjo duomenimis neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalinimo žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį keliÄ (Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus raivomo savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr.K-189, iÅ¡trauka), t. y. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje Nr.467) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje) faktinėje situacijos schemoje matyti, kad po kadastrinių matavimų kelias pilnai uždengtas sklypų, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) )(schemoje Nr.467) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) (schemoje Nr.466), tačiau atsakovai byloje įrodinėja, jog tai A.

H. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastriniai matavimai yra neteisingi.Skundams (praÅ¡ymams) dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo taikomi visi bendrieji reikalavimai, keliami skundo (praÅ¡ymo) formai ir turiniui (ABTÄ® 23 straipsnis) bei priedams (ABTÄ® 24 straipsnis). Tačiau tam tikra skundo (praÅ¡ymo) turinio specifika iÅ¡plaukia iÅ¡ paties skundo (praÅ¡ymo) dalyko, t. y. reikalavimo, nukreipto į vieÅ¡ojo intereso gynybÄ . PareiÅ¡kėjas, kuris kreipėsi į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , savo skunde (praÅ¡yme) turėtų nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.

Pareiga suformuluoti reikalavimÄ , kuris bÅ«tų tinkamas vieÅ¡ajam interesui apginti, tenka į teismÄ besikreipiančiam subjektui. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiÅ¡kia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ .

Tačiau kreipimasis į teismÄ siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pasižymi didele specifika, nes pareiÅ¡kėjas gina ne jam pačiam priklausančiÄ subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomÄ interesÄ , priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į tai, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad vieÅ¡ojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bÅ«tinumo nurodė, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis.

Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Kai valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas. Prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktÄ , ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktÄ reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeidžiamas ir vieÅ¡as interesas.

Be to, neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį keliÄ buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris prilyginamas ir ginamas kaip vieÅ¡asis interesas.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turinį ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , suformuluotÄ administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, pagal kuriÄ ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005), sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nemotyvavo, kaip minimas teisės normų pažeidimas pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , rėmėsi bendru taisyklių aiÅ¡kinimu, neindividualizuodamas konkrečių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, nenurodė, kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.

Taigi remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pateikė nemotyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas vieÅ¡asis, o ne privatus interesas. Bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turinį ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , suformuluotÄ administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, pagal kuriÄ ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005), sprendė, kad įvertinus minėtas aplinkybes teismas nelaikė esant galima iÅ¡spręsti bylÄ pagal esančiÄ byloje medžiagÄ , todėl bylos nagrinėjimÄ 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iÅ¡ esmės atnaujino, bei vadovaujantis ABTÄ® 10 straipsniu, numatančiu teismo teisę iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams teises ir pareigas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino teisę savo praÅ¡yme nurodyti ne tik atitinkamus teisės normų pažeidimus, bet ir kaip teisės normų pažeidimai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (individualizuoti konkrečias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste), kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.PareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 22 d. praÅ¡ymo papildyme nurodė aplinkybes ir argumentus kaip teisės normų pažeidimai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (individualizuoti konkrečias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste), kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų šį interesÄ apginti.

O bÅ«tent nurodė, jog praÅ¡ymu praÅ¡omi panaikinti ginčo aktai yra naikintini, kadangi pažeidžia Nuostatų 21 ir 32 punktų ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto bei Nuostatų 21 ir 32 punktų reikalavimais (užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, virÅ¡ijant Nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidÄ ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedÅ«ras).

Tokiais neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį keliÄ buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris visais atvejais ginamas kaip vieÅ¡asis interesas. Be to, vieÅ¡ojo intereso pažeidimas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia netinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu ir neteisėtu valstybinio tuno užvaldymu, pažeidžiant imperatyvias aukščiau nurodytų įstatymų ir teisės aktų normas. Ginčo atveju buvo pažeistas ne tik vieÅ¡asis, bet ir asmenų interesas - tretieji suinteresuotieji asmenys G. ir V.

M., J. R. ir R. M. negali teisėtu bÅ«du patekti i savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , (kadastro N r. (duomenys neskelbtini) ), O tai, jog ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ tuo pačiu yra apginsimos ir asmenų teisės, neduoda pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėjas neturėjo teises kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos.

Tačiau ji savo funkcijų tinkamai neatliko, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti ginčo aktai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Varėnos miesto (rajono) žemėtvarkos skyriaus specialistai (teisių perėmėjas - NŽT), vykdydami jiems priskirtas funkcijas, patikrino ir suderino A. Z. individualios įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylÄ , tačiau pažeidimų nenustatė.

Todėl konstatavo, kad valstybės institucija netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas - netinkamai atliko kadastro duomenų bylos patikrinimÄ bei suderinimÄ , o tai sÄ lygojo valstybės institucijos priimto administracinio akto neteisėtumÄ ir valstybės turtinio intereso pažeidimÄ . Be to, kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raÅ¡tu turėjo informuoti užsakovÄ ir apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių - Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Varėnos miesto (rajono) žemėtvarkos skyrių, kuris privalėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ gražinti matininkui nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Å ių veiksmų neatlikus konstatuotina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat valstybinėje žemėje esantį keliÄ ir pažeidžiant valstybės turtinį interesÄ , kuris visada yra ginamas kaip vieÅ¡asis interesas. Valstybės interesai yra vieÅ¡i interesai, nes Å¡ie interesai reiÅ¡kia naudos siekimÄ visos visuomenės gerovės užtikrinimui.Procesiniuose dokumentuose prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais bÅ«dais ir priemonėmis bus siekiama vieÅ¡ojo intereso pažeidimo Å¡alinimo, bylÄ nagrinėjančiam administraciniam teismui leistų spręsti, kuo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas prisidėtų prie vieÅ¡ojo intereso gynybos, tinkamai apibrėžti ir iÅ¡nagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su vieÅ¡ojo intereso gynimu.

Pažymėtina, kad tokių duomenų nurodymas prokuroro pateikiamuose procesiniuose dokumentuose yra susijęs ir su kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynyba. Gindamiesi nuo administraciniuose teismuose pareikÅ¡to reikalavimo panaikinti atitinkamus administracinius aktus, byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti informuojami, kokias materialines teisines pasekmes Å¡is aktų panaikinimas gali sukelti (ar bus siekiama statinius nugriauti, juos pertvarkyti ir pan.). Å ios informacijos turėjimas ar neturėjimas gali lemti ir byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynimo procesinę elgsenÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepakanka vien tik nustatyti faktÄ , kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjo ginamas interesas pripažintinas vieÅ¡uoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam vieÅ¡ajam interesui apginti. PareiÅ¡kėjo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareikÅ¡ti materialiniai reikalavimai turi bÅ«ti tinkami pažeistam vieÅ¡ajam interesui apginti.

PareiÅ¡kimo, kuriuo ginamas vieÅ¡asis interesas, dalykas yra vieÅ¡ojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra bÅ«das, kuriuo vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti apginamas. Kai vieÅ¡ojo intereso pažeidimas pasireiÅ¡kia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas Å¡iuos aktus panaikinti iÅ¡ tiesų reiÅ¡kia reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , panaikinant atitinkamus administracinius aktus.

Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimÄ panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar Å¡ių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes vieÅ¡ojo intereso gynimui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas turėtų bÅ«ti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, jei bÅ«tų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant Å¡iais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių paÅ¡alinimo (buvusios padėties atkÅ«rimo), bÅ«tų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratÅ«ros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ , vieÅ¡ojo intereso apgynimas reikÅ¡tų neteisėtos statybos teisinių pasekmių paÅ¡alinimÄ , o ne vien administracinių aktų, kurie sÄ lygojo Å¡ias statybas, panaikinimÄ . IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nustačiusi, kad prokuroras neginčijo pastatyto motelio, kuriam buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar prokuroro pareiÅ¡kimu administraciniam teismui keliami reikalavimai iÅ¡ tiesų yra tinkama priemonė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir ar teismo sprendimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus padėtų vieÅ¡Ä jį interesÄ apginti (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).             Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, pagal kurį buvo iÅ¡kelta Å¡i administracinė byla, turinio, Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra grindžiamas ne vieÅ¡ojo intereso, o privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų G.

M., V. M., R. M. interesų gynimu. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad negali teisėtu bÅ«du patekti į savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) )(2014 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as su istorija). Nors tretieji suinteresuoti proceso dalyviai ir teigia, jog jų nurodomas, jų manymu, neteisėtai A. K. nuosavybėn (A. K. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , po padalinimo žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) patekęs žemės plotas yra bendrojo naudojimo (vieÅ¡o) kelio dalis, tačiau konkrečių argumentų, apibÅ«dinančių Å¡io nurodomo kelio reikÅ¡mingumÄ Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme, bÅ«tent bendram visuomeniniam naudojimui, nepateikė.

Šių aplinkybių nepatvirtina ir Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189, ištrauka, kurioje pažymėta tik ginčo kelio atkarpa, o ne visas kelias. O būtent 2014 m. gruodžio 22 d. VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio ištraukoje ginčo kelias pažymėtas tik ties žemės sklypų Nr. 546, Nr. 465, Nr. 466, Nr. 91, riba, ir baigiasi žemės sklype Nr.

90. Pagal pateikiamÄ ginčo faktinės situacijos apibÅ«dinimÄ , byloje ginčijamų atsakovų administracinių aktų, sandorio panaikinimu konkrečiai yra siekiama tik užtikrinti privačių asmenų G. M., V. M., R. M. patekimÄ Ä¯ jų privačiÄ valdÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-185/2010).Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nėra nurodęs, kaip jo pareikÅ¡ti reikalavimai leistų apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (jei jis ir bÅ«tų).

Reikalavimai panaikinti minėtus administracinius aktus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkÅ«rimu), svarstytina, ar tokia reikalavimo apimtis leistų tinkamai apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (jei jis ir bÅ«tų), ar ji laikytina tinkama, adekvačia ir teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotas taisykles atitinkanti vieÅ¡ojo intereso (jei jis yra) gynybos priemonė.Administracinėje byloje A146-335/2008 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Teisinės valstybės principas reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas vieÅ¡ojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieÅ¡ojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorÄ apie galimus vieÅ¡ojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo.

Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ taptų praktiÅ¡kai neribota laiko požiÅ«riu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ pusiausvyrÄ , gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismÄ (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo bÅ«ti surinkti duomenys apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiami panaikinti administraciniai aktai Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 25 d.

įsakymas Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo", Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas-1,905 ha) detalusis planas bei įsakymo priedo, Eil. Nr. 4, Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 33-1-980 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo" ir 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 11163, priimti ir sudaryti 2005 ir 2006 metais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. 2014 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. pavedimas Nr.1PAV-(1.8.)-89 „Dėl V. M. praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“), o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu į Kauno apygardos administracinį teismÄ buvo kreiptasi 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus beveik 8 ir 9 metams nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013).Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorė neįrodė teismui, jog savo atliekamais veiksmais gina ir tinkamai apgintų vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat į teismÄ kreiptasi praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės praÅ¡ymas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Atsakovo A.

K. atstovė advokatė Audronė Žemeckė pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – už atsiliepimo į skundÄ ruoÅ¡imÄ bei iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ apmokėti - 1125,30 Eur.PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .          Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. K. 2014 m. vasario 18 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Audrone Žemecke.             Pagal ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.             Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).IÅ¡ atsakovo atstovės pateikto praÅ¡ymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad bÅ«tų atlygintos iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos: 447,7 Eur atsiliepimo į praÅ¡ymÄ rengimas, 677,6 Eur pasiruoÅ¡imas bylai ir atstovavimas teisme nagrinėjamoje byloje.             Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA).

Pažymėtina, jog minimalios algos dydžiai kito (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 800 litų MMA, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 850 litų MMA, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 litų MMA, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtino 1035 litų (300 eurų) MMA), todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja redakcija, kur rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.Atsakovas praÅ¡o priteisti 447,7 Eur už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ administracinėje byloje suraÅ¡ymÄ .Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3, t. y. 900 Eur (300 Eur x 3).

Atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjo 447,7 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina prašoma apimtimi.Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 9 punkte numatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Atsakovo atstovei atstovaujant 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 714,5 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje, todėl už atstovavimÄ teismo posėdžiuose maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 714,5 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).             Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruoÅ¡imÄ bylai ir atstovavimÄ 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžiuose viso prašė priteisti 399,3 Eur.             IÅ¡ byloje esančių informacinių pažymų matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 24 d. teismo posėdis prasidėjo 14.48 val. ir baigėsi 16.17 val., 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdis prasidėjo 14.52 val. ir baigėsi 17.32 val., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdis prasidėjo 13.21 val. ir baigėsi 14.06 val.

Taigi, teismo posėdis vyko 4 val. 54 min. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta ir Rekomendacijose pateiktÄ atstovavimo laiko skaičiavimÄ , maksimali priteistina iÅ¡laidų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų bÅ«ti už 5 valandas, t. y. 357,25 Eur, todėl minėta suma priteistina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Atsakovo atstovei atstovaujant 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 699,8 Eur už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje, todėl už atstovavimÄ teismo posėdyje maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 699,8 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruoÅ¡imÄ bylai ir atstovavimÄ 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje prašė priteisti 139,15 Eur.IÅ¡ byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdis prasidėjo 14.39 val. ir baigėsi 16.56 val.

Taigi, teismo posėdis vyko 2 val. 17 min. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir Rekomendacijose pateiktÄ atstovavimo laiko skaičiavimÄ , maksimali priteistina iÅ¡laidų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų bÅ«ti už 2 valandas, t. y. 139,96 Eur. Atsakovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 139,15 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina praÅ¡oma apimtimi.Atsakovo atstovei atstovaujant 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 735,1 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje, todėl už atstovavimÄ teismo posėdyje maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 735,1 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruoÅ¡imÄ bylai ir atstovavimÄ 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje prašė priteisti 139,15 Eur.IÅ¡ byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdis prasidėjo 14.44 val. ir baigėsi 16.24 val.

Taigi, teismo posėdis vyko 1 val. 40 min. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta ir Rekomendacijose pateiktÄ atstovavimo laiko skaičiavimÄ , maksimali priteistina iÅ¡laidų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų bÅ«ti už 2 valandas, t. y. 147,02 Eur. Atsakovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 139,15 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina praÅ¡oma apimtimi.Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgiant į praÅ¡omos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, atsakovui A.

K. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros priteistina 1083,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylÄ Kauno apygardos administraciniame teisme, o kita praÅ¡ymo dalis netenkintina. Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44, 45 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorės praÅ¡ymo netenkinti.             Atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kauno apygardos administraciniame teisme tenkinti iÅ¡ dalies.

             Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1083,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros (kodas (duomenys neskelbtini) ).             Kitos praÅ¡ymo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkinti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                          Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Janina Vitunskienė