26ea29ca-036c-45e5-9dd3-e79b4392d3a3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-485/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41715-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Sektretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

nukentėjusiosios Ž. K. atstovei, advokatei Eglei Dargvainei,

nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

ekspertui Ž. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) gynėjo, advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinta nuteistajam A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinės ieškovės Ž. K. civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir iš A. K. Ž. K. naudai priteista 380 Eurų (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eurų (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistos nukentėjusiajai Ž. K. iš A. K. 1 900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų) patirtos proceso išlaidos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. K. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė Å¡eimos nariui sveikatÄ , o bÅ«tent 2022 m. lapkričio 2 d., apie 10.00 -11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę - sutuoktinę Ž. K., tai yra sugriebęs už sprando ir pečių jÄ stumdė, dėl ko pastaroji deÅ¡iniu Å¡onu ir petimi trenkėsi į sienÄ , ranka trenkė jai į veido sritį, tampė už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir dėl padaryto odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, bausmė A. K. paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus MilaÅ¡ius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti A. K. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius jam nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3.1. Skunde pažymima, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodęs, kad kilo buitinis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, jis pateikė teismui savo įvykių versijÄ , tačiau neigė prieÅ¡ sutuoktinę smurtavęs. Skunde analizuojama specialisto iÅ¡vada ir teigiama, kad nuteistasis pripažino, kad grumtynių metu dėl nukentėjusiosios stÅ«mimo, ji atsitrenkė į sienÄ pečiais, bet galėjo atsitrenkti ir deÅ¡iniuoju rieÅ¡u, kÄ nustatė Teismo medicinos tarnybos specialistė. DeÅ¡iniojo rieÅ¡o sužalojimas iÅ¡vadoje apibÅ«dinamas taip: deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje rieÅ¡o iÅ¡orinėje pusėje pereinant į nykščio sritį 1x0,07 cm neryÅ¡ki melsvai gelsvos spalvos poodinė kraujosrÅ«va. Taigi, nuo atsitrenkimo ar nugriuvimo į kietÄ bukÄ daiktÄ prieÅ¡ savaitę, nukentėjusiosios poodinė kraujosruva jau spėjusi numėlynuoti ir pagelsti. Tuo tarpu kairio nukentėjusiosios skruosto apatinėje dalyje 0,4x0,3 cm esantis besilupantis Å¡aÅ¡as iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos S. O. parodymų, padarytas A. K. trenkus ranka irgi prieÅ¡ savaitę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡is besilupantis Å¡aÅ¡as yra ankstesnio nei 2022 m. lapkričio 2 d. patirto sužalojimo, pasekmė.

3.2. Specialistė spuogÄ Ä¯vardino nubrozdinimu, kas, skundo autoriaus teigimu, reiÅ¡kia, kad specialistės iÅ¡vada apie nubrozdintÄ odÄ Å½. K. kairio skruosto srityje neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl teismas pažeidė BPK 20 str. 2,3 ir 5 d. nuostatas dėl duomenų laikymo įrodymais, dėl įrodymų sÄ sajumo su realiais įvykiais bei su bylos aplinkybėmis. Advokato nuomone, įvertinus Å¡ias aplinkybes, specialistės iÅ¡vada nelaikytina iÅ¡samiu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios Ž. K. patirtus sužalojimus. Teismas nesivadovavo teismo posėdžio metu iÅ¡dėstyta aplinkybe, kad įvykio laiko aplinkybės specialisto iÅ¡vadoje neatitinka faktinio laiko. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykis buvo 2022 m. lapkričio 3 d., nors kiti byloje esantys įrodymai - Ž. K. pareiÅ¡kimas (2022-11-02), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (2022-11-02), tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (2022-11-02), Ž. K. liudytojo parodymai (2022-11-02) patvirtino aplinkybę, kad įvykis buvo 2022 m. lapkričio 2 d.

3.3. Advokato vertinimu, teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios ir jos dukros S. O. parodymais, kuri dėl savo giminystės ryÅ¡io buvo suinteresuota liudyti mamos Ž. K. naudai. Nukentėjusioji parodė, kad A. K. mamÄ stumdė, pradėjo trankyti, už pečių iÅ¡ nugaros jÄ stÅ«mė, kad žemyn nublokÅ¡tų greičiau, įstÅ«męs į prieÅ¡kambarį, jis jÄ už kaklo, už plaukų į sienÄ bloÅ¡kė, smogė iÅ¡ kumščio ar delno į žandÄ ir ji iÅ¡skrido, daužė į sienÄ , ranka buvo mėlyna, pataikė jai į galvÄ , į pakaušį, ji buvo murkdoma į kampÄ , jai buvo smÅ«giuojama į Å¡onus. Advokato vertinimu, iÅ¡ Å¡ių parodymų atrodo, kad Ž. K. patyrė daugiau nei tris trauminius poveikius. Liudytoja S. O. apskritai nematė įvykio, ir savo mamÄ pamatė praėjus 6-7 valandoms po įvykio, matė mamos sužalotÄ kairę žando pusę, praskeltÄ lÅ«pÄ , mėlynes ant rankos, kas atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vados prieÅ¡taravimus, taip pat rodo Å¡ios liudytojos parodymų nepatikimumÄ , įvykio ir pasekmių hiperbolizavimÄ . Advokato vertinimu, jo ginamojo atliktas nukentėjusiosios iÅ¡stÅ«mimas turi smurtavimo požymių, tačiau A. K. neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, nes neturėjo tikslo ir ketinimų sukelti nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio rieÅ¡o srityje. Å iÄ pasekmę sukėlė pačios nukentėjusiosios staigus, nepamatuotas, neatitinkantis situacijai reaktyvus pasiprieÅ¡inimas ir grÅ«mimasis.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo 1 900 Eur nukentėjusiosios Ž. K. naudai jos turėtas proceso išlaidas, nes nepadaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 140 str. 2 d. Ž. K. sužalojimo pobūdis neatitinka ir jai priteistos 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos sumos, kuri akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos eilėje baudžiamųjų bylų. Taip pat skunde nesutinkama ir su priteista 44,00 Eur suma nukentėjusiosios turėtų išlaidų vaistams, nes šie vaistai skirti ilgalaikėms ankstesnėms Ž. K. ligoms gydyti, kurias patvirtina 2022 m. lapkričio 3 d. ambulatorinio Ž. K. apsilankymo aprašymas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Egidijus MilaÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atlikti įrodymų tyrimÄ , paÅ¡alinti abejones ir neaiÅ¡kumus. Prokurorė ir nukentėjusiosios Ž. K. atstovė, advokatė Eglė Dargvainė prašė nuteistojo advokato apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiÅ«lymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas A. K. kaltu pripažino vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, juos įvertino tinkamai. Teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija.

7. Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltę dėl tyčinio sutuoktinės Ž. K. sužalojimo neigė, nurodydamas, kad jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, kad įvykio dienÄ su sutuoktine prasidėjo konfliktas dėl pinigų, jam buvo tokia bÅ«sena, kad norėjosi jÄ iÅ¡stumti iÅ¡ namų ir jis tai darė, bet buvo pasiprieÅ¡inimas iÅ¡ jos pusės ir gavosi grumtynės. A. K. neneigia, kad fizinis kontaktas tarp jų buvo, jis apkabino jÄ iÅ¡ nugaros ir tiesiog stÅ«mė, o ji sukinėjosi ir prieÅ¡inosi, tačiau neigia tyčia stÅ«męs sutuoktinę, nurodo, kad jų susistumdymo metu nukentėjusioji atsitrenkė į sienÄ , gal atsitrenkė pečiais, tačiau tai nebuvo jo tyčiniai veiksmai, jis norėjo iÅ¡stumti jÄ iÅ¡ namų, kad nusiramintų, o ji prieÅ¡inosi, todėl ir gavosi susistumdymas, į veidÄ jai nesudavė ir už plaukų netempė. Dėl nukentėjusiajai specialisto iÅ¡vadoje konstatuoto odos nubrozdinimo ir kraujosruvų virÅ¡utinėje lÅ«poje, nuteistojo manymu, tai nukentėjusiajai buvo pÅ«slelės nuo vėjo prie lÅ«pų ir prie nosies, po ko atsirado Å¡aÅ¡ai. Skundo autoriaus vertinimu, byloje nėra jokių neginčijamų jo ginamojo kaltės įrodymų, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios ir jos dukros S. O. parodymais, kuri dėl savo giminystės ryÅ¡io buvo suinteresuota liudyti mamos Ž. K. naudai.

8. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jo ginamojo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta bylos duomenų visuma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. kaltė pagrįstai buvo grindžiama nukentėjusiosios ir liudytojos S. O. parodymais, kurie atitiko kitus bylos duomenis, dėl ko teismo buvo vertinti kaip teisingi ir patikimi, specialisto teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais ir specialisto iÅ¡vados duomenimis. Nukentėjusiosios Ž. K. parodymai buvo iÅ¡analizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų teismas negalėjo vertinti kaip objektyvių, atsižvelgiant į prieÅ¡iÅ¡kus jų tarpusavio santykius bei jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad tarp sutuoktinių esant konfliktiniams santykiams, kiekvienos Å¡alies pozicijÄ viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai ir Å¡iuo atveju nepaneigtas faktas, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiÅ¡ki, tačiau pažymi, kad vien tik dėl tokių aplinkybių jos parodymai negali bÅ«ti laikomi Å¡aliÅ¡kais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir neÅ¡aliÅ¡kai galinčių įvertinti situacijÄ liudytojų byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek A. K., tiek Ž. K. parodymų teisingumÄ ir patikimumÄ , vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ , kÄ bÅ«tent ir padarė apylinkės teismas.

9. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. K. parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumÄ . Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji tuoj po to, kai nuteistasis panaudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , paskambino dukrai, paskui kreipėsi į policijÄ , atvykusiam policijos pareigÅ«nui iÅ¡dėstė jos sužalojimo aplinkybes. Visų jos apklausų metu nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai ir analogiÅ¡kai, kad pradžioje vyras A. K. jÄ stÅ«mė už pečių iÅ¡ nugaros, paskui sugriebė už kaklo, už plaukų ir bloÅ¡kė į sienÄ , tuomet susimušė rankÄ , jai atsisukus, smogė jai kumščiu ar delnu į kairį žandÄ , paskui ji nusisuko ir jis pataikė į galvÄ , į pakaušį, jai skaudėjo. IÅ¡ esmės tas pačias sužalojimo aplinkybes ji nurodė paskambinusi bendrosios pagalbos telefonu atsiliepusiai operatorei, atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams, taip pat ir savo dukrai. Ta aplinkybė, kad Ž. K. nurodė patyrusi daugiau nei tris trauminius poveikius, jos parodymų patikimumo taip pat nepaneigia, nes specialisto iÅ¡vadoje yra konstatuojami tik akivaizdžiai matomi sužalojimai. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti nuosekliai viso bylos tyrimo metu jos nurodytomis aplinkybėmis ir apie kitus nuteistojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, po kurių neliko jokių sužalojimų požymių. Å iame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamu elgesiu pagal BK 140 straipsnį laikomi ne tik sužalojimus sukėlę veiksmai, tačiau ir sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

10. Liudytoja S. O. viso bylos tyrimo metu davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, jos parodymai neprieÅ¡taringi nei tarpusavyje nei kitų bylos duomenų (iÅ¡skyrus paties nuteistojo versijÄ ) kontekste, todėl jais abejoti ir nesivadovauti teismui taip pat nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Liudytoja S. O. patvirtino, kad įvykio dienÄ , apie 10 val. jai paskambino mama, Ž. K., kuri papasakojo, kad tarp jos ir jos sutuoktinio A. K. kilo konfliktas, jis jÄ iÅ¡stÅ«mė pro duris į laukÄ , laikė jÄ už riešų, tampė, buvo sugriebęs jai už plaukų, trenkė ranka į veidÄ . Mama visa tai pasakodama buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Ta pačiÄ dienÄ S. O. susitiko su mama, ji matė, kad jos lygtai kairės pusės veidas yra paraudęs, buvo matyti patinusi lÅ«pa ir lyg užsidėjęs Å¡aÅ¡as, ant kažkurios rankos rieÅ¡o matė kraujosruvas. Mama Ž. K. buvo pasimetusi, iÅ¡sigandusi. Å ios liudytojos suinteresuotumÄ , kaip minėta, apeliantas grindžia tuo, kad ji yra nukentėjusiosios dukra, todėl palaiko Å¡ios versijÄ ir nori jį apkaltinti. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų, kurie palaiko vieno iÅ¡ ginče dalyvaujančių asmenų pozicijÄ , parodymų patikimumas yra vertinamas ne dėl jų santykio su viena ar kita ginčo puse, o pagal tai, ar jie atitinka byloje surinktų duomenų visumÄ , jÄ papildo, neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

11. Tiek nukentėjusiosios Ž. K., tiek ir liudytojos S. O. parodymus patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, tai tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo protokolas, kuriame nustatyta, kad Ž. K. užfiksuota kraujosruva veido kairėje pusėje (1 t. b. l. 28-31), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos duomenys, kur nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba 2022 m. lapkričio 2 d. buvo teikta Ž. K., fiksuoti sužalojimai - kairiame skruoste ir virÅ¡utinėje lÅ«poje hematomos, deÅ¡inės rankos plaÅ¡takoje hematoma, žaizdų nėra (1 t. b. l. 131-132), taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 2463/2022(02), iÅ¡ kurios matyti, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gį ranka ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje galėjo bÅ«ti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 72-73). Taigi, nurodytų asmenų parodymai pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡analizuoti ir palyginti su kitais bylos duomenimis ir todėl pagrįstai vertinti kaip patikimi, A. K. kaltę patvirtinantys įrodymai.

12. Skunde apelianto atstovas kelia abejones dėl ekspertizės akto iÅ¡vadų patikimumo, teigia, kad specialistės iÅ¡vada nelaikytina iÅ¡samiu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios Ž. K. patirtus sužalojimus, nes joje daug neatitikimų bei prieÅ¡taravimų faktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai atmestini, nes jame nurodytos aplinkybės ekspertizės akto Nr. G 2463/2022(02) iÅ¡vadų nepaneigia. TokiÄ iÅ¡vadÄ skundÄ nagrinėjantis teismas daro įvertinęs ne tik specialisto iÅ¡vados duomenis, tačiau ir apeliacinės instancijos teisme apklausto Ž. M. paaiÅ¡kinimus. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, vienas jo argumentų yra specialisto iÅ¡vados prieÅ¡taringumas ir nepatikimumas. Nuteistojo advokatas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Å¡iÄ pozicijÄ palaikė, be to, pažymėjo, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, taip gynybai nebuvo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusius klausimus, todėl prašė atlikti įrodymų tyrimÄ ir į posėdį iÅ¡kviesti bei apklausti specialisto iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje pasiraÅ¡iusiÄ ekspertę. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones bei prieÅ¡taravimus, teisėjų kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti specialisto iÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusiÄ ekspertę. Ekspertė Z. M. į teismÄ neatvyko dėl objektyvių priežasčių, todėl, siekiant nevilkinti proceso, teismas apklausė kitÄ Ä¯ teismo posėdį atvykusį ekspertÄ , kuris susipažino su Å¡ioje byloje teikta specialisto iÅ¡vada.

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2463/2022(02) nustatyta, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gį ranka ar kitu panaÅ¡ias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje galėjo bÅ«ti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 72-73).

14. Ekspertas Ž. M. apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad susipažino su ekspertizės akto Nr. G 2463/2022(02) išvada, tvirtina joje asmeniui konstatuotus sužalojimus. Dėl kairiojo skruosto apatinėje dalyje nustatyto besilupančio šašo, o kairėje virš lūpos konstatuotos kraujosruvos, paaiškino, kad tyrimo metu nustatyti sužalojimai bei jų būklė atitinka nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, nes kraujosruvos išnyksta per savaitę ar dvi, šašas pradeda atsilupti po penkių dienų, per savaitę ar dvi nukrinta.

Dėl kairiojo skruosto ir kairiosios lÅ«pos, ar galima tokį sužalojimÄ padaryti vienu smÅ«giu neiÅ¡Å¡aukiant patinimo, ekspertas paaiÅ¡kino, kad patinimas nesilaiko ilgai, jo gali nelikti ir po paros, o nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta po savaitės. Kodėl apžiÅ«ros metu ant nukentėjusiosios rankos kraujosruvos buvo, o ant veido nebuvo, ekspertas paaiÅ¡kino, kad deÅ¡inės plaÅ¡takos srityje buvo melsvai gelsvos spalvos kraujosruva, nes odinės kraujosruvos keičia spalvÄ , jau po 18 valandų atsiranda gelsva spalva, o gleivinėje kraujosruvos spalvos nekeičia.

Specialisto iÅ¡vados nepatikimumÄ apeliantas grindžia ir tuo kad joje įvykio laiko aplinkybės neatitinka faktinio laiko. IÅ¡ tiesų, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad užduotyje buvo nurodytas įvykio laikas – 2022 m. lapkričio 2 d. apie 10-11 val., o tiriamoji paaiÅ¡kino, kad fizinį smurtÄ patyrė 2022 m. lapkričio 3 d., apie 10-11 val. ir iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku. Tačiau bylos duomenų visetas: tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, pirmosios nukentėjusiosios kaip liudytojos apklausos protokolas, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriam fiksuota BPC skambučio įraÅ¡o stenograma, taip pat ir kiti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykis, kurio metu A.

K. sužalojo nukentėjusiÄ jÄ Å½. K. vyko 2022 m. lapkričio 2 d. apie 10 -11 val., todėl specialisto iÅ¡vadoje fiksuota aplinkybė apie nukentėjusiosios nurodytÄ kitÄ jos sužalojimo laikÄ vertintina ne kaip koks nors prieÅ¡taravimas, o kaip techninė klaida. Be to, teisme specialistas Ž. M. paaiÅ¡kino, kad negali pasakyti, kodėl iÅ¡vadoje įraÅ¡yta 2022 m. lapkričio 3 diena, o ne lapkričio 2 diena, tačiau pažymėjo, kad objektyviai atskirti vienos paros sužalojimų negalima. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog tai nėra esminė aplinkybė, kuri leistų specialisto iÅ¡vadÄ vertinti kaip prieÅ¡taringÄ bei nepatikimÄ .

15. Skunde apelianto atstovas ginčija tyčios sužaloti nukentėjusiÄ jÄ jo ginamojo veiksmuose buvimÄ , tokį argumentÄ grįsdamas tuo, jog A. K. neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, nes neturėjo tikslo ir ketinimų sukelti nukentėjusiajai skausmÄ ar padaryti sužalojimu. Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka ir pritaria nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai dėl nustatytos apelianto tyčios formos. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.). Å ioje byloje nustatyta, kad apelianto ir nukentėjusiosios konflikto metu A. K. sugriebė Ž. K. už sprando ir pečių ir stumdė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko ji deÅ¡iniu Å¡onu ir petimi trenkėsi į sienÄ , be to, jis trenkė jai ranka į veido sritį. Tokių veiksmų pobÅ«dis, jais padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog A. K. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl tokių jos veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sÄ moningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau aptarti įrodymai paneigia apelianto versijÄ , kad jis su nukentėjusiÄ ja tik apsistumdė, ir kad pasekmes sukėlė pačios nukentėjusiosios staigus, nepamatuotas, neatitinkantis situacijai reaktyvus pasiprieÅ¡inimas ir grÅ«mimasis.

Dėl civilio ieškinio ir proceso išlaidų

16. Dėl turtinės žalos Nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atlyginti jai 380 eurų turtinės žalos, kuriÄ sudaro 44 Eur už pirktus medikamentus bei 335 Eur, tai dalis negautų pajamų, kuomet ji turėjo nedarbingumÄ ir iÅ¡ Sodros gavo tik dalį darbo užmokesčio. Prie civilinio ieÅ¡kinio ji pateikė dokumentus, patvirtinančius Å¡iÄ susidariusiÄ turtinę žalÄ . Medikamentai nukentėjusiajai buvo iÅ¡raÅ¡yti netrukus po jos sužalojimo, kas nepaneigia fakto, jog jie buvo reikalingi bÅ«tent dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų atsiradusiems sužalojimams gydyti. Taip pat į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad Ž. K. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. buvo suteiktas nedarbingumas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas, žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susijusi su nuteistojo neteisėtais veiksmais, todėl jos atlyginimas nukentėjusiajai apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas pagrįstai.

17. Dėl neturtinės žalos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalÄ galima tik sÄ lygiÅ¡kai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiÅ¡kas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos klausimÄ , atsižvelgė į tai, jog dėl patirtų sužalojimų Ž. K. turėjo kurį laikÄ gydytis namuose, negalėjo eiti į darbÄ , kentė skausmus, jai skaudėjo veidÄ , žandikaulį ir apatinę lÅ«pÄ valgant, ant veido ilgai buvo patinimai ir mėlynės, kad po įvykio dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusioji turėjo nedarbingumÄ , gėrė vaistus ne tik kad numalÅ¡intų skausmÄ , bet ir nuo nerimo bei nemigos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kas ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas A. K. kaltės įrodymais, kad žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, kas laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ ir pobÅ«dį, formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

19. Kaip minėta, vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios nustatomos vertinant asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, ir pan. Nukentėjusiajai Ž. K. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje. Sutiktina, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurį laikÄ jautė skausmÄ , nepatogumus, galėjo jausti iÅ¡gÄ stį, nesaugumÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo jai bÅ«tų sunkios bei ilgalaikės pasekmės, kad dėl sužalojimų jei ateityje reikėtų gydymo, intervencijų ar kitokio poveikio žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1 000 Eur. (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltÄ fizinį skausmÄ dėl galvos sumuÅ¡imo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakauÅ¡io sumuÅ¡imo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, Å¡launyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurÅ¡kus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) ir kt.).

20. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad padarytos tyčinės veikos pavojingumÄ ir padarinių sunkumÄ , nukentėjusiosios patirtÄ skausmÄ , skriaudÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 800 Eur dydžio kompensacija, todėl Ž. K. pareikÅ¡tas 1 500 Eurų ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 800 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

21. Dėl proceso išlaidų. Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad nepagrįstai nukentėjusiajai priteista 1900 Eur jos turėtos proceso išlaidas, nes nepadaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 140 str. 2 d. Aukščiau aptartais įrodymais apelianto kaltė pasitvirtino, o nukentėjusiosios turėtas išlaidas, susijusias su advokatės Eglės Dargvainės jai teiktomis paslaugomis, patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, todėl daroma išvada, kad 1900 Eur dydžio proceso išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, todėl nukentėjusiajai priteistos teisingai.

22. Advokatė Eglė Dargvainė nukentėjusiÄ jÄ atstovavo ir apeliacinės instancijos teisme, parengė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ , dalyvavo teismo posėdžiuose, ir todėl ji praÅ¡o priteisti atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patyrė nukentėjusioji. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ . Byloje pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatei už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Eur (400 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į skundÄ parengimÄ bei 200 Eur už atstovavimÄ teisme). Ä®vertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį bei apimtis, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko dėl atlikto įrodymų tyrimo pagal gynybos praÅ¡ymus, kad apeliacinis skundas tenkintas tik iÅ¡ dalies, laikytina, kad tokios nukentėjusiosios turėtos proceso iÅ¡laidos atitinka proporcingumo principo reikalavimus, todėl jos priteistinos iÅ¡ A. K.

23. Dėl bausmės. Apeliaciniame skunde A. K. nedėsto argumentų dėl netinkamai jam paskirtos bausmės, nes jis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantas dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu pripažintas ir nuteistas pagrįstai, pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės. Bausmę nuteistajam teismas paskyrė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Už nusikalstamÄ veikÄ teismas jam skyrė vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. gynėjo, advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajai Ž. K. priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti nukentėjusiajai Ž. K. iš A. K. 600 Eurų (šešis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Algirdas Remeika